Civilinė byla Nr. 3K-3-72-686/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12067-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 116.10.3

                 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išsprendė klausimą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovams R. M.-Ž. ir B. B. (B. B.) dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto lygių dalių nustatymo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, išaiškinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. sausio 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad ieškovo A. Ž. ir atsakovės R. M.-Ž. bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios (po 1/2 sodo pastato dalį) ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
2. Spręsdama klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisėjų kolegija šios nutarties konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad kasacinis teismas patyrė 9,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalį, kuri taikytina ir kasaciniame procese (CPK 340 straipsnio 5 dalis), jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant.
4. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2014; 2017 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2017; ir kt.).
5. Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti savo argumentų.
6. Konstatuotina, kad išaiškinama kasacinio teismo nutartis yra baigtinis ir vientisas aktas, jos konstatuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai. Nutarties motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamojoje dalyje, taip pat ši nutartis negali būti pildoma naujais motyvais. Dėl to teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti nutarties konstatuojamojoje dalyje išdėstytų motyvų, nes kitaip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar tokia teismo nutartis nėra priimta remiantis kitais motyvais, nei buvo išdėstyti iš karto ją priėmus.
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad panaikinus dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimo (teismo sprendimo dalį dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo panaikinus ir dėl tos sprendimo dalies grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; dalį sprendimo palikus galioti), darytina nuosekli išvada, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, negalėjo būti palikta nepakeista, nes modifikavosi sumos (galutinės šalių bendrosios dalinės nuosavybės dalys kasacinio teismo nutartimi nenustatytos, nes bylos dalis grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui), nuo kurių bylinėjimosi išlaidos skaičiuotinos. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo buvo panaikinta, nors šalių pareigos, kaip tokios, atlyginti bylinėjimosi išlaidas, egzistavimas nekvestionuotinas (CPK 93, 96 straipsniai).
8. Taigi panaikinus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo dalį dėl šalių bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo, nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą turėjo išspręsti Vilniaus apygardos teismas, užbaigdamas ginčo nagrinėjimą iš esmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi,

n u t a r i a :

Išaiškinti, kad panaikinus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad ieškovo A. Ž. ir atsakovės R. M.-Ž. bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios (po 1/2 sodo pastato dalį) ir perdavus šią bylos dalį nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui buvo panaikinta ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šių išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas Vilniaus apygardos teisme, išnagrinėjus ginčą iš esmės.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas

Vincas Verseckas