Civilinė byla Nr. 2S-1475-653/2012

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01545-2012-8

                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3, 122.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. spalio  29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų (ieškovų) I. V. ir B. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti bei įtraukti tretieji asmenys  civilinėje byloje Nr. 2-2677-862/2011 pagal ieškovų I. V. ir B. V. ieškinį atsakovui Nordea Bank dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta,

n u s t a t ė :

ieškovai I. V. ir B. V. pateikė  atsakovui Nordea Bank ieškinį, kuriame prašoma pripažinti paskolos sutartį nesudarytą.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi į bylą įtraukti S. K. ir M. K. trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Ieškovams I. V. ir B. V. nustatytas 10 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti: patikslinti ieškinio dalyką, primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį 361 Lt bei pateikti šio žyminio mokesčio primokėjimą patvirtinančio dokumento originalą, pateikti ieškinio ir jo priedų kopijas skirtas tretiesiems asmenims. Ieškovai įpareigoti pateikti tiek patikslinto ieškinio ir jo priedų egzempliorių, kad po vieną tektų teismui ir visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Išaiškino ieškovams, kad per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo ieškinys bus paliktas nenagrinėtas (b.l.81).

Pirmosios instancijos teismas   nurodė, jog CPK 80 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad ginčuose dėl sutarčių modifikavimo mokamas 500,00 Lt žyminis mokestis. Teismui kartu su ieškiniu pateiktas 2012-03-27 mokėjimo nurodymas, kuriuo sumokėtas 139 Lt žyminis mokestis. Dokumentai, kurie patvirtintų, jog sumokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis teismui nepateikti. Taip pat teismas pažymėjo, jo ieškovai ginčo faktines aplinkybes grindžia santykiais su kitais skolininkais S. K. ir M. K., tačiau šių asmenų į bylą neįtraukė, todėl, vadovaujantis CPK 47 str. 1 d., šiuos asmenis į bylą įtraukė trečiaisiais asmenimis. Teismas nustatė, kad  atsakovas 2012-04-10 pateikė teismui atsiliepimą, kuriame yra iškeltos abejonės dėl ieškinio pagrindo ir/ar dalyko, pažymint, kad tarp šalių buvo sudaryta ne paskolos, o kreditavimo sutartis. Ieškovai pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančią paskolos sutartį, todėl ieškovai įpareigotini patikslinti ieškinio dalyką (reikalavimą).

Ieškovai pateikė atskirąjį skundą (b.l.84-86), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, jog ieškinyje nurodę, kad 2008 m. sausio 28 d. kartu su S. K. ir M. K. sudarė su atsakovu kreditavimo sutartį Nr. KK 2008/01/102SV, tačiau paskolos suma ieškovams perduota nebuvo. Nepaisant to, 2012 m. sausio mėn. ieškovai gavo antstolio I. G. jiems adresuotus procesinius dokumentus dėl skolos išieškojimo atsakovo naudai. Vadovaudamiesi CK 6.870 str. nuostatomis, jog paskolos sutartis yra realinis sandoris bei CK 6.875 str. nuostatomis, jog asmuo turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų faktiškai negavo, o tai įrodžius, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta, ieškovai ir prašė teismo pripažinti paskolos sutartį tarp ieškovų ir atsakovo nesudaryta. Mano, jog  niekuo nepagrįstas teismo teiginys įvardijant ieškovus skolininkais. Pažymi, jog  CPK 47 str. 1 d. 3 d. nustatyta, kad pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti. Minėto straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Teismas, įtraukdamas į bylą S. ir M. K. trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nenurodant kaip bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms, nenurodant kokiais tikslais ir kieno pusėje - ieškovų ar atsakovo, jie yra įtraukiami, tuo pačiu neatsakant ir į klausimą - prieš kurios šalies interesus S. K. ir M. K. negali veikti procese ir kodėl, pažeidė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir šioje dalyje naikintiną nutartį. Pažymi, jog atsakovas atsiliepime pripažino, kad tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudaryta tik kreditavimo sutartis, o realinis sandoris - paskolos sutartis, nesant piniginių lėšų perdavimo faktui, sudaryta nebuvo. Remiantis būtent šia faktine aplinkybe bei vadovaudamiesi              CK 6.875 str. 3 d. ieškovai teikiamu ieškiniu ir prašė teismo pripažinti paskolos sutartį tarp ieškovų ir atsakovo nesudaryta, nepaisant to, teismas skundžiama nutartimi nurodė patikslinti ieškinio dalyką. Pateiktame teismui ieškinyje ieškovų reikalavimas (ieškinio dalykas) nurodytas aiškiai ir konkrečiai - pripažinti paskolos sutartį tarp I. V. ir B. V. iš vienos pusės ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus iš kitos pusės nesudaryta.CPK 5 str. įtvirtintas teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principas reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens iniciatyva, kad teismas negali iškelti civilinės bylos savo iniciatyva, taip pat niekas negali priversti ieškovo pareikšti ieškinį. Bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys. Teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo. Tik ieškovas turi teisę didinti arba mažinti savo reikalavimų apimtį, keisti ieškinio dalyką ar pagrindą (CPK 42 ir 141 str.), išskyrus išimtis. Teismas, reikalaudamas dar labiau patikslinti aiškiai suformuluotą ieškinio dalyką, kartu pažymėdamas, jog ieškinio dalyką pripažįsta savo atsiliepime ir atsakovas, pažeidė proceso įstatymą. CPK 80 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad ginčuose dėl sutarčių modifikavimo mokamas 500 Lt žyminis mokestis. Tačiau modifikuoti sutartį galima tik tuomet, kai ji, vienos ar kitos formos, vis dėlto yra sudaryta. Nagrinėjamu atveju ieškovai neprašė teismo modifikuoti kokią nors sutartį. Ieškovai taip pat neprašė nutraukti ar pripažinti kokią nors esamą sutartį negaliojančia. Ieškovai, remdamiesi faktine aplinkybe, jog paskolos piniginių lėšų iš atsakovo nėra gavę ir, tokiu būdu, nesusiklosčius tarp ieškovų ir atsakovo paskolos teisiniams santykiams, prašė teismo, vadovaujantis CK 6.875 str. 3 d., pripažinti paskolos sutartį tarp ieškovų ir atsakovo nesudaryta. Tai - neturtinis reikalavimas, nesusijęs su esamų sutarčių modifikavimu, todėl pripažintina naikintina teismo nutartis ir dalyje dėl reikalavimo primokėti 361 Lt žyminio mokesčio dalį.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.89-94) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas nutartyje nurodė, kad ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau remiantis                   CPK 47 str. nuostatomis, nutartys dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą atskiraisiais skundais nėra skundžiamos. Įstatymų leidėjas tiesiogiai draudžia teismo sprendime spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų                  (CPK 266 str.), kitaip būtų pažeistas betarpiškumo principas (CPK 14 str. 3 d.) bei konstatuotas absoliutus sprendimo negalioj imo pagrindas. Teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos asmenų teisėms arba pareigoms, gali juos savo iniciatyva įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (KAT 2009 m. birželio mėn. 25 d. nutartis c. b. Nr. 2S- 898-173/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai, jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-1042/2002; 2004-02-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-81/2004; 2008 m. vasario 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-149/2008; 2011 m. gruodžio mėn. 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-519/2011). Pažymi, jog Kreditavimo sutarties Bendrųjų sąlygų 2 p. numatyta, kad visų kredito gavėjų prievolės pagal Kreditavimo sutartį yra solidarios, todėl Bankas turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš visų kredito gavėjų bendrai, tiek iš kiekvieno atskirai, tiek visų prievolių, tiek ir jų dalies vykdymo. Taigi, laikytina, kad šie asmenys sudarydami Kreditavimo sutartį veikė kartu. Įvertinus tai, kad ieškovai ir S. bei M. K. Kreditavimo sutartį sudarė kaip solidarieji bendraskoliai; tai, kad ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės ir su ieškiniu pateikiami įrodymai grindžiami santykiais su S. bei M. K., laikytina, kad S. bei M. K., turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes bylos išsprendimas turės įtakos ir jų teisėms bei pareigoms, kylančiomis iš Kreditavimo sutarties. Apeliantai nurodo, kad nepagrįstas teismas įvardijo ieškovus skolininkais, tačiau ieškovai Bankui teiktuose dokumentuose patys save įvardija bendraskolininkais arba kredito gavėjais. Pagal  CK 6.1 str. prievolinio teisinio santykio šalys yra kreditorius ir skolininkas. Tiek kreditavimo, tiek ir paskolos teisiniai santykiai laikomi prievoliniais, todėl ieškovus galima laikyti skolininkais prievolių teisės prasme. Iš nutarties motyvų manytina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų įtraukiami ieškovų pusėje. Ieškovai nepateikė jokių argumentų, leidžiančių spręsti, kad įtraukus S. ir M. K. suinteresuotais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovų pusėje šių asmenų interesas dėl bylos baigties būtų priešingas ieškovų interesui. Be to, procesinės normos neriboja teismo teisės pakeisti bylos dalyvio procesinį statusą konkrečioje byloje. Pažymi, jog ieškovai kaip įrodymą pateikė Kreditavimo sutartį ir ginčo faktines aplinkybes grindė argumentais, susijusiais su šios sutarties sudarymu ir vykdymu, tačiau kartu pateikė reikalavimą dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta. Paskolos ir kreditavimo sutartys yra dvi savarankiškos sutarčių rūšys, todėl kaip faktines aplinkybes įvardydami kreditavimo teisinius santykius, o teisinį pagrindą nurodydami paskolos teisinius santykius ieškovai tiksliai nesuformulavo ieškinio dalyko. Kad būtų galima tinkamai teisiškai kvalifikuoti, kokia sutartis tarp šalių (ne)buvo sudaryta, turi būti aišku kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas sutarties sudarymo ar nesudarymo faktas. Todėl teismas pagrįstai sprendė dėl įpareigojimo patikslinti ieškinio dalyką, nes esant netiksliam ieškinio dalykui negalima tinkamai atskleisti bylos esmės. Pabrėžia, jog  CPK 5 str. įtvirtinta teisė kreiptis teisminės gynybos yra įgyvendinama CPK ir teisės aktų nustatyta tvarka. Įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus nėra reikalavimas ar vertimas reikšti naujus reikalavimus, atsisakyti pareikštų reikalavimų, tai yra keisti ieškinio dalyką ir/ar pagrindą teismo iniciatyva. Nepašalinus ieškinio trūkumų, gali būti suvaržytos Banko kaip atsakovo CPK 5 str. įtvirtintos teisės, taip pat neužtikrintas šalių lygiateisiškumo ir tinkamo rungimosi principo įgyvendinimas, nes, pateikus netikslų ieškinio reikalavimą, atsakovui tampa neaišku kokio pobūdžio materialinis reikalavimas jam yra reiškiamas, į kokį reikalavimą jis turi atsikirsti ir kokius įrodymus pateikti tinkamam savo argumentų pagrindimui. Teigia, jog ieškiniais dėl modifikavimo laikomi ieškiniai dėl teisinių santykių sukūrimo, pakeitimo ar panaikinimo. Ieškovai, siekdami panaikinti savo prievolę,                   t.y. pripažinti, kad jie neturi teisinės pareigos atlikti veiksmus Bankui kaip atsakovui, iš esmės siekia pakeisti Kreditavimo sutartį, todėl iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovų pareikštas ieškinys gali būti laikomas tiek ieškiniu dėl modifikavimo bendrąja prasme, tiek ieškinių dėl sutarties modifikavimo, tad šiam ieškiniui taikomas specialus apmokestinimas žyminiu mokesčiu. Nors Ieškovai ir prašo pripažinti paskolos sutartį nesudaryta, tačiau atsižvelgiant į ieškinio argumentus galima spręsti, jog ieškovai reikalauja pripažinti nesudarytą Kreditavimo sutartį tik jų atžvilgiu, tačiau ne Kreditavimo sutartį apskritai. Todėl laikytina, kad ieškovai ieškiniu siekia pakeisti arba modifikuoti Kreditavimo sutartį. Toks ieškovų reikalavimas savo esme gali būti pripažįstamas neturtiniu reikalavimu, tačiau jam taikomos ne bendrosios neturtinių reikalavimų apmokestinimą žyminiu mokesčiu reglamentuojančios, tačiau specialiosios nuostatos, todėl už ieškovų ieškinio reikalavimą turi būti mokamas CPK 80 str. 1 d. 3 p. nustatyto dydžio žyminis mokestis. Apeliantai teigia, kad ieškiniu prašoma ne pripažinti kokią nors konkrečią sutartį negaliojančia, o remiantis CK 6.875 str. 3 d. normomis siekiama pripažinti paskolos sutartį tarp ieškovų ir atsakovo nesudaryta. Iš šių atskirojo skundo teiginių galima spręsti, kad ieškovai, remdamiesi CK 6.875 str. 3 d. siekia pripažinti juridinį faktą dėl paskolos sutarties nesudarymo. Su tokiais ieškovų teiginiais nesutinka, nes CK 6.875 str., reglamentuojantis paskolos sutarties ginčijimą yra siejamas su konkrečios paskolos sutarties ginčijimu ir/ ar pripažinimu nesudaryta, tačiau ne su juridinio fakto nustatymu, kad ieškovai ir Bankas apskritai nebuvo sudarę paskolos sutarčių.

Apeliantų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos civilinio proceso teisėje nenumatyta galimybė apeliacine tvarka skųsti visus pirmosios instancijos teismo priimtus tarpinius procesinius sprendimus byloje. Pagal                            CPK 334 straipsnio pirmąją dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.).

Pirmosios instancijos teismo nutarties įtraukti į bylą trečiuosius asmenis  apskundimo galimybė nenumatyta CPK normose (CPK 47 str.), be to, ja neužkertama galimybė tolesnei bylos eigai. Todėl teismo nutartis dalyje dėl S. K. ir M. K. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis negali būti apeliacijos objektas, dėl to apeliacinis procesas šioje  dalyje  nutraukiamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė terminą ieškovams ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. patikslinti ieškinio dalyką ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį 361 Lt, nurodęs, jog atsakovui kilo abejonės dėl ieškinio pagrindo ir/ar dalyko, ieškovams nurodžius, kad tarp šalių buvo sudaryta ne paskolos, o kreditavimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas apeliantų ieškinį kvalifikavo, kaip ieškinį dėl sutarčių modifikavimo, kuris apmokestinamas  500,00 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 3 p.).

Apeliantai atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, jog pateiktame teismui ieškinyje ieškovų reikalavimas (ieškinio dalykas) nurodytas aiškiai ir konkrečiai - pripažinti paskolos sutartį tarp I. V. ir B. V. iš vienos pusės ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus iš kitos pusės nesudaryta, nes paskolos sutartis yra realinis sandoris. Taip pat ieškovai atskirajame skunde nurodė, jog atsakovas atsiliepime pripažino, kad tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudaryta tik kreditavimo sutartis, o realinis sandoris – paskolos sutartis sudaryta nebuvo. Būtent šia faktine aplinkybe bei vadovaujantis CPK 6.875 str. 3 d. ieškovai ir prašė teismo pripažinti paskolos sutartį nesudaryta.

LR CPK 135 str. numatyta ieškovo pareiga aiškiai suformuluoti ieškinio elementus – ieškinio dalyką ir pagrindą, kurie sudaro bylos nagrinėjimo ribas ir užtikrina efektyvią pažeistų teisių teisminę gynybą. Pagal CPK 5 str. teismas gina pažeistas ar ginčijamas teises. Suinteresuoto asmens kreipimosi į teismą tikslas yra realus pažeistos teisės ar teisėto intereso apgynimo būdas, jo parinkimas yra ieškovo prerogatyva. Kol nėra įvardijamas konkretus pažeistos teisės gynimo būdas, negali prasidėti civilinės bylos procesas, nes teismui nėra suteikta teisė savarankiškai pritaikyti pažeistos privatinės teisės gynybos būdą, o ir antroji proceso šalis – atsakovas, negalėtų tinkamai atsikirsti į pareikštą reikalavimą.

Iš procesinių dokumentų matyti, kad ieškovai neginčija, jog 2008-01-28 tarp šalių buvo sudaryta būtent kreditavimo sutartis, to neginčijo ir atsakovas, t.y. tarp šalių nėra ginčo, jog                 2008-01-28 buvo sudaryta ne paskolos, o kreditavimo sutartis, kurios pagrindu pradėtas priverstinis išieškojimas.  LR CK 6.875 str. numato atvejus, kuomet paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, tame tarpe reikalauti pripažinti sutartį nesudarytą, kai įrodoma, jog pinigai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti (minėto straipsnio 3 d.). Iš ieškinio neaišku kokį teisių gynimo būdą pasirinko ieškovas, jei tarp šalių nėra ginčo dėl 2008-01-28 Kreditavimo sutarties teisinio kvalifikavimo – neaišku kokios konkrečios paskolos sutarties sudarymo faktą ieškovas ginčija, kokios ieškovų ginamos teisės yra atsakovų ginčijamos, tokiu būdu neaišku kokias teisines pasekmes sukeltų teismo sprendimas ieškovams ieškinio patenkinimo atveju. Tuo atveju, jei ieškovai laiko, jog 2008-01-28 sudaryta kreditavimo sutartis turi būti kvalifikuojama kaip paskolos sutartis, jie turi tai aiškiai nurodyti ieškinyje ir atitinkamai patikslinti ieškinio dalyką. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad sandorio sudarymo ginčijimas CK 6.875 str. pagrindu nėra siejamas su juridinio fakto nustatymu, tuo labiau, kad juridiniai faktai nustatomi tik esant CPK 445 str. numatytoms sąlygoms.     

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką.

Apeliantai atskirajame skunde taip pat pateikia argumentus, jog  reikalavimas teismo tvarka pripažinti paskolos sutartį nesudaryta, nėra paskolos teisinių santykių modifikavimas, bet pripažinimas, kad teisiniai santykiai neegzistuoja, todėl mano, kad ieškinys turėjo būti apmokestintas paprastu žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 str. 1 d. 5 p. Pirmosios instancijos teismas apeliantų ieškinį kvalifikavo kaip ieškinį dėl sutarčių modifikavimo, kuris apmokestinamas                 500,00 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 3 p.) Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu.

Pagal CPK 80 str. 1 d. 3 p. ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokamas 500,00 Lt dydžio žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu prašė pripažinti paskolos sutartį nesudarytą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone toks reikalavimas pagal savo esmę nėra dėl sutarties modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.), nes tik sudaryta sutartis gali būti kokiu nors būdu modifikuojama (pakeičiama, nutraukiama). Šio ginčo išsprendimo įtaka kitų sandorio šalių teisėms ir pareigoms neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl žyminio mokesčio dydžio už reikalavimus, kuriais ieškovai siekia apginti savo teises.  Taigi,  sutinkinta su apelianto argumentu, jog teismas negalėjo CPK 80 str. 1 d. dalies 3 p. pagrindu reikalauti mokėti nustatytą 500,00 Lt žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, skundžiama nutartis keičiama, panaikinant nutarties dalį dėl įpareigojimo ieškovams  pašalinti ieškinio trūkumus  - primokėti žyminį mokestį bei pateikti apmokėjimą patvirtinančio dokumento originalą - pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius ieškinio trūkumų šalinimo institutą bei žyminio mokesčio dydį reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 337 str. 4d.).

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas apeliantams (ieškovams) aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką objektyviai pasibaigė, apeliantui nustatomas naujas terminas ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.; 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 4 p., teismas              

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį pakeisti dalyje dėl įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus - primokėti žyminį mokestį bei pateikti apmokėjimą patvirtinančio dokumento originalą – ir šioje dalyje nutartį panaikinti.

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovų I. V. ir B. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties, dalyje dėl S. K. ir M. K. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis,  nutraukti.

Nustatyti apeliantams (ieškovams) I. V. ir B. V. terminą per  10 dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti 2012 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Teisėja                                                                       Jelena Šiškina