Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-55-951/2023

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00024-2023-7                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8.2.; 21.11.10.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos K. G. 2023 m. sausio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. P. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta galutinė subendrinta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. S. P. nubaustas už tai, kad  jis 2022 m. gruodžio 5 d. 15.49 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Šiauliuose vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti buvo atimta, ir nebuvo įvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų. Taip pat nubaustas už tai, kad įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 73.11 punktus.

2.       Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. P. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas panaikinti minėto nutarimo dalį, kurioje nustatyta, kad S. P. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti buvo atimta, ir nebuvo įvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų, t. y., kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, panaikinti nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams.

3.       Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi S. P. skundas atmestas, Institucijos 2023 m. sausio 10 d. priimtas nutarimas paliktas galioti nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, jog pareiškėjas 2022 m. gruodžio 5 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės, nors žinojo arba turėjo žinoti, kad šią teisę prarado 2022 m. kovo 7 d. Be to, nutartyje pažymėta, jog pareiškėjas neįrodė, kad jis 2022 m. kovą buvo neįgalus, o jo neįgalumas susijęs su nuo vaikystės deformuota krūtinės ląsta ir stuburu ir to, jog jam būtina naudotis transporto priemonėmis.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Šiaulių apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti dalyje dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies (vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones), t. y. panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos K. G. 2023 m. sausio 10 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriose nustatyta, kad S. P. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti buvo atimta, ir nebuvo įvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų, ir panaikinti šiuo nutarimu jam skirtą administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą 6 mėn. ir dalį paskirtos piniginės baudos (240 Eur), kuri yra susijusi su ANK 424 straipsnio 3 dalimi.

4.1.       Skunde teigiama, kad S. P., 2022 m. gruodžio 5 d. vairuodamas automobilį, nežinojo ir neturėjo žinoti, kad jam 2022 m. kovo mėnesį 3 mėnesiams buvo atimta teisė vairuoti automobilį (ir atitinkamai, kad jis privalo atlikti papildomus veiksmus, norėdamas susigrąžinti teisę vairuoti), todėl jo veiksmuose – vairuojant automobilį 2022 m. gruodžio 5 d., nebuvo būtino administracinio nusižengimo sudėties požymio - kaltės (tyčios). Nurodoma, kad apeliantas 2022 m. kovo mėnesį gavo SMS pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), prisijungė prie VMI savitarnos sistemos, kurioje buvo pranešimas apie paskirtą baudą, kurią jis nedelsdamas sumokėjo. Pareiškėjas dėl šio pažeidimo iš policijos nebuvo gavęs jokio pranešimo, tai yra, nei apie pažeidimo pobūdį, nei apie paskirtas nuobaudas. Nurodo, kad 2022 m. gruodžio mėnesį vairavo automobilį, dėl slidžios kelio dangos įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui ir baigė kirsti sankryžą jau degant raudonam šviesoforo signalui. Šalia buvęs ekipažas jį sustabdė ir, pildant dokumentus, policijos pareigūnai jį informavo, kad jam 2022 m. kovo mėnesį 3 mėnesiams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, kad jis privalo praeiti papildomus mokymus, kad galėtų atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas nedelsdamas atliko papildomus veiksmus ir 2022 m. gruodžio 30 d. jam buvo grąžinta teisė vairuoti transporto priemones.

4.2.       Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog pareiškėjo pozicija skunde ir per teismo posėdžius keitėsi. Pareiškėjo manymu, yra priešingai – tiek skunde, tiek bylą nagrinėjant teisme, jo pozicija buvo ta pati ir nesikeitė – tai yra, iki 2022 m. gruodžio 5 d., kai sustabdę policijos pareigūnai informavo, jog pareiškėjo teisė vairuoti transporto priemones yra panaikinta, pareiškėjas sąžiningai manė, kad jo teisė vairuoti transporto priemones galioja nuo 1974 metų ir nėra nutrūkusi; pareiškėjas 2022 m. kovą skirtą baudą sumokėjo, nes gavo pranešimą iš VMI, o iš policijos jokių pranešimų dėl 2022 m. kovo mėnesio pažeidimo jis negavo, todėl nežinojo, kad jo teisė vairuoti transporto priemones negalioja.

4.3.       Apeliantas teigia, kad teismo išvada, jog nepasidomėdamas, kokią atsakomybę jam pritaikė policija, pareiškėjas elgėsi „ne tiek abejingai kiek apsukriai“, yra nemotyvuota, taigi nepagrįsta ir neteisėta. Teismas nepaaiškino ir nepagrindė, kuo pasireiškė „apsukrumas“, o pareiškėjo elgesys paneigia tokias teismo išvadas. Pirma, pareiškėjas iš VMI sužinojo konkretų baudos dydį, tad jam nebuvo pagrindo dar papildomai domėtis policijos protokolu, nes ten baudos dydis turėtų būti tokio paties dydžio. Antra, po to, kai pareiškėjas sužinojo, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones ir kad jis turi praeiti papildomus mokymus, pareiškėjas atliko papildomus veiksmus ir 2022 m. gruodžio 30 d. atgavo teisę vairuoti transporto priemones. Mano, kad ši aplinkybė pagrindžia, jog jis elgiasi logiškai, protingai ir racionaliai. Trečia, iš nurodytų aplinkybių seka loginė išvada, jog jei apeliantas būtų žinojęs apie teisės vairuoti atėmimą dar 2022 m. kovo mėnesį, jis būtų atlikęs būtinus papildomus veiksmus ir jau 2022 m. birželio mėnesį būtų atgavęs teisę vairuoti transporto priemones. Todėl važinėjimas nesusigrąžinus teisės vairuoti nuo 2022 m. birželio iki gruodžio nėra nei logiškas, nei protingas, nei racionalus, nei „apsukrus“ elgesys.

4.4.       Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad neva epolicija.lt portale ir neturėjo būti informacijos apie pareiškėjui 2022 m. kovo mėnesį surašytą nutarimą. Teigiama, kad VMI pranešime yra aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, jog informacija apie administracinius nusižengimus skelbiama portale www.epolicija.lt, tačiau prisijungus prie šio portalo, pasirinkus „Mano dokumentai“, iš viso nesimato tokio skyriaus/nuorodos kaip „Administracinės teisės pažeidimai“, todėl, nepaisant to, kad pareiškėjas neturėjo pareigos domėtis policijos protokolu, net jeigu ir būtų domėjęsis, nebūtų radęs informacijos. Mano, kad VMI pranešime nurodytą nuorodą teismas turėjo vertinti kaip klaidingą oficialią informaciją (ANK 21 straipsnis) ir tokiu atveju padaryti  išvadą, kad pareiškėjas nėra kaltas dėl vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones.

4.5.       Atkreiptas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos ne remiantis bylos medžiaga ir faktinėmis aplinkybėmis, o teismo prielaidomis ir įsivaizdavimu, kuris prieštarauja bylos medžiagai.

4.6.       Nurodoma, kad teismas pareiškėjo kaltę susiejo ne su pareiga sužinoti, o su teorine galimybe sužinoti apie pritaikytą sankciją, tame tarpe teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Mano, kad ginčo atveju pareiškėjas neturėjo pareigos ieškoti ir susipažinti su policijos protokolu, o iš savo atliktų veiksmų (susipažinimo su VMI pranešimu ir baudos sumokėjimo) pareiškėjas negalėjo padaryti loginės išvados, kad jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl nebuvo priežasties papildomai domėtis. Joks teisės aktas nenustato asmens pareigos domėtis protokolu (jį susirasti, studijuoti jo tekstą), kuriuo jam skirta nuobauda, jei asmuo neketina skųsti paskirtos baudos. Sumokėjęs baudą, kuri buvo nurodyta VMI pranešime, pareiškėjas įvykdė visas savo prievoles, apie kurias jam buvo pranešta, ir neturėjo pagrindo manyti, kad turi dar kokias nors pareigas. Be to, nurodo, kad teismas pareiškėjo „galimybę“ sužinoti apie policijos protokolo turinį sieja su tuo, kad policijos pareigūnas buvo nusiuntęs el. laišką, skirtą net ne pareiškėjui, o įmonei, kurios savininkas yra pareiškėjas. S. P. šio el. laiško nebuvo matęs iki 2022 m. gruodžio mėnesio. Minėtame el. laiške taip pat nebuvo jokios informacijos apie pažeidimo pobūdį ir gresiantį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

4.7.       Nurodo, kad S. P. buvo nubaustas ne todėl, kad jis nežinojo įstatymo, o todėl, kad jam nebuvo pranešta, jog iš jo yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir vairavo transporto priemonę nežinodamas, kad iš jo ši teisė yra atimta. Apelianto manymu, skundžiamoje nutartyje teismas neatskleidė ginčo esmės, tai yra, nutartyje nebuvo išnagrinėta tariamo administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė, teismas neįvardijo S. P. kaltės formos ir rūšies, nepagrindė ir nepaaiškino, kuo pasireiškė jo kaltė.

4.8.       Skunde taip pat aptariami ir vertinami rašytiniai bylos duomenys, susiję su policijos pateiktu išrašu iš administracinių nusižengimų registro, abejojant policijos teikiamų dokumentų išsamumu ir teisingumu, atkreiptas dėmesys į teismo posėdžio metu policijos pareigūnų teiktų paaiškinimų prieštaringumą, kurių, apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas nepašalino.

5.       Institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto S. P. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

5.1.       Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų S. P. kaltei dėl padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, konstatuoti. Siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti kelių transporto priemones, pareiškėjas privalėjo įvykdyti įstatymų numatytas sąlygas, tai yra, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, pabaigti papildomą vairuotojų mokymą. Atsižvelgiant į tai, kad S. P. įvykdė administracinį nurodymą, įrašytą į 2022 m. kovo 7 d. administracinio nusižengimo protokolą, tai yra, 2022 m. kovo 8 d. sumokėjo paskirtą 85 Eur baudą, teisės atėmimo terminas buvo pradėtas skaičiuoti kitą dieną, nes grąžinti specialiąją teisę patvirtinančio dokumento šiuo atveju pareiškėjui nereikėjo.

5.2.       Institucija nesutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą jam nebuvo žinoma, nes neva iš policijos nebuvo gavęs jokios informacijos. Pažymi, kad 2022 m. kovo 7 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo S. P. buvo paskirta 85 Eur bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, buvo išsiųstas 2022 m. kovo 7 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pagal ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatas šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami el. paštu, kai asmenys el. pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose. Administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu 2022 m. kovo 7 d. išsiuntimas S. P. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kurį jis nurodė valstybės informacinėse sistemose, buvo tinkamas procesinių dokumentų įteikimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Todėl S. P. turėjo žinoti, kad jam 2022 m. kovo 7 d. administracinio nusižengimo protokole įrašytu administraciniu nurodymu buvo paskirta ne tik 85 Eur bauda, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6.       S. P. apeliacinis skundas atmetamas.

7.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8.        Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. P. prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Pagal ANK 651 straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Susipažinus su administracinio nusižengimo byla ir apeliacinio skundo turiniu, konstatuotina, kad S. P. prašymas nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka nėra motyvuotas, apeliaciniame skunde nėra nurodyta svarių argumentų, kurių pagrindu turi būti rengiamas teismo posėdis žodinio proceso tvarka, tik deklaratyviai pasisakoma, kad šiame ginče svarbios detalės, kurios gali likti neaptartos ar gali būti interpretuotos klaidingai, jei byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliantas jokių naujų įrodymų apygardos teismui nepateikė ir neplanuoja pateikti. Byloje neatsirado naujų įrodymų ir nepaaiškėjo naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos ir aptartos apylinkės teisme priimant skundžiamą nutartį. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju S. P. apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, todėl S. P. apeliacinis skundas nagrinėjamas ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas rašytinio proceso tvarka, remiantis apygardos teismui pateikta medžiaga.

9.       Nagrinėjamoje byloje S. P. pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. P. neginčija byloje nustatytų faktinių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius šį jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir jo kvalifikacijos. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir teisingai kvalifikuotas. Apeliaciniame skunde keliamas tik S. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad jis pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas nepagrįstai. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su tuo, kad S. P. skundžiama apylinkės teismo nutartimi nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. sausio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl S. P. už administracinius nusižengimus paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams, ir dalyje dėl apeliantui pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį skirtos nuobaudos. Todėl Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

10.       ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.  

11.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog S. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

12.       ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Apeliantas skunde teigia, kad vairavo transporto priemonę būdamas įsitikinęs, jog tokią teisę turi, kadangi turėjo vairuotojo pažymėjimą ir jam nebuvo žinoma apie specialiosios teisės atėmimą. Taigi, apeliaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas S. P. buvo tinkamai informuotas apie jam surašytą 2022 m. kovo 7 d. administracinio nusižengimo protokolą dėl ankstesnio administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 (trims) mėnesiams, tuo pagrindu jį nauju Institucijos nutarimu nubaudžiant pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

13.        ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, kad policija tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą gali naudoti tada, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Taigi, policija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo byloje. ANK įpareigoja policiją procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino.

14.       Iš bylos medžiagos (Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus) matyti, kad 2022 m. kovo 3 d. S. P., vairuodamas transporto priemonę kelyje, kuriame eismas kiekviena kryptimi po vieną eismo juostą, lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje, kirto horizontalųjį kelio ženklinimą „Siaura ištisinė linija“, kuri skiria eismo juostas, ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tuo padarydamas administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje. Dėl minėtų administracinių nusižengimų 2022-03-07 S. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, paskiriant 85 Eur baudą, kurią S. P. buvo siūloma sumokėti iki 2022-04-06, bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams. Iš 2023 m. sausio 30 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo S. P. 2022 m. kovo 7 d. 16:21 val. išsiųstas ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka – į jo elektroninį paštą: (duomenys neskelbtini) (dokumento būsena – išsiųstas) (b. l. 6). Šiuo atveju svarbu paminėti ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoju buvo apklaustas V. R., kuris, eidamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas, S. P. surašė 2022-03-07 administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ir, bylos duomenimis (b. l. 6), jį išsiuntė S. P.. Kaip matyti, V. R., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, 2023-03-24 vykusio teismo posėdžio metu parodė, kad bylos lape Nr. 6 esanti informacija patvirtina, jog tai yra išsiuntimo duomenys, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu asmeniui buvo išsiųstas elektroniniu paštu, dokumentas yra pristatytas. Kaip teigė liudytojas, S. P. elektroninio pašto adresas buvo oficialioje duomenų bazėje ir jį įtraukė formuodamas protokolą, kaip rodo išrašas, išsiųstas elektroninis laiškas nuėjo tuo adresu, vadinasi, jis buvo įteiktas, nes eilutė apie elektroninio laiško išsiuntimą atsiranda automatiškai po to, kai elektroninis laiškas yra išsiunčiamas. Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti tokiais liudytojo parodymais, kaip matyti, jie duoti davus priesaiką teisme, be to, byloje nenustatytas šio liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti asmenį administracinių nusižengimų įvykdymu. Svarbu pažymėti ir tai, jog, kaip rodo bylos duomenys, liudytojo V. R. parodymus patvirtina ne tik rašytinė bylos medžiaga, bet ir Institucijos atstovės teisme duoti paaiškinimai. K. G. teismui aiškino, jog administracinio nusižengimo registre „užsidega“ eilutė, kurioje parašyta, kad išsiųstas dokumentas yra pristatytas, matoma data ir laikas, kada dokumentas pristatytas, kai dokumentas nepristatomas, „užsidega“ eilutė „Nepristatyta“, šiuo atveju mato funkcionalumą, kad „pristatyta“, todėl pareigūnui nekilo abejonių, jog elektroninis laiškas S. P. išsiųstas tinkamai. Be to, bylos duomenimis, S. P. 2022 m. kovo 7 d. pranešimą apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (b. l. 9), paskirtą baudą apeliantas sumokėjo 2022 m. kovo 8 d. (b. l. 11).

15.       Nagrinėjamu atveju Institucija įsitikino, kad S. P. valstybės informacinėse sistemose yra nurodęs savo elektroninio pašto adresą, dėl šios priežasties policija administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu jam galėjo siųsti vienu iš įstatyme numatytų ir leistinų būdų, o būtent – elektroniniu paštu, kaip tai reglamentuoja ANK 573 straipsnio 1 dalis. Bylos medžiaga liudija, jog elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo apeliantui buvo išsiųstas 2022-03-07 administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, yra naudojamas, tą patį elektroninio pašto adresą, kaip savo kontaktinį duomenį, apeliantas nurodė ir teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, be to, pats S. P. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu teikė ir duomenis iš pašto dėžutės, kurios adresas (duomenys neskelbtini), iš minimos pašto dėžutės rašė laiškus su prašymais teismo posėdžių sekretorei, taip neneigdamas ir patvirtindamas  aplinkybę dėl to, kad tokia pašto dėžutė yra jo paties naudojama.

16.       Aplinkybė, kad S. P. už 2022 m. kovo 3 d. padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje, sumokėjo jam paskirtą 85 Eur baudą, taip pat įrodo, jog jis žinojo apie jo atžvilgiu 2022-03-07 surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu (b. l. 9). Nors tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde S. P. nurodė, kas jis el. paštu negavo 2022 m. kovo 7 d. administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu, o apie administracinio nusižengimo protokolu jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams jis sužinojo tik 2022 m. gruodžio 5 d., kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų dėl naujų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo, tačiau apygardos teismas atmeta šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus, nes juos paneigia aukščiau aptarti bylos duomenys. Be to, svarbu paminėti ir tai, jog iš 2022-12-05 administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog S. P., 2022-12-05 sustabdytas policijos pareigūnų, skiltyje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ paaiškino, kad jis nežinojo, jog dėl teisių susigrąžinimo jis turi išklausyti kursus; iš 2023-01-10 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad asmuo prisipažino įvykdęs ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi, dėl ko buvo nustatyta ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

17.       Apygardos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų užtenka konstatuoti, kad S. P. iš tiesų gavo procesinį dokumentą (2022 m. kovo 7 d. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu) ir su juo turėjo galimybę susipažinti. Tai, ar S. P. skaitė gautą elektroninį laišką, yra jo asmeninis reikalas. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad procesinis dokumentas buvo išsiųstas elektroniniu paštu, t. y. vienu iš įstatyme numatytų ir leistinų būdų (ANK 573 straipsnis), todėl laikytina, kad procesinis dokumentas S. P. buvo įteiktas tinkamai. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas S. P. nežinojo apie jam ankstesniu 2022 m. kovo 7 d. administracinio nusižengimo protokolu kartu su 85 (aštuoniasdešimt penkių) eurų bauda paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

18.       ANK

19.       ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

20.       ANK 424 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Kartu tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino.

21.       Nagrinėtinu atveju Institucijai tinkamai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. P. jo paties valstybės informacinėse sistemose nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntus 2022 m. kovo 7 d. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, laikytina, kad dokumentas jam buvo įteiktas tinkamai. Tuo tarpu tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nesidomėjimas, už kokius administracinius nusižengimus yra nubaustas, galėjo nulemti tai, kad jis nežinojo apie jam paskirtą specialiosios teisės atėmimą. Tačiau toks asmens neveikimas, nesidomėjimas negali būti vertinamas kaip administracinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Tuo pačiu tai reiškia, kad apeliantas, praradęs teisę vairuoti transporto priemones, 2022-12-05 vairavo automobilį neįsitikinęs, ar šią teisę turi, t. y. ar tinkamai įvykdė šios teisės susigrąžinimo sąlygas, ir taip dėl neatsargumo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tai yra, S. P. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam buvo atimta ir jis nebuvo įvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų.

22.       Be to, apeliaciniame skunde aptariami ir ginčijami pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai dėl apelianto galimybės peržiūrėti administracinio nusižengimo protokolą epolicija.lt ir epaslaugos.ird.lt portaluose atmestini kaip nepagrįsti, nes pats S. P. pirmos instancijos teismui 2023 m. vasario 13 d. kartu su prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo pateikė išrašus iš minėto epaslaugos.ird.lt portalo, kuriuose užfiksuota, kad tiek skiltyje „Administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims“ administracinių nusižengimų sąraše (b. l. 44), tiek pasirinkus konkrečią administracinio nusižengimo bylą (b. l. 43), yra matyti, už kokius administracinius nusižengimus asmuo nubaustas. Kaip skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo apylinkės teismas, šiuo atveju svarbi ANK 2 straipsnio nuostata, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

23.       Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje S. P. už jo padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

24.       ANK 38 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Nagrinėjamu atveju S. P. galutinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta sankcijos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų (ANK 424 straipsnio 3 dalis) ribose. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų, to paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, S. P. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. sausio 10 d. nutarimu paskirta minimalaus dydžio bauda ir paskirta minimalaus termino administracinio poveikio priemonė. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi šis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. sausio 10 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

25.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad S. P. už jo padarytus administracinius nusižengimus paskirta galutinė nuobauda, kuri yra minimalaus dydžio, yra per griežta. Be to, vadovaujantis ANK 424 straipsnio 7 dalimi, pagrįstai paskirta poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam šešių mėnesių terminui. Kaip matyti, priimant 2023 m. sausio 10 d. nutarimą, buvo nustatyta S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad asmuo prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, dėl jų nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str.) nustatyta nebuvo. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad 5 metų laikotarpyje S. P. eilę kartų baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo, net septynis kartus vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną greitį, taip pat vieną kartą pažeidė draudžiamojo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ reikalavimus, kas rodo, kad jis iš esmės sistemingai kasmet daro administracinius nusižengimus, yra linkęs nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių. Byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, kad apeliantas turi sveikatos problemų (b. l. 13-22), tačiau neįgaliojo pažymėjimas yra negaliojantis (galiojo iki 2020-03-25) (b. l. 12). Be to, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės, susijusios su S. P. sveikata, egzistavo ir nusižengimų padarymo metu. Taigi, nors paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels apeliantui papildomų nepatogumų bei neigiamų pasekmių, tačiau tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės pasekmė, kuri nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjo atsakomybę. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad S. P. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežtos, jos atitinka padaryto nusižengimo pavojingumą ir apelianto asmenybę, todėl jas mažinti nėra pagrindo.

26.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia spręsti dėl S. P. kaltės padarius jam inkriminuotą ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį apelianto skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                              Ilona Jakubėnienė