Administracinio nusižengimo byla

Nr. A15-486-805/2019

Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00043-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.4.4; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.7; 16.9.1; 16.9.3; 16.9.8.1; 16.9.8.2; 21.9.4; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.1; 21.14.9

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. S.,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. S., gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 415 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 424 straipsnio 4 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

T. S. 2019 m. gegužės 5 d. apie 0.50 val. vairavo keturratį motociklą būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,44 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, keturratis motociklas neįregistruotas nustatyta tvarka, be valstybinio numerio ženklo, jam nustatyta tvarka neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, vairuodamas keturratį T. S. nedėvėjo motociklininko šalmo, nepateikė jokių transporto priemonės dokumentų.

Surašant administracinio nusižengimo protokolą T. S. nurodė, kad su pažeidimu sutinka, galisi (b. l. 2).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. S. nurodė, kad pripažįsta, jog važiavo ir vairavo keturratį. Reikėjo jį parsivaryti apie 10 km. iki namų, tačiau, kadangi keturratis negali dalyvauti viešajame eisme, o tik miško keliais ar specialiose trasose, todėl turėjo į parsivežti su specialiu transportu. Surizikavo važiuoti ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų netoli namų. Šalmas buvo paliktas namuose, vairuotojo pažymėjimo neturi, nėra laikęs, buvo patikrintas neblaivumas. Keturratį įsigijo iš V. K. 2019 m. gegužės 1 d. tikslu pabaigti išmokėti pirminio pirkėjo prisiimtus įsipareigojimus už keturratį pagal lizingo sutartį. Nurodė, kad valstybės įmonėje „Regitra“ neregistruoja tokio pobūdžio transporto priemonės, nesuteikia valstybinio numerio ženklų, nes jie negali dalyvauti kelyje. Techninių parametrų nežino ir neturi, kadangi perkant keturratį jų negavo. Mano, kad keturračio darbinis tūris yra 250 cc. Nurodė, kad dirba, gauna minimalų darbo užmokestį, šeimoje augina du mažamečius vaikus.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį institucijos paskirtu laiku neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, posėdžio atidėti neprašė, papildomų įrodymų nepateikė, todėl administracinio nusižengimo byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įvykdytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 415 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje be tiesioginio jo prisipažinimo, taip pat įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai:

2019 m. gegužės 5 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas administracinio nusižengimo padarymo faktas, laikas, vieta ir esmė (b. l. 1-2);

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. R. tarnybinis pranešimas (b. l. 1), kuriame šis nurodė, jog 2019 m. gegužės 5 d. apie 00.50 val., patruliuodami (duomenys neskelbtini), pastebėjo iš priekio atvažiuojantį keturratį motociklą, kurio priekyje ir gale nedegė joks žibintas, transporto priemonės vairuotojas nedėvėjo motociklininko šalmo, keturratis be valstybinio numerio ženklo. Tarnybinėje transporto priemonėje įjungė mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą. Keturračio vairuotojas, pamatęs įjungtus tarnybinės transporto priemonės švyturėlius, padidinęs greitį nusuko nuo pagrindinio kelio į miško keliuką ir toliau didindamas greitį stengėsi atitrūkti. Važiuojant minėtai transporto priemonei iš paskos, keturratį motociklą pastebėjo sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kieme. Taip pat pastebėjo nuo keturračio motociklo nulipančius ir bandančius pasišalinti asmenis, todėl juos sulaikė. Kadangi asmuo vairavęs keturratį motociklą su savimi neturėjo jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, pagal „POLISII“ naršyklę nustatė, kad keturratį vairavo T. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Vairuotojas paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Paaiškėjo, kad keturratis motociklas neįregistruotas nustatyta tvarka ir be valstybinio numerio ženklo, jam nustatyta tvarka neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, taip pat neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Vairuotojas T. S. paaiškino, kad keturratis motociklas priklauso jam, transporto priemonę įsigijo šiandien iš pažįstamo asmens. Bendraujant su T. S. jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, todėl paklaustas ar yra vartojęs alkoholinių gėrimų, jis neneigė dienos metu jų vartojęs. Alkoholio kiekio matuokliu T. S. 00.53 val. buvo nustatytas 0,44 promilių girtumas. Nuo tolimesnio transporto priemonių vairavimo T. S. nušalintas, transporto priemonė išgabenta saugojimui. Su padarytu pažeidimu T. S. sutiko, jo padaręs neneigė bei nuoširdžiai gailėjosi;

sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 4), kuriuo T. S., kuriam nustatytas 0,44 promilių girtumas, nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo;

priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 5), kuris patvirtina, jog transporto priemonė Pentora priverstinai nuvežta iš (duomenys neskelbtini), į automobilių saugojimo aikštelę;

išrašas iš blaivumo registracijos žurnalo (b. l. 12), kuriame užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 5 d. 0.53 val. T. S. užfiksuotas 0,44 promilių girtumas;

vairuotojų registro išrašas (b. l. 18), kurio duomenimis matyti, jog T. S. vairuotojo pažymėjimo neįgijęs. 

Pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Bylos duomenimis matyti, jog T. S. vairavo keturratį Pentora. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančio transporto priemonės fotonuotraukos (b. l. 8-10). Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, jog jo vairuoto keturračio darbinis tūris yra 250 cc. Internetinio portalo http://mototex.lt/index.php?route=product/product&product_id=4012  duomenimis minėto keturračio maksimalus greitis yra 75 km/h, variklio darbinis tūris 250 cc. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 19 dalį tokia transporto priemonė priskiriama galingųjų keturračių kategorijai, kadangi ši keturratė motorinė transporto priemonė negali būti kvalifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis, nes jos variklio darbinis tūris didesnis nei 50 cm3, bet ne didesnis kaip 1 000 cm3. Pagal įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 8 punktą teisę vairuoti galinguosius keturračius suteikia A ir B motorinių transporto priemonių kategorijos. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog valstybės įmonėje „Regitra“ neregistruojamos tokio pobūdžio transporto priemonės, joms nesuteikiamas valstybinio numerio ženklas, tačiau galingieji keturračiai yra registruojami Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, tačiau šioms transporto priemonėms leidžiama dalyvauti tik Lietuvos Respublikos viešajame eisme (Įstatymo 27 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikoje registruotų motorinių transporto priemonių ir priekabų valdytojai privalo šias transporto priemones pateikti privalomajai techninei apžiūrai (Įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Kiekviena motorinė transporto priemonė turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais, registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais (Įstatymo 26 straipsnis). Be to, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Pirmiau aptarti bylos duomenys pagrindžia, kad T. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 415 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje, todėl baustinas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų nusižengimų. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). T. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. T. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). T. S. yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, byloje nėra pateikta, Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus patvirtina, jog praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 13-17), kaip nurodė T. S. teismo posėdyje, dirba, gauna minimalų darbo užmokestį, šeimoje augina du mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, įvertinus pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėją charakterizuojančius duomenis, T. S. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, numatytos įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už jo padarytus administracinius nusižengimus, sankcijų ribose (ANK 32 ir 34 straipsniai).

Be to, už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas (ANK 29 straipsnio 2 dalis). T. S., neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, vairavo galingąjį keturratį būdamas neblaivus, nežymiai viršijus leistiną normą, transporto priemonė nebuvo registruota, be valstybinio numerio ženklų, apdrausta valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jai neatlikta privalomoji techninė apžiūra.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota pažeidimui daryti, t. y. tais atvejais, kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti ar jei pažeidimo padarymas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Teismas pažymi, kad šie transporto priemonės konfiskavimo pagrindai yra alternatyvūs, t. y. savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito, todėl transporto priemonės konfiskavimas taikomas esant bent vienam iš jų. Nagrinėjamu atveju galima tvirtinti, jog sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant teisės normoje numatytą tyčinį administracinį nusižengimą, yra įtrauktas į ANK 424 straipsnio 4 dalyje aprašytą nusižengimo sudėtį kaip jos požymis, tačiau tai transporto priemonės kaip administracinio nusižengimo priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusižengimą. Taigi, transporto priemonės panaudojimas yra ir administracinio nusižengimo priemonė, ir būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo (lot. conditio sine qua non).

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-60-2014, 2AT-20-942/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, nei to reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Nagrinėjamoje byloje pagal ANK 424 straipsnio 5 dalies nuostatas už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Vadinasi ši įstatymo nuostata nėra imperatyvi. Bylos duomenimis matyti, kad keturratį 2018 m. gruodžio 29 d. pagal Tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį, kuri galioja iki 2021 m. gruodžio 15 d. įsigijo V. K.. Teismo posėdžio metu T. S. pateikė 2019 m. gegužės 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš kurios matyti, kad V. K. pardavė keturratį T. S. su sąlyga, jog šis sumokės likusią paskolos dalį. Šiuo atveju vertintina tai, kad konfiskavus transporto priemonę iš esmės administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui pritaikyta poveikio priemonė būtų neproporcinga padarytam nusižengimui, pažeidėjo šeimos turtinės padėties ir trečiojo asmens, nesusijusio su administracinio nusižengimo padarymu, atžvilgiu, juolab, kad įstatymas nenumato privalomo transporto priemonės konfiskavimo, todėl spręstina, kad keturračio konfiskavimas netaikytinas. Manytina, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti T. S. paskyrus piniginę baudą be administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

Pažymėtina, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis). Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad T. S. yra kaltas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 415 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje, todėl jam administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis) ir galutinė nuobauda skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 35-36 straipsniais, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,664 straipsnio 2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

T. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 30,00 Eur (trisdešimt eurų 00 ct) baudą.

T. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) baudą.

T. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 30,00 Eur (trisdešimt eurų 00 ct) baudą.

T. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) baudą.

T. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) baudą be transporto priemonės konfiskacijos.

T. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 10,00 Eur (dešimt eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi šias nuobaudas subendrinti ir T. S. paskiri galutinę subendrintą nuobaudą – 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) baudą be transporto priemonės konfiskacijos.

Nutarimo nuorašą siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Paskirta bauda turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001 ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK).

Teisėja                                                         Loreta Radzevičienė