Civilinė byla Nr. 2-1559-304/2017
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00906-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.6.6.1
(S)
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 5 d.
Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratoriaus MB „Aministra“ ieškinį atsakovui G. J. dėl administravimo išlaidų priteisimo.
Teismas n u s t a t ė:
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo administravimo išlaidas 6000 Eur, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. gegužės 11 d. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Ieškinys tenkintinas.
Atlikus byloje esančių dokumentų formalų vertinimą matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-711-357/2016 iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) ,,Akvisima“, bankroto administratoriumi paskirtas ieškovas (b. l. 8-9). VĮ Registrų centro duomenimis nuo 2005 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. birželio 17 d. bendrovės direktoriumi buvo atsakovas (b. l. 13-19). 2016 m. spalio 24 d. bankrutuojančios UAB „Akvisima“ kreditorių surinkime patvirtinta 2016 m. spalio 14 d. pavedimo sutartis, kuria nuo 2016 m. spalio 14 d. nustatytas administratoriaus atlyginimas ir administravimo išlaidos 6000 Eur sumai (b. l. 33-37). Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi pripažinta, kad bankrutavusios UAB „Akvisima“ veikla pasibaigė (b. l. 21-22). Ieškovas nurodo, jog bankroto administratoriui nebuvo perduoti jokie bendrovės dokumentai ir turtas, iš kurio būtų galima padengti administravimo išlaidas ir atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Administratorius administruoja įmonę savo asmeninėmis lėšomis, taip pat jam nėra apmokėtas teisėtai paskirtas atlyginimas.
Bankroto administratoriui padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalį nurodytą žalą privalo atlyginti įmonės vadovas, savininkas, t. y. jiems kyla civilinė atsakomybė. Sprendžiant dėl bankroto administratoriaus reikalavimo priteisti 6000 Eur administravimo išlaidoms apmokėti pagrįstumo, reikalinga vertinti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę).
Nagrinėjančiam bylą teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės (CPK 182 straipsnis). Bankroto bylos iškėlimas yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas. Iš bankroto administratoriaus pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centras neteikia nuo 2010 m. Pagal paskutinį VĮ Registrų centras pateiktą 2010 m. UAB „Akvisima“ balansą įmonės turtas sudarė 37641,04 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 0 Eur, įmonė patyrė 13411,72 Eur nuostolį (b. l. 8-9). Ieškovo teigimu, atsakovas (įmonės vadovas) visų įmonės veiklos dokumentų ir turto pagal balansą bankroto administratoriui neperdavė. Atsakovas, kaip UAB „Akvisima“ vadovas, turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdydamas, reiškia šio asmens neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Atsakovas – įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus (laiku nesikreipė dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo), lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra šių asmenų kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Atsakovas minėtų įrodymų į bylą nepateikė.
Nors byloje nėra duomenų dėl konkrečių administratoriaus patirtų administravimo išlaidų UAB Akvisima“ bankroto procese, tačiau pažymėtina tai, kad 2016 m. spalio 24 d. BUAB „Akvisima“ kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą: atlyginimas bankroto administratoriui ir kitos administravimo išlaidos 6000 Eur nuo 2016 m. spalio 14 d. iki įmonės išregistravimo iš JAR (b. l. 33-37), iš viso 6000 Eur. UAB „Akvisima“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro (b. l. 20). Duomenų, kad atsakovas kreditorių susirinkime patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą ginčijo, nėra. Administravimo išlaidos yra 6000 Eur (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis).
Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Taigi pagal šią įstatymo nuostatą administravimo išlaidų suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas UAB „Akvisima“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto. Bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą, ir ji turi būti jam atlyginta.
Sprendžiant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, t. y. dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad, siekiant išvengti situacijos, kai bankroto administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus. Šiuo atveju bankroto administratorius, sutikdamas administruoti UAB „Akvisima“, prisiėmė riziką. Pagal ĮBĮ 11 straipsnį administravimo išlaidų suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (administravimo lėšų) yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Akvisima“ iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė turto neturi, dėl ko nėra galimybės apmokėti bankroto administratoriui administravimo išlaidų.
Atsakovas turėjo inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimo procedūras, tačiau savalaikiai to nepadarė ir šiais veiksmais pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir dėl tokių jų neteisėtų veiksmų (neveikimo) įmonė ir kreditoriai patyrė žalą, kurią jis privalo atlyginti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 11 dalis). Darytina išvada, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, taigi ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas – iš atsakovo priteistina 6000 Eur administravimo lėšų atlyginimas.
Iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, įmonės (įstaigos), kurioms iškelta bankroto byla yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 180 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovo ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 180 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 279, 285-287 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), MB „Aministra“, į. k. 304080776, naudai administravimo išlaidas 6000 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 180 Eur žyminį mokestį valstybės naudai, įmokos kodas 5660.
Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.
Ieškovas sprendimą už akių per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Judita Staševičienė