ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2022 m. spalio 17 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės, Irenos Stasiūnienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. T. ir T. T. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-66-853/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemtaka“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams R. T. ir T. T. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žemtaka“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. T. ir T. T. 2 658,55 Eur skolą, 711,77 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad šalys prieš 2018 m. birželio 12 d. pasirašydamos buto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas) pirkimo sutartį buvo susitarusios, jog atsakovė el. paštu ieškovei kiekvieno mėnesio paskutinę dieną atsiųs skaitiklių parodymus, o ieškovė pateiks jai sąskaitas faktūras pagal atsakovės nurodytus skaitiklių rodmenis. Iki 2020 m. kovo mėnesio atsakovė teikdavo skaitiklių rodmenis el. paštu, ieškovė suskaičiuodavo mokėtiną sumą už konkrečiai atsakovės sunaudotą elektros energiją, šilumą bei vandenį ir išrašytą sąskaitą faktūrą persiųsdavo atsakovei, o atsakovė ją sumokėdavo. Šalys 2020 m. balandžio 20 d. pasirašė paslaugų sutartį (toliau – ir Paslaugų sutartis), raštu įtvirtindamos žodinį šalių susitarimą. Atsakovė pagal pasirašytą sutartį nemoka ieškovei, nors atsakovė naudojasi elektra, šiluma bei vandeniu. Atsakovams priklausančiam butui yra įrengti kontroliniai skaitikliai, tačiau atsakovė nedeklaruoja skaitiklių rodmenų, nors yra įsipareigojusi skaitiklių parodymus perduoti ieškovei paskutinę mėnesio dieną elektroniniu paštu. Atsakovai už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d.  iki 2022 m. sausio 1 d. skolingi ieškovei 2 658,55 Eur pagal aukščiau Paslaugų teikimo sutartį ir 711,77 Eur delspinigius, paskaičiuotus už paskutinius 6 mėnesius sudaro 711,77 Eur.

3.        Atsakovai R. T. ir T. T. prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir iš ieškovės atsakovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pagal 2018 m. birželio 21 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties 7.8 punktą įsipareigojo per 20 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo kreiptis į elektros energijos tiekėjus bei kitų paslaugų tiekėjus ir nutraukti ieškovės vardu su jais sudarytas pirkimo-pardavimo ir/ar paslaugų tiekimo sutartis. Atsakovė atitinkamai pagal pirkimo-pardavimo sutarties 7.13 punktą įsipareigojo per 20 darbo dienų kreiptis į komunalinių paslaugų tiekėjus ir savo vardu sudaryti pirkimo-pardavimo ir/ar paslaugų tiekimo sutartis. Ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir su komunalinių paslaugų tiekėjais sudarytų tiekimo sutarčių nenutraukė.

4.       Pastate yra dviejų tipų skaitikliai – įvadiniai ir kontroliniai komunalinių paslaugų skaitikliai. Įvadiniai skaitikliai jie parodo bendrą pastato sunaudotų komunalinių paslaugų kiekį. Kontroliniai skaitikliai yra įrengti prie kiekvieno iš pastate esančių atskirų butų. Pastate esantys komunalinių paslaugų skaitikliai yra neplombuoti, metrologiškai nepatikrinti ir neužregistruoti ir t. t., todėl dėl šios priežasties atsakovai nevykdo ir negali įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Pastato rekonstrukcija nėra baigta, pastato būklė - „nebaigtas statyti“, baigtumo procentas – 98, todėl komunalinių paslaugų tiekėjai su atsakove negali sudaryti komunalinių paslaugų tiekimo sutarčių.

5.        Dėl ieškovės kaltės nėra sutvarkytas šilumos mazgas, todėl atsakovė patiria didelius nuostolius apmokant šildymo sistemos nuostolius, todėl šildymo sistemos nuostolių suma siekia daugiau kaip pusę viso Buto apšildymo kainos. Ieškovė išrašydama atsakovei sąskaitas už komunalinių paslaugų išlaidas 2018–2020 m. neišskirdavo šilumos energijos nuostolio ir šias išlaidas įtraukdavo į bendrą sąskaitos sumą, todėl atsakovė nepagrįstai gaudavo per dideles sąskaitas už Buto šildymą, todėl atsakovė apmokėjusi dalį sąskaitų yra permokėjusi ieškovei. Atsakovė negali patikrinti ir suskaičiuoti, kokią sumą yra permokėjusi ieškovei už dėl ieškovės kaltės atsiradusį šilumos energijos nuostolį.

6.       Ieškovė delspinigius skaičiuoja iki 2021 m. gruodžio 31 d., nors pradinis ieškinys teismui pateiktas 2021 m. liepos 30 d., todėl  delspinigiai gali būti skaičiuojami tik iki 2021 m. liepos 30 d. Ieškovė dalį sąskaitų atsakovei išrašė bylą pradėjus nagrinėti teisme, todėl delspinigius gali skaičiuoti tik nuo sąskaitų išrašytų iki kreipimosi į teismą dienos. Prašomų priteisti delspinigių dydis turėtų būti mažintinas 0,02 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu teismas ieškinį patenkino iš dalies; priteisė solidariai iš atsakovų R. T. ir T. T. ieškovei UAB „Žemtaka“ 2 658,55 Eur skolą, 11,49 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 2670,04 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2021 m. rugpjūčio 6 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš kiekvieno atsakovo, tai yra R. T. ir T. T. ieškovei UAB „Žemtaka“ po 288,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Teismas nustatė, kad elektros ir šilumos energijos bei vandens tiekimo sutartys de jure yra sudarytos su ieškove, tačiau de facto elektros ir šilumos energija bei vanduo – tiekiamas į atsakovų valdomą butą, kurie yra galutiniai elektros ir šilumos energijos bei vandens vartotojai, vartojantys namų ūkio reikmėms. Tarp ieškovės ir atsakovės, vienos iš buto savininkės, elektros ir šilumos energijos bei vandens tiekimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. balandžio 20 d. Ieškovė tiekė elektros ir šilumos energiją bei vandenį atsakovų butui namų ūkio poreikiams tenkinti, o atsakovai priėmė elektros ir šilumos energiją bei vandenį ir už sunaudotą jos kiekį atsakovė deklaravo skaitiklių parodymus, priskirtus atsakovų butui, tačiau nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2022 m. sausio 1 d. atsakovai visiškai nebemokėjo, tačiau šaltu vandeniu ir elektros energija naudojosi.

9.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė buvo atsakinga už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pagrindinius elektros ir šilumos energijos bei vandens apskaitų skaitiklius, butų skaitiklius ir elektros instaliaciją ir tai, kad pagal susiklosčiusią praktiką rinko iš butų savininkų mokesčius už jų butuose sunaudotų komunalinių paslaugų kiekį ir atsiskaitinėjo su elektros, šilumos ir vandens pardavėjais, ieškovė netapo elektros ir šilumos energijos bei vandens tiekėja name gyvenančių fizinių asmenų atžvilgiu. Pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2022 m. sausio 1 d. skola buvo paskaičiuota ir perskaičiuota pagal atsakovams priklausančių skaitiklių parodymus, tai yra kiek atsakovai faktiškai suvartojo elektros energijos ir vandens bei šilumos energijos pagal tenkančią buto ir bendro naudojimo patalpų paskaičiavimą. Teismas sprendė, kad tai, jog apskaitos prietaisai, pagal kuriuos atsakovė mokėjo ir turėtų mokėti, yra įrengti nauji, gamykliškai patvirtinti, nors jų metrologinė patikra nėra atlikta, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovai nevartoja energijos ir vandens, ir todėl nekyla pareiga sumokėti ieškovei.

10.       Šalių sudaryta Paslaugų teikimo sutartis įtvirtino iki tol buvusius faktinius santykius rašytine forma ir įvedė į faktinius santykius tikslumo bei apibrėžtumo. Teismas nesutiko su atsakovų vertinimu, jog Paslaugų sutartis jiems yra nenaudinga, kadangi faktiškai nesant nei sutarties, nei faktinių santykių ir negalint atsakovams tiesiogiai sudaryti sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais, atsakovai negautų iki šiol naudojamų paslaugų.

11.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovai įsigydami iš ieškovės butą, kuris nėra baigtas (baigtumas 98 proc.), iki 2020 m. atsiskaitydami su ieškove, pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, ir 2020 m. atsakovė sudarydama sutartį su ieškove dėl komunalinių paslaugų atsiskaitymo, turėjo ir galėjo numatyti, jog atsakovai naudodami elektros ir šilumos energiją bei vandenį turės atsiskaityti su ieškove pagal jų 2020 m. sudarytą sutartį, kad faktiškai sudaryti tiesioginių sutarčių su paslaugų tiekėjais negalės iki kol nebus užfiksuotas visiškas namo baigtumas.

12.       Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovų abejonės dėl mokėtinų sumų už elektros ir šilumos energijos bei vandens paskaičiavimo teisingumo neeliminuoja atsakovų solidarios pareigos atsiskaityti už jų suvartotą elektros ir šilumos energiją bei vandenį, taip pat už bendro naudojimo patalpoms tiekiamą energiją proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai bei už kitas komunalines paslaugas įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Teismas nurodė, kad atsakovams Butas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir įsiskolinimas susidarė atsakovams būnant santuokoje, todėl jie privalo solidariai apmokėti mokesčius, susijusius su Buto išlaikymu.

13.       Teismas atsižvelgęs, kad pagal Paslaugų teikimo sutarties 2.4. punktą šalys nesutarė, kad netesybos (delspinigiai) būtų skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo, padarė išvadą, kad nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d., delspinigiai nepriteisiami.

14.       Teismas sutiko su atsakovų atstovo argumentais, jog ieškovės delspinigiai sudaro daugiau nei 20 proc. reikalaujamos sumos. Teismas vertino, kad paskaičiuoti delspinigiai per dideli, jų dydis (0,2 proc.) prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, todėl sumažino sutartyje nustatytą delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc. ir sprendė, kad yra pagrindas priteisti 11,49 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 31 kalendorinę dieną iki ieškinio pateikimo teismui dienos, taikant 0,02 proc. delspinigių normą, solidariai iš atsakovų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15.       Apeliaciniu skundu atsakovai R. T. ir T. T. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio reikalavimus atmesti pilna apimtimi ir iš ieškovės atsakovams priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

15.1.                      Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė netapo elektros ir šilumos energijos bei vandens tiekėja name gyvenančių fizinių asmenų atžvilgiu, kadangi yra nesąžininga ir neteisinga atsakovų atžvilgiu ir neatitinka sutarties uždarumo principo. Atsakovai sutinka, jog ieškovė neturi teisės būti komunalinių paslaugų tiekėju, tačiau tai nereiškia, jog ieškovė pagal Paslaugų teikimo sutartį prieš atsakovus neprivalo prisiimti įstatyminių pareigų, susijusių su kokybišku ir teisingu komunalinių paslaugų tiekimu/apskaitymu. Iš Paslaugų teikimo sutarties šalių teisiniai santykiai turi būti vertinami atsižvelgiant į sutarčių uždarumo principą. Pagal paslaugų teikimo sutartį ieškovė perparduoda komunalines paslaugas atsakovams (šios sutarties 1.1. punktas). Sutarčių uždarumo principas šiuo atveju reiškia, kad ieškovė prisiima visas komunalinių paslaugų tiekėjų teises ir pareigas prieš atsakovus, o atsakovai prisiima visas vartotojų teises ir pareigas prieš ieškovę. Pagal teikimo paslaugų sutartį ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 16 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – Elektros energetikos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalimi, ieškovė turėjo prisiimti šiuose įstatymuose numatytą tiekėjo pareigą įrengti tvarkingus kontrolinius komunalinių paslaugų skaitiklius. Ieškovės prašoma priteisti komunalinių paslaugų suma/kaina buvo paskaičiuota pagal netvarkingų kontrolinių skaitiklių duomenis, kuriais draudžia naudotis Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės) 55.3 punkto nuostatos, kadangi atsakovų Buto skaitikliai nebuvo pažymėti plombomis ar žymenimis.

15.2.                      Teismas neišsprendė klausimo, kuri iš ginčo šalių yra atsakinga už tvarkingų kontrolinių skaitiklių įrengimą bei jų priežiūrą pastate. Paslaugų tiekėjai atsisakė su atsakovais sudaryti paslaugų teikimo sutartis, kadangi yra netvarkinga pastato inžinerinė sistema ir nepabaigta pastato statybų pridavimo procedūra. Pastato rekonstrukciją vykdo ieškovė, todėl atsakovė yra atsakinga už kontrolinių skaitiklių įrengimą pastate, o atsakovai  negali būti laikomi atsakingi už netvarkingas pastato inžinerines sistemas (tame tarpe netvarkingus kontrolinius skaitiklius). Todėl visas kylančias neigiamas pasekmes dėl netinkamų kontrolinių skaitiklių turi prisiimti ieškovė, kaip tiekėja, o ne atsakovai kaip vartotojai.

15.3.                      Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovų skola buvo paskaičiuota ir perskaičiuota pagal atsakovams priklausančių skaitiklių parodymus. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad netvarkingi apskaitos prietaisai tiksliai parodė faktinį atsakovų sunaudotą komunalinių paslaugų kiekį ir ieškovė turi teisę į skolos už komunalinių paslaugų tiekimo atlyginimą iš atsakovų. Nenustačius, kokį vandens, šilumos bei elektros energijos kiekį vartotojas faktiškai gavo, iš jo negali būti reikalaujama mokėti. Sutinka, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.388 straipsnio 1 dalį, atsakovai turi pareigą atsiskaityti už realiai suvartotą energijos kiekį, tačiau visas su realiai suvartotu energijos kiekiu susijusias aplinkybes turi įrodyti ieškovė, tačiau iškovė įrodymų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas atsakovų skolą, rėmėsi ieškovės į bylą pateiktais skaičiavimais, atliktais pagal netvarkingų kontrolinių skaitiklių parodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad iš atsakovų priteista skola atitinka atsakovų faktiškai suvartotų komunalinių paslaugų kiekį ir priėmė neteisėtą sprendimą.

15.4.                      Nesutinka su teismo išvada, kad apskaitos prietaisai, pagal kuriuos atsakovai turėtų mokėti yra įrengti nauji, gamykliškai patvirtinti, nors jų metrologinė patikra nėra atlikta, todėl atsakovai turi pareigą sumokėti ieškovei. Tokia teismo išvada neatitinka surinktų įrodymų, faktinių aplinkybių ir prieštarauja įrodymo vertinimo taisyklėms. Bylą nagrinėjant teisme ieškovė pateikė įrodymus, jog 2021 m. rugpjūčio 18 d. pakeitė Buto šildymo sistemos kontrolinius skaitiklius naujais, kuriems yra atlikta metrologinė patikra ir jie yra pažymėti plomba, tačiau ieškovė reikalavo iš atsakovės priteisti komunalinius mokesčius už tą laikotarpį, kurį prietaisai dar nebuvo pakeisti. Tačiau ieškovė nevykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė į bylą įrodymų apie pastate esančių Buto elektros ir geriamojo vandens kontrolinių skaitiklių būklę. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo padaryti išvadą, kad ieškinyje nurodyti atsakovės tariamai sunaudoti komunalinių paslaugų kiekiai, yra paremti neplombuotų ir metrologiškai nepatikrintų (netvarkingų) skaitiklių duomenimis.

15.5.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad paslaugų sutartis yra naudinga atsakovams, kadangi jiems negali sudaryti sutarčių tiesiogiai su paslaugų tiekėjais, atsakovai negautų naudotų paslaugų. Tai, kad atsakovai negali sudaryti sutarčių tiesiogiai su paslaugų tiekėjais yra ieškovės kaltė/neveikimas.

15.6.                      Pagal Paslaugų teikimo sutartį tarp šalių susiklostė vartojimo santykiai. Sutarties sąlygos buvo primestos atsakovams, kadangi atsakovai neturėjo galimybės sudaryti komunalinių paslaugų tiekimo sutarčių su paslaugų tiekėjais. Šalus Paslaugų teikimo sutartimi nesutarė dėl komunalinių paslaugų kainos. Ieškovė atsakovams taiko komunalinių paslaugų tarifus, kurie ieškovei yra taikomi kaip verslo subjektui. Atsakovai, sudarę tiekimo sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais gautų palankesnius vartotojui taikomus komunalinių paslaugų įkainius, todėl Paslaugų teikimo sutartis pripažintina kaip nesąžininga atsakovų atžvilgiu, o ieškovės išrašytos sąskaitos turi būti perskaičiuotos vartotojui taikomų komunalinių paslaugų įkainių tarifu.

15.7.                      Ieškovė sudarydama Paslaugų teikimo sutartį, nesivadovavo CK 6.2286 straipsniu, ir nesuteikė atsakovams informacijos apie tai, jog pastate susidaro dideli šilumos energijos nuostoliai. Ieškovė išrašydama sąskaitas atsakovams, neišskyrė šilumos energijos nuostolio, dėl ko atsakovai negalėjo patikrinti, kokia suma už šildymo energiją ieškovei buvo permokėjo. Ieškinys galėjo būti tenkinamas tik tokiu atveju, jei būtų apskaičiuoti faktinis atsakovų Buto sunaudotos šildymo energijos kiekis ir iš atsakovams išrašytų sąskaitų išminusuotas šilumos energijos nuostolis, susidaręs dėl ieškovės kaltės.

15.8.                      Ieškovė pagal 2018 m. birželio 21 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties 7.8 punktą įsipareigojo per 20 dienų nuo sutarties sudarymo kreiptis į elektros energijos tiekėjus bei kitų paslaugų tiekėjus ir nutraukti ieškovės vardu su jais sudarytas pirkimo-pardavimo ir/ar paslaugų tiekimo sutartis, tačiau šios sąlygos nesilaikė, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai įsigydami butą su 98 procentų baigtumu turėjo numatyti, jog nebus galimybės sudaryti tiesioginių tiekimo sutarčių.

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Žemtaka“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

16.1.                      Nesutinka su skundo argumentais, kad nustatant jų sunaudotos elektros ir šilumos energijos bei vandens kiekius buvo naudojami netinkami, metrologiškai nepatikrinti skaitikliai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 2.07.01:2003, kuriame numatyti reikalavimai vandentiekio inžinerinėms sistemoms bei prietaisams, nėra numatyta, kad po gamyklinės patikros prieš įrengiant vandens skaitiklius pastatuose turi būti atliekama metrologinė patikra. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo (toliau – Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašas) 6.6.2 punkte numatytas karšto ir šalto vandens skaitiklių laiko intervalas tarp periodinių patikrų 6 metai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų buto, kuriame sunaudoti elektros ir šilumos energijos bei vandens kiekiai ginčijami byloje, pirkimo -pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. birželio 21 d., teisės akte numatytas karšto ir šalto vandens skaitiklių patikros terminas sueis tik 2024 metais. Analogiški šilumos ir elektros energijos tiekimą reglamentuojantys teisės aktai taip pat nereikalauja neeilinės skaitiklių patikros įrengiant šilumos ir elektros energijos apskaitos skaitiklius ir nustatė patikros periodiškumą: šilumos energijos skaitikliams 4 metai, o elektros energijos skaitikliams 8 metai. Priešingai nei teigia atsakovai, teisės aktai nereikalauja, kad kontroliniai skaitikliai būtų registruoti.

16.2.                       Atsakovai 2015 m. kovo 20 d. sudarė su ieškove preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto įsigijimo, o pagrindinę sutartį sudarė tik 2018 m. birželio 21 d., todėl turėjo galimybę pastato rekonstrukcijos metu pareikšti savo pastabas, pageidavimus, reikalavimus, o esant būtinumui – įrašyti į pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pastebėtus perkamo daikto trūkumus bei pareikalauti nustatyti terminus jų pašalinimui. Atsakovai sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, jokių pastebėtų daikto trūkumų neprašė nurodyti, todėl atsakovai nepagrįstai teigia, kad pastato šildymo sistema nėra tvarkinga, ne visi vamzdynai izoliuoti ir dėl to susidaro itin dideli šilumos energijos nuostoliai. Tam tikri šilumos nuostoliai, susidarantys tiekiant šilumą nuo šilumos punkte įrengto įvadinio skaitiklio iki butuose įrengtų kontrolinių skaitiklių yra natūralūs ir jie proporcingai paskirstomi visiems šilumos naudotojams. Ieškovė per visą ginčo laikotarpį teikė atsakovams sąskaitas ir negavo iš jų prašymų pateikti teikiamo apmokėjimui šilumos kiekio sandaros ar kitos informacijos, dėl prie sąskaitų faktūrų pridėtų pažymų turinio pretenzijų nereiškė.

16.3.                      Dėl atsakovų argumentų, jog jiems Paslaugų teikimo sutarties sąlygos buvo primestos, joje nenustatyti paslaugų įkainiai, neaišku kas atsakingas už kontrolinių skaitiklių įrengimą, pažymi, kad tarp šalių sudaryta Paslaugų teikimo sutartis tik įteisino faktinę padėtį, nes pagal žodinį susitarimą ieškovė nuo 2018 m. lapkričio mėnesio teikė atsakovams sąskaitas už sunaudotą vandenį, šilumą ir elektros energiją pagal įrengtus kontrolinius apskaitos prietaisus, kurias iki 2020 m. kovo mėnesio atsakovai apmokėdavo net nesant rašytinės sutarties. Kontroliniai skaitikliai jau egzistavo ir pagal jų rodmenis buvo atsiskaitoma, todėl aptarti sutartyje kontrolinių skaitiklių įrengimą nebuvo reikalo.

16.4.                      Paslaugų teikimo sutartyje susitarta dėl rodmenų perdavimo, sąskaitos faktūros pateikimo ir jos apmokėjimo terminų. Jokių ypatingų sąlygų, kurias galima būtų traktuoti kaip primestas, sutartyje nėra. Pateikus sutarties projektą, atsakovai nepateikė pasiūlymų dėl jos teksto. Nėra pagrindo Paslaugų teikimo sutartį pripažinti nesąžininga. Ieškovė nėra vandens ar energijos tiekėja ir negali taikyti kitokius tarifus, nes atsakovai tik kompensuoja ieškovei jos patirtas, kaip abonento, išlaidas. Atsakovai nuo 2020 m. balandžio mėnesio nebemokėdami pagal pateiktas sąskaitas ir taip nevykdydami sutartinių įsipareigojimų, nesiekė (jeigu manė, kad sutartis jų netenkina) pripažinti sutartį negaliojančia, ją pakeisti ar nutraukti.

16.5.                      Atsakovų skundo argumentai, kad teismas neišsprendė klausimo, kuri iš ginčo šalių yra atsakinga už tvarkingų kontrolinių skaitiklių įrengimą bei jų priežiūrą, yra nepagrįsti, nes iš bylos medžiagos aišku, kad kontrolinius skaitiklius yra įrengusi ieškovė ir juos prižiūri. Kontrolinių skaitiklių įrengimo teisės aktai nereglamentuoja, tai šalių susitarimo reikalas. Be to, ieškovė nesudarė jokių kliūčių atsakovams įsirengti savus kontrolinius skaitiklius.

16.6.                      Ieškovė vadovaudamasi protingumo principu neįvykdė pirkimo-pardavimo sutartyje numatyto įsipareigojimo kreiptis į vandens ir energijos tiekėjus dėl sutarčių su jais nutraukimo, nes jei ieškovė būtų tai padariusi namui nebebūtų tiekiamas vanduo ir šilumos bei elektros energija, kadangi, kaip pripažino ir patys atsakovai, paslaugų teikėjai atsisakė su atsakovais sudaryti sutartis ne dėl to, kad ieškovė nebuvo atsisakiusi savų sutarčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas netenkintinas.

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

 Dėl faktinių bylos aplinkybių

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Žemtaka“ ir apeliantė R. T. 2018 m. birželio 21 d. sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė apeliantei butą su rūsiu pažymėtu (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)-7, kurio baigtumas yra 98 proc. Ieškovė įsipareigojo per 20 kalendorinių dienų nuo šios sutarties sudarymo kreiptis į elektros energijos tiekėjus bei kitų paslaugų tiekėjus ir nutraukti ieškovės vardu su jais sudarytas pirkimo-pardavimo ir / ar paslaugų teikimo sutartis (7.8 punktas). Apeliantė įsipareigojo per 20 darbo dienų nuo šios sutarties sudarymo kreiptis į elektros energijos, šilumos energijos, vandens, dujų tiekėjus bei kitų komunalinių paslaugų tiekėjus ir savo vardu sudaryti pirkimo – pardavimo ir / ar paslaugų teikimo sutartis (Sutarties 7.13. punktas). R. T. butą įsigijo būdama santuokoje su T. T., todėl ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas butas atsakovų vardu priklausantis jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

20.       Ieškovė UAB „Žemtaka“ ir apeliantė R. T. 2020 m. balandžio 20 d. sudarė Paslaugos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perparduoti R. T. elektros, šildymo ir vandentiekio paslaugas, o apeliantė įsipareigojo šias paslaugas priimti ir jas apmokėti (Sutarties 1.1. punktas). R. T. įsipareigojo atsiskaityti pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą už gautas paslaugas per mėnesį (Sutarties 2.1. punktas), o skaitiklių parodymus perduoti paskutinę mėnesio dieną ir paslaugas apmokėti per 10 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos (Sutarties 2.3. punktas). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad apeliantams Butas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

21.       Iš byloje esančių ieškovės nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad ieškovė už apeliantų  butui suteiktas komunalines paslaugas išrašė PVM sąskaitas faktūras ir pateikė apeliantams apmokėti. Iš skolos už ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. klientei R. T. matyti, kad apeliantai neapmokėjo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, todėl susidarė 2603,97 Eur skola be delspinigių.

          Dėl skolos pagal Paslaugų sutartį

22.       Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, jog ieškovė pagal sudarytą Paslaugų sutartį rinko iš butų savininkų mokesčius už butuose sunaudotų komunalinių paslaugų kiekį, ir pati atsiskaitė su šilumos ir vandens pardavėjais, ieškovė netapo elektros ir šilumos bei vandens tiekėju būtų savininkų atžvilgiu. Apeliantės teigimu sutarčiai yra taikomas sutarties uždarumo principas, todėl ieškovei tenka atsakomybė už neigiamas pasekmes dėl netinkamų kontrolinių skaitiklių kilusias pasekmes.

23.       Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).

24.       Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šalis pati gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019 37 punktas).

25.       Paslaugų sutartimi R. T. įsipareigojo atsiskaityti pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą už gautas paslaugas per mėnesį (Paslaugų sutarties 2.1. punktas), skaitiklių parodymus perduoti paskutinę mėnesio dieną ir paslaugas apmokėti per 10 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos (Paslaugų sutarties 2.3. punktas). Pažymėtina, kad Paslaugų sutartyje nėra numatyta, sąlyga, kad viena iš sutarties šalių, kitai sutarties šaliai tinkamai vykdant sutartį, gali atsisakyti vykdyti galiojančią sutartį.

26.       Kaip teisingai nurodė apeliantai, Paslaugų sutarčiai galioja sutarčių uždarumo principas. Pažymėtina, kad sutarties privalomumas ir uždarumas – klasikiniai ir visuotinai pripažįstami sutarčių teisės principai, kartu išreiškiantys būdingas sutarties, kaip sandorio, savybes. Abu šie principai bendriausia prasme atsispindi CK 6.154 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje sutarties sampratos apibrėžtyje: sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikros rūšies veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Be to, sutarties privalomumo principo turinys tiesiogiai įtvirtintas ir jau minėtoje CK 6.189 straipsnio 1 dalies normoje – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.  

27.       Kasacinis teismas aiškindamas sutarties uždarumo principą pabrėžė, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-690/2016, 41 punktą).

28.       Nagrinėjamu atveju ieškovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ji yra atsakinga už bute įrengtų kontrolinių apskaitos prietaisų kokybę, jų priežiūrą ir eksploataciją. Apeliantai teigia, kad vertinant šalių sudarytą Paslaugų sutartį pagal sutarčių uždarumo principo prizmę, už susidariusius nuostolius teikiant paslaugas dėl netvarkingos pastato inžinerinės sistemos, bei  kontrolinių apskaitos prietaisų tinkamumą yra atsakinga būtent ieškovė, todėl apeliantams negali kilti atsakomybė už susidariusius nuostolius dėl netvarkingos pastato šildymo sistemos ir dėl to prarandamo didelio kiekio šilumos ir dėl netvarkingų kontrolinių skaitiklių gautais duomenimis paskaičiuotų mokėtinų sumų už suteiktas paslaugas. Už šiuos susidariusius nuostolius ieškovė yra atsakinga tiesiogiai paslaugas teikiantiems asmenims.

29.       Iš byloje esančių duomenų (2017 m. rugsėjo 26 d. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 20 d. geriamojo vandens tiekimo ir gamybinių nuotekų tvarkymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 16 d. Šilumos punkto priežiūros sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 1 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutarties, 2020 m. lapkričio 16 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)  matyti, kad ieškovė yra sudariusi sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl šilumos energijos, šalto ir karšto vandens, tiekimo, nuotekų tvarkymo, šilumos mazgo priežiūros pastatui, kuriame yra apeliantams priklausantis butas. 

30.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jog elektros ir šilumos energijos bei vandens tiekimo sutartys de jure yra sudarytos su ieškove, tačiau de facto elektros ir šilumos energija bei vanduo – tiekiamas į apeliantų butą ir apeliantai yra galutiniai elektros ir šilumos energijos bei vandens vartotojai, vartojantys namų ūkio reikmėms. Pagal Paslaugų sutarties 1.1. punktą ieškovė trečiųjų asmenų suteiktas elektros, šildymo, vandentiekio paslaugas perpardavė apeliantams, byloje nėra duomenų, kad apeliantai būtų atsisakę šias paslaugas butui priimti ar kreipiasi dėl perparduodamų paslaugų netinkamos kokybės, todėl pagal minėtą sutartį apeliantai turi pareigą atsiskaityti su ieškove pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras (Paslaugų sutarties 1.1, 2.1. punktai).  

31.       Iš byloje esančių ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, skaitiklio rodmenų lentelių, skolos skaičiuoklės už butui suvartotą elektros ir šilumos energiją bei vandenį nuo 2020 kovo mėnesio iki 2022 m. sausio 1 d., matyti, jog skola buvo paskaičiuota ir perskaičiuota pagal apeliantams priklausančių skaitiklių parodymus, tai yra kiek apeliantai faktiškai suvartojo elektros energijos ir vandens bei šilumos energijos pagal tenkančią buto ir bendro naudojimo patalpų paskaičiavimą. Pažymėtina, kad apeliantai, kaip matyti iš atsiliepimų į procesinius dokumentus, atsisako nuo 2020 m. balandžio mėnesio gaunamas ieškovės išrašytas sąskaitas apmokėti, nes ieškovė nebaigia statybų ir butui priskirtiems apskaitos prietaisams nėra atlikta metrologinė patikra bei jie nėra plombuoti.

32.       Iš 2022 m. kovo 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pastato, kuriame yra apeliantų Butas baigtinumas 98 procentai, būklė – nebaigtas statyti, pastato energijos naudingumo klasė G. Iš 2018 m. birželio 21 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad šioje sutartyje taip pat nurodyta, kad apeliantai iš ieškovės perka butą nebaigtą statyti, baigtumo procentas – 98. Apeliantams nuo pat buto įsigijimo buvo žinoma, jog pastatas nėra baigtas statyti (rekonstruoti) ir dėl to juo naudojantis, tikėtina galimi tam tikri šilumos energijos praradimo nuostoliai bei dėl to, kad nėra baigta pastato statyba, gali kilti nesklandumų siekiant sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais.

33.       Apeliantai teigia, kad buto kontrolinius skaitiklius ieškovė, vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, turėjo pažymėti plombomis. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 1 punktą, šios taisyklės reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Šios taisyklės privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos ir karšto vandens vartotojams bei kitiems šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems asmenims (2 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė Pagal Paslaugų sutartį perparduoda gaunamas paslaugas iš šių paslaugų tiekėjų, tačiau pati tiesiogiai nei šilumos, nei kitų komunalinių paslaugų neteikia, todėl jai minėtos taisyklės, priešingai nei teigia apeliantai, nėra privalomos, kaip ir Šilumos ūkio įstatymo nuostatos, kurios taikomos šilumos tiekėjams. Minėti teisės aktai yra privalomi tretiesiems asmenims, kurie teikia ieškovei šilumos tiekimo paslaugas pagal sudarytas sutartis. 

34.       Iš byloje esančių UAB „Elotus“ 2021 m. liepos 30 d., 2021 m. rugpjūčio 1 d. sudarytų aktų matyti, kad apeliantų bute iki 2021 m. liepos 30 d. buvo įrengtas karšto vandens skaitiklis (duomenys neskelbtini) ir iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. šildymo skaitikliai Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo pakeisti naujais plombomis pažymėtais skaitikliais. Iš 2017 m. rugpjūčio 17 d. garantinių raštų matyti, kad apeliantų bute iki 2021 m. liepos 30 d. buvęs karšto vandens skaitiklis (duomenys neskelbtini) ir nekeistas vandens skaitiklis Nr. (duomenys neskelbtini) turi išduotus garantinius raštus. Atsižvelgiant į šiame nutarties punkte nurodytus duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad butui naudojami apskaitos prietaisai turi gamintojų ir jų patikrą galinčių atlikti įmonių garantijas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, jog vien tai, kad bute naudoti apskaitos prietaisai nebuvo plombuoti, tačiau apeliantai naudojosi pagal Paslaugų sutartį ieškovės perparduodamomis komunalinių paslaugų tiekėjų teikiamomis paslaugomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog apeliantai neturi pareigos atsiskaityti su ieškove.

35.       Iš ieškinio turinio, atsiliepimo į apeliacinį skundą, byloje esančios pažymos apie neapmokėtas sąskaitas už ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. matyti, kad ieškovė apeliantams mokėtinas sumas paskaičiavo ir perskaičiavo (2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra ŽEM Nr. 1043) pagal bute esančių skaitiklių rodmenis ir gautas komunalinių paslaugų tiekėjų sąskaitas, t. y. paskaičiavo pagal apeliantų bute faktiškai suvartotą elektros energiją, vandens ir šilumos energiją ir bendro naudojimo patalpoms tenkančių šių paslaugų kiekį. Apeliantai neteikė į bylą priešieškinio ieškovei ir nepareiškė reikalavimų dėl jų patirtų nuostolių dėl to, kad ieškovė neteisingai paskaičiavo už perparduotas paslaugas mokėtinas sumas, neginčijo Paslaugų sutarties, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, jiems šios sutarties nuostatos yra privalomos.

36.       Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad ieškovė nevykdė pareigos pagal 2018 m. birželio 21 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties 7.8 punktą, per 20 kalendorinių dienų nuo šios sutarties sudarymo kreiptis į elektros energijos tiekėjus bei kitų paslaugų tiekėjus ir nutraukti ieškovės vardu su jais sudarytas pirkimo-pardavimo ir / ar paslaugų teikimo sutartis, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apeliantai naudodamiesi ieškovės perparduodamomis komunalinių paslaugų tiekėjų teikiamomis paslaugomis, neturėjo pareigos atsiskaityti su ieškove už gautas butui paslaugas. Apeliantai žinodami ir suprasdami, kad ieškovė pažeidė buto pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo galimybę ieškiniu arba priešieškiniu reikalauti iš ieškovės nuostolių atlyginimo, įrodinėdami, jog dėl ieškovės neveikimo galimai patyrė nuostolių, tačiau manydami, kad jų teisės pažeistos, jomis nesinaudojo.

Dėl Paslaugų teikimo sutarties (ne)sąžiningumo

37.       Apeliantai teigia, kad Paslaugų sutarties sąlygos buvo primestos, šalys šia sutartimi nesutarė dėl komunalinių paslaugų kainos, ieškovės taikomi komunalinių paslaugų įkainiai yra nepalankūs vartotojui, kadangi jais skaičiuojama šių paslaugų kaina kaip juridiniam asmeniui, todėl šį sutartis pripažintina nesąžininga, o apeliantams kaip vartotojams ieškovės išrašytos sąskaitos turi būti perskaičiuotos pagal vartotojams taikomus komunalinių paslaugų įkainius.

38.       Pažymėtina, kad įrodinėti ir kokiais įrodymais grįsti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių pasirinkimas, teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

39.       Byloje nekilo ginčo, jog Paslaugų sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). Vartotojo teisė į informaciją – yra vienas esminių aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo garantų. Šios vartotojo teisės įgyvendinimas užtikrinamas teisiniu reguliavimu nustatant verslininkui pareigą suteikti vartotojui informaciją (informacijos atskleidimo pareiga). Tinkamas vartotojo informavimas ne tik įgalina vartotoją priimti informuotą sprendimą – apgalvoti savo sprendimą dėl atitinkamų prekių ir paslaugų įsigijimo, palyginti rinkoje esančias prekes ir paslaugas bei jų kainą, bet ir sukuria sąlygas rinkai veikti efektyviai.

40.       Bendruosius reikalavimus atskleistinos informacijos turiniui nustato CK XVIIII skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos. CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui suteikti informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto, be kita ko bendrą prekių ar paslaugų kainą, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama (CK 6.2281 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

41.       Verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Šis reikalavimas dar kitaip vadinamas skaidrumo principu ir, be kita ko, turi reikšmės vertinant vartojimo sutarties sąlygų nesąžiningumą. Teisinis reguliavimas nepateikia reikalavimo pateikti informaciją „aiškiai ir suprantamai“ apibrėžimo ar gairių, kaip šis reikalavimas turėtų būti vertinamas. Vis dėlto, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus informacijos atskleidimo tikslus ir teisinį reguliavimą, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, informacija turi būti pateikiama tokiu būdu ir taip, kad būtų lengvai suprantama vartotojui (vartotojas lengvai galėtų suvokti jos prasmę, prekės savybes ir rizikas) ir neklaidinti vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

42.       Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų išrašytų iki 2021 m. balandžio mėnesio, šalių procesinių dokumentų, ieškovės darbuotojo ir apeliantės R. T. 2018 m. birželio 14 d. – rugsėjo 26 d. susirašinėjimo elektroniniais laiškais, apeliantai pateikdavo ieškovei buto apskaitos prietaisų rodmenis, o ieškovė pagal faktiškai butui ir bendrosioms patalpoms suteiktas trečiųjų asmenų komunalines paslaugas, atsižvelgdama į komunalinių paslaugų tiekėjų gautų sąskaitų duomenis ir namo gyventojų deklaruojamų apskaitos prietaisų rodmenis, apskaičiuodavo mokesčius, išrašydavo ir pateikdavo apeliantams apmokėti sąskaitas už butui suteiktas trečiųjų asmenų komunalines paslaugas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šalys Paslaugų sutartimi reglamentavo iki tol buvusius faktinius santykius rašytine forma, taip suteikiant tikslumo. Apeliantai ieškovės perparduodamomis trečiųjų asmenų tiekiamomis komunalinėmis paslaugomis naudojosi nuo Buto įsigijimo, t. y. 2018 m. birželio 21 d. Apeliantai duomenų dėl ieškovės išrašytose sąskaitose nenurodyto skirtumo tarp šilumos punkte įrengto įvadinio skaitiklio ir kontrolinio skaitiklio Bute duomenų ir nenurodyto susidariusių nuostolių apskaičiavimo būdo, nereikalavo pateikti.

43.       Taip pat apeliantams iki sudarant Paslaugų sutartį turėjo ir galėjo būti žinoma, jog pati ieškovė komunalinių paslaugų neteikia ir nenustato šių paslaugų kainų. Ieškovės perparduodamų paslaugų kaina priklauso nuo šių paslaugų tiekėjų taikomų įkainių, kurie yra nustatomi, vadovaujantis teisės aktais, ir ieškovei taikomi įkainiai kaip paslaugų gavėjui juridiniam asmeniui. Sudarant Paslaugų sutartį, nors šalys ir galėjo iš esmės aptarti aplinkybes lemiančias perparduodamos paslaugos kainą (pvz. priklausymą nuo trečiųjų asmenų teikiančių paslaugas taikomų įkainių ir pan.), tačiau ši aplinkybė nedaro sutarties nesąžiningos, kadangi apeliantams ieškovės taikomas perparduodamų paslaugų apskaičiavimas po sutarties sudarymo nebuvo naujas ir netikėtas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad Paslaugų sutartyje nėra nurodyta perparduodamų paslaugų kainos sandara, nesudaro pagrindo šią sutartį pripažinti nesąžininga.  

44.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

45.       Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstą išvadą, jog pagal Paslaugų teikimo sutartį apeliantai turi pareigą sumokėti ieškovei susidariusią skolą už perparduotas butui trečiųjų asmenų tiekiamas komunalines paslaugas.

46.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis, todėl nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų apeliantų argumentų, sprendžiant, kad iš esmės teismo sprendimas pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

47.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantams neatlygintinos.

49.       Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė patyrė 800 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 8.11. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumą, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei UAB „Žemtaka“ iš apeliantų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemtaka“, juridinio asmens kodas 300532508, iš atsakovų R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjos                                                                                                          Birutė Simonaitienė

                Irena Stasiūnienė

                Vilija Valantienė