Civilinė byla Nr. e2-852-450/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00619-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.1.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MaRichi Homes“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Globalt“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MaRichi Homes“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Globalt“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti nemokumo (bankroto) bylą UAB „MaRichi Homes“ (toliau – ir įmonė, bendrovė).
2. Nurodė, kad atsakovė nesumokėjo 36 425 Eur skolos UAB „Gartena“ pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. UAB „Gartena“ 2023 m. balandžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2023/04/18 ir 2023 m. gegužės 9 d. priėmimo–perdavimo aktu perleido visas savo reikalavimo teises į atsakovės skolą pareiškėjai. Pareiškėja 2023 m. gegužės 9 d. ir 2023 m. gegužės 17 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pranešimus dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir inicijuojamo nemokumo proceso, nustatydama 15 d. terminą prievolei įvykdyti. Atsakovė neįvykdė pranešime nurodytų įpareigojimų.
3. Atsakovė su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pagrindinė UAB „MaRichi Homes“ veiklos sritis – gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statyba. Nuo pat įsteigimo atsakovė sėkmingai vykdė veiklą. Atsakovė nusprendė gautiems užsakymams vykdyti pasitelkti subrangovus. Su subrangove UAB „Arkadas“ buvo sudarytos 5 statybos rangos sutartys. Nuo 2021 m. UAB „Arkadas“ pradėjo darbus atlikti vėluodama, su trūkumais, o gavusi avansą, darbų nebetęsė. Dėl UAB „Arkadas“ netinkamo sutartinių pareigų vykdymo atsakovė patyrė ir šiuo metu patiria reikšmingus nuostolius. Atsakovė turi mokėti užsakovams netesybas, ieškoti naujų subrangovų darbams pabaigti. Dėl suprastėjusios finansinės situacijos atsakovė vis dar nėra pareiškusi reikalavimų UAB „Arkadas“ dėl sumokėtų avansų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo. Nepaisant nurodytų aplinkybių, atsakovė veiklos nėra nutraukusi. Šiuo metu atsakovė turi ne vieną užsakymą, leisiantį jai toliau tęsti buvusią sėkmingą ir pelningą veiklą, atsiskaityti su kreditoriais ir išspręsti ginčą su UAB „Arkadas“. Atsakovė nėra nemoki. Šiuo metu atsakovės finansiniai įsipareigojimai yra sumažėję, iki 2023 m. birželio 30 d. ji gavo 114 009 Eur pelno. Atsakovės skolininkai nėra bankrutavę, aktyviai veikia rinkoje. Dėl to atsakovė gali realiai atgauti 185 810 Eur skolą iš debitorių. Atsakovė 2023 m. birželio mėn. pabaigoje – 2023 m. liepos mėn. pradžioje sudarė 5 statybos rangos sutartis, pagal kurias planuoja gauti 1 320 000 Eur pajamų. Šių lėšų pakaks grąžinti skolas kreditoriams ir toliau tęsti įmonės veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovei UAB „MaRichi Homes“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą ir nemokumo administratore paskyrė UAB „Savetim“.
5. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „MaRichi Homes“ įregistruota 2019 m. rugsėjo 18 d., jos veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Atsakovė yra pareiškėjos skolininkė, skolinga 36 425 Eur pagal 2023 m. balandžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Šiuo metu antstoliai vykdo vienuolika vykdomųjų bylų dėl skolų iš atsakovės išieškojimo aštuoniems išieškotojams. Bendra išieškomų skolų suma – 156 961,92 Eur. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1807-392/2023 pagal ieškovės UAB „Prodentum“ ieškinį atsakovei UAB „MaRichi Homes“ dėl 147 351,20 Eur skolos ir 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-12880-989/2023 pagal ieškovės J. Raupelio individualios įmonės ieškinį atsakovei UAB „MaRichi Homes“ dėl 5 594,07 Eur skolos priteisimo.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo ir kito registruotino turto. Pagal viešus duomenis atsakovė 2022–2023 m. turėjo 5 darbuotojus, nuo 2023 m. birželio 17 d. nebeturi nei vieno darbuotojo, jos skola Valstybinio socialinio draudimo fondui 2023 m. liepos 10 d. sudarė 2 266,01 Eur (rekvizitai.lt). Pagal UAB „MaRichi Homes“ balansą, 2022 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 205 766 Eur vertės turto, kurį sudarė 733 Eur materialusis turtas, 200 781 Eur vertės trumpalaikis turtas (199 393 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 1 388 Eur pinigai ir jų ekvivalentai) bei 4 252 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos. Skolas ir įsipareigojimus sudarė 837 544 Eur, iš kurių 827 963 Eur turi būti sumokėti per vienerius metus. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą per 2022 m. atsakovė pelno negavo, patyrė 642 683 Eur nuostolių. Pagal atsakovės pateiktą UAB „MaRichi Homes“ 2023 m. liepos 10 d. balansą, atsakovė 2023 m. birželio 30 d. turėjo 219 957 Eur vertės turto, kurį sudarė 367 Eur vertės įrenginiai, prietaisai, įrankiai, 33 665 Eur sumokėti avansai, 15 810 Eur pirkėjų skolos, 116 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai bei 170 000 Eur kitos gautinos sumos. Skolas ir įsipareigojimus sudarė 713 181 Eur, iš kurių 703 600 Eur turi būti sumokėti per vienerius metus. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą per 2023 m. atsakovė gavo 114 009 Eur gryno pelno.
7. Atsakovė pateikė kreditorių sąrašą, pagal kurį atsakovė turi iš viso 77 kreditorius, bendra skolų suma – 737 556,51 Eur. Pagal pateiktą debitorių sąrašą atsakovė turi 30 skolininkų, bendra finansinių reikalavimų suma – 219 475,12 Eur. Atsakovė teismui pateikė penkias 2023 m. birželio–liepos mėnesiais su užsakovėmis UAB „Astana“ ir UAB „Inovatyvi statyba“ sudarytas statybos rangos sutartis, pagal kurias atsakovė už atliktus statybos rangos darbus turėtų gauti 1 104 000 Eur.
8. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad atsakovės finansinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą būseną, nes atsakovė negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nors atsakovė nurodė, kad jos finansinius sunkumus nulėmė netinkamas subrangovės UAB „Arkadas“ sutartinių prievolių vykdymas, tačiau atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ji iki šiol nėra pareiškusi reikalavimų subrangovei teismuose. Atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 713 181 Eur. Atsakovė nepateikė duomenų, kad būtų ėmusi aktyvių veiksmų dėl skolų iš jos turimų debitorių išsireikalavimo. Vien tik atsakovės nurodomas 114 009 Eur pelno per 2023 m. gavimo faktas nepatvirtina jos galimybės atsiskaityti su kreditoriais, nes mokėtinos skolos yra didesnės.
9. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovės pateiktas 5 statybos rangos sutartis numatytus darbus ji turi pradėti nuo 2023 m. birželio 15 d. – liepos 15 d., o baigti iki 2023 m. rugsėjo 20 d. – lapkričio 5 d. Tačiau pagal viešus duomenis atsakovė jau nuo 2023 m. birželio 17 d. nebeturi nei vieno darbuotojo. Atsakovė nepaaiškino teismui, kaip bus vykdomos šios sutartys, ar atsakovė pati samdys darbus atliekančius darbuotojus, ar vėl pasitelks subrangovus. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad šiuo metu turėtų galimybių realiai įvykdyti naujas statybos rangos sutartis.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovė UAB „MaRichi Homes“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, kadangi greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties ir sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 2-1609/2010; 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis Nr. 2- 2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis Nr. 2-611/2014).
10.2. Vadovaujantis naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti vertinama ir bendrovės veiklos specifika, o juridinio asmens nuosavas turtas, sprendžiant dėl juridinio asmens mokumo, neturi būti suabsoliutinamas, nes juridinis asmuo gali sėkmingai vykdyti savo veiklą ir kurti ekonominę naudą ar įgyvendinti kitus įstatuose apibrėžtus tikslus ir neturėdamas nuosavo materialaus turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1198-407/2022).
10.3. Teismas iš esmės nevertino arba vertino formaliai toliau nurodomas aplinkybes, paneigiančias atsakovės nemokumą bei veiklos nevykdymą, o taip pat negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais:
10.3.1. Aplinkybės, kad atsakovės finansiniai rezultatai pablogėjo tik 2022 m. ir to pablogėjimo priežastis buvo tai, jog buvo iš esmės pasikliauta viena subrangove ir jos (UAB „Arkadas“) netinkamai įvykdyti įsipareigojimai.
10.3.2. Didžioji dalis atsakovės finansinių reikalavimų susidarė 2022 m.
10.3.3. Atsakovė yra rangovė ir tokią kaip atsakovės veiklą vykdančių subjektų veikloje nėra nuolatinių vienodo dydžio pajamų. Atsakovės vykdoma veikla, kuri nėra susijusi su būtiniausių žmonių poreikių tenkinimu, yra ilgalaikė ir finansinius veiklos rezultatus sąlygoja įgyvendinti projektai (įvykdytos statybos rangos sutartys).
10.3.4. Palyginus 2022 m. finansinės atskaitomybės duomenis su tarpinės finansinės atskaitomybės duomenimis matyti, kad 2022 m. įsipareigojimų dydis buvo 837 544 Eur, o 2023 m. birželio 30 d. – 713 181 Eur. Atsakovė 2023 m. birželio 30 d. turi 114 009 Eur pelną, kai 2022 m. baigė su 642 683 Eur nuostoliu.
10.3.5. UAB „Arkadas“ į atsakovės buhalterinę apskaitą su 288 703,72 Eur finansiniu reikalavimu yra įtrauktas tik dėl tos priežasties, kad UAB „Arkadas“ yra išrašiusi sąskaitas atsakovei, o atsakovė dėl subrangovės netinkamai įvykdytų įsipareigojimų ketina kreiptis į teismą, kai pagerės finansinė situacija (reikalavimų pareiškimas teisme sąlygoja papildomas investicijas). Dėl to UAB „Arkadas“ nebūtų atsakovės kreditore ir taptų atsakovės debitore. Reali atsakovės finansinių įsipareigojimų suma kreditoriams mažintina UAB „Arkadas“ finansinio reikalavimo dydžiu (288 703,72 Eur).
10.3.6. Iš užsakovų gauti avansai (84 847 Eur) pagal apskaitos taisykles (verslo apskaitos standartus) yra priskirti mokėtinoms sumoms ir įsipareigojimams (žr. balanso 2.3 eilutę), tačiau faktiškai pirkėjai dar nėra atsakovės kreditoriai (nors įtraukti į kreditorių sąrašą), kadangi avansus atsakovė pirkėjams turės grąžinti tik jei nebus įvykdyti įsipareigojimai. Taigi, reali atsakovės įsipareigojimų suma kreditoriams mažintina gautų avansų apimtimi.
10.3.7. 170 000 Eur iš 185 810 Eur debitorinių reikalavimų nėra pradelsti, todėl atsakovė negali reikšti reikalavimų debitoriams, kurių prievolės įvykdymo terminas nėra suėjęs. Atsakovės skolininkai nėra bankrutavę, veikia rinkoje.
10.3.8. Atsakovė turi reikalavimą į UAB „NIROBALT“ 14 036 Eur dydžiu. Šis reikalavimas nėra įtrauktas į buhalterinę apskaitą ir į debitorių sąrašą, kadangi atsirado ne išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, tačiau atsakovė jau yra pateikusi finansinį reikalavimą UAB „NIROBALT“ dėl 14 036 Eur grąžinimo.
10.3.9. Vieši (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV)) duomenys apie darbuotojus neatitinka faktinės situacijos – VSDFV viešai skelbia informaciją tik apie apdraustuosius asmenis, tuo tarpu sutinkamai su privalomojo sveikatos draudimo įstatymu, draudėjui (darbdaviui) neįvykdžius pareigos sumokėti už darbuotojus privalomojo sveikatos draudimo įmokų, šie asmenys nelaikomi apdraustaisiais iki kol nėra padengiamas įsiskolinimas. Atsakovė turi 5 darbuotojus, su kuriais yra sudarytos darbo sutartys (priedas Nr. 3). Atsakovė turi vadovą, kurio vadovavimo atsakovei faktą patvirtina viešai prieinami duomenys Juridinių asmenų registre.
10.3.10. Vien 2023 m. birželio mėn. pabaigoje – 2023 m. liepos mėn. pradžioje atsakovė sudarė 5 statybos rangos sutartis (kadangi sutartims taikomi konfidencialumo įsipareigojimai, atsakovė pateikė teismui tik sutarčių išrašus su esminėmis nuostatomis), pagal kurias atsakovė planuoja gauti 1 320 000 Eur pajamų, kurių pakaks didžia dalimi padengti realius skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Faktinė finansinių įsipareigojimų suma siekia 339 630,28 Eur (713 181 – 288,703,72 – 84 847)). Įminė galės toliau vykdyti veiklą. Gautinos pajamos pagal nurodytas sutartis nėra įtrauktos į 2023 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas pardavimo pajamas.
10.4. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės bei įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra gyvybinga, negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra laikinas ir nulemtas objektyvių priežasčių, kurios sutrikdė pinigų srautus bei lėmė negalėjimą laiku įvykdyti visų skolinių įsipareigojimų kreditoriams.
10.5. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, vien aplinkybė, kad įmonė faktiškai atitinka nemokios įmonės apibrėžimą, savaime nereiškia, jog įmonei turi būti keliama bankroto byla. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, jos finansiniai sunkumai yra laikini ir yra pagrindo manyti, jog tolesnė veikla leis stabilizuoti bendrovės padėtį, bankroto byla neturėtų būti keliama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. e2-1198-407/2022).
11. Pareiškėja UAB ,,Globalt“ atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos
13. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2022 m. liepos 29 d. raštą UAB „Arkadas“; 2023 m. kovo 7 d. reikalavimą UAB „Nirobalt“; darbo sutartis, sudarytas su atsakovės darbuotojais; atsakovės sudarytų subrangos sutarčių išrašus.
14. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė teismui ir prašė priimti į bylą mokėjimų dokumentus, patvirtinančius, kad ji 2023 m. rugpjūčio 23 d. atsiskaitė su VSDFV, sumokėdama 2 268,01 Eur skolą.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
16. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
17. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos atsakovės teikiamas darbo sutartis ir įrodymus, patvirtinančius atsiskaitymą su VSDFV biudžetu, pažymi, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taip pat ir duomenis, esančius valstybinio socialinio draudimo fondo registre, dėl to nėra pagrindo pridėti šių atsakovės teikiamų dokumentų prie bylos. Atsižvelgiant į atsakovės 2022 m. liepos 29 d. rašto UAB „Arkadas“ ir 2023 m. kovo 7 d. reikalavimo UAB „Nirobalt“ sudarymo datą, pažymėtina, kad nors šie įrodymai ir galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip paaiškino pati atsakovė – naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį – atsakovė negalėjo numatyti, jog teismas remsis tais argumentais apie įrodymus, kurių byloje nėra; be to, šiuo metu atsakovė yra sudariusi tris subrangos sutartis dėl darbų atlikimo objektuose. Atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys su atsakovės teikiamais naujais įrodymais yra susipažinę (teismas 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatė terminą nuomonei dėl jų prijungimo pareikšti), jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktus (raštą, reikalavimą ir sutarčių išrašus) priima ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
18. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).
19. Kaip teisingai teigia apeliantė, teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas taip, kad būtų užtikrinama su nemokumo problemomis susidūrusių gyvybingų įmonių apsauga, jų išlaikymas ir negyvybingų, neefektyvių įmonių operatyvus pašalinimas iš rinkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-508-798/2023).
20. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
21. Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-393/2012).
22. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
23. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes gaivinant įmonę tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė iš mokamų mokesčių gaus pajamų, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą), nei pradėjus įmonės bankroto ir likvidavimo procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-508-798/2023).
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nusprendė, kad atsakovė yra nemoki. Tačiau apeliantė su tokia išvada nesutinka ir pateiktame atskirajame skunde iš esmės įrodinėja, jog yra moki, įmonė vykdo veiklą, įsiskolinimų VMI neturi, o 2 266,01 Eur skolą VSDFV biudžetui sumokėjo.
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl UAB „MaRichi Homes“ nemokumo, vertino šias aplinkybes: antstoliai vykdo vienuolika vykdomųjų bylų dėl skolų iš atsakovės išieškojimo aštuoniems išieškotojams (išieškomų skolų suma – 156 961,92 Eur); teisme nagrinėjamos dvi civilinės bylos dėl 147 351,20 Eur skolos ir 6 proc. dydžio procesinių palūkanų bei dėl 5 594,07 Eur skolos iš atsakovės priteisimo; įmonė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo ir kito registruotino turto; nuo 2023 m. birželio 17 d. nebeturi nei vieno darbuotojo; jos skola VSDFV 2023 m. liepos 10 d. sudarė 2 266,01 Eur; 2022 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimus sudarė 837 544 Eur, iš kurių 827 963 Eur turi būti sumokėti per vienerius metus; per 2022 m. atsakovė patyrė 642 683 Eur nuostolių; pagal UAB „MaRichi Homes“ 2023 m. liepos 10 d. balansą atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos yra 713 181 Eur. Teismo vertinimu, vien tik atsakovės nurodomas 114 009 Eur pelno per 2023 m. gavimo faktas nepatvirtina bendrovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Be to, vertindamas atsakovės pateiktas 5 statybos rangos sutartis, kad numatytus darbus ji turi pradėti atlikti nuo 2023 m. birželio 15 d. – liepos 15 d., o baigti iki 2023 m. rugsėjo 20 d. – lapkričio 5 d., teismas pažymėjo, jog atsakovė nepaaiškino teismui, kaip bus vykdomos šios sutartys, ar atsakovė pati samdys darbus atliekančius darbuotojus, ar vėl pasitelks subrangovus.
26. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta yra perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent atsakovė turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos gerą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
27. Taigi, viena vertus, teismų praktikoje akcentuojamas aktyvus teismo vaidmuo, kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo nepašalina įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, procesinės naštos įrodinėti jos (ne)mokumą. Toks aiškinimas grindžiamas tuo, kad tokio pobūdžio bylose viešas interesas reikalauja visapusiško ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo, o šiam tikslui pasiekti būtina užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp privataus bei viešojo intereso. Todėl tais atvejais, kai atsakovas, kuriam ketinama iškelti bankroto bylą, siekia surinkti duomenis, pagrindžiančius įmonės mokumą, bendradarbiauja su teismu, nepiktnaudžiauja teise, neturi būti sudaromos formalios kliūtis tuos duomenis pateikti. Priešingu atveju būtų paneigiamas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), neatsižvelgiama į bankroto bylų ypatumus, susijusius su viešuoju interesu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis).
28. Teismų praktikoje pažymima, jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, jog šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).
29. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės pateiktas statybos rangos sutartis, nesiaiškino, ar jos galėtų turėti įtakos sprendžiant ar bendrovė yra iš tiesų jau yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad įmonė yra sudariusi naujas statybos rangos sutartis bei susitarimus su subrangovais dėl naujai prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, turi penkis darbuotojus, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, t. y. nebuvo tinkamai tirtos ir vertintos aplinkybės, susijusios su atsakovės gyvybingumu ir (ar) jos perspektyvomis stabilizuoti padėtį – teismas turėtų pasiūlyti apeliantei pateikti naujus įrodymus, patvirtinančius, kaip naujai sudarytos statybos rangos sutartys vykdomos (kokia apimtimi), ar realiai subrangovai pradėjo darbus, kokia apimtimi jų įvykdyta, kokia galimai pinigų suma gauta už jau atliktus darbus. Kita vertus, svarbi aplinkybė ir ta, jog šiuo metu bendrovė neturi įsiskolinimų VSDFV biudžetui. Pažymėtina ir tai, kad pagal vykdomos veiklos specifiką, vertinant bendrovės pajėgumus vykdyti veiklą, generuoti pajamas, esmingai neturi reikšmės pagal sudarytas darbo sutartis dirbančių darbuotojų skaičius, kadangi įmonė savo veiklai vykdyti gali pasitelkti kitus (žmogiškuosius ir ne tik) resursus (kaip pvz., subrangovus, asmenis dirbančius pagal patentus).
30. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, svarbu įvertinti aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste ir tai, kad atsakovės finansiniai rodikliai gerėja. Pagal pateiktą atsakovės UAB „MaRichi Homes“ 2023 m. liepos 10 d. balansą, ji 2023 m. birželio 30 d. turėjo 219 957 Eur vertės turto; skolas ir įsipareigojimai sudaro 713 181 Eur, iš kurių 703 600 Eur turi būti sumokėti per vienerius metus. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą per 2023 m. atsakovė gavo 114 009 Eur grynojo pelno. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti 2023 m. liepos 10 d. balanso duomenimis. Pažymėtina, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys; ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Nors nepateikta duomenų, kad nurodytas balansas buvo pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, tačiau jis yra pasirašytas įmonės vadovo. Taigi, už minėtame balanse esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentą pasirašęs vadovas. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami ūkinių operacijų teisėtumo ir įmonės vadovo atsakomybės už teisingos informacijos apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas pateikimą klausimai. Bankroto bylos iškėlimo įmonei stadijoje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2023 m. liepos 10 d. balanso duomenis, sprendžia, kad išaugęs įmonės pelningumas gali turėti įtakos bendrovės finansiniams rodikliams, ypač įvertinus ir naujai sudarytų statybos rangos sutarčių apimtį bei sutartų atlikti darbų dydį. Taigi, remiantis nurodytais duomenimis, bei papildomai pasiaiškinus aplinkybes dėl naujai sudarytų statybos rangos sutarčių vykdymo apimties, atliktų darbų dydžio ir už tai gautų pajamų apimties, tik tuomet bus galima daryti išvadą, ar tikrai įmonė (ne)turi finansinių pajėgumų vykdyti įsipareigojimus bei tęsti veiklą ir atitinkamai vertinti dėl jo (ne)mokumo.
31. Šių aplinkybių ištyrimas reikštų, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, kadangi apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl naujai pateiktų įrodymų vertinimo, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
32. Nurodytina ir tai, kad visuotinai žinoma, jog įmonės turinčios finansinių sunkumų tik po truputį grįžta į normalias vėžes, įprastas darbo sąlygas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatlikus papildomo įrodymų ištyrimo ir vertinimo, tokioje situacijoje bankroto bylos atsakovei iškėlimas neatitiktų nemokumo teisės reabilitacinio tikslo, prieštarautų įmonės darbuotojų bei pačios valstybės interesams, nes iš rinkos būtų pašalintas ūkinę komercinę veiklą vykdantis, darbo vietas šiuo metu 5 apdraustiems asmenims sukūręs bei siekiantis mokesčius valstybei mokėti ūkio subjektas.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį ir klausimą dėl atsakovės nemokumo bylos iškėlimo grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad, atsižvelgiant į atsakovės pateiktus duomenis ir teismui pasiūlius pateikti papildomus duomenis, būtų visapusiškai išsiaiškinta ir įvertinta atsakovės finansinė padėtis bei įmonės galimybės vykdyti įsipareigojimus (žr. šios nutarties 29 punktą) (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
34. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
35. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MaRichi Homes“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MaRichi Homes“ (juridinio asmens kodas 305256412) 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2023 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymu.
Teisėja Asta Radzevičienė