Civilinė byla Nr. e2-1578-330/2015
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00479-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugpjūčio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Eco inžinerija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2101-273/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Eco inžinerija“.
Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,
n u s t a t y t a :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Irdaiva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: panaikinti atsakovo BĮ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės 2015 m. gegužės 14 d. CVP IS pranešimu Nr. 3492338 nustatytą supaprastintų skelbiamų derybų „Statinių rekonstrukcijos darbų su projektavimu pirkimas“ dalyvių pasiūlymų eilę ir panaikinti atsakovo sprendimą pripažinti UAB „Eco inžinerija“ derybų laimėtoja; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti supaprastintų skelbiamų derybų „Statinių rekonstrukcijos darbų su projektavimu pirkimas“ viešojo pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Nurodė, kad egzistuoja visos prielaidos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir nėra jokių objektyvių kliūčių šių priemonių netaikyti. Darbai, dėl kurių organizuotas viešasis pirkimas, turi būti atlikti iki 2017 m. spalio 30 d. su galimybe šalių susitarimu pratęsti terminą 2 mėnesiams, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesudarys jokios grėsmės darbų savalaikiam atlikimui ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepakenks atsakovui. Pirkimo objektą sudaro neypatingo statinio rekonstravimas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visiškai neturės įtakos atsakovo pagrindinei funkcijai atlikti. Ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Nesustabdžius pirkimo procedūrų bei sutarties vykdymo, teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas, o ieškovo teisėti interesai, net ir esant palankiam teismo sprendimui, realiai nebūtų apginti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi sustabdė atsakovo BĮ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės supaprastintų skelbiamų derybų būdu vykdomo viešojo pirkimo „Statinių rekonstrukcijos darbų su projektavimu pirkimas“ procedūras ir uždraudė atsakovui sudaryti pirkimo sutartį su šio konkurso laimėtoju iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismas nustatė, kad atsakovas supaprastintų skelbiamų derybų būdu vykdo statinių rekonstrukcijos darbų su projektavimu pirkimą (toliau - Pirkimas). Pirkimo objektas – statinių (Žalioji g. 27F, Varėna) rekonstrukcijos darbai su projektavimu. Nagrinėjamoje byloje ginčo objektas – viešajame pirkime atsakovo priimtų sprendimų teisėtumas. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neteisėto lėšų panaudojimo (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 2 dalis) ir užtikrinant, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovui neigiamos įtakos neturės: pirkimo objektas – statinio rekonstrukcijos darbų su projektavimu pirkimas – nėra susijęs su atsakovo tiesioginėmis atliekamomis funkcijomis; darbai, kuriems pirkti organizuotas pirkimas, turi būti atlikti iki 2017 m. spalio 30 d. su galimybe pratęsti šį terminą 2 mėnesiams. Teismo įsitikinimu, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, t. y. jeigu viešojo pirkimo procedūros vyktų ir toliau, jeigu būtų pasirašyta ir pradėta vykdyti pirkimo sutartis, tai, patenkinus ieškovo reikalavimą, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus, nesant duomenų apie tai, jog viešojo pirkimo procedūroms užtrukus būtų pažeistas viešasis interesas, įvertinęs faktą, jog pirkimo procedūrų tęsimas turėtų esminės įtakos realiam ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui, neatitiktų viešųjų pirkimų principų ir tikslų, nusprendė, jog neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės neviršija galimos jų teikiamos naudos, dėl to ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (trečiasis asmuo) UAB ,,Eco inžinerija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo nutartyje nėra nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Ginčijamoje nutartyje nėra motyvų, kuriais remiantis buvo padaryta išvada, kad viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas neturės jokios neigiamos įtakos atsakovui. Ilgas darbų atlikimo terminas yra nustatytas todėl, kad yra didelė darbų apimtis, turės būti atliekami dviejų pastatų, t. y. administracinio ir garažo projektavimo ir rekonstravimo darbai. Tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino, dėl ko buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturės jokios neigiamos įtakos atsakovui.
2. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos esant dviejų sąlygų visetui, t. y. pirma, tikėtinai pagrindus ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tiek ieškovo prašyme, tiek teismo nutartyje nėra nurodytas nei šių sąlygų nustatymo faktas, nei jas pagrindžiantys įrodymai. Nesant jokių įrodymų dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą ir stabdyti viešojo pirkimo procedūras iki bus išnagrinėtas ginčas ir įsiteisės teismo sprendimas. Atsakovo perkami rekonstrukcijos ir projektavimo darbai yra nuolatinio pobūdžio veikla, t. y. pirkimo objektas yra ne vienkartinio pobūdžio tam tikrų darbų atlikimas, bet tęstinio pobūdžio veikla, kurios vykdymą bet kuriuo momentu galima perduoti kitam tiekėjui. Todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad teismui nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius sutarties tarp atsakovo ir trečiojo asmens vykdymo, teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas.
3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad viešasis interesas visų pirma reikalauja užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas esą lems viešojo intereso pažeidimą. Pagal teismų praktiką viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Teismo nutartyje nėra nurodyta, kuo remiantis teismas prioritetą skyrė visuomenės interesui užtikrinti viešojo pirkimo skaidrumą, o ne visuomenės interesą pirkimo objektu. Konkuruojant kelioms vertybėms – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Šio ginčo atveju suinteresuotumas pirkimo objektu yra labai svarbus, kadangi dėl bylinėjimosi užsitęsusios pirkimo procedūros gali sutrikdyti atsakovo darbą, paneigti darbuotojų teisę į saugias darbo sąlygas. Sustabdžius pirkimo procedūras, sustoja ir darbų pradėjimo terminai, todėl kyla reali žala visuomenės daliai bei žmonių gerovei ir tuo pažeidžiamas viešasis interesas.
Ieškovas UAB ,,Irdaiva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime išdėstė šiuos nesutikimo su skundu argumentus:
1. Apeliantas, teigdamas, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neva bus pažeistas viešasis interesas, nurodo tik abstrakčius, nepagrįstus teiginius. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių argumentus dėl atsakovo darbo sutrikdymų ir/ar aplinkybių, jog atsakovo darbuotojai dirba neva nesaugiomis darbo sąlygomis. Nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių ar įrodymų, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti viešojo pirkimo procedūras, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas keltų grėsmę viešojo intereso įgyvendinimui.
2. Preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, ieškinys nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Nagrinėjamu atveju teismui pripažinus, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, atsirado visos faktinės ir teisinės aplinkybės, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o teismui patenkinus ieškinį, teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomas, kadangi vykstant bylos nagrinėjimui jos šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį bus nebegalimas atsakovui sudarius sutartį su trečiuoju asmeniu.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį apeliacinio proceso dalyką apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos ne tik CPK 145 straipsnio 1 dalyje, bet ir kituose įstatymuose, kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. CPK 4237 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas viešųjų pirkimų byloje priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą, skundžiama nutartimi sustabdė atsakovo supaprastintų skelbiamų derybų būdu vykdomo viešojo pirkimo „Statinių rekonstrukcijos darbų su projektavimu pirkimas“ procedūras ir uždraudė atsakovui sudaryti pirkimo sutartį su šio konkurso laimėtoju iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neanalizavo ieškinio prima facie pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neargumentavo preliminaraus ieškinio pagrįstumo, tačiau iš to, kad laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, sprendžiama, kad tokį veiksmą atliko ir ieškovo pateiktų įrodymų dėl preliminaraus ieškinio pagrindimo pakako. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Remiantis šiomis aplinkybėmis, nėra pagrindo išvadai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo dėl pareikšto ieškinio nepagrįstumo.
Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog viešasis interesas pirmiausia reikalauja užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas lems viešojo intereso pažeidimą. Sutiktina su apelianto argumentu, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš turiningųjų Viešųjų pirkimų įstatymo tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2015). Taigi viešojo intereso apsauga, sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje, turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). Tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas. Kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai itin reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė viešajam interesui užtikrinti viešojo pirkimo teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje prioritetas pagrįstai buvo suteiktas būtent interesui užtikrinti viešojo pirkimo teisėtumą, t. y. kad laimėjusiu nebūtų pripažintas pasiūlymas, galbūt neatitinkantis pirkimo reikalavimų. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovas supaprastintų skelbiamų derybų būdu vykdo statinių rekonstrukcijos darbų su projektavimu pirkimą, kurio objektas – statinių (Žalioji g. 27F, Varėna) rekonstrukcijos darbai su projektavimu. Apeliantas skunde nurodo, kad dėl bylinėjimosi užsitęsusios pirkimo procedūros gali sutrikdyti atsakovo darbą, paneigti darbuotojų teisę į saugias darbo sąlygas. Tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo darbo sutrikdymo galimybę, ir nepagrindė aplinkybių, kad atsakovo darbuotojai šiuo metu dirba nesaugiomis darbo sąlygomis, kad egzistuoja prioritetiškai gintinas viešasis interesas kuo greičiau užbaigti pirkimo procedūras. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės dėl grėsmės, jog pirkimo sustabdymas sukeltų žymius nuostolius perkančiajai organizacijai ar pažeistų viešąjį interesą tuo aspektu, kad sudarytų sąlygas nepatenkinti tam tikro visuomenės intereso, o šiuo atveju – intereso kuo greičiau atlikti perkamus rekonstrukcijos ir projektavimo darbus). Esant tokioms aplinkybėms, prioritetas teiktinas viešajam interesui užtikrinti, kad viešasis pirkimas būtų vykdomas teisėtai ir skaidriai. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal supaprastintų skelbiamų derybų sąlygas atsakovo perkami darbai turi būti atlikti iki 2017 m. spalio 30 d., be to, darbų atlikimo terminas gali būti šalių susitarimu pratęstas 2 mėnesiais. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Kauno apygardos teismas posėdį byloje paskyrė 2015 m. rugsėjo 7 d., pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija pasibaigė, todėl, atsižvelgus į trumpus ginčų nagrinėjimo terminus viešųjų pirkimų bylose (CPK 4238 straipsnio 4 dalis), nėra pagrindo išvadai, kad ginčo nagrinėjimas teisme galėtų užsitęsti tiek, jog sutrukdytų laiku įgyvendinti perkančiosios organizacijos vykdomą pirkimą. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti grėsmę, kad atsakovo vykdomas statinių rekonstrukcijos darbų su projektavimu pirkimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galėtų būti neįvykdytas, kad dėl to iškiltų pavojus prarasti projekto finansavimą, kas teismų praktikoje paprastai vertinama kaip sąlyga prioritetą teikti tolesniam pirkimo procedūrų tęsimui ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Atmestinas ir tas apelianto argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, esą nenustatyta būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Pirkimo procedūrų stabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra aktualus tol, kol pirkimo procedūros dar nėra baigtos. Bylos duomenimis, atsakovas šiuo metu jau yra pripažinęs pirkimo laimėtoją ir gali sudaryti sutartį bei pradėti ją vykdyti. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė pirkimo procedūras, kad perkančioji organizacija neužbaigtų pirkimo, nes šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį bus neįmanomas atsakovui sudarius sutartį su trečiuoju asmeniu bei pradėjus ją vykdyti.
Remdamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Gintaras Pečiulis