Civilinė byla Nr. e2-241-790/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02321-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „KAROLINOS TURAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „KAROLINOS TURAS“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KAROLINOS TURAS“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notaras M. K., V. Z. ir uždaroji akcinė bendrovė „NT partneriai“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KAROLINOS TURAS“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1375-661/2019 pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovei UAB „KAROLINOS TURAS“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.
2. Pareiškėja nurodė, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei 69 500 Eur, sumokėtus pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti atgal negyvenamąją patalpą – viešbučio patalpą, plane pažymėtą nuo (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/47 dalį negyvenamosios patalpos, plane pažymėtos (duomenys neskelbtini), bei padengti visas su daikto gražinimu susijusias išlaidas, priteisti iš atsakovės 17 319,77 Eur ieškovės patirtų išlaidų dėl patalpų įrengimo, priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos, priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Šioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pripažino 2016 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp I. N. ir UAB „KAROLINOS TURAS“, negaliojančia, o kitus ieškinio reikalavimus grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad iki sutarties sudarymo notaro biure ieškovei buvo neatskleisti esminiai faktai apsisprendžiant dėl sandorio sąlygų, nes ieškovė pirko patalpas planuodama jose gyventi, todėl patalpų paskirtis turėjo jai esminės reikšmės. Tačiau įsigyjamo turto paskirtis ieškovei atskleista prieš pat sudarant ginčo sutartį notaro biure. Aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pripažino apgaule.
3. Pareiškėja nurodė, kad po bylos išnagrinėjimo iš esmės jai tapo žinoma, kad apie perkamų patalpų paskirtį ieškovė sužinojo anksčiau, nei pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Ieškovė nuslėpė faktus, kad dar 2016 m. balandžio mėnesį su pastato statybos generalinio rangovo UAB „Neufeld Bau“ direktoriumi A. P. derino patalpų pardavimo ir preliminarios sutarties sąlygas, bendravo su UAB „NT partneriai“ samdytu brokeriu N. B., konsultavosi su teisinių paslaugų įmonės „Optima fides“ direktore L. K.. Ieškovei buvo atskleista, kad perkamas ne butas, o nebaigtos viešbučio patalpos. Ieškovė 2016 m. balandžio 15–22 d. rašė A. P., kad sutartį peržiūrėjo, atliko tam tikrų punktų korekcijas, informavo, kad atliko avansinį mokėjimą. Kalbėdama telefonu ieškovė nurodė, kad norėtų palaukti su turto įregistravimu, kol nebus pakeista patalpų paskirtis iš „viešbučių“ į „gyvenamąją“. Be to, prieš pasirašydama kredito sutartį įsigyjamo turto finansavimui 2016 m. gegužės 12 d. ieškovė turėjo atlikti patalpų vertinimą ir žinoti apie įsigyjamų patalpų paskirtį. Šias aplinkybes atsakovė sužinojo tik po to, kai vietoje A. P. UAB „Neufeld Bau“ direktoriumi paskirtas A. P. ir 2020 m. spalio 15 d. informacinių technologijų bendrovė UAB „DPAK“ sugebėjo panaikinti buvusio direktoriaus kompiuterio kodus ir nurodyta informacija tapo prieinama.
4. Be to, pareiškėjos tvirtinimu, ieškovė procesiniuose dokumentuose nenurodė aplinkybės, kad apie perkamos patalpos paskirtį sužinojo tik notarų biure sutarties sudarymo metu ir šia aplinkybe ieškinio negrindė, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Ieškovė savo reikalavimus iš esmės grindė aplinkybe, kad atsakovė ieškovei pardavė ginčo patalpas neteisėtai pastatytame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sudarant pirkimo–pardavimo sutartį tokį faktą nuslėpė, todėl atsakovė negalėjo atsikirsti į argumentus, kuriais remdamasis apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „KAROLINOS TURAS“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą grindžia dviem proceso atnaujinimo pagrindais: pirma, naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir, antra, dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomas aplinkybes, sprendė, kad atsakovė praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Atsižvelgęs į tai, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra tik vienas iš prašymo dėl proceso atnaujinimo atmetimo pagrindų (CPK 370 straipsnio 3 dalis), teismas vertino ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 bei 9 punkte nustatytų pagrindų, kuriais grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, (ne)egzistavimą.
8. Spręsdamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte reglamentuoto proceso atnaujinimo pagrindo, teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl pareiškėja negali grįsti prašymo dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu. Be to, teismas laikė nepagrįstais atsakovės teiginius, kad Lietuvos apeliacinis teismas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Ieškovė pareiškėjos kaip siurprizinį įvardijamą teiginį, susijusį su įsigytų patalpų paskirtimi, buvo nurodžiusi tiek bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde.
9. Vertindamas atsakovės argumentus, susijusius su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis po bylos išnagrinėjimo iš esmės, teismas sprendė, kad naujų aplinkybių, susijusių su kredito sutarties sudarymu ir kredito sutartyje nurodyta kredito paskirtimi, pareiškėja nesužinojo. Kita vertus, net jei tam tikros aplinkybės ir buvo sužinotos išreikalavus kredito sutartį, tai pareiškėja bet kuriuo atveju dominančių (ar jos gynybinę versiją pagrindžiančių) aplinkybių išsiaiškinimą galėjo atlikti bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
10. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutarties negrindė vien ta aplinkybe, jog turto paskirtis ieškovei atskleista prieš pat sudarant ginčo sandorį notaro biure. Nagrinėjamu atveju paaiškėjo ne naujų aplinkybių, o pareiškėja surado naujus įrodymus (elektroninį susirašinėjimą, vykusį 2016 m. balandžio 15 d. – 2016 m. balandžio 25 d. tarp atsakovės UAB „KAROLINOS TURAS“ direktoriaus A. P., ieškovės I. N. bei UAB „Optima fides“), kuriais įrodinėja galimai paaiškėjusias naujas aplinkybes. Tačiau teismui pateikti nauji įrodymai esminės reikšmės bylos teisinei baigčiai neturi. Aptariami įrodymai nepatvirtina naujų ir esminių aplinkybių, kurios pareiškėjai neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą. Net ir tuo atveju, jeigu iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarties motyvuojamosios dalies būtų pašalintas teiginys, kad turto paskirtis ieškovei atskleista prieš pat sudarant ginčo sutartį notaro biure, likusi sprendimo motyvacija bei argumentacija nesikeičia, t. y. nepaneigiamos kitos Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos atsakovės panaudotos apgaulės prieš ieškovę aplinkybės, buvusios sudarant ginčo sandorį (trumpas patalpos paskirties keitimo terminas, teisminiai ginčai dėl pastato, kuriame yra patalpos, statybos leidimo išdavimo teisėtumas). Iš preliminarios sutarties 6.5 papunkčio matyti, kad patalpų paskirtis (iš „viešbučių“ į „gyvenamąją“) turėjo būti pakeista iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Pagrindinė sutartis buvo sudaryta 2016 m. rugsėjo 15 d. Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, A. P. 2016 m. rugsėjo 15 d. 7 val. 35 min. persiuntė pagrindinės sutarties projektą, kuris notaro biure buvo patvirtintas 2016 m. rugsėjo 15 d. 12 val. 54 min. Net jei ir vertinti, kad ieškovė ryte susipažino su pagrindinės sutarties projektu, kuriame atsispindėjo aplinkybė, jog turto paskirtis nepakeista, tai vis tiek laikytina, kad ieškovė apie tai, jog neįgyvendinta preliminarios sutarties 6.5 papunkčio sąlyga, sužinojo prieš neprotingai trumpą laiką iki atvykstant į notaro biurą sudaryti sandorį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Pareiškėja UAB „Karolinos turas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Teismo teiginiai dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti praleidimo yra abstraktūs. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjama aplinkybė, kad ieškovė tik notaro biure sužinojo parduodamų patalpų paskirtį. Šią aplinkybė apeliacinės instancijos teismas nustatė savarankiškai. Atsakovė suprato šią teismo padarytą teisės taikymo klaidą tik tuomet, kai išsiaiškino faktines aplinkybes ir surinko įrodymus, paneigiančius šią aplinkybę, t. y. po 2020 m. spalio 15 d., įvertinusi susirašinėjimą. Todėl atsakovė įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino nepraleido, nes prašymą pateikė 2020 m. lapkričio 13 d.
11.2. Aplinkybe, kad ieškovė apie patalpų paskirtį sužinojo tik notarų biure ir dėl to buvo apgauta, ieškinys nebuvo grindžiamas. Būtent dėl to atsakovei nebuvo pagrindo rinkti ir teikti teismui įrodymus, paneigiančius šią aplinkybę. Nustačius faktą, kad apie perkamų patalpų paskirtį ieškovė žinojo anksčiau negu buvo sudaryta notarinė pirkimo–pardavimo sutartis, vertintinas ieškovės elgesys iki sutarties sudarymo ir po jos sudarymo. Ieškovė ieškinį pareiškė 2018 m. gruodžio 17 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem metams po sutarties sudarymo ir jai faktiškai įrengus patalpas. Toks elgesys paneigia deklaratyvius ieškovės teiginius, neva ji buvo apgauta.
11.3. Atsakovė UAB „KAROLINOS TURAS“ niekaip nesusijusi su UAB „Neufeld Bau“ akcininkais ir niekaip negalėjo nulemti šios įmonės vidinių organizacinio pobūdžio procesų – perrinkti vadovą, gauti kompiuterio duomenis ar jį anksčiau dekoduoti ir gauti reikiamą informaciją bei surinkti įrodymus, paneigiančius ieškovės apgavystę. Tik 2020 m. spalio mėnesį buvusio vadovo sutuoktinė perdavė kompiuterį naujam UAB „Neufeld Bau“ vadovui.
12. Ieškovė I. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pareiškėja, tiek teikdama pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirąjį skundą, siekia vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą bei bando jau išspręstą ginčą dar kartą išspręsti savo naudai (paminėtina, kad atsakovė bandė du kartus pateikti kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui). Be to, atsakovė be teisinio ginčo su ieškove turi dar du analogiškus teisminius procesus, viename iš kurių (civilinė byla Nr. e2-3485-565/2020) Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą ir ieškinį tenkino (minėto ieškinio faktinės aplinkybės yra identiškos toms faktinėms aplinkybėms, dėl kurių vyksta ginčas su ieškove I. N.).
12.2. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad teismo teiginiai dėl termino prašymui atnaujinti procesą praleidimo yra abstraktūs. Skundžiamoje nutartyje teismas išsamiai, analizuodamas pateiktus įrodymus ir vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pasisakė dėl kiekvienam pareiškėjos nurodytam bylos atnaujinimo pagrindui proceso įstatymo nustatyto termino, jo skaičiavimo bei praleidimo.
12.3. Atsakovė atskirajame skunde kartoja tas pačias aplinkybes, kuriomis grindė savo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir dėl kurių išsamiai pasisakyta skundžiamoje teismo nutartyje.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
14. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymima, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo išspręsta byla) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).
15. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išvadas, jog pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, grindė tik abstrakčiais teiginiais. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja UAB „KAROLINOS TURAS“ prašymą atnaujinti procesą grindė dviem pagrindais, t. y. pirma, naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir, antra, aiškia teisės normos taikymo klaida (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
19. Siekiant, kad civilinis procesas būtų atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, pirma, be kita ko, turi būti įrodyta, kad egzistuoja naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui, ir kad pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; antra, turi būti nustatyta, ar nėra praleistas trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti, t. y. įrodyta, nuo kokio momento asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie naujai paaiškėjusias aplinkybes. Taigi tiek nustatant naujai paaiškėjusias aplinkybes, tiek aplinkybę, ar nėra praleistas terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti, turi būti nustatytas subjektyvusis ir objektyvusis sužinojimo apie naujai paaiškėjusią aplinkybę momentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018 27 punktą). Analizuojant, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjui, svarbu nustatyti, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad apie naujai paaiškėjusią aplinkybę – sandorio finansavimą banko lėšomis, kuri nebuvo vertinta priimant Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį – sužinojo bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme, kai į civilinės bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, o apie naujai paaiškėjusią aplinkybę – susirašinėjimą tarp A. P., ieškovės ir I. N. bei UAB „Optima fides“ (teisinių paslaugų įmonės) patalpų įsigijimo klausimu bei patalpų paskirties atskleidimą ieškovei – sužinojo tik 2020 m. spalio 15 d., kai 2018 m. birželio 19 d. mirus UAB „Neufeld Bau“ direktoriui A. P. 2020 m. spalio 15 d. buvo atrakintas jo kompiuteris ir nurodyta aplinkybė paaiškėjo.
21. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, o būtent, tarp ginčo šalių 2016 m. rugsėjo 15 d. sudarytos pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 papunkčio, kuriame nustatyta, kad būsto kainai sumokėti buvo paimtas kreditas „Swedbank“, AB, apie tai, jog ginčo sandoris bus finansuojamas banko lėšomis pareiškėjai buvo žinoma dar iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento bei civilinės bylos iškėlimo (2016 m. rugsėjo 15 d.), nors „Swedbank“, AB į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas tik bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2020 m. birželio 26 d.
22. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad egzistuoja per ilgas laiko tarpas nuo UAB „Neufeld Bau“ vadovo mirties 2018 m. birželio 19 d. ir jo darbinio kompiuterio dekodavimo 2020 m. spalio 15 d. Pareiškėja tinkamai nepagrindė aplinkybės, kodėl kompiuterio dekodavimo paslaugos buvo užsakytos daugiau nei po dviejų metų. Be to, konkretaus elektroninio pašto paskyra gali būti prieinama ir iš kitų kompiuterių, o ne tik iš konkretaus bendrovės vadovo kompiuterio. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad preliminarios sutarties sąlygas UAB „Neufeld Bau“ direktorius A. P. 2016 m. balandžio 14 d. persiuntė dar dviem elektroninio pašto adresais, todėl pareiškėja, veikdama atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasi savo galbūt pažeistų teisių gynyba, šiuos duomenis galėjo sužinoti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Iš teismų priimtų procesinių sprendimų matyti, kad ieškovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde savo reikalavimus, be kita ko, grindė ir ta aplinkybe, kad ji siekė įsigyti patalpas, kurių paskirtis – gyvenamoji, o tikroji patalpų paskirtis jai buvo atskleista notaro biure, todėl atsakovė nuo ieškinio įteikimo dienos (2018 m. gruodžio 20 d.) turėjo teisę rinkti įrodymus bei atsikirsti į šiuos argumentus.
23. Minėta, kad pagal proceso įstatymo nuostatas prašymas atnaujinti procesą turi būti paduotas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, jog pareiškėja praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą tokiam prašymui pateikti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuotu pagrindu, o atskirojo skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.
24. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų bei proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pareiškėja naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodė tai, kad tik po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme jai tapo žinoma, jog ginčo patalpų paskirtis ieškovei buvo atskleista ne notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, tačiau ieškovė I. N. apie perkamų patalpų paskirtį žinojo dar 2016 m. balandžio mėn., kai su pastato statybos generalinės rangovės UAB „Neufeld Bau“ direktoriumi A. P. ji derino patalpų pardavimo ir preliminarios sutarties sąlygas, bendravo su UAB „NT partneriai“ samdytu brokeriu N. B., konsultavosi su teisinių paslaugų įmonės „Optima fides“ direktore L. K. Pagal aptartą kasacinio teismo praktiką, esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo dalį ir pripažindamas 2016 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp I. N. ir UAB „KAROLINOS TURAS“, negaliojančia, nesivadovavo patalpų paskirties atskleidimo momentu kaip vienintele aplinkybe, pagrindžia teismo procesinį sprendimą. Priešingai, Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl atsakovės apgaulės, tyrė ir vertino byloje esančių įrodymų visumą bei, be kita ko, nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties 5.13 papunktyje įtvirtintas atsakovės įsipareigojimas pakeisti patalpų paskirtį per du su puse mėnesio nuo sutarties sudarymo, taip pat įrodo atsakovės nesąžiningumą (nutarties 56 punktas); kad atsakovė preliminarioje patalpų pirkimo–pardavimo sutartyje buvo aiškiai nurodžiusi, jog parduodamas butas daugiabučiame gyvenamajame name, o ne viešbučio patalpose, ir tai sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė, nutylėdama aplinkybes apie tikrąją patalpų paskirtį ir neatskleisdama tikrųjų rizikų dėl patalpų paskirties pakeitimo galimybės iki ginčo sandorio sudarymo, sąmoningai klaidino ieškovę (nutarties 57 punktas); kad atsakovė ne tik dalį informacijos ieškovei atskleidė per vėlai, bet dalies esminės apsispręsti sandorį sudaryti informacijos pasirinko visiškai neatskleisti – ginčo sandorio sudarymo metu atsakovė jau žinojo, jog teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, kurioje atsakovė taip pat dalyvauja atsakovės statusu; nepaisant to, žinodama šią aplinkybę, ginčo sutarties 5.4 papunktyje atsakovė vis dėlto patvirtino, kad dėl parduodamo turto nėra ginčų teismuose, dėl jo nėra pareikšta pretenzijų, ir nėra pagrindo tokiems ginčams ar pretenzijoms kilti (nutarties 58 punktas). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad momentas, kai ieškovei buvo atskleista įsigyjamų patalpų paskirtis, nebuvo esminis ar lemiamas, keičiantis apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą, kuriuo ginčo sandoris pripažintas negaliojančiu dėl atsakovės apgaulės.
26. Kaip jau minėta, aplinkybė apie tai, kad ginčo sandoris bus finansuojamas banko lėšomis pareiškėjai buvo žinoma dar iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento bei civilinės bylos iškėlimo (2016 m. rugsėjo 15 d.). Tai reiškia, kad tokia aplinkybė negali būti kvalifikuojama naujai paaiškėjusia ir pripažinta sudarančia pagrindą proceso atnaujinimui.
27. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusios pareiškėjos nurodomos aplinkybės nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo.
28. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas procesas tik pirmosios instancijos teismo sprendimu užbaigtose civilinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020 38 punktą). Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus 2020 m. gegužės 26 d. nutartį. Dėl nurodytos priežasties klausimas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu negali būti sprendžiamas.
29. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą, tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, teisingai įvertino klausimui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes. Pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė patyrusi 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus. Ieškovės nurodyta suma neviršija maksimalių priteistinų dydžių, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 8.16 papunktį, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei I. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „KAROLINOS TURAS“ (juridinio asmens kodas 120337848) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Marius Bajoras