Civilinė byla Nr. e2-963-302/2019
Civilinė byla Nr. e2-1263-302/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02011-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilines bylas pagal atsakovų A. J. (A. J.) ir R. J. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. ir 2019 m. birželio 25 d. nutarčių, kuriomis buvo atmesti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal Luminor Bank AS patikslintą ieškinį atsakovams S. J., L. J. dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo, atsakovams A. J., R. J. dėl skolos pagal kredito sutartį priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje: B. G., E. G., M. G.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Luminor Bank AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė:
1.1. priteisti jo naudai solidariai iš atsakovės L. J. turto bendroje jungtinėje nuosavybėje su S. J. ir atsakovo S. J. turto 1 244 635,48 Eur skolos sumą ir 16 % sutartines metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą 834 133,46 Eur sumos (833 952,16 Eur negrąžinto kredito suma, 181,30 Eur nesumokėtas turto draudimo mokestis), skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 % dydžio įstatymo numatytas metines procesines palūkanas už priteistą 410 502,02 Eur skolą (17 102,14 Eur nesumokėtos palūkanos už kredito naudojimą, 353 553,47 Eur nesumokėtos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, 39 846,41 Eur neįvykdytas mokestinis įsipareigojimas), skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.2. priteisti jo naudai solidariai iš atsakovų R. J. ir A. J. turto 55 634,28 Eur skolos ir 16 proc. sutartines metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas nuo priteistos 39 296,87 Eur sumos, skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 proc. dydžio įstatymo numatytas metines procesines palūkanas nuo priteistos 16 337,41 Eur skolos, skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Teisme buvo gauti trečiųjų asmenų R. J. ir A. J. savarankiški reikalavimai, kuriais prašė: 1) pripažinti 2007 m. balandžio 4 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 07/04/30D su pakeitimais ir 2008 m. kovo 12 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/03/32D su pakeitimais vartojimo sutartimi bei atsakovams ir tretiesiems asmenims taikyti vartotojų apsaugą; 2) 2007 m. balandžio 4 d. kreditavimo sutarties Nr. KK 07/04/30D su pakeitimais ir 2008 m. kovo 12 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/03/32D su pakeitimais Bendrosios dalies 8.2 punkto sąlygas, susijusias su 16 procentų sutartinių prievolių neįvykdymo palūkanų taikymu pripažinti negaliojančiomis dėl vartotojų teisių pažeidimo, šalių nelygybės ir neproporcingos civilinės atsakomybės pritaikymo; 3) atleisti trečiuosius asmenis bei laiduotoją nuo civilinės atsakomybės; 4) aplinkybes, susijusias su pradėta ir vykdyta žemės sklypo, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (po atidalijimo žemės sklypo, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, pripažinti force majeure aplinkybėmis ir atleisti atsakovus bei trečiuosius asmenis R. ir A. J. nuo atsakomybes už sutartinių prievolių savalaikį neįvykdymą; 5) netenkinus reikalavimo dėl atleidimo nuo atsakomybės, sumažinti 2007 m. balandžio 4 d. kreditavimo sutartimi Nr. KK 07/04/30D su pakeitimais ir 2008 m. kovo 12 d. Būsto kreditavimo sutartimi Nr. BK 08/03/32D su pakeitimais Bendrosios dalies 8.2 punkte numatytas 16 procentų sutartinių prievolių neįvykdymo palūkanas (netesybas) iki protingo dydžio; 6) pripažinti 2010 m. kovo 19 d. Papildomo susitarimo Nr. BKP 10/03/65D prie 2008 m. kovo 12 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/03/32D ir 2011 m. kovo 25 d. Papildomo susitarimo Nr. BKP 11/03/86D prie 2008 m. kovo 12 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/03/32D sąlygas dėl skolos padidinimo 30 592,79 Eur ir 8 118,30 Eur sumomis, kylančiomis iš kitos kreditavimo sutarties negaliojančiomis dėl apsimestinumo, ekonominio spaudimo, prieštaravimo gerai moralei ir viešajai tvarkai; 7) pakeisti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio atstovės 2016 m. birželio 20 d. notaro vykdomąjį įrašą bei Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio atstovės 2016 m. birželio 21 d. notaro vykdomąjį įrašą; 8) spręsti dėl notaro įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu; 9) 2014 m. lapkričio 27 d. Sutarties dėl dalies prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymo 24 punkto sąlygą, apribojančią Sutarties šalių teisę reikalauti iš Banko nuostolių, pripažinti negaliojančia CK 6.2282 straipsnio 1 dalies ir 6.188 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
3. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti tretieji asmenys taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą antstolės Virginijos Meškauskienės vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0015/16/01389 ir Nr. 0015/16/01390 iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
4. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo notarui Mindaugui Kačergiui nurodyto skolų ir netesybų dydžių, kurie nurodyti notaro 2016 m. birželio 20 d. ir 2016 m. birželio 21 d. atliktuose vykdomuosiuose įrašuose. Kadangi tretieji asmenys pareiškę savarankiškus reikalavimus prašo įvertinti tiek skolos dydį, tiek prijungti skolą prie tinkamo sandorio, tiek įvertinti netesybų dydį, jas sumažinti bei atitinkamai pakoreguoti notaro vykdomuosius įrašus, o antstolė šiuo metu vykdo išieškojimą pagal ginčijamus vykdomuosius įrašus, kyla reali grėsmė, kad iki tol, kol byloje bus išspręsti atsakovų ir trečiųjų asmenų priešpriešiniai reikalavimai ieškovui, antstolė įvykdys didesnio masto išieškojimą, nei šioje byloje bus nustatyta, į kokio dydžio reikalavimą turi teisę ieškovas.
5. Ieškovas Luminor Bank AS atsiliepime į trečiųjų asmenų prašymą prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal skolininkų prašymą iš esmės iškreiptų interesų pusiausvyra, būtų neadekvatus ir sukurtų sąlygas skolininkams vilkinti šios bylos nagrinėjimą.
6. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti trečiųjų asmenų R. J. ir A. J. 7–9 punktuose išdėstytus savarankiškus.
7. 2019 m. birželio 21 d. teisme buvo gautas atsakovų A. J. ir R. J. pakartotinis prašymas priimti 7–9 punktuose pareikštus reikalavimus, taip pat pareikštiems ir papildytiems reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą antstolės Virginijos Meškauskienės vykdomose bylose Nr. 0015/16/01389 ir Nr. 0015/16/01390 iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi trečiųjų asmenų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
9. Pažymėjo, jog teismas priėmė tik dalį trečiųjų asmenų reikalavimų, t. y. 7-9 reikalavimus buvo atsisakyta priimti, nustačius, kad jie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir dėl jų gali užsitęsti bylos nagrinėjimas.
10. Įvertinęs šalių prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsiliepimo į jį motyvus, teismas padarė išvadą, kad tretieji asmenys neįrodė, jog konkrečiu atveju yra būtinybė užtikrinti jų reikalavimus byloje.
11. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi priėmė atsakovų R. J. ir A. J. reikalavimą – įvertinus banko pareikštų reikalavimų pagrįstumą, prijungus juos prie sutarties, iš kurios jie kyla bei sumažinus ieškovo reikalavimus ir/ar atleidus skolininkus nuo atsakomybės, pakeisti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio atstovės 2016 m. birželio 20 d. notaro vykdomąjį įrašą bei Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio atstovės 2016 m. birželio 21 d. notaro vykdomąjį įrašą taip, kad juose nurodytas skolos, išieškomų palūkanų procentas, sumos, nuo kurių šis procentas yra išieškomas, terminas, nuo kurios šios palūkanos skaičiuojamos atitiktų teismo šioje byloje priimtą sprendimą dėl jau priimtų reikalavimų (1–6), t. y. kad vykdomieji įrašai atitiktų pagal atsakovų pareikštus reikalavimus šioje byloje modifikuotus sutartinius santykius ir pripažintas įsiskolinimo sumas; laikė nepaduotu atsakovų R. J. ir A. J. reikalavimą dėl 2014 m. lapkričio 27 d. sutarties sąlygos pakeitimo. atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje atmetė.
12. Tačiau, teismas atmetė atsakovų prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, pažymėdamas, jog išieškojimo vykdymo procese sustabdymas taikomas tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą. Šiuo atveju konkretūs antstolės veiksmai nėra pripažinti neteisėtais, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie sudaro pagrindą abejoti antstolės sąžiningumu.
13. Teismas taip pat nurodė, jog antstolės veiksmai vykdymo procese nėra nagrinėjamos bylos dalykas, antstolė nėra byloje dalyvaujantis asmuo, o atsakovai neįrodinėjo aplinkybės dėl žalos kilimo šioje byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi laikė, kad atsakovai neįrodė, jog konkrečiu atveju yra reali grėsmė jų reikalavimų užtikrinimui byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Apeliantai A. J. ir R. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties ir prašo: 1) papildomai priimti trečiųjų asmenų pareikštus reikalavimus: „7. Įvertinus banko pareikštų reikalavimų pagrįstumą, prijungus juos prie sutarties, iš kurios jie kyla bei sumažinus ieškovo reikalavimus ir/ar atleidus skolininkus nuo atsakomybės, pakeisti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio atstovės 2016 m. birželio 20 d. notaro vykdomąjį įrašą bei Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio atstovės 2016 m. birželio 21 d. notaro vykdomąjį įrašą. 8. Klausimą dėl notaro Mindaugo Kačergio įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu spręsti teismo nuožiūra. 9. 2014 m. lapkričio 27 d. Sutarties dėl dalies prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymo 24 punkto sąlygą, apribojančią Sutarties šalių teisę reikalauti iš Banko nuostolių, pripažinti negaliojančia CK 6.2282 straipsnio 1 dalies ir 6.188 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.“; 2) panaikinti skundžiamą nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą antstolės Virginijos Meškauskienės vykdomose bylose Nr. 0015/16/01389 ir Nr. 0015/16/01390 iki įsiteisės sprendimas šioje byloje. Nurodo šiuos esminius argumentus:
14.1. Byloje yra susidariusi tokia procesinė situacija, kuomet teismas priėmė dalį trečiųjų asmenų reikalavimų, o dalies reikalavimų, kurie yra išvestiniai nepriėmė.
14.2. Prašoma sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose, kuriose vykdomi ne teismo sprendimai, o notaro vykdomieji įrašai. Taigi byloje nėra siekiama pažeisti teismo sprendimo privalomumo principą, o priešingai, siekiama, kad ginčo šalių sutartiniai kreditavimo (ir laidavimo) santykiai būtų įvertinti teismo sprendimu, kad teismo sprendimu, įvertinus ieškovo reikalavimų nepagrįstumą, teismas taip pat pakoreguotų išvestinius vykdomuosius dokumentus- notaro vykdomuosius įrašus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas niekada teismų nebuvo vertintas.
14.3. Tretieji asmenys yra pateikę įrodymus, kad antstolė vykdydama išieškojimą pagal vykdomuosius įrašus, kurie ginčijant kreditavimo sutartis, skolos dydį, jos kilmę, gali būti pakeisti, šiuo metu areštuoja visą trečiųjų asmenų turtą, net ir tą, kuris dar iki ginčijamų sandorių įgijo šeimos turto statusą.
14.4. Patenkinus trečiųjų asmenų reikalavimus ir sumažinus ieškovo pareikštus reikalavimus, paaiškės, kad antstolė yra išieškojusi didesnes lėšų sumas, yra realizavusi turtą, į kurį išieškojimas neturėjo būti nukreiptas. Taigi šiuo atveju yra grėsmė ne reikalavimų užtikrinimui, o yra grėsmė, kad antstolė tęsdama vykdymo veiksmus, turtą pardavinėdama už mažesnę nei rinkos kainą, vykdydama didesnio masto išieškojimą, nei bus nustatytas ieškovo pagrįstas ir teisėtas reikalavimas šioje byloje, realizuos turtą, kurio vėliau nebus įmanoma grąžinti tretiesiems asmenims, o turto vertės kompensavimas ir vėl bus susijęs su ginčų sprendimu teismuose.
15. Ieškovas Luminor Bank AS atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
15.1. Skolininkai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vien tik tuo tikslu, kad eilinį kartą vilkindami procesą, reikšdami išgalvotus reikalavimus trukdytų antstoliui tęsti išieškojimą.
15.2. Skolininkai nepagrįstai teigia, kad notaro vykdomieji įrašai nelaikomi teismo sprendimais ir neva nėra privalomi. Notaro išduotas vykdomasis įrašas turi teismo sprendimo privalomumo galią, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė skolininkų prašymą.
15.3. Jokios grėsmės dėl galimai skolininkams palankaus teismo sprendimo nėra, kadangi skolininkų skola bet kuriuo atveju liks ir skolininkai privalo bei privalės skolą padengti.
16. Apeliantai A. J. ir R. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties dalies ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį dalyje bei klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą antstolės Virginijos Meškauskienės vykdomose bylose Nr. 0015/16/01389 ir Nr. 0015/16/01390 iki bus išspręstas šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl notaro vykdomųjų įrašų (ne) teisėtumo ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nurodo šiuos esminius argumentus:
16.1. Byloje ginčijant notaro, o ne teismo išduotus vykdomuosius dokumentus yra akivaizdi būtinybė taikyti užtikrinimo priemonę ir stabdyti išieškojimą, kadangi notaro vykdomuosiuose dokumentuose nurodytų sumų teisėtumas nėra savaime suprantamas.
16.2. Netgi tais atvejai, kai revizuojami jau įsiteisėję teismo sprendimai, CPK numato galimybę stabdyti tokių sprendimų vykdymą ir teismai šią galimybę taiko, nes yra laikoma, kad negali būti priverstinai vykdomas dokumentas, kurio teisėtumu nėra iki galo įsitikinta.
17. Ieškovas Luminor Bank AS atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas palaiko atsiliepime į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties išdėstytus argumentus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
19. Apeliantai pateikę atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties, atskirajame skunde taip pat prašo papildomai priimti jų pareikštus 7–9 punktuose išdėstytus reikalavimus, tvirtindami, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti.
20. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. birželio 25 d. nutartimi teismas patenkino šį apeliantų prašymą ir reikalavimus priėmė, spręsti šį jų prašymą nebeteko teisinės prasmės, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių, kadangi ginčo dėl to neliko. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas.
21. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendžia ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantų prašymus taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones.
22. Pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
23. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantai A. J. ir R. J. nesutikdami su pareikštu ieškiniu pareiškė savarankiškus reikalavimus, kurie buvo priimti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi. Vienu iš reikalavimų apeliantai prašo įvertinus banko pareikštų reikalavimų pagrįstumą, pakeisti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio atstovės 2016 m. birželio 20 d. notaro vykdomąjį įrašą bei Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio atstovės 2016 m. birželio 21 d. notaro vykdomąjį įrašą. Kadangi šis apeliantų reikalavimas buvo priimtas po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismas pagrįstai šia skundžiama nutartimi netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nenustatęs grėsmės jų reikalavimų įvykdymui, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o apeliantų atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties atmestini, kaip nepagrįsti.
24. Apeliantai pateikę skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties, nurodo, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdomosiose bylose Nr. 0015/16/01389 ir Nr. 0015/16/01390 vykdo išieškojimą pagal minėtus vykdomuosius įrašus, o kadangi reikalavimai yra susiję su notaro vykdomųjų įrašų pakeitimu, nesant galutinio sprendimo dėl vykdomųjų įrašų ir jų pakeitimo, dėl skolos, netesybų, palūkanų dydžio, vykdymo veiksmai negali būti tęsiami. Taip pat pažymėjo, jog antstolė išieškojimą vykdo ne tik iš hipoteka apsunkinto turto, bet ir iš viso kito turto. Toks antstolės vykdomas išieškojimas negali būti laikomas teisėtu, nes įvykdžius didesnio masto išieškojimą, gali būti patirti nuostoliai.
25. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog antstolės veiksmai nėra pripažinti neteisėtais, taip pat, jog apeliantai neįrodinėja aplinkybės dėl žalos kilimo šioje byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
26. Pasisakydamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
27. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju apeliantų pareikšti savarankiški reikalavimai, išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nesuteikia pagrindo teigti, kad jie yra akivaizdžiai nepagrįsti (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Pažymėtina, kad tai, ar apeliantų materialiniai teisiniai reikalavimai yra pagrįsti, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad reikalavimai negalėtų būti tenkinami, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl pareikštų reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo yra negalimas.
28. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016).
29. Ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas ar trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
30. Nagrinėjamu atveju apeliantai byloje pareikštu pareiškimu siekia pakeisti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio atstovės 2016 m. birželio 20 d. notaro vykdomąjį įrašą bei Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio atstovės 2016 m. birželio 21 d. notaro vykdomąjį įrašą, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas prašomose sustabdyti vykdomosiose bylose. Tačiau pažymėtina tai, kad apeliantai neginčija savo prievolės ieškovui egzistavimo. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jei apeliantų savarankiški reikalavimai būtų patenkinti ir vykdomieji įrašai kažkurią dalimi būtų pakeisti, apeliantų prievolė ieškovui neišnyktų ir vis tiek privalėtų būti vykdoma.
31. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, apie tai, kad nesustabdžius vykdomosiose bylose atliekamų vykdymo veiksmų apeliantų turimas turtas galėtų būti perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims, kurių atžvilgiu restitucijos taikymas nebūtų įmanomas (Civilinio kodekso 4.96 str. 2 d.). Nors nagrinėjamu atveju apeliantai skunduose nurodo, kad antstolė areštuoja ne tik hipoteka apsunkintą turtą, bet visą turtą, nepaisant išieškojimo masto, neatlikus turto vertinimo ir kt., tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog antstolės vykdomi tariamai neteisėti veiksmai nėra šios bylos dalykas, ji nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl nėra pagrindo vadovautis apeliantų nurodomais argumentais ir laikyti juos pagrįstais. Be to, patikrinus teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog antstolės atliekami veiksmai būtų teismų pripažinti neteisėtais ar tai, kad prašomosiose sustabdyti vykdomosiose bylose būtų nustatyti kokie nors pažeidimai. Preliminariai įvertinus galimai apeliantams palankią šios bylos baigtį, darytina išvada, kad ji nesudaro išimtinių sąlygų, teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti pradėtus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, kadangi galimas vykdomųjų įrašų pakeitimas, nepaneigia prievolės atsiskaityti pagal pasirašytas sutartis egzistavimo.
32. Apeliantai skunduose taip pat tvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra vykdomi ne teismo sprendimai, o notaro vykdomieji įrašai. Pažymi, kad notaras atlieka vykdomąjį įrašą netikrindamas nei reikalavimo pagrįstumo, nei jo sąžiningumo, todėl byloje yra siekiama, jog ginčo šalių sutartiniai kreditavimo (ir laidavimo) santykiai būtų įvertinti teismo sprendimu. Su tokia apeliantų pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad notaro priimtais vykdomaisiais dokumentais laikytini ne tik Civilinio proceso kodekso 587 straipsnio 8 punkte nurodyti notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo). Civilinio proceso kodekso 587 straipsnio 10 punkte įtvirtinta, kad kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, taip pat yra vykdomieji dokumentai. Pagal Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Remiantis Notariato įstatymo 43 straipsniu, Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 5 dalimi, notaro vykdomieji įrašai dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pareiškimą yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, vykdomi civilinio proceso tvarka. Be to, pastebėtina ir tai, jog Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio atstovės 2016 m. birželio 20 d. notaro vykdomasis įrašas bei Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio atstovės 2016 m. birželio 21 d. notaro vykdomasis įrašas, yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas.
34. Apeliantams nepateikus įrodymų, kuriais remiantis, apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti kitokią išvadą, skunde išdėstyti argumentai laikytini nepagrįstais, nepaneigiantis pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, dėl to atmestini.
35. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamos klausimo baigčiai, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamose nutartyse tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, o apeliantų atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarčių. Atsižvelgiant į tai, atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Nutraukti apeliacinį procesą pagal apeliantų A. J. ir R. J. atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties dalies, kuria atmestas trečiųjų asmenų A. J. ir R. J. dėl papildomų reikalavimų priėmimo, civilinėje byloje Nr. e2-661-640/2019.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo ir 2019 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistas.
Teisėja Romualda Janovičienė