Administracinė byla Nr. eA-967-502/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01587-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 35.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir Vyriausybės atstovas, pareiškėjas) kreipėsi su prašymu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinto Savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, tai yra vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės draustinių įsteigimo ir saugomų kraštovaizdžio objektų sąrašo paskelbimo“ patvirtintu draustinių ir gamtos paveldo objektų sąrašu: 1) parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno draustinio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentus; 2) parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno objekto tipinius arba individualius apsaugos ir tvarkymo reglamentus; 3) parengti draustinių ir saugomų objektų individualias bylas, kurių turinį sudarytų Aprašo 16.1–16.6 p. nurodyti dokumentai (duomenys).
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 3-290 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ir paprašė pateikti Vilniaus miesto savivaldybės paskelbtų saugomais savivaldybės gamtos paveldo objektų sąrašą prie kiekvieno objekto nurodant teisės akto, kuriuo nustatytas objekto apsaugos tvarkymo reglamentas, numerį ir datą bei ar yra parengta šio objekto individuali byla ir kokie duomenys sudaro jos turinį. Atsakovas 2014 m. spalio 3 d. raštu Nr. A51-80456/14(2.3.1.13-MP9) pateikė gamtos paveldo objektų sąrašą, kuris buvo patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129, tačiau nepateikė jokios informacijos dėl objektų apsaugos ir tvarkymo reglamentų bei objektų individualių bylų sudarymo. Aprašo 9 p. nustatyta, kad draustinių steigimo ir objektų skelbimo organizatorius yra savivaldybės administracija arba kitas savivaldybės tarybos sprendimu įgaliotas juridinis asmuo. Aprašo 10.5.3 bei 12.5.3 punktuose nurodyta, kad parengti reglamentai turi būti pateikti tvirtinti savivaldybės tarybai. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neįgyvendino Aprašo nuostatų, todėl pareiškėjas 2014 m. lapkričio 5 d. reikalavimu Nr. 1R-31 (toliau – ir Reikalavimas) kreipėsi į atsakovą reikalaudamas nedelsiant įgyvendinti Aprašo nuostatas, tai yra vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 patvirtintu draustinių ir gamtos paveldo objektų sąrašu parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno draustinio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentus, kiekvieno objekto tipinius arba individualius apsaugos ir tvarkymo reglamentus, parengti draustinių ir saugomų objektų individualias bylas, kurių turinį sudarytų Aprašo 16.1–16.6 punktuose nurodyti dokumentai (duomenys). Atsakovo prašymu Reikalavimo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. kovo 1 d., antrą kartą, atsižvelgus į tai, kad prašymą pratęsti terminą pateikė ne administracijos direktorius, o departamento direktorius, Aprašo reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje neįgyvendinami jau daugiau nei 9 metai, vieną kartą terminas Reikalavimui įvykdyti jau buvo pratęstas, termino Reikalavimui įvykdyti nepratęsė.
Atsakovas atsiliepime į prašymą prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą, jo netenkinus, sprendimo įvykdymą atidėti iki 2017 m. liepos 1 d.
Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad draustinių įsteigimo ir saugomų objektų paskelbimo saugomais metu Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nebuvo nuostatos, įtvirtinančios, jog savivaldybių draustiniai ir saugomi objektai steigiami vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat nebuvo nustatyta savivaldybių pareiga steigiant draustinius ar skelbiant saugomais objektus nustatyti kiekvieno draustinio, saugomo objekto apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentus bei parengti kiekvieno draustinio, saugomo objekto individualią bylą. Minėtame įstatyme buvo įtvirtintas reikalavimas savivaldybių įsteigtus draustinius ir paskelbtus saugomais objektus tvarkyti pagal Vilniaus miesto tarybos 1997 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 212 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės draustinių nuostatus, todėl teigė, kad yra įvykdžiusi visas įstatyme jai nustatytas pareigas. Naujos Saugomų teritorijų steigimo ir ribų nustatymo taisyklės buvo patvirtintos 2001 m. gruodžio 4 d., įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo redakcijai (2001 m. gruodžio 28 d.), kuriose buvo nurodyta, kad savivaldybių tarybos Vyriausybės nustatyta tvarka gali steigti savivaldybių draustinius, skelbti savivaldybių paveldo objektus. Įsigaliojus naujai Saugomų teritorijų ir objektų steigimo ir skelbimo tvarkai ginčo draustinių steigimo ir gamtos objektų paskelbimo santykiai jau buvo pasibaigę. Apraše nustatyti reikalavimai draustinių steigimui ir gamtos objektų paskelbimui taikytini tik tų draustinių ir gamtos objektų atžvilgiu, kurie yra steigiami ir skelbiami po Aprašo įsigaliojimo. Pažymėjo, kad atsakovas įvykdė visas pareigas, kurias nustatė draustinių steigimo ir objektų paskelbimo saugomais metu galioję teisės aktai.
Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą neturėdamas jokio teisinio pagrindo, kadangi atsakovas neatsisakė vykdyti pareikšto reikalavimo ir gavęs jį ėmėsi aktyvių veiksmų, pareiškėjui nurodė, kad pradedamas organizuoti Vilniaus miesto savivaldybės gamtos paveldo objektų sąrašo, ribų planų (koordinačių), aprašymo tikslinimas, skaitmeninių fotonuotraukų pateikimo, tai yra individualių bylų rengimo procesas. Atsakovas mano, kad pakartotinis prašymas pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą netenkintas nepagrįstai, nesant jokių svarbių prašymo atmetimo motyvų. Atsakovui būtinas protingas terminas tinkamam reikalavimo įvykdymui, tačiau objektyvios galimybės pareikštą reikalavimą įvykdyti per protingą terminą nebuvo suteiktos. Siekiant įvykdyti nustatytą reikalavimą būtina parengti 9 draustinių ir 40 gamtos objektų individualias bylas. Atsižvelgus į esamą didelį objektų kiekį, specialių planų rengimo trukmę, taip pat lėšų šiems veiksmams atlikti poreikį, akivaizdu, kad pareiškėjo nustatytas reikalavimas negali būti įvykdomas nedelsiant. Atsakovas prašė teismui tenkinant pareiškėjo prašymą teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2017 m. liepos 1 d., kadangi jo padėtis įsigaliojus Aprašo nuostatoms buvo itin apsunkinta, būtina turėti pakankamai papildomų lėšų, o Vilniaus miesto savivaldybės finansinė padėtis yra itin sunki.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą tenkino: įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinto Savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašo nuostatas, tai yra vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės draustinių įsteigimo ir saugomų kraštovaizdžio objektų sąrašo paskelbimo“ patvirtintu draustinių ir gamtos paveldo objektų sąrašu parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno draustinio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentus; parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno objekto tipinius arba individualius apsaugos ir tvarkymo reglamentus; parengti draustinių ir saugomų objektų individualias bylas, kurių turinį sudarytų Aprašo 16.1–16.6 p. nurodyti dokumentai (duomenys).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 3-290 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydamas pateikti savivaldybės paskelbtų saugomais savivaldybės gamtos paveldo objektų sąrašą prie kiekvieno objekto nurodant tarybos sprendimo, kuriuo šis objektas paskelbtas saugomu, panaikintas ar pakeisti jo duomenys, datą ir numerį, teisės akto, kuriuo nustatytas šio objekto apsaugos tvarkymo reglamentas, numerį ir datą, ar yra parengta šio objekto individuali byla ir kokie duomenys sudaro jos turinį, kada ir kokie konkretūs duomenys apie šį objektą buvo perduoti Kadastro tvarkymo įstaigai. Atsakovas 2014 m. spalio 3 d. raštu Nr. A51-80456/14(2.3.1.13-MP9) pateikė draustinių ir saugomų kraštovaizdžio objektų sąrašą, kuris buvo patvirtintas 1996 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 129 bei draustinių nuostatus. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 5 d. surašė reikalavimą Nr. 1R-31, kuriuo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareikalavo nedelsiant įgyvendinti Aprašo nuostatas, tai yra vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 patvirtintu Draustinių ir gamtos paveldo objektų sąrašu parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno draustinio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentus, kiekvieno objekto tipinius arba individualius apsaugos ir tvarkymo reglamentus, parengti draustinių ir saugomų objektų individualias bylas, kurių turinį sudarytų Aprašo 16.1–16.6 p. nurodyti dokumentai (duomenys). Atsakovas 2014 m. lapkričio 21 d. paprašė pareiškėjo pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą iki 2017 m. vidurio. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 25 d. pratęsė Reikalavimo įvykdymo terminą iki 2015 m. kovo 1 d. Atsakovas taip pat 2015 m. vasario 26 d. dar kartą kreipėsi dėl termino reikalavimui įvykdyti pratęsimo, tačiau terminas nebuvo pratęstas.
Teismas, remdamasis Aprašo 9, 11, 13, 16 punktų nuostatomis, pažymėjo, kad kiekvienam draustiniui privalo būti nustatytas apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentas, o kiekvienam saugomam objektui privalo būti nustatytas tipinis arba individualus apsaugos ir tvarkymo reglamentas, taip pat kiekvienam draustiniui ir saugomam objektui turi būti parengta individuali byla. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės gamtos paveldo objektų sąrašas buvo patvirtintas dar 1996 m. gegužės 29 d., neatleidžia atsakovo nuo pareigos vykdyti galiojančias teisės aktų nuostatas ir parengti reikiamus reglamentus bei individualias bylas. Atsakovo teiginius, jog Apraše nustatyti reikalavimai draustinių steigimui ir gamtos objektų paskelbimui taikytini tik tų draustinių ir gamtos objektų atžvilgiu, kurie yra steigiami ir skelbiami po Aprašo įsigaliojimo, ir jis įvykdė visas pareigas, kurias nustatė draustinių steigimo ir objektų paskelbimo saugomais metu galioję teisės aktai, atmetė kaip nepagrįstus ir vertino kaip atsakovo siekį išvengti jam nustatytos pareigos vykdymo teisės aktų nuostatas aiškinant sau tinkama linkme, kadangi Aprašas įtvirtina, kad būtent kiekvienam draustiniui ir kiekvienam saugomam objektui privalo būti nustatytas aukščiau nurodytas reglamentas ir parengta individuali byla, nepriklausomai nuo draustinio ar saugomo objekto paskelbimo laiko. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįvykdė jam nustatytos pareigos, įtvirtintos Aprašo 11, 13, 16 punktuose, todėl pareiškėjas pagrįstai 2014 m. lapkričio 5 d. surašė atsakovui reikalavimą Nr. 1R-31 nedelsiant įgyvendinti konkrečias Aprašo nuostatas.
Teismas nurodė, kad Aprašo 11, 13, 16 punktuose įtvirtintos teisės normos yra galiojančios ir imperatyvaus pobūdžio, todėl jokios aplinkybės nesudaro pagrindo jas ignoruoti, tokiu būdu nevykdant teisėto pareiškėjo Reikalavimo.
Teismas pabrėžė, kad atsakovo 2014 m. lapkričio 21 d. prašymu pareiškėjas pratęsė Reikalavimo įvykdymo terminą iki 2015 m. kovo 1 d., o atsakovui 2015 m. vasario 26 d. dar kartą kreipusis dėl termino Reikalavimui įvykdyti pratęsimo iki 2017 m. vidurio, pareiškėjas pagrįstai nustatė jo Reikalavimo nevykdymą nustatytu ir pratęstu terminu, todėl atsakovo teiginį, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą neturėdamas jokio teisinio pagrindo, kadangi jis neatsisakė vykdyti pareikšto reikalavimo, atmetė kaip nepagrįstą. Aplinkybė, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų ir pradėjo individualių bylų rengimo procesą, nereiškia, jog jis įvykdė pareiškėjo Reikalavimą, o pakartotinis prašymas pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą pagrįstai vertintas kaip siekis išvengti pareigos įvykdymo laiku. Teismas pažymėjo, kad net 9 metus atsakovas neįgyvendina Aprašo nuostatų, todėl turėjo pakankamai ilgą laiką tinkamai pasiruošti juos įgyvendinti. Atsakovo teiginį, kad jam nebuvo suteiktos objektyvios galimybės Reikalavimą įvykdyti per protingą terminą, laikė nelogišku ir nurodė, kad atsakomybę dėl vilkinimo, delsimo įgyvendinti Aprašo nuostatas turi prisiimti pats atsakovas, todėl prašymą sprendimo įvykdymą atidėti iki 2017 m. liepos 1 d. atmetė.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti, netenkinus apeliacinio skundo, sprendimo vykdymą atidėti iki 2017 m. liepos 1 d.
Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia atsiliepime į prašymą išdėstytais argumentais. Papildomai nurodo, kad nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė Aprašo nuostatas, padarė išvadą, jog atsakovo nurodyti argumentai yra tik teisės aktų nuostatų aiškinimai sau palankia linkme ir siekis išvengti pareigos vykdymo, tačiau šių teiginių nepagrindė jokiomis Aprašo ar kitų teisės aktų nuostatomis. Teismas nepagrįstai pažymėjo, jog Aprašas įtvirtina, kad būtent kiekvienam draustiniui ir kiekvienam saugomam objektui privalo būti nustatytas reglamentas ir parengta individuali byla, nepriklausomai nuo draustinio ar saugomo objekto įsteigimo ar paskelbimo saugomu laiko, kadangi Apraše tokios nuostatos nėra. Aprašas nenumato, jog reglamentai ir individualios bylos turi būti parengtos kiekvienam draustiniui ir saugomam objektui, nepriklausomai nuo jo įsteigimo ar paskelbimo saugomu momento. Priešingai - Aprašo 1 punkte yra numatyta, jog šis Aprašas nustato savivaldybių draustinių steigimo, savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo reikalavimus, draustinių ir gamtos paveldo objektų registravimo ir apskaitos tvarką. Aprašo II ir III dalyse išskiriamos draustinių steigimo ir objektų skelbimo saugomais etapai. Tai reiškia, jog Apraše numatyti reikalavimai, kurių turi būti laikomasi steigiant draustinius, skelbiant saugomais saugomus objektus, draustinius ir gamtos paveldo objektus registruojant ir apskaitant. Aprašo 11 ir 13 punktai organizatoriui numato pareigą paskutiniame steigimo proceso etape parengti kiekvieno draustinio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentą, taip pat kiekvieno objekto tipinį arba individualų apsaugos ir tvarkymo reglamentą. Aprašo nuostatos nenumato draustinių steigimo organizatoriams pareigos įgyvendinti Aprašo II ir III dalyse įtvirtintus reikalavimus ir tų draustinių ir gamtos objektų atžvilgiu, kurie buvo įsteigti iki Aprašo įsigaliojimo. Tuo tarpu šiuo atveju ginčo draustiniai ir saugomi objektai, dėl kurių kilo ginčas, buvo įsteigti ir paskelbti saugomais dar 1996 m. gegužės 29 d., t. y. iki Aprašo įsigaliojimo.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad naujoji draustinių steigimo ir saugomų objektų skelbimo saugomais tvarka įsigaliojo 2006 m. sausio 19 d., t. y. pasibaigus ginčo draustinių įsteigimo ir saugomų objektų paskelbimo saugomais procesui. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje yra pripažįstamas bendrasis teisės principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka. Šis principas reiškia, jog nei įstatymu, nei poįstatyminiu aktu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius santykius. Šiuo atveju Apraše tiesiogiai nebuvo numatyta, jog Apraše numatyta draustinių steigimo ir objektų paskelbimo saugomais tvarka taikoma ir tų draustinių ir objektų atžvilgiu, kurie jau yra įsteigti ir paskelbti iki Aprašo įsigaliojimo. Todėl negalimas ir yra nepagrįstas pirmosios instancijos teismo pateiktas plečiamasis šio Aprašo aiškinimas, kuris reiškia įsiterpimą į jau pasibaigusius ginčo draustinių steigimo ir objektų paskelbimo saugomais santykius.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog Aprašo 11 ir 13 punktų nuostatos taikomos visiems draustiniams ir saugiems objektams, nepriklausomai nuo to, kada jie įsteigti ir paskelbti, dėl minėto teisės principo nepasisakė, neįvertino kokiu būdu minėtas principas koreliuoja su ginčo situacija ir nenurodė, kodėl nagrinėjamu atveju į jį neturėtų būti atsižvelgiama, tokiu būdu teismas pažeidė procesinės teisės normas ir netinkamai išnagrinėjo bylą.
Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos aiškinant Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Apraše tiesiogiai ir nedviprasmiškai nebuvo numatyta, jog naujieji Apraše įtvirtinti reikalavimai draustinių steigimo ir objektų paskelbimo saugomais procesui taikomi ir iki Aprašo įsigaliojimo įsteigtiems draustiniams, juo labiau nenumatė termino, per kurį šie reikalavimai turi būti įgyvendinti. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad reikalavimai buvo suformuoti imperatyviai ir nedviprasmiškai, o atsakovas nagrinėjamu atveju nesielgė taip, kaip jį įpareigojo elgtis teisės aktai.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teisės aktų nuostatose būtina prielaida Vyriausybės atstovo kreipimuisi į teismą yra savivaldybės administravimo subjekto atsisakymas vykdyti reikalavimą. LVAT praktikoje pripažįstama, kad savivaldybės administravimo subjekto atsisakymui vykdyti reikalavimą yra prilyginamas savivaldybės administravimo subjekto pasyvus elgesys, t. y. neveikimas, kuomet į pareikštą reikalavimą nereaguojama. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą, kadangi atsakovas neatsisakė vykdyti pateikto Reikalavimo, ėmėsi aktyvių veiksmų, todėl pareiškėjas, sąžiningai naudodamasis įstatymų suteiktais įgaliojimais, privalėjo suteikti objektyvias galimybes Reikalavimą įvykdyti.
Atsakovas taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu papildomai pateikė teismui įrodymus, jog pareiškėjo pareikštas reikalavimas tiek prieš teisminio proceso inicijavimą, tiek po jo yra vykdomas nustatyta tvarka, buvo pateikti darbų atlikimo grafikai, pagrindžiantys ilgesnio, negu 3 mėnesių termino, per kurį reikalavimas gali būti įgyvendintas, būtinumą. Pažymėjo, kad Aprašas nenumatė termino per kurį atsakovas turėjo parengti iki Aprašo įsigaliojimo įsteigtų draustinių ir saugomų objektų tvarkymo reglamentus ir individualias bylas, todėl apeliantas neturėjo pareigos juos parengti nedelsiant po Aprašo įsigaliojimo, atitinkamai negalima konstatuoti, jog atsakovas šį procesą vilkino. Teismas, atmesdamas atsakovo argumentus dėl ilgesnio termino būtinumo ir pareiškėjo netinkamo įgaliojimų vykdymo, neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, jog siekiant pareiškėjo Reikalavimą įvykdyti, būtina, be kita ko, parengti 9 saugomų teritorijų specialiuosius planus. Šie specialūs planai turi būti rengiami vadovaujantis aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-24 patvirtintomis Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklėmis, kuriose nustatyta, kad saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo procesą turi sudaryti keli etapai, kurių metu organizatorius (t. y. atsakovas) privalo atlikti eilę procedūrų, užtrunkančių tam tikrą laiką. Todėl pareiškėjo Reikalavimo įvykdymas per 3 mėnesius teisiškai nebuvo galimas. Pareiškėjas, vykdydamas įstatymu suteiktus įgaliojimus ir nustatydamas Reikalavimo įvykdymo terminą, privalėjo atsižvelgti į teisės aktų, reglamentuojančių tokio reikalavimo įgyvendinimą, nuostatas. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas, negali pareikšti reikalavimo, kurio įgyvendinimas sąlygotų kituose teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių nuostatų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą iki 2017 m., o bylos nagrinėjimo metu - atidėti sprendimo vykdymą iki 2017 m., nesiekė išvengti pareigos vykdymo laiku, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, o kaip tik siekė pareigas įgyvendinti tinkamai ir laikantis teisės akte įtvirtintos tvarkos. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl siekio išvengti pareigos vykdymo laiku yra nepagrįstos ir padarytos neįvertinus faktinių aplinkybių visumos bei visų ginčui aktualių teisės aktų. Taip pat teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, privalėjo atsižvelgti tiek į atsakovo turtinę padėti, tiek į kitas aplinkybes, t. y. teisės aktų, reglamentuojančių konkretaus įpareigojimo vykdymą, nuostatas, į tai, jog atidėjus teismo sprendimo vykdymą, nebus pažeidžiami kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.
Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad neturėjo teisės kreiptis į teismą, kadangi iki kreipimosi į pirmosios instancijos teismą atsakovas nors ir neatsisakė vykdyti jam pateikto Reikalavimo, tačiau ir nepateikė jokių įrodymų dėl jo įvykdymo, o pagal suformuotą teismų praktiką, toks elgesys vertintinas kaip neveikimas, todėl atsakovo teiginys, kad pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą yra visiškai nepagrįstas.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Aprašo nuostatose nenumatyta, jog jis galioja tik naujai įsteigtiems draustiniams ar naujai skelbiamiems saugomiems objektams. Aprašo 1 punkte nurodyta, jog savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašas nustato net tik savivaldybių draustinių steigimo, savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo reikalavimus, bet ir draustinių ir gamtos paveldo objektų registravimo bei apskaitos tvarką. Atsirandant naujam teisiniam reglamentavimui logiška, kad gali kisti ir draustinių bei saugomų gamtos objektų registravimo ar apskaitos reikalavimai, atsirasti naujos dokumentacijos ruošimo būtinybė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo teiginius, jog Apraše nustatyti reikalavimai draustinių steigimui ir gamtos paveldo objektų paskelbimui taikytini tik tų draustinių ir gamtos paveldo objektų atžvilgiu, kurie yra steigiami ir skelbiami po Aprašo įsigaliojimo, ir jis įvykdė visas pareigas, kurias nustatė draustinių steigimo ir objektų paskelbimo saugomais metu galioję teisės aktai, atmetė kaip nepagrįstus ir vertino kaip siekį išvengti jam nustatytos pareigos vykdymo teisės aktų nuostatas aiškinant sau tinkama linkme, kadangi Aprašas įtvirtina, jog būtent kiekvienam draustiniui ir kiekvienam saugomam objektui privalo būti nustatytas minėtas reglamentas ir parengta individuali byla, nepriklausomai nuo draustinio ar saugomo objekto paskelbimo laiko.
Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl neparengus 9 saugomų teritorijų specialiųjų planų negalima rengti savivaldybės draustinių apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentų, kiekvieno objekto tipinius arba individualius apsaugos ir tvarkymo reglamentų, rengti draustinių ir saugomų objektų individualias bylų. Be to Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad šios Taisyklės netaikomos rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Šių Taisyklių 1.1–1.3 punktuose nurodytose saugomose teritorijose esančių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, vietovių ir jų apsaugos zonų ribos pažymimos šių saugomų teritorijų dokumentuose pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas šių objektų, vietovių ir jų apsaugos zonų ribas. Jeigu nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentas neparengtas, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos pateikus reikiamus duomenis, nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ar vietovės ribos gali būti nustatomos šiais dokumentais. Dokumentų sprendiniai, nustatantys nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, tvarkymą ir naudojimą gali būti konkretizuojami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais. Atsakovo pozicija šioje byloje, kai vadovaujamasi teisės aktu, kuris nesusijęs su Aprašo nuostatų įgyvendinimu, vertintinas tik kaip siekis išvengti pareigos įvykdymo laiku. Todėl visiškai pagrįstas pirmosios instancijos pastebėjimas, kad net 9 metus atsakovas neįgyvendina Aprašo nuostatų, todėl turėjo pakankamai ilgą laiką tinkamai pasiruošti juos įgyvendinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje reikalavimo, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalaujama įgyvendinti Aprašo nuostatas ir vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės draustinių įsteigimo ir saugomų kraštovaizdžio objektų sąrašo paskelbimo“ patvirtintu draustinių ir gamtos paveldo objektų sąrašu parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno draustinio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentus; parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno objekto tipinius arba individualius apsaugos ir tvarkymo reglamentus bei parengti draustinių ir saugomų objektų individualias bylas, kurių turinį sudarytų Aprašo 16.1–16.6 p. nurodyti dokumentai (duomenys), teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo kreipimasis į teismą grindžiamas Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas: 1) atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės sprendimą. Vyriausybės atstovo reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai per savaitę nuo reikalavimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos; 2) per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti reikalavimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti) ABTĮ nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo. Taigi šioje teisės normoje nustatyta pareiškėjo teisė kreiptis į teismą kai savivaldybės administravimo subjektas „neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų“. Aiškindama šią nuostatą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo, suformuluoto Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 1 str.) teisės aiškinimo metodais, kolegija pažymi, kad ji yra taikoma situacijai, kai savivaldybės administravimo subjektas nesielgia taip, kaip jį įpareigojo elgtis atitinkamas įstatymas ar Vyriausybės sprendimas (nutarimas), t. y. nepaiso jam privalomai nustatyto elgesio modelio. Tai reiškia, kad (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 2 d. taikymo požiūriu) įstatymo ar Vyriausybės sprendimo savivaldybės administravimo subjektui nustatyti reikalavimai dėl privalomo elgesio modelio yra (turi būti) suformuluoti imperatyviai, aiškiai ir nedviprasmiškai. Tai taip pat reiškia, kad šie reikalavimai (jų įgyvendinimas) turi būti aktualūs tiek Vyriausybės atstovo reikalavimo savivaldybės administravimo subjektui pateikimo metu, tiek ir jo kreipimosi į teismą metu, nes priešingu atveju būtų nepasiekiamas prašomo įgyvendinti teisės akto tikslas.
Todėl, sprendžiant Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo pagrįstumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar šios teisės normos pagrindu savivaldybės administravimo subjektui Vyriausybės atstovo pateiktame reikalavime (ir atitinkamame Vyriausybės atstovo kreipimesi į teismą) nurodyti įstatymai ar Vyriausybės sprendimai (dėl kurių neįgyvendinimo ar nevykdymo yra jie pateikti) atitinka nurodytus kriterijus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 5 d. surašė reikalavimą Nr. 1R-31, kuriuo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareikalavo nedelsiant įgyvendinti Aprašo nuostatas, tai yra vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 patvirtintu Draustinių ir gamtos paveldo objektų sąrašu parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno draustinio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentus, kiekvieno objekto tipinius arba individualius apsaugos ir tvarkymo reglamentus, parengti draustinių ir saugomų objektų individualias bylas, kurių turinį sudarytų Aprašo 16.1–16.6 p. nurodyti dokumentai (duomenys). Atsakovas 2014 m. lapkričio 21 d. paprašė pareiškėjo pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą iki 2017 m. vidurio. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 25 d. pratęsė Reikalavimo įvykdymo terminą iki 2015 m. kovo 1 d. Atsakovas taip pat 2015 m. vasario 26 d. dar kartą kreipėsi dėl termino reikalavimui įvykdyti pratęsimo, tačiau terminas nebuvo pratęstas. Taigi pareiškėjas Reikalavimą atsakovui surašė siekdamas, kad būtų įgyvendintos Aprašo nuostatos.
Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad Vyriausybės atstovo teisė kreiptis į teismą negali būti siejama tik su savivaldybės administravimo subjekto atsisakymu įvykdyti Vyriausybės atstovo reikalavimą, t. y. su aktyviu veiksmu. Vyriausybės atstovui Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą ne tik tuomet, kai savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti ir tokią informaciją jam pateikia, bet ir tuo atveju, kai Vyriausybės atstovas per įstatymo nustatytą terminą negauna jokios informacijos apie pateikto rašytinio reikalavimo nevykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-981/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9). Administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad savivaldybės administravimo subjekto neveikimas gali būti prilyginamas atsisakymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1062/2013).
Nagrinėjamu atveju, kadangi atsakovas Apraše nurodytų veiksmų neatliko, Aprašo nuostatų per nustatytą terminą bei jį pratęsus neįvykdė, tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo veiksmų, susijusių su pareiškėjo Reikalavimo įgyvendinimu, pažymi, kad šiuo Reikalavimu buvo prašoma įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinto Savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, tai yra vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės draustinių įsteigimo ir saugomų kraštovaizdžio objektų sąrašo paskelbimo“ patvirtintu draustinių ir gamtos paveldo objektų sąrašu parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno draustinio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentus; parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno objekto tipinius arba individualius apsaugos ir tvarkymo reglamentus bei parengti draustinių ir saugomų objektų individualias bylas, kurių turinį sudarytų Aprašo 16.1–16.6 p. nurodyti dokumentai (duomenys).
Šio Aprašo 1 punkte numatyta, kad Aprašas nustato savivaldybių draustinių steigimo, savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo reikalavimus, draustinių ir gamtos paveldo objektų registravimo ir apskaitos tvarką. Aprašo 11 punkte numatyta, kad nustatomas kiekvieno draustinio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentas, kuris rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) ir laikantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), atsižvelgiant į draustinio paskirtį ir veiklos reglamentavimo pobūdį. Šio Aprašo 13 punkte numatyta, kad nustatomas kiekvieno objekto tipinis arba individualus apsaugos ir tvarkymo reglamentas, o 16 punkte numatyta, kad įsteigus draustinį ar paskelbus objektą saugomu, parengiama jo individuali byla, kurios turinį sudaro: 16.1. savivaldybės sprendimų dėl draustinio steigimo ar objekto skelbimo saugomu kopijos; 16.2. draustinio ar objekto vertės pagrindimas ir teritorijos aprašas (kultūriniams draustiniams – ir kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) pasų kopijos); 16.3. draustinio ar objekto teritorijos ribų ir buferinės apsaugos zonų (jeigu jos nustatomos) ribų planai arba planai, kuriuose pažymėta objekto buvimo vieta, kitų šioje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų kopijos; 16.4. apsaugos ir tvarkymo reglamento kopijos; 16.5. turima vertybių fotografinė ir planinė medžiaga (vertingiausių objektų ar jų elementų fotofiksacija, brėžiniai); 16.6. kita archyvinė, ikonografinė ir tyrimų medžiaga, dokumentų kopijos.
Įvertinus Aprašo nuostatas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kiekvienam draustiniui privalo būti nustatytas apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentas, o kiekvienam saugomam objektui privalo būti nustatytas tipinis arba individualus apsaugos ir tvarkymo reglamentas, taip pat kiekvienam draustiniui ir saugomam objektui parengta individuali byla. Iš Aprašo nuostatų akivaizdu, kad jos taikomos ne tik naujai steigiamiems draustiniams ir saugomiems objektams, bet nustato ir jau įsteigtų draustinių ir gamtos paveldo objektų registravimo ir apskaitos tvarką. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad Aprašas taikomas ir jo nuostatomis vadovaujamasi tik steigiant naujus draustinius ir saugomus objektus yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad Apraše nėra nustatytas terminas jo nuostatoms įvykdyti, nesudaro pagrindo atsakovui neribotą laiką jų nevykdyti.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas atsiliepime teismui nurodytais motyvais. Akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytas faktines aplinkybes, priėjo pagrįstą išvadą, kad atsakovas nepagrįstai nevykdė pareiškėjo Reikalavimo įgyvendinti Aprašo nuostatas, todėl pagrįstai prašymą tenkino.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas Reikalavimo neįvykdė ir Apraše nurodytų reglamentų bei draustinių ir saugomų objektų bylų neparengė, tačiau, kaip teigiama atsakovo atsiliepime į skundą bei apeliaciniame skunde, minėtus dokumentus ir bylas rengia, nors Aprašas patvirtintas 2006 metais, o aplinkybės, objektyviai pateisinančios atsakovo nepagrįstai ilgą delsimą nevykdant Aprašo reikalavimų, byloje nėra nurodytos. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2014 m. lapkričio 5 d. reikalavimas Nr. 1R-31 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turi būti vykdomas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pradėjo procedūras Aprašo reikalavimams įvykdyti ir prašė Reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti iki 2017 m. liepos 1 d., teisėjų kolegijos vertinimu parengti draustinių ir saugotinų objektų reglamentus bei individualias bylas objektyviai reikalingas ilgesnis terminas, atsakovui nustatomas terminas iki 2016 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti Aprašo reikalavimus, t. y. vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės draustinių įsteigimo ir saugomų kraštovaizdžio objektų sąrašo paskelbimo“ patvirtintu draustinių ir gamtos paveldo objektų sąrašu parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno draustinio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentus; parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno objekto tipinius arba individualius apsaugos ir tvarkymo reglamentus; parengti draustinių ir saugomų objektų individualias bylas, kurių turinį sudarytų Aprašo 16.1–16.6 p. nurodyti dokumentai (duomenys). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas turėtų savo darbą organizuoti taip, kad jam privalomos vykdyti tam tikrų teisės aktų nuostatos būtų vykdomos tinkamai ir laiku, todėl tenkinti atsakovo prašymą ir nustatyti terminą Aprašo nuostatas įvykdyti iki 2017 m. liepos 1 d. nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai terminą iki 2016 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti Aprašo reikalavimus.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė