Civilinė byla Nr. 3K-3-289-421/2015

Teisminio proceso numeris: 2-01-3-06523-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 44; 60

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 15 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Stripeikienės ir Donato Šerno (pranešėjas)

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „BPC Travel“ kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutarties ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. papildomos nutarties, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BPC Travel“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys D. D., V. M., „Alitalia – Compagnia Aerea Italiana S.p.A.“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių paslaugų teikėjo (tarpininko oro transporto paslaugų sferoje) pareigas ir civilinės atsakomybės sąlygas (inter alia, atsakomybę už informacijos apie oro vežimo sąlygas nepateikimą ar klaidingos informacijos pateikimą), aiškinimo ir taikymo, taip pat keliamas klausimas dėl proceso teisė normų, reglamentuojančių procesinio termino atnaujinimą (pateikti prašymui priimti papildomą sprendimą), bylinėjimosi išlaidų pagrindimą.

Su Tarptautine oro transporto asociacija (IATA) 2005 m. lapkričio 30 d. sudarytos Keleivių paslaugų pardavimo agentūros sutarties pagrindu atsakovas parduoda oro transporto įmonių (vežėjų) teikiamas paslaugas to pageidaujantiems asmenims – oro transporto paslaugų sferoje veikia kaip vežėjų ir jų klientų tarpininkas. Atsakovo teikiamos tarpininkavimo paslaugos yra mokamos, jis organizuoja ir kontroliuoja atsiskaitymą už klientų perkamas paslaugas, išduoda ir keičia bilietus, teikia informaciją apie skrydžius ir kt.

2009 m. gruodžio 8 d., tarpininkaujant atsakovui, trečiųjų asmenų D. D. ir  V. M. (toliau – ir keleiviai) vardu ieškovė įsigijo du bilietus skrydžiui maršrutu Varšuva–Majamis–Varšuva. 2009 m. gruodžio 10 d. ieškovė ir keleiviai kreipėsi į atsakovą dėl skrydžio datų pakeitimo.

Ieškovė teigė, kad numatyta išvykimo data buvo 2009 m. gruodžio 11 d., o grįžimo –   2009 m. gruodžio 25 d. Trečiasis asmuo V. M. 2009 m. gruodžio 10 d. paskambino atsakovui dėl išvykimo datos pakeitimo į 2010 m. sausio 11 d. Atsakovas patvirtino, kad skrydžio laikas yra pakeistas, nurodė atvykti į jų biurą susimokėti 100 Eur baudą už kiekvieną bilietą. 2009 m. gruodžio 11 d. ieškovė telefonu atsakovo buvo patikinta, kad skrydžio laikas yra pakeistas. 2009 m. gruodžio 14 d. ieškovė ir tretieji asmenys, atvykę į atsakovo būstinę sumokėti baudų, buvo informuoti, kad bilietai turėjo būti pakeisti iki skrydžio datos, o to nepadarius, už bilietus sumokėta suma nebus grąžinta. Ši situacija, ieškovės teigimu, susiklostė tik dėl to, kad atsakovas tinkamai neinformavo apie bilietų keitimo tvarką. Tokį atsakovo veiksmą (neveikimą) ieškovė laiko neteisėtu ir mano, kad atsakovas turi atlyginti turėtas išlaidas bilietams.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3298 Lt (955,17 Eur) žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų ir nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei V. M. D. iš atsakovo UAB „BPC Travel“ 3298 Lt (955,17 Eur) žalos atlyginimo ir 98 Lt (28,38 Eur) bylinėjimosi išlaidų; 2014 m. balandžio 18 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 1000 Lt (289,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar ieškovė, kaip vartotojų oficiali atstovė, pagal išduotą įgaliojimą veikianti trečiojo asmens D. D. vardu,  buvo tinkamai informuota apie galimybę ir sąlygas pakeisti skrydžio bilietus. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog nebuvo tinkamai ir laiku informuota apie reikalavimus, taikomus keičiant skrydžio datas (bilietus). Teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina ne tik ieškovės paaiškinimai, bet ir „Alitalia – Compagnia Aerea Italiana S.p.A.“, „Air France“ laiškai, Civilinės aviacijos administracijos raštas ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas. Sutikdamas su ieškovės atstovo argumentais, liudytojos I. J. parodymus teismas vertino kritiškai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas tinkamai neinformavo ieškovės apie bilietų keitimo tvarką, taip neįvykdydamas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 2006 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9, 10 punktuose nustatytų pareigų.

Teismas padarė išvadą, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti: ieškovė, sudarydama sutartį trečiųjų asmenų naudai, sumokėjo už bilietus 3820 Lt (1106,35 Eur), t. y. patyrė tiesioginių nuostolių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), negrąžinta suma – 3298 Lt (955,17 Eur); atsakovas nevykdė tiesioginių pareigų, nustatytų pirmiau nurodytuose teisės aktuose, neinformavo, kad papildomą 100 Eur mokestį reikia sumokėti iki tam tikros datos ir laiko, todėl tarp atsakovo neveikimo ir ieškovės patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Teismas nurodė, kad pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį atsakovo kaltė yra preziumuojama, o ją turėjęs paneigti atsakovas to nepadarė.  

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinius skundus, 2014 m. liepos 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą ir 2014 m. balandžio 18 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus. 2014 m. rugpjūčio 26 d. papildoma nutartimi priteisė ieškovei iš atsakovo 1400 Lt (405,47 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija nustatė, kad šalių ginčas kilo dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovo jos turėtų išlaidų lėktuvo bilietams įsigyti, t. y. dėl žalos, atlyginimo, ne pirkėjo ir (ar) vartotojo teisių gynimo.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes (atsakovo teikiamas mokamas tarpininkavimo paslaugas), teisėjų kolegija konstatavo, kad tarp atsakovo ir jo klientų susiklosto atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnio 1 dalis), o tarp pastarųjų (ar keleivių, jeigu klientai perka bilietus kitų asmenų vardu) ir oro transporto įmonių – vežimo teisiniai santykiai (CK 6.809 straipsnio 1 dalis). Ginčo bilietus trečiųjų asmenų vardu pirko, už juos sumokėjo ieškovė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atlygintinų paslaugų teikimo santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovo, tai patvirtina ir oro transporto paslaugas teikiančių bendrovių „Air France“ bei „Alitalia – Compagnia Aerea Italiana S.p.A.“ laiškai, atsakovo veiksmai, dalį už bilietus sumokėtos kainos grąžinant ieškovei.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.718 straipsnio 1 dalimi, 6.719 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad esminę reikšmę šiuo atveju turi atsakovo veiksmų, teikiant ieškovei informaciją apie bilietų keitimo sąlygas, įvertinimas. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas, prieš ieškovei įgyjant bilietus ar vėliau, būtų pateikęs informaciją apie oro vežimo sąlygas ar kitokia forma su jomis supažindinęs, ir pažymėjo, kad ši atsakovo, kaip bilietų pardavėjo, pareiga tiesiogiai nustatyta ne tik Taisyklių 9–10 punktuose, bet ir išplaukia iš bendrųjų atlygintinų paslaugų teikėjo pareigų klientui. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovas buvo pradėjęs skrydžio datos keitimo iš 2009 m. gruodžio 11 d. į        2010 m. sausio 11 d. procedūrą, tačiau ją nutraukė be konkrečių priežasčių; kad nors vežėjai – bendrovės „Air France“ bei „Alitalia – Compagnia Aerea Italiana S.p.A.“ – patvirtino, jog neprieštarauja dėl užsakymo modifikavimo (skrydžio datų keitimo), tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė, teisėjų kolegija sprendė, kad jos įrodo atsakovo netinkamą veikimą. Bylos duomenys implikuoja, kad atsakovas pažeidė savo prievoles supažindinti ieškovę su bilietų keitimo sąlygomis, jos neklaidinti (CPK 185 straipsnis). Būtent atsakovo netinkamas veikimas, teisėjų kolegijos vertinimu, lėmė tai, kad ieškovė (nežinodama bilietų keitimo sąlygų ir būdama dėl jų suklaidinta) laiku nepakeitė skrydžio datos, kas lėmė negalėjimą pasinaudoti įgytais bilietais (CK 6.246–6.247 straipsniai). Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo negrąžinta bilietų kaina sudaro dėl jo veiksmų ieškovės patirtus nuostolius (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pripažino nepagrįstu atsakovo reikalavimą panaikinti papildomą sprendimą, nurodė, kad praleistas terminas iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo ieškovei atnaujintas teisėjos rezoliucija (CPK 78 straipsnio 5 dalis, 277 straipsnio 2 dalis), o teismo procesinis sprendimas atnaujinti praleistą terminą negali būti apeliacijos objektu (CPK 78 straipsnis, 334 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo klausimu nepasisakė. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jas patvirtinančius įrodymus pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos išlaidų advokato pagalbai nagrinėjamoje byloje apmokėti pagrįstumą įrodo teismui pateikti pinigų priėmimo kvitai, ieškovei išrašytos sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas.

              III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinius skundus teisiniai argumentai

Kasaciniais skundais atsakovas prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą, 2014 m. balandžio 18 d. papildomą sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas; panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 26 d. papildomą nutartį bei atmesti ieškovės prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovo 1400 Lt (405,47 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kasaciniai skundai grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutarties dalies, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimas dėl ginčo esmės.

Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai nenustatė nė vienos civilinės atsakomybės sąlygos, be to, priteisė žalą iš netinkamo atsakovo netinkamam ieškovui.

Ieškovės reikalavimas priteisti žalą dėl to, kad jai buvo netinkamai suteikta informacija apie bilietų keitimo sąlygas, yra reikalavimas, kylantis iš keleivių vežimo sutarties. Keleivių vežimo sutartis šiuo atveju buvo sudaryta trečiųjų asmenų D. D. ir V. M. su oro skrydžių bendrove, ne ieškovės ir atsakovo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Ieškovė, nebūdama vežimo sutarties šalis, negali reikšti tokio reikalavimo (priteisti žalą dėl netinkamai suteiktos informacijos), negalėjo keisti ir vežimo sutarties sąlygų (skrydžio datų). Be to, toks reikalavimas gali ir turi būti reiškiamas oro vežėjui „Alitalia“, ne jo atstovui pagal sutartį (atsakovui), nes pareiga suteikti klientams visą būtiną informaciją pagal keleivių vežimo sutartį priklauso būtent vežėjui.

Atsakovas, veikdamas kito asmens vardu ir jo interesais, negalėjo atlikti neteisėtų veiksmų, dėl kurių kiltų atsakovo atsakomybė ieškovei, nes visus juos atlieka tik oro vežėjo vardu ir todėl negali būti laikomas tinkamu atsakovu šioje byloje. Visas teises ir pareigas iš atsakovo veiklos įgyja tiesiogiai oro vežėjas (CK 2.132 straipsnis), jis privalo atlyginti bet kokią žalą keleiviams dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo (įskaitant netinkamos informacijos suteikimą), kurią atlyginęs ir nustatęs, jog ji padaryta dėl netinkamų atsakovo veiksmų, galėtų nuostolių sumą išsiieškoti iš atsakovo regreso tvarka su juo sudarytos sutarties pagrindu.

Atsakovas objektyviai negali grąžinti bilietų kainos ieškovei, nes šie pinigai pervesti oro vežėjui. Nepasinaudojus bilietais, oro vežėjas pervedė atsakovui dalį jų kainos (kurią sudaro nepanaudoti oro mokesčiai), ir šią sumą atsakovas grąžino ieškovei. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo bilietų kainą pagal galiojančią ir nenutrauktą sutartį tarp trečiųjų asmenų ir oro vežėjo „Alitalia“. Bilietai nepakeisti dėl oro vežėjo kaltės, taigi tretieji asmenys gali reikalauti nutraukti vežimo sutartį ir atgauti ieškovės sumokėtą sumą. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė ieškovei padarytos žalos fakto, nes kildino žalą (ir apskaičiavo jos dydį) iš paslaugų sutarties, sudarytos ir galiojančios ne su atsakovu, o su oro vežimo bendrove, kuriai pretenzijų nei ieškovė, nei keleiviai šioje byloje nereiškė. Be to, sudarytos prielaidos nepagrįstam dvigubam praturtėjimui, nes tą pačią sumą (bilietų kainą) gali prisiteisti ir tretieji asmenys iš oro vežėjo, ir ieškovė iš atsakovo. Tretieji asmenys jokių reikalavimų nepateikė, taigi pretenzijų neturi, nelaiko, kad jų teisės pažeistos. Darytina išvada, kad paslaugos pagal keleivių vežimo sutartį suteiktos tinkamai. Nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės neva patirtos žalos dėl to, kad ne ji, bet tretieji asmenys nepasinaudojo nupirktais skrydžio bilietais. Priežastinį ryšį būtų galima konstatuoti nebent tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad tretieji asmenys turėjo nuskristi maršrutu Varšuva–Majamis–Varšuva išimtinai ieškovės interesais ir  dėl to, kad toks skrydis neįvyko, ieškovė patyrė žalos.

Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutarties dalies, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nors ieškovei byloje atstovavo profesionalus teisininkas, prašymą priimti papildomą sprendimą ji pateikė praleidusi CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Pirmosios instancijos teismas priėmė ir išnagrinėjo šį prašymą iš esmės nesprendęs klausimo dėl termino tokiam prašymui paduoti atnaujinimo (ant ieškovės prašymo yra tik pirmosios instancijos teismo teisėjos rezoliucija „priimti“, o rezoliucijos atnaujinti procesinį terminą nėra), taip pažeisdamas CPK 75 straipsnio 1 dalies, 78 straipsnio 5 dalies, 277 straipsnio 2 dalies, 290 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė, tiesiog perrašė ieškovės atstovo argumentus apie neva atnaujintą procesinį terminą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas nagrinėti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, skundžiama nutartimi iš esmės pažeidė atsakovo teisę į apeliaciją ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismo procesinis sprendimas atnaujinti praleistą terminą negali būti skundžiamas atskiruoju skundu, tačiau atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo, kuriuo klausimas išspręstas iš esmės, ir jame išdėstė motyvus dėl nepagrįsto termino atnaujinimo. Priešingas aiškinimas reikštų, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo sprendimai atnaujinti praleistą procesinį terminą priimti papildomą sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas taptų galutiniai ir neskundžiami nė karto neišklausius kitos šalies. Be to, ieškovė nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip to reikalauja CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos.  

Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 26 d. papildomos nutarties. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimus, turėtų būti panaikinta ir ši, jų pagrindu priimta, nutartis. Be to, 400 Lt (115,85 Eur) už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo parengimą ieškovei negalėjo būti priteisti, nes ginčas dėl papildomo sprendimo (bylinėjimosi išlaidų) nelaikytinas ginču dėl ieškinio dalyko. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidas yra procesinis prašymas.  

Ieškovė atsiliepime į atsakovo kasacinius skundus nurodo, kad su kasaciniais skundais nesutinka, prašo juos atmesti. Ji nurodo tokius nesutikimo su kasaciniais skundais argumentus: „Alitalia – Compagnia Aerea Italiana S.p.A.“ į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta, todėl kasaciniame procese to negalima padaryti. Ši bendrovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes ieškinys pareikštas dėl atsakovo ieškovei padarytos žalos atlyginimo, o minėta bendrovė jokios žalos ieškovei nepadarė. Ieškovė kreipėsi į teismą ne dėl netinkamo vežimo sutarties sąlygų vykdymo, o dėl žalos, padarytos atsakovo kaltais veiksmais, atlyginimo, todėl atsakovo kasaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi loginio ryšio su ieškinio pagrindu ir dalyku. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad išlaidas, pirkdama bilietus skrydžiui Varšuva–Majamis–Varšuva ir už juos sumokėdama 3820 Lt (1106,35 Eur), patyrė būtent ieškovė. Atsakovas ieškovei iki ieškinio pateikimo grąžino 522 Lt (151,18 Eur), ginčas vyksta dėl likusios dalies – 3298 Lt (955,17 Eur). Atsakovo aktyvūs veiksmai (dalies sumos grąžinimas ieškovei iki ieškinio padavimo) patvirtina teisinio santykio tarp ieškovės ir atsakovo egzistavimą ir leidžia pagrįstai teigti, kad tarp jų susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, o ieškovės prarasta suma vertintina kaip jos patirta žala. Be to, atsakovas sumokėjo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų priteistas sumas. Šalių ginčo dėl sumos ir to, kad atsakovas buvo pakeitęs skrydžio datą, po to dėl nepaaiškinamų priežasčių pakeitimą anuliavo, nėra. Tarp ieškovės nuostolių ir atsakovo veiksmų – informacijos apie bilietų pakeitimą suteikimo ir informacijos apie baudos sumokėjimo terminus nesuteikimo – yra akivaizdus priežastinis ryšys. Šiuos veiksmus atliko atsakovas, ne oro vežėjas, todėl ir atsakomybė kyla atsakovui. Taisyklių 9 punktas pareigą suteikti visą ir tinkamą informaciją nustato atsakovui. Pažymėtina, kad pinigus už bilietus oro vežėjui atsakovas pervedė 2009 m. gruodžio 31 d., t. y. jau būdamas informuotas apie vežėjo 2009 m. gruodžio 22 d. laišką (kuriame nurodyta, kad tuo atveju, kai užsakymas yra atliekamas per atstovą, o ne tiesiogiai per oro linijas, yra išduodantysis agentas, kuris yra atsakingas už bet kokius užsakymo pakeitimus (pakoregavimus), todėl reikia kreiptis į agentą, pardavusį bilietus skrydžiui), bei turėdamas oro bendrovės „Air France“ 2009 m. gruodžio 21 d. laišką (kuriame nurodyta, kad bilietas yra keičiamas. Pakeisti ir sumokėti galima Vilniuje, išdavimo agentūroje.). Taigi 2009 m. gruodžio 14 d. atsakovas turėjo visas galimybes išduoti bilietus su pakeista skrydžio data. Teikdamas mokamas paslaugas („pagalbą“), atsakovas elgėsi neprofesionaliai, nerūpestingai, nesąžiningai ir klaidinančiai. Žala atsirado būtent dėl atsakovo klaidinančių veiksmų, todėl ieškovė prašo žalos atlyginimo. Atsakovas vienašališkai anuliavo skrydžio datos keitimą. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Ant ieškovės prašymo yra 2014 m. balandžio 15 d. teismo rezoliucija „priimti“, o papildomame sprendime teismas nurodė, kad laiko, jog prašymas pateiktas nepraleidus termino. Todėl laikytina, kad teismas išsprendė šį klausimą, o atsakovas siekia sprendimo panaikinimo dėl formalių priežasčių, kai pagal CPK 328 straipsnio nuostatas iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Jei tam tikri formalumai neišlaikyti, tai ieškovės interesai negali nukentėti dėl ne nuo jos priklausančių formalumų tinkamo vykdymo. Nepagrįstas atsakovo argumentas dėl nepateikto bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo. Ieškovės atstovo pateikti kvitai už atstovavimą išrašyti ir teismui įteikti 2010 metais. CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimas pateikti teismui išlaidų apskaičiavimą su jų pagrindimu atsirado tik 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK pakeitimams, todėl šis reikalavimas ieškovei negali būti taikomas. Be to, reaguodama į siurprizinį pareiškimą apeliaciniame skunde, ieškovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo sąskaitas už teisines paslaugas, kuriose nurodyta, už kokias paslaugas buvo sumokėta atstovui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo, bilietų pardavėjo pareigų ir atsakomybės

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas veikia su Tarptautine oro transporto asociacija (IATA) 2005 m. lapkričio 30 d. sudarytos Keleivių paslaugų pardavimo agentūros sutarties pagrindu. Jis parduoda oro transporto įmonių (vežėjų) teikiamas paslaugas to pageidaujantiems asmenims, t. y. oro transporto paslaugų sferoje veikia kaip vežėjų ir jų klientų tarpininkas. Atsakovo teikiamos mokamos paslaugos – inter alia, atsiskaitymo už klientų perkamas paslaugas organizavimas ir kontrolė, bilietų išdavimas ir keitimas, informacijos apie skrydžius teikimas. Ieškovė 2009 m. gruodžio 8 d., tarpininkaujant atsakovui, įsigijo du bilietus keleivių – trečiųjų asmenų D. D. ir V. M. – vardu skrydžiui maršrutu Varšuva–Majamis–Varšuva. Vėliau ieškovė ir keleiviai kreipėsi į atsakovą, prašydami pakeisti skrydžio datas, tačiau bilietai nebuvo pakeisti, nes nesilaikyta būtinųjų keitimo sąlygų, pagal kurias bauda už bilietų keitimą turi būti sumokėta iki pirminio skrydžio pradžios.  

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių (ieškovės ir atsakovo) susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai ir atsakovas (bilietų pardavėjas) turėjo pareigą, inter alia, tinkamai suteikti klientei (ieškovei, bilietų pirkėjai) informaciją apie oro vežimo sąlygas, supažindinti su bilietų keitimo sąlygomis, tačiau to nepadarė, be kita ko, suklaidino klientę, dėl ko ši patyrė nuostolių. Kasatorius nesutinka su pirmiau nurodytomis išvadomis, teigia, kad ieškovės reikalavimas kilęs iš keleivių vežimo sutarties ir turi būti reiškiamas oro vežėjui, kuris yra atsakingas už visos būtinos informacijos pagal keleivių vežimo sutartį suteikimą klientams. Kasatorius taip pat teigia, kad teismai nenustatė nė vienos jo civilinės atsakomybės sąlygos, be to, priteisė žalos atlyginimą iš netinkamo atsakovo netinkamai ieškovei.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje  P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. UAB ,,Statinių priežiūra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-105/2012). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, ieškovei nurodžius faktinį reikalavimo pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nagrinėdamas bylą pagal joje nustatytas aplinkybes, tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs atsakovo veiklos pobūdį, t. y. kad atsakovas veikia kaip oro vežėjų ir jų klientų tarpininkas – parduoda oro vežėjų teikiamas paslaugas jų pageidaujantiems klientams, inter alia, kontroliuoja ir organizuoja atsiskaitymą už jas, išduoda ir keičia bilietus, teikia informaciją apie skrydžius ir pan., aplinkybę, kad ieškovė trečiųjų asmenų vardu, tarpininkaujant atsakovui, įsigijo skrydžio bilietus, padarė pagrįstą išvadą, jog tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šiuos santykius atskyrė nuo vežimo teisinių santykių (CK 6.809 straipsnio 1 dalis), nurodydamas, kad pastarieji susiklosto tarp klientų (bilietų pirkėjų, keleivių) ir oro vežėjų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ginčas kilo būtent tarp atsakovo – tarpininkavimo paslaugų teikėjo, bilietų pardavėjo – ir ieškovės – šių paslaugų pirkėjos, todėl jo išsprendimui yra aktualios atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančios Civilinio kodekso, taip pat 2006 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2009 m. birželio 7 d. iki 2014 m. gegužės 20 d.) nuostatos. Pagal šias nuostatas, nagrinėjant šalių ginčą, būtina nustatyti, kokias pareigas turi atsakovas, teikdamas pirmiau nurodyto pobūdžio paslaugas, inter alia, ar atsakovas (tarpininkas) turi pareigą suteikti klientams teisingą ir išsamią informaciją apie bilietų keitimo sąlygas ir tvarką. Pažymėtina, kad 2005 m. lapkričio 30 d. Keleivių paslaugų pardavimo agentūros sutarties 4 punkte nustatyta, jog agentas (atsakovas) turi laikytis visų valstybinių įstatymų ir taisyklių, taikomų oro transporto paslaugų pardavimui ar kitiems veiksmams, atliekamiems agento pagal šią sutartį teritorijoje ar teritorijose, kuriose yra įsikūrusios užregistruotos agento buveinės, bei visose teritorijose, kuriose agentas parduoda keleivių vežimo oru paslaugas.

Sutarties vykdymo principus reglamentuojančiose CK nuostatose įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, jos privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1–3 dalys). Pagal 6.719 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį; jeigu teikiamos paslaugos yra viešos arba jų teikimas yra paslaugų teikėjo verslas, su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti paslaugų teikėjo buveinėje ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje.

Keleivių, jų bagažo ir krovinių vežimo orlaiviais sąlygos bei tvarka, oro vežėjų ir bilietų pardavėjų pareigos, teisės bei atsakomybė reglamentuojami 2006 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 1 punkte. Vadovaujantis šių Taisyklių 2 punktu, jų nuostatos privalomos, inter alia, visiems bilietų pardavėjams. Bilietų pardavėjas apibrėžiamas kaip oro vežėjo įgaliotas asmuo, rezervuojantis ir (ar) parduodantis bilietą, neatsižvelgiant į tai, ar bilietas skirtas atskiram skrydžiui, ar yra sudedamoji kelionių, atostogų ir organizuotų turistinių kelionių dalis (Taisyklių 3 punktas). Pagrindinės vežimo sąlygos, be kitų, apima pagrindines bilieto tarifo sąlygas (bilietas grąžinamas ar ne; keičiamas ar ne; būtinos grąžinimo ir keitimo sąlygos; Taisyklių 3 punktas). Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad bilieto rezervavimo metu oro vežėjas ar bilietų pardavėjas privalo užtikrinti, jog keleivis turės galimybę susipažinti su oro vežėjo taisyklėmis; keleiviui turi būti raštu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje pranešamos pagrindinės vežimo sąlygos, kurios turi būti įteikiamos keleiviui prieš įsigyjant bilietą; jeigu keleivio vežimo sutartis sudaroma elektroninėmis ryšio priemonėmis, oro vežėjas ar bilietų pardavėjas turi užtikrinti, kad keleivis, prieš įsigydamas bilietą, galėtų susipažinti su pagrindinėmis vežimo sąlygomis; prievolė pateikti informaciją apie pagrindines vežimo sąlygas galioja visiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems oro vežėjams ir bilietų pardavėjams. Pagal Taisyklių 13.1, 13.3 punktus keleivis turi teisę gauti teisingą, tikslią ir aiškią informaciją apie vežimo sąlygas ir tvarką, nustatytą oro vežėjo taisyklėse, visose bilietų pardavimo vietose (ši nuostata galioja ir bilietų platinimui elektroninėmis priemonėmis); bilietų pardavimo vietoje gauti rašytinį pranešimą, kuriame nurodytos pagrindinės vežimo sąlygos.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal šias Civilinio kodekso ir Taisyklių nuostatas atsakovas, kaip bilietų pardavėjas, kartu – atlygintinų paslaugų teikėjas, turėjo pareigą ieškovę – bilietų pirkėją, atsakovui tarpininkaujant sudariusią vežimo sutartį trečiųjų asmenų naudai su oro vežėju, su pagrindinėmis vežimo sąlygomis, kurios apima ir bilietų keitimo sąlygas, supažindinti, įteikdamas jas prieš įsigyjant bilietus. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad nei prieš ieškovei įsigyjant bilietus, nei vėliau informacijos apie oro vežimo sąlygas atsakovas ieškovei nepateikė; kai ieškovė ir keleiviai kreipėsi dėl skrydžio datos keitimo, atsakovas suteikė jiems klaidinančią informaciją apie tai, jog bauda už bilietų keitimą turi būti sumokėta iki pakeistos skrydžio datos. Ieškovė suvokė bilietų keitimo tvarką ir susiformavo atitinkamus lūkesčius pagal tą informaciją, kurią jai suteikė bilietų pardavėjas. Be to, nustatyta, kad atsakovas buvo pradėjęs skrydžio datos keitimo iš 2009 m. gruodžio 11 d. į 2010 m. sausio 11 d. procedūrą, tačiau dėl neaiškių priežasčių ją nutraukė, nors vežėjai patvirtino, jog neprieštarauja užsakymo modifikavimui (skrydžio datų keitimui). Teisėjų kolegija išaiškina, kad oro vežėjų ir jų klientų tarpininkas (verslininkas) – bilietų pardavėjas – privalo užtikrinti savo teikiamų paslaugų kokybę, suteikti klientams išsamią ir teisingą informaciją, susijusią su pagrindinėmis vežimo sąlygomis, o šios pareigos neįvykdžius (ar netinkamai ją įvykdžius), prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas nevykdė CK ir Taisyklėse jam nustatytų pareigų supažindinti ieškovę su bilietų keitimo sąlygomis, taip pat – jos neklaidinti, todėl būtent jam šiuo atveju kyla atsakomybė.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasatoriaus teiginius, kad teismai nenustatė jo civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmiau konstatuota, kad atsakovas pažeidė savo, kaip bilietų pardavėjo, tarpininkavimo paslaugų teikėjo pareigas klientei (ieškovei). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent netinkamas kasatoriaus (ne oro vežėjo) elgesys šiuo atveju lėmė tai, kad ieškovė (kuri ne tik nebuvo atsakovo informuota apie vežimo sąlygas, tačiau buvo suklaidinta dėl jų) laiku nesumokėjo baudos už bilietų keitimą ir nebegalėjo pakeisti skrydžio datos, kartu pasiekti tikslo, dėl ko sudarė vežimo sutartį trečiųjų asmenų naudai – pasinaudoti įgytais bilietais (CK 6.246–6.247 straipsniai); dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) ieškovė patyrė nuostolių, kurie lygūs atsakovo negrąžintai ieškovės sumokėtos bilietų kainos daliai – 3298 Lt, arba 955,17 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsakovas (skolininkas) savo kaltės prezumpcijos nepaneigė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, teismai nustatė visas kasatoriaus civilinės atsakomybės sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės reikalavimas atlyginti žalą nagrinėjamu atveju yra kilęs ne iš keleivių vežimo sutarties (kurios oro vežėjas net nepradėjo vykdyti, be to,  oro vežėjo veiksmų neteisėtumas, netinkamas vežimo sutarties sąlygų vykdymas šioje byloje neįrodinėtas), kaip teigia kasatorius, bet iš šios bylos šalis siejančių (bilietų pardavimo ir su tuo susijusių) paslaugų teikimo teisinių santykių. Todėl ieškovė, būdama nurodytų santykių šalis, turi teisę reikšti kasatoriui reikalavimą ir, vadovaudamasi, inter alia, CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai tikėtis iš kasatoriaus visiško nuostolių atlyginimo, esant įrodytoms jo civilinės atsakomybės sąlygoms. Kasatorius teigia, kad jis objektyviai negali grąžinti ieškovei už bilietus sumokėtos (likusios negrąžintos) sumos, nes ji yra oro vežėjo dispozicijoje. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nereiškė reikalavimo grąžinti už bilietus sumokėtą jų kainą. Ji pasirinko savo teisių gynimo būdą, įvertinusi aplinkybę, dėl kurio subjekto veiksmų nukentėjo, ir prašė teismo priteisti iš kasatoriaus nuostolių atlyginimą. Teismai tinkamai kvalifikavo ieškovės pareikštą reikalavimą. Taigi pirmiau nurodyta aplinkybė, kad oro vežėjas disponuoja už neįvykusio skrydžio bilietus ieškovės sumokėtos sumos dalimi, šiuo atveju teisiškai nereikšminga. Tai, kad, kaip akcentuojama kasaciniame skunde, tretieji asmenys ir ieškovė nereiškė pretenzijų oro vežimo bendrovei, teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina byloje nustatytą aplinkybę, jog šie asmenys pažeidusiu savo pareigas laikė ne vežėją, o bilietų pardavėją, kuriam pretenzijos pagrįstai pareikštos dėl veiksmų (neveikimo), atliktų iki vežimo sutarties vykdymo, ir pretenzijas pareiškė būtent tas subjektas (ieškovė), kuris patyrė žalą, t. y. prarado už bilietus sumokėtas lėšas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad reikalavimą atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl bilietų pardavėjo (tarpininko) netinkamo savo pareigų vykdymo, bilietų pirkėjas turi reikšti tiesiogiai oro vežėjui, o šią bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais sudarytos prielaidos dvigubam praturtėjimui.

Taip pat pažymėtina, kad pirmiau nurodytas šios bylos šalių santykių ir ieškovės pareikšto reikalavimo teisinis kvalifikavimas neprieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, pateiktiems 2009 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, kuria remiasi kasatorius. Šioje byloje keleivio (ne bilieto pirkėjo) reikalavimas – sumokėti kompensaciją už atšauktą skrydį – buvo reiškiamas oro vežėjui, t. y. jis buvo kilęs iš vežimo teisinių santykių, susijęs su keleivio vežimo sutarties vykdymu (2009 m. gruodžio 1 d. nutartyje pateikti išaiškinimai dėl tokios bylos teismingumo). O nagrinėjamos bylos atveju, kaip minėta, ginčas yra kilęs tarp bilietų pirkėjos (ne keleivių) ir bilietų pardavėjo (ne vežėjo), iš paslaugų teikimo santykių, atsiradusių iš esmės iki vežimo sutarties vykdymo pradžios, įrodinėti bilietų pardavėjo (ne vežėjo) neteisėti veiksmai ir kitos jo civilinės atsakomybės sąlygos.    

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės neišsprendęs klausimo dėl termino ieškovės prašymui priimti papildomą sprendimą atnaujinimo, priėmė ir išnagrinėjo jį, taip pažeisdamas proceso teisės normas (CPK 75 straipsnio 1 dalį, 78 straipsnio 5 dalį, 277 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnio 5 dalį), o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė.

Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad praleistas terminas iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo ieškovei atnaujintas teisėjos rezoliucija, sprendė, kad toks procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, ir atsakovo reikalavimą panaikinti 2014 m. balandžio 18 d. papildomą sprendimą laikė nepagrįstu; be to, pažymėjo, kad ieškovė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas patvirtinančius įrodymus pateikė teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos išlaidų advokato pagalbai nagrinėjamoje byloje apmokėti pagrįstumą įrodo teismui pateikti pinigų priėmimo kvitai, ieškovei išrašytos sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas.

CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytas dvidešimties dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos terminas klausimui dėl papildomo sprendimo priėmimo iškelti. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją; atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė buvo praleidusi terminą klausimui dėl papildomo sprendimo priėmimo iškelti, todėl kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo pareiškė prašymą jį atnaujinti, nurodė šio termino praleidimo priežastis. Ant šio prašymo yra pirmosios instancijos teismo teisėjos rezoliucija. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi laikytis CPK įtvirtintos rezoliucijos formos. Pagal CPK 290 straipsnio 5 dalį, išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą; kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Sutiktina su kasatoriumi, kad teisėjos rezoliucija ne visiškai atitinka šiuos reikalavimus, nes aiškiai nenurodyta, kaip išsprendžiamas prašymas atnaujinti praleistą terminą, t. y. ar jis tenkinamas. Kartu pažymėtina, kad rezoliucijos data ant ieškovės prašymo – 2014 m. balandžio 15 d., o papildomas sprendimas, tenkinat ieškovės reikalavimą, priimtas jau 2014 m. balandžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo papildomame sprendime konstatuota, kad ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas patvirtinantys įrodymai teismui pateikti nustatytu terminu (iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau nurodyto pobūdžio procesinis pažeidimas nelaikytinas esminiu, galėjusiu lemti neteisėto papildomo sprendimo priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to pažymėtina, kad papildomą sprendimą turi teisę priimti ir teismas (priėmęs byloje sprendimą) savo iniciatyva, nustatęs, jog liko neišspręstas bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimas (CPK 277 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms (ieškovė laiku pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančius dokumentus, pagrindinis ieškovės reikalavimas buvo patenkintas, o bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas neišspręstas, ieškovė pateikė prašymą atnaujinti terminą ir priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų), ieškovei neturi tekti teismo procesinio veiksmo neatitikties formaliems įstatymo reikalavimams padariniai, t. y. ji neturi prarasti teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai papildoma nutartimi priteisė ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovė patyrė už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo parengimą. Nesutikimą kasatorius motyvuoja tuo, kad ginčas dėl papildomo sprendimo (bylinėjimosi išlaidų) nelaikytinas ginču dėl ieškinio dalyko, tai yra procesinis prašymas. Teisėjų kolegija atmeta šį kasatoriaus argumentą kaip teisiškai nepagrįstą. CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatyta šalių pareiga pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Priėmus atsakovo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 18 d. papildomo sprendimo, ieškovei išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrusi šalis, tuo atveju, jei jos naudai priimamas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad ieškovė turėjo pareigą pateikti atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo ir, apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovo apeliacinį skundą, turėjo teisę prašyti teismo priteisti iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Patikrinusi apskųstas apeliacinės instancijos teismo nutartį ir papildomą nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti jas, remiantis kasacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Ieškovė pateikė duomenis apie 1200 Lt (347,54 Eur) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 290,40 Lt (81,11 Eur) vertimo išlaidas. Šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

Kasacinis teismas patyrė 29,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei V. M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „BPC Travel“ (j. a. k. 300139120) 428,65 Eur (keturis šimtus dvidešimt aštuonis Eur 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „BPC Travel“ (j. a. k. 300139120) 29,74 Eur (dvidešimt devynis Eur 74 ct)  bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Janina Januškienė

Janina Stripeikienė

Donatas Šernas