Baudžiamoji byla Nr. 1-228-319/2014
Proceso Nr. 1-72-1-00358-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.2.3; 1.2.4.8.1; 1.1.7.2.7; 2.1.15.3.2.2; 2.3.6.4.5
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei ir Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, kaltinamajam S. K. jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiajai V. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
S. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lazdijų raj. sav., a.k. (duomenys neskelbtini) Lazdijuose, gyv. Lazdijuose, (duomenys neskelbtini), nuo 2011-03-10 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:
- 2005 m. birželio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį 8 MGL dydžio bauda;
- 2012 m. rugsėjo 7 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnį, laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;
- 2012 m. rugsėjo 12 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnį, laisvės atėmimu devyneriems mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;
- 2012 m. gruodžio 31 d. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnį, subendrinus paskirtą bausmę su 2012 m. rugsėjo 12 d. paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą skirta baudžiamojo poveikio priemonė - nemokami darbai ir paskirta atlikti 40 valandų nemokamų viešųjų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per keturis mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, turintis neišnykusį teistumą, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą,
n u s t a t ė :
kad kaltinamasis S. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013 m. spalio 13 d. apie 15 val., savo gyvenamojo namo kambaryje, esančiame Lazdijuose, (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. D., kuriai tyčia kumščiu sudavė mažiausiai šešis smūgius į galvos sritį, bei ranka spaudė jai kaklą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 16 val., savo motinos B. P. K. gyvenamojo namo kieme, esančiame Lazdijuose, (duomenys neskelbtini), savo sugyventinei V. D. tyčia kumščiu sudavė mažiausiai du smūgius į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai V. D. fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamasis S. K., 2013 m. spalio 13 d. apie 17 val. 30 min., gyvenamojo namo, esančio Lazdijuose, (duomenys neskelbtini), kieme, kilus tarpusavio konfliktui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. D., kuriai tyčia peiliu dūrė vieną kartą į krūtinės sritį, padarydamas jai durtinę – pjautinę kairės pusės ląstos žaizdą su kairio plaučio sužalojimu, tokiu būdu sunkiai sutrikdė sugyventinės V. D. sveikatą.
Kaltinamasis S. K. dėl nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltu visiškai prisipažino, dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltę pripažino iš dalies. Jis parodė, kad su nukentėjusiąja V. D. gyveno dvejus metus, kartu vedė bendrą ūkį, bendrai iš gaunamų lėšų pirko maistą, gyveno jo dėdei priklausančiame name ir abu dėdę prižiūrėjo. 2013 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje V. D. buvo išėjusi iš namų ir kelias dienas buvo pas A. G.. Jis skambino Violetai ir prašė jos sugrįžti. Spalio pradžioje Violeta sugrįžo, jie pas kaimynę R. išgėrė degtinės ir Violeta vėl pradingo. Jis vėl kelis kartus skambino, prašė sugrįžti, kalbėjo, kad iš Alytaus reiks parsivežti nukentėjusiosios sūnų L., kuris gyveno su tėvu. Grįžus nukentėjusiajai abu iš Alytaus parsivežė L. ir nusikaltimo padarymo išvakarėse ji vėl susitikinėjo su A. G.. 2013-10-13 rytą ji grįžo namo. Jis nuėjęs į parduotuvę nupirko degtinės ir grįžęs gėrė kartu su V. D.. Tuo metu atėjo L. draugas N. ir berniukai išėjo. Begeriant jie kalbėjosi apie judviejų santykius ir V. D. prisipažino, kad ji jį išdavė. Tuo metu nukentėjusioji sėdėjo ant lovos ir jis užšokęs ant jos ranka prispaudė jai kalą, o kita ranka sudavė apie 6 smūgius į galvą. Kaip tik tuo metu grįžo L. ir nukentėjusiąją jis paleido. V. apsirengė ir kartu su L. išėjo. Jis beišeinančios nukentėjusiosios ir vėliau einant gatve prašė sugrįžti. Nukentėjusioji nuėjo prie jo motinos namo ir prisėdo ant suoliuko. Jis vėl kalbino ją sugrįžti, tačiau atsakius neigiamai 2 kartus ranka sudavė jai per veidą. Vėliau nukentėjusioji nuėjo pas sūnėno draugę G., o iš jos pas draugę J,, kurios prašė, kad pavėžėtų ją pas G,, tačiau ji nesutiko. Išėjusi iš J. ji sparčiai ėjo Seinų g., o jis visą laiką ėjo paskui ir dešinėje striukės kišenėje apčiuopė lenktinį peilį, kurį nešiodavosi maistui pasipjaustyti. Norėdamas nukentėjusiąją pagąsdinti išsitraukęs peilį atlenkė geležtę ir pribėgęs prie nukentėjusiosios, kuri jau buvo ant vieno iš namų laiptų aikštelės, sugriebęs ją už pečių pasuko ir jie susistumdė. Kaip tik šiuo momentu jis paslydo, krito ant nukentėjusiosios ir net nepastebėjo, kaip netyčia jai įdūrė peiliu į kairį šoną. Tuo metu iš namo išėjęs šeimininkas atėmė iš jo peilį. Parėjęs namo degtinės negėrė ir užmigo. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi su nukentėjusiosios ir ligonių kasos pareikštais civiliniai ieškiniais sutinka.
Nukentėjusioji V. D. parodė, kad su kaltinamuoju gyveno du metus, gyvendami pas jo dėdę jį prižiūrėjo, bendrai vedė ūkį. 2013 m. vasarą S. K. pradėjo labai gerti, užsikodavo, tačiau negėręs alkoholio pratempė tik kelias savaites. 2013 m. rudenį dėl kaltinamojo girtuokliavimo ir smurto prieš ją naudojimo buvo išėjusi iš namų, tačiau grįžo, nes to prašė S. K.. 2013-10-13 apie 15 val. ji namuose gulėjo ant lovos ir užėję į kambarį S. K. atsigulęs ant jos pradėjo smaugti ir sudavė ranka apie penkis smūgius su kumščiu į galvą. Ji apsirengė ir su sūnumi L. ėjo link kaltinamojo motinos B. K. namo, buvo užėjusi ir pas G.. Visą laiką S. K. ėjo paskui, kažką burbėjo ir prie motinos namo sudavė dar du smūgius į veidą. Ji bijodama kaltinamojo ir norėdama, kad smurto išvengtų jos sūnus, pradėjo bėgti. Matė, kad S. K. juos vijosi. Ji pribėgusi prie vieno namo Seinų g. užbėgo laipteliais ant laiptų aikštelės ir tuo metu pribėgęs S. K. ją pastūmė. ir ji parkrito, gulėjo ant šono. Tuo metu S. K., nieko nesakydamas, pasilenkė prie jos ir ji pajuto deginantį skausmą kairėje krūtinės pusėje. Kaltinamasis jos užgulęs nebuvo. Pas kaltinamąjį rankoje peilio nematė, tačiau matė pakeltą dešinę ranką. Iš namo išėjęs gyventojas kaltinamąjį nuo jos atitraukė, girdėjo, kad gyventojas šaukė, jog S. K. rankoje turėjo peilį. Tuo metu sūnus L. stovėjo netoli. Dėl sužalojimo ji gydėsi ligoninėje. Pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos palaiko, žala jai neatlyginta, prašo civilinį ieškinį patenkinti. Drabužiai, kuriais vilkėjo nusikaltimo padarymo metu, supjaustyti ir kruvini, nenori, kad jai būtų grąžinti.
Liudytojas R. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) Lazdijų m. Įvykio dieną apie 17 val. jis sėdėjo kambaryje ir skaitė laikraštį, kuomet gatve praėjo moteris su vaiku, paskui vyriškis ir ėjo link Seinų g. 67 gyvenamojo namo. Tarp namų apie 50 m. atstumas ir jis matė kaip moteris su vyriškiu ant minėto namo laiptų susistumdė, vyriškis ją papurtė ir abu nukrito ant laiptų. Jis išėjo į kiemą ir pamatė, kaip jo uošvis V. J. G. išėjęs iš namo verandos bandė J. K. atitraukti nuo nukentėjusiosios. Vaikas stovėjo šalia ir šaukė mama, mama. Pro langą ir vėliau išėjus į kiemą pas S. K. rankoje peilio nematė, nematė kuriuo momentu jis peiliu įdūrė nukentėjusiajai.
Liudytojas V. J. G. parodė, kad išėjęs iš verandos pamatė ant namo laiptų nukentėjusiąją ir S. K. bei šalia spiegiantį vaiką. Matė kaip S. K. pagriebė moterį iš už nugaros ir parvertė ant laiptų, bei pats parkrito ant nukentėjusiosios. Tuo metu jis pamatė pas S. K. peilį ir pagriebęs už rankos atėmė jį iš kaltinamojo. Tai buvo lenktinis peilis kurį numetė ant laiptų. S. K. jis nustūmė nuo laiptų ir jis nuėjo. Tuo metu išėjo jo žmona ir pasakė, kad nukentėjusiajai peiliu įdurta į kairį šoną.
Liudytojas R. I. parodė, kad įvykio dieną kieme girdėjo barnį tarp nukentėjusiosios ir S. K.. Dėl kokių priežasčių jie barėsi nesuprato, matė kad abu buvo neblaivūs. Apie 16 val. jie buvo užėję pas jį į namus. Sužalojimų ant nukentėjusiosios veido nematė. Vėliau jie nuėjo lik kaltinamojo motinos namo. Praėjus valandai jis pamatė, kad pravažiavo policijos pareigūnai, dar po kelių minučių jam paskambino S. K. ir pasakė, kad padūrė Violetą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo motina jam parodė gautą laišką iš S. K.. Šiame laiške buvo minima nukentėjusioji ir laišką davė paskaityti Violetai.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, buvo perskaityti mažamečio L. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai ( t. 1, b. l. 82-83). L. B. parodė, kad jis gyvena su tėte ir močiute. Mama gyvena Lazdijuose. Mamos vardo nežino. Mama turi draugą A.. S. K., kur mamai plautį perdūrė su peiliu ir jį sulaikė ir rado pėdsakus. Kai jis buvo pas draugą, mama susimušė kaktą į duris, kai jis grįžo, mama paprašė nueiti pas jos draugę. Nematė, kad S. mamą muštų. Mama ant laiptų atsistojo, tada jis pasigavo išsitraukė peilį ir įdūrė. Jis tada su mama buvo prie seno diedo namų, S. pasivijo, jis su mama nuo jo bėgo. Mama sakė „L., greičiau bėk“. Jis iš S. pasiėmė pistoletą, išmetė ir jis jo nerado. Kai jis juos atsivijo rankose turėjo peilį, jis negalėjo jo atimt. Matė peilio aštrią dalį. Kai mamą perdūrė prie širdies tada jis apsiverkė. Mamai bėgo kraujas prie širdies šone. Jis išsigando, verkė, norėjo paskambinti policijai, o S. tada pabėgo. Atbėgo daug moterų ir vyrų mamai padėti. Peilį paėmė policija.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1. b. l. 6-12) matyti, kad įvykio vieta yra Lazdijuose, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme. Ant laiptų, prie įėjimo į pastatą, kairėje pusėje prie namo sienos aptiktas atlenkiamas peilis, ant kurio ašmenų matyti raudonos spalvos dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu šia peilis paimtas. Paimtas peilis apžiūrėtas ir prijungtas prie bylos (t. 1, b. l. 15-17).
Iš reikalaujamų daiktų pateikimo, jų apžiūros protokolų (t. 1, b l. 18-290 matyti, kad iš VšĮ „Lazdijų ligoninės“ priėmimo skyriaus paimta nukentėjusiosios V. D. drabužiai: striukė, bliuzonas, palaidinė, liemenėlė, džinsinės kelnės ir batai. Paimti daiktai apžiūrėti. Striukės priekinėje dalyje kairėje pusėje nuo striukės apačios 32 cm, nuo šoninės striukės siūlės 3 cm, o nuo rankovės siūlės 14 cm atstumu matyti vertikalus plyšimas lygiais kraštais -2 cm ilgio, kuris yra kiauryminis per striukę, aplink šį įplyšimą matyti 3x3 mm dydžio, tamsiais spalvos dėmė. Bliuzono kairėje pusėje matosi vertikalus 2 cm ilgio įplyšimas, lygiais kraštais. Aplink įplyšimą matosi patamsėjimai, t.y. dėmės panašios į kraujo dėmes. Bliuzono nugaros pusėje matosi dėmė rudos spalvos 10X7 cm. dydžio su nubėgimais į apačią. Palaidinės kairėje pusėje nuo palaidinės apačios matyti įplyšimas, kuris nelygiais kraštais 2 cm ilgio, aplink kurį matosi rudos spalvos dėmė, su nubėgimais. Tokios dėmės matosi ir kairės pusės rankovėje, kitoje palaidinės pusėje. Pagal pakvitavimą nukentėjusiajai grąžinti batai, džinsinės kelnės ir liemenėlė ( t.1, b. l. 22).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G1122/13(06) konstatuota, kad nukentėjusiajai V. D. durtinė-pjautinė kairės pusės krūtinės ląstos žaizda su kairio plaučio sužalojimu padaryta aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje galimai peiliu. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose padaryto kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai padaryti abiejų akių vokuose vieno trauminio poveikio pasekoje. Durtinė-pjautinė kairės krūtinės ląstos žaizda su kairio plaučio sužalojimu padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje. Durtinė-pjautinė kairės pusės krūtinės ląstos žaizda su kairio plaučio sužalojimu vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 38-39).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. pG11-1122/13/14(06) (t. 1, b. l. 42-43) matyti, kad nukentėjusiajai V. D. padarytas sužalojimas - durtinė-pjautinė kairės pusės krūtinės ląstos žaizda su kairio plaučio sužalojimu galėjo būti padaryta tiek V. D. nurodytomis aplinkybėmis, tiek ir įtariamojo S. K. nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau labiau tikėtinas V. D. nurodytose aplinkybėse sužalojimų padarymo mechanizmas. (t.y. sužalojimas padarytas ne įtariamajam S. K. užgriūnant V. D., o nukentėjusiąją pasukus į save ir įduriant jai į krūtinę vieną kartą peiliu).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 59-69) matyti, kad nukentėjusioji V. D. nusikaltimų padarymo vietoje, patvirtindama savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kur kaltinamasis S. K. prieš ją smurtavo sumušė - sudavė smūgius, namuose, (duomenys neskelbtini) Lazdijai, ir sudavė du smūgius prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Lazdijuose, parodė vietą, laiptus prie namo, (duomenys neskelbtini), Lazdijuose, ant kurių ją pavijęs kaltinamasis dūrė peiliu jai į kairį šoną.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 124-138) matyti, kad kaltinamasis S. K., patvirtindamas savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė kurioje vietoje namuose, (duomenys neskelbtini) Lazdijuose sudavė smūgius nukentėjusiajai, - vietą (duomenys neskelbtini) Lazdijuose, kur sudavė su smūgius nukentėjusiajai ir vietą (duomenys neskelbtini), Lazdijuose, ant laiptų kur krisdamas netyčia nukentėjusiajai įdūrė peiliu į kairį šoną.
Iš akistatos protokolo (t. 1, b. l. 144-145) matyti, kad nukentėjusioji V. D. akistatos metu su kaltinamuoju laikėsi savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu patvirtindama, kad kaltinamasis S. K. ant jos užvirtę nebuvo, buvo tik palinkęs, po ko ji pajuto deginantį skausmą kairiame šone.
Iš reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 97-102) paimto laiško, adresuoto B. K. turinio matyti, kad kaltinamasis S. K. prašė, kad nukentėjusioji V. D. pakeistų savo parodymus ir pareigūnams paaiškintų, kad jis peiliu jai įdūrė netyčia (t. 1, b. l. 99).
Asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2013-10-13, 18 val. 19 min.. kaltinamajam S. K. nustatytas 1, 83 promilės girtumas (t. 1, b. l. 108).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis S. K. nukentėjusiajai V. D. nežymiai sutrikdė sveikatą ir peiliu sunkiai ją sužalojo. Kaip matyti iš kaltinamojo S. K. parodymų duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu jis visiškai prisipažino, kad smurtavo prieš V. D. - namuose sudavė šešis smūgius jai į veidą ir dar du smūgius prie motinos namų. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtino nukentėjusioji V. D.. Aptartoje specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose padarytos kieto buko daikto poveikyje ir šie sužalojimai padaryti abiejų akių vokuose vieno trauminio poveikio pasekoje. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Taigi šie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia mušdamas nukentėjusią V. D. sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tarp kaltinamojo aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys. BK 248 str. 2 d. išaiškina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Respublikos CK 3.229 str. nustatyta, kad „Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius“. Iš šio apibrėžimo seka, kad partneriais pagal šeimos teisę laikytini asmenys, gyvenantys kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir ketinantys kurti šeimą.
Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teisme patvirtino, jog jie 2 metus gyveno bendrai faktinėje šeimoje, vedė bendrą ūkį, taigi, jie laikytini šeimos nariais, kas pripažintina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančiu požymiu, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis ir veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.
Kaip matyti iš kaltinamojo S. K. duotų parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl nukentėjusiajai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo jis kaltu prisipažino iš dalies. Jis neneigė, kad turėjo lenktinį peilį, tačiau juo nukentėjusiąją norėjo tik pagąsdinti, įdurti juo ir tokiu būdu sunkiai sutrikdyti jos sveikatą tikslo neturėjo, tai įvyko netyčia, jam paslydus ant laiptelio ir užkritus ant nukentėjusiosios. Iš esmės tokius parodymus kaltinamasis S. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu ( t.1, b. l. 120, 122). Neabejotinai nustatyta, kad besitęsiantis konfliktas tarp S. K. ir nukentėjusiosios prasidėjęs namuose, tai aptarta aukščiau, baigėsi ant gyvenamojo namo, esančio Seinų g. 67 Lazdijuose, laiptų. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji vengdama smurtaujančio kaltinamojo su mažamečiu sūnumi L. bėgo Seinų gatve ir ant minėtų laiptų ją kaltinamasis pavijo ir pagriebęs už drabužių pargriovė ant laiptų aikštelės. Nustatyta ir tai, kad kaltinamasis besivydamas nukentėjusiąją turėjo striukės kišenėje lenktinį peilį. Kaltinamojo aiškinimą kad norėjo šiuo peiliu tik pagąsdinti teismas atmeta, ir vertina tai, kaip kaltinamojo gynybinę poziciją. V. D. kontakto su kaltinamuoju metu nematė peilio, tačiau ji teisminio bylos nagrinėjimo metu kategoriškai patvirtino, kad kaltinamasis buvo tik pasilenkęs prie jos, o ne užvirtęs, kaip teigė jis ir būtent tuo metu ji pajuto deginantį skausmą kariame šone. Tokius parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino akistatos su kaltinamuoju metu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo duota užduotis specialistui įvertinti nukentėjusiosios ir kaltinamojo pateiktas versijas ir specialistas, atlikęs tyrimą aukščiau paminėtoje išvadoje, konstatavo, kad labiau tikėtinas V. D. nurodytose aplinkybėse sužalojimų padarymo mechanizmas, t.y. sužalojimas padarytas ne S. K. užgriūnant V. D., o nukentėjusiąją pasukus į save ir įduriant jai į krūtinę vieną kartą peiliu. Ši specialisto išvada, kuria teismui nėra pagrindo abejoti, tik patvirtina nukentėjusiosios nuoseklius aiškinimus ir paneigia kaltinamojo aktyvią gynybinę poziciją, kurią jis aptartame laiške bandė primesti nukentėjusiajai, kad ji pakeistų parodymus jam naudinga linkme. Liudytojas V. J. G., ant kurio gyvenamojo namo laiptų buvo sužalota V. D., taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji buvo pargriauta ant laiptų, jis bandė atitraukti kaltinamąjį ir pamatęs jo rankoje peilį užgulė ant S. K. ir atėmęs peilį nustūmė jį nuo laiptų. Taigi liudytojas taip pat nematė, kuriuo metu kaltinamasis V. D. įdūrė peiliu, tačiau tai neabejotinai jau buvo įvykę iki jis pamatė kaltinamojo rankoje peilį. Taigi smūgis peiliu jau buvo suduotas iki jam besigrumiant su kaltinamuoju. Liudytojas R. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pro langą matė ant laiptų besigrumiančius kaltinamąjį ir nukentėjusiąją ir tik išėjęs į lauką pamatė, kad ant laiptų išėjęs ir jo uošvis V. J. G.. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei į liudytojo V. J. G. garbų amžių, teismas mano, kad šis liudytojas pirminių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu nematė ir išėjo iš gyvenamojo namo tuomet, kai kaltinamasis jau buvo įdūręs peiliu nukentėjusiajai. Taigi teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis S. K. vydamasis nukentėjusiąją, apčiuopęs peilį kišenėje ir norėdamas juo įdurti nukentėjusiajai, atlenkė jo geležtę ir aukščiau aptartomis aplinkybėmis, būdamas supykęs, kad nukentėjusioji negrįžta pas jį ir yra jam neištikima, dūrė jai į kairį šoną.
BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju kaltininkas tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. V. D. padaryto sužalojimų lokalizacija bei kaltinamojo pasirinktas įrankis – peilis, kuriuo nukentėjusiajai buvo padarytas sužalojimas, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad S. K. durdamas peiliu nukentėjusiajai į gyvybei ir sveikatai svarbią sritį, suvokė, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo tyčia buvo neapibrėžta, t. y. jis numatė įvairių padarinių galimybę, tarp jų ir sužalojimus, kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo ir norėjo bet kurio iš jų atsiradimo, todėl jo veikoje, atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo S. K. ir nukentėjusiosios V. D. gyvenimo kartu aplinkybes (veikos kvalifikavimas pagal BK 140 str. 2 d.), yra nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sudėtis. Tarp kaltinamojo S. K. aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys.
Nukentėjusiosios V. D. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos patenkintinas. Kaltinamasis S. K. su civiliniu ieškiniu sutinka. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji parodė ir tai nurodyta civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 71), kad įvykio metu jai buvo sugadinti (sukruvinti ir supjaustyti) drabužiai – striukė, džinsinės kelnės, bliuzonas, palaidinė, kurių bendra vertė 120 Lt. Šių daiktų (drabužių) apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 19-30) sugadinimai nurodyti. Taigi nukentėjusiajai turtinė žala neabejotinai padaryta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais ir turi būti atlyginta, nes tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys.
Nukentėjusioji V. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sužalojimo metu ir vėliau gydymosi laikotarpiu jautė skausmą, suprastėjo sveikata ir dėl to negali įsidarbinti, dėl turi įvairių nepatogumų ir negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, todėl patyrė 1 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK l str. l d.). CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes – nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, šią žalą padariusio asmens kaltę - nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais, jo turtinę padėtį – nusikaltimo padarymo metu S. K. niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Teismas atsižvelgdamas į minėtas, bei faktines bylos aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, susiformavusią teismų praktiką, mano, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti nedidelė suma neturtinei žalai atlyginti patenkintina visiškai. Kaltinamasis su ieškiniu dėl neturtinės žalos sutinka.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys patenkintinas pilnai. Iš byloje pateikto civilinio ieškinio ir pridėtų dokumentų (t. 1. b. l. 47-49) matyti, kad nukentėjusioji V. D. dėl padaryto sužalojimo buvo gydoma VŠĮ ,,Lazdijų ligoninėje“ nuo 2013-10-13 iki 2013-10-21 ir už šias paslaugas ligonių kasa minėtai medicinos įstaigai sumokėjo 3077, 10 Lt. Civilinis ieškovas atlyginęs kaltinamojo S. K. tyčiniais veiksmais padarytą žalą susijusią su gydymo išlaidomis turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteista minėtos gydymo išlaidos. Su šiuo pareikštu civiliniu ieškiniu kaltinamasis S. K. sutinka.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. D. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu paimtų drabužių – striukės, bliuzono, palaidinės atsiimti iš policijos komisariato nenori, kadangi jie yra sutepti, sužaloti ir yra menkaverčiai. Atsižvelgiant į tokius nukentėjusiosios paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad šie daiktai menkaverčiai ir turi būti sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Įvykio vietoje surastas peilis, kuriuo buvo sužalota nukentėjusioji, nors ir yra nusikaltimo padarymo įrankis, tačiau dėl savo menkavertiškumo taip pat sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu jis kaltę dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo pripažino tik iš dalies, todėl tai laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam S. K. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, kuriuos įstatymas priskiria prie nesunkių ir labai sunkių (BK 11str. 3 ir 6 d.). Kaltinamasis nors ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 31), registruotas darbo biržoje. S. K. anksčiau teistas keturis kartus, turi neišnykusį teistumą ir šiuos nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.) ir tai rodo, kad kaltinamasis jau yra nusikalsti susiformavusi asmenybė. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų bei faktinių bylos aplinkybių mano, kad kaltinamajam turi būti paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės žemiau sankcijose numatyto bausmės vidurkio. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl paskirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5d. 2p.) Kaip jau minėta kaltinamasis S. K. nusikaltimus padarė pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl paskirtina bausmė ir bausmė paskirta 2012-12-31 nuosprendžiu subendrintinos. (BK 64 str. 3d.).
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas ir suimtas, todėl į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 66 str., BPK 140 str. 9d.).
Kaltinamojo S. K. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir 62 straipsnį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra pagrindo.
Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam S. K. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir jį bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme gynė advokatas V. K.. Iš tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad valstybės patirtos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sudarė 420 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis būdamas laisvėje nors ir niekur nedirbo, turto neturi, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau yra sveikas bei darbingas ir ateityje jas išgalės sumokėti, todėl išlaidos suteikus antrinę teisinę pagalbą pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo. Tokiai pat motyvais proceso išlaidomis pripažintinos ir išlaidos, kurios pagal teismo nutartis buvo išmokėtos į teismo posėdžius atvykusiems nukentėjusiajai V. D. (48 Lt) bei liudytojams R. K. ( 79, 03 Lt) ir V. J. G. 91, 15 Lt)- viso 218, 18 ir priteistinos iš kaltinamojo S. K. (BPK 103, 105, 106 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti bausmes:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - terminuotą laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą - terminuotą laisvės atėmimą keturiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą keturiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir paskirti subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą keturiems metams aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m spalio 13 d. iki 2014 m. birželio 10 d.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę, suėmimą, palikti nepakeistą ir nustatyti suėmimo terminą - iki įsiteisės nuosprendis.
Civilinius ieškinius patenkinti.
Priteisti iš S. K. 120 (vienas šimtas dvidešimt) Lt nukentėjusiajai V. D. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš S. K. 1 000 (vienas tūkstantis) Lt nukentėjusiajai V. D. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš S. K. 3 077, 10 Lt Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Valstybinė ligonių kasa prie SAM sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini)) už V. D. gydymą.
Priteisti iš S. K. 420 (keturi šimtai dvidešimt) Lt valstybės naudai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (sąsk. Nr (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630).
Priteisti iš S. K. 218, 18 Lt proceso išlaidų valstybei.
Daiktinius įrodymus: peilį, nukentėjusiosios V. D. striukę, bliuzoną ir palaidinę, saugomus Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono policijos komisariate, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėjas Rimas Švirinas