Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-49-2009].doc
Bylos nr.: 2A-49/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-49/2009

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.1. (S)

                                                                                                                                           

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. sausio 19 d.

Vilnius

             

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Konstantino Gurino,  

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovams T. K., advokatui V. B.,

atsakovo atstovui advokatui A. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovė ,,Interselas“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovė ,,If draudimas“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-373-280/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovė ,,Interselas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,If draudimas“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Hansa lizingas“, dėl neišmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

 

              Ieškovas UAB „Interselas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „If draudimas“ neišmokėtą 176 058 Lt draudimo išmoką, šešių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2004 m. lapkričio 15 d. tarp UAB „Interselas“ ir UAB „If draudimas“ sudaryta Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartimi (serija IT Nr. 004648) UAB „Hansa lizingas“ naudai ir 2004 m. lapkričio 16 d. pasirašytu sutarties priedu Nr. 1 buvo apdraustas ieškovui priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), visa likutine verte 280 000 Lt sumai. 2005 m. kovo 9-10 d. ieškovas pastebėjo, kad apdraustas turtas yra suniokotas ir apie tai 2005 m. kovo 15 d. raštu pranešė atsakovui. Dėl šio įvykio ir patirtų nuostolių ieškovas 2005 m. kovo 15 d. kreipėsi į Panevėžio miesto policijos komisariatą su prašymu  pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris nenustačius kaltų asmenų buvo sustabdytas. 2005 m. balandžio 13 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovą, kad pagal pranešimą apie įvykį yra užregistruota žalos byla ir vyksta jos administravimo procedūros. 2005 m. rugsėjo 1 d. raštu atsakovas pranešė ieškovui, kad, remdamasis Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių (toliau – Taisyklės) Nr. 004 36.1, 36.3 ir 68.3 punktais, draudikas atsisako išmokėti draudimo išmoką. Atsisakymą išmokėti draudimo išmoką atsakovas motyvavo tuo, kad nustatyta, jog ieškovas 2005 m. sausio 14 d. pranešė policijai apie vagystę iš apdrausto pastato, tačiau apie šį įvykį draudiko neinformavo. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, atsakovas padarė išvadą, kad draudėjui UAB „Interselas“, kaip rūpestingam turto savininkui, buvo žinoma ir apie ankščiau 2004 m. gruodžio 16 d. apdraustame pastate įvykusį  gaisrą, jo pasekmes ir apie bendrą apdrausto turto būklę. Atsakovas pranešime draudėjui konstatavo, kad neinformavus draudiko apie minėtus įvykius laiku, draudikas neturėjo galimybės tinkamai užfiksuoti įvykio aplinkybių ir jo metu padarytos žalos dydžio, todėl remdamasis draudimo taisyklių 68.3 punktu turi teisę nemokėti draudimo išmokos. Ieškovo teigimu, atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas, nes apie 2005 m. kovo 9-10 d. pastebėtą turto suniokojimą draudikui buvo pranešta tinkamai, laikantis Taisyklių 36.3 punkto reikalavimų. Dėl 2004 m. gruodžio 16 d. apdraustame pastate vykusio gaisro ieškovas nurodė, kad apie jį sužinojo tik iš atsakovo 2005 m. balandžio 13 d. pranešimo, Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenys rodo, kad degė šiukšlės, jokia žala ieškovui nebuvo padaryta, todėl į draudiką ir nesikreipė. Apie 2005 m. sausio 14 d. iš apdrausto pastato įvykdytą metalinių grotų vagystę ieškovas teigia informavęs atsakovą žodžiu, tačiau dėl vagyste padarytos žalos mažareikšmiškumo ir tuo metu vykusio kito didelę žalą sukėlusio draudiminio įvykio (gaisro) tyrimo vagystės draudiminio įvykio nei draudėjas, nei draudikas nesureikšmino ir draudimo išmoką išmokti nebuvo prašoma. Tokios su gaisru apdraustame pastate bei vagyste iš jo susijusios aplinkybės, ieškovo nuomone, negali būti esmine ir besąlygiška priežastimi, sąlygojusia draudiko negalėjimą tinkamai užfiksuoti įvykio aplinkybes ir jų metu padarytos žalos dydį, bei pagrindu atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Neigdamas atsakovo atsisakymo mokėti draudimo išmoką argumentus, ieškovas nurodė, kad sudarant draudimo sutartį atsakovas nereikalavo papildomų, su draudžiamo turto apsauga susijusių sąlygų, todėl draudėjas negali būti kaltinamas nerūpestingu elgesiu ir priemonių apsaugoti apdraustą turtą nesiėmimu, padidinusiu nuostolių atsiradimą. Nustačius apdrausto turto suniokojimą, buvo sudaryta pastato atstatymo lokalinė sąmata, pagal kurią pastato remonto kaina yra 176 058 Lt, kuriuos ieškovas prašė priteisti iš atsakovo.

              Panevėžio apygardos teismas 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui UAB „Interselas“ 99 982 Lt draudimo išmoką ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos už laiką nuo bylos iškėlimo teisme 2006 m. gegužės 29 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad atsakovas (draudikas) pripažino draudiminio įvykio buvimą, todėl pagal šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygas privalo atlyginti ieškovui (draudėjui) patirtą žalą. Teismas nustatė, kad sudarydamas draudimo sutartį, apdrausto turto ieškovas neeksploatavo, todėl jo tinkamai neprižiūrėjo, o tuo pasinaudoję tretieji asmenys pastatą nuniokojo. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas yra kaltas dėl pastato nuniokojimo. Atsakovas prisiėmė draudimo riziką ir ieškovui nekėlė papildomų reikalavimų dėl draudžiamo turto. Teismo teigimu, atsakovas neįrodė aplinkybės, kad patalpos likutine verte buvo draudžiamos dėl to, kad buvo numatyta jose vykdyti kapitalinio remonto darbus. Draudimo sutartyje nėra nurodyta, kad draudžiamose patalpose  privalomai turi būti vykdomas remontas, tik nurodyta kokia draudiminė apsauga bus taikoma remonto atveju. Remonto darbai nebuvo vykdomi, todėl draudimas galiojo visa apimtimi. Atsakovas neįrodė, kad nuostoliai dėl draudiminio įvykio padidėjo dėl to, jog ieškovas nesiėmė priemonių nuostoliams po įvykio sumažinti. Teismas sprendė, kad ieškovas apie draudiminį įvykį pranešė tinkamai ir draudimo taisyklių 36.3 ir 68.3 punktų reikalavimų nepažeidė, todėl mokėti draudimo išmoką atsakovas atsisakė nepagrįstai. Teismas nurodė, kad pagal lizingo sutarties sąlygas draudimo sutartyje nurodytas naudos gavėjas trečiasis asmuo UAB „Hanza lizingas“ draudimo išmokos reikalavimo teisės neatsisakė, o šią teisę perleido lizingo gavėjui draudėjui UAB „Interselas“. Teismas nustatė, kad pastatas, (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas 280 000 Lt suma likutine verte, kurią sudaro turto atkuriamosios vertės ir nusidėvėjimo sumos skirtumas, pagal ieškovo (draudėjo) apteiktus įrodymus po draudiminio įvykio turto atkuriamoji vertė yra 176 058 Lt, o pagal atsakovo (draudiko) – 151 488 Lt, atsakovas įrodinėja, kad atstatomas turtas nusidėvėjęs 90 procentų, o ieškovas teigia, kad nusidėvėjimas neturi būti vertinamas, nes pastato 283 551 Lt likutinė vertė yra artima draudimo sumai. Atsižvelgęs į tai, kad atstatomo turto nusidėvėjimas nėra iš naujo įvertintas, šalys neišreiškė valios skirti byloje ekspertizę, ir įvertinęs šalių pateiktus įrodymus bei remdamasis pastato kadastro duomenimis, teismas padarė išvadą, kad atstatomas turtas nusidėvėjęs 34 %, pastato atkuriamoji vertė po draudiminio įvykio yra 151 488 Lt, todėl ieškovui priteisė 99 982 Lt draudimo išmoką. Nesutikimą su atsakovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytu nusidėvėjimo laipsniu, teismas grindė tuo, kad nusidėvėjimą turto vertintojas nustatė, remdamasis vien formaliais duomenimis, neatsižvelgdamas į turto priežiūrą ir remontą jo eksploatavimo metu, neįvertinęs turto būklės sudarant draudimo sutartį, prieš draudimo įvykį. Teismas nurodė, kad visa ieškovo prašoma suma negali būti priteista, nes draudiminio įvykio padariniai nėra tokio laipsnio, kad būtų prarastas visas apdraustas daiktas, draudimo išmoka prilygtų draudimo sumai, kuri artima daikto likutinei vertei.

              Nagrinėjamoje byloje apeliacinį procesą inicijavo ieškovas (draudėjas) ir atsakovas (draudikas), apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimu. Be kitų argumentų ieškovas apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateikta UAB „Menhiras“ parengta apdrausto pastato remonto lokaline sąmata, nes ji ir UAB „Krivita“ atliktas turto vertinimas buvo atlikti įvertinus tik dalį apdrausto pastato. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad draudiminė apsauga pagal 2004 m. lapkričio 15 d. draudimo sutartį ir jos priedą yra taikoma tik pagal 2004 m. lapkričio 10 d. Lizingo sutartį Nr. LT012077 ieškovo valdomoms 738,45 kv. m. ploto patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), kurių atstatymo dėl draudiminio įvykio kaštai ir buvo nustatyti atsakovo pateiktais įrodymais. Bylos duomenys liudija, kad ankstesne 2004 m. balandžio 16 d. Lizingo sutartimi Nr. LT006561 ieškovas įgijo ir 181,17 kv. m. ploto patalpas, kurios pagal byloje esančius duomenis su 738,45 kv. m. ploto patalpomis sudaro 919,62 kv. m. bendro ploto pastatą, (duomenys neskelbtini). Šalių sudarytoje draudimo sutartyje nėra išsamiai identifikuotas draudimo objektas – nurodytas tik pastatas (duomenys neskelbtini). Vienas iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų dėl pasirinktos draudimo vertės yra siejamas su draudimo sutarties sudarymo metu draudėjo pateikta informacija apie draudžiamo objekto remontą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šiuos atsakovo argumentus atmetė kaip neįrodytus. Byloje nėra pateikta duomenų, susijusių su draudimo sutarties sudarymo aplinkybėmis. Draudimo sutarties objekto, t. y. patalpų, kurioms taikoma draudiminė apsauga, bei su draudžiamo objekto remontu susijusių aplinkybių nustatymui reikalingi su draudimo sutarties sudarymu susiję duomenys, reglamentuoti ginčui taikomų Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004, galiojusių draudimo sutarties sudarymo ir draudiminės apsaugos metu, sąlygose.

              Ieškovas teigia ir tai konstatuota skundžiamame sprendime, kad po draudiminio įvykio apdrausto pastato draudėjas neremontavo, o jį pardavė. Apelianto atstovas nurodė, kad pastatas yra nugriautas. Objektyviam ir visapusiškam aplinkybių, susijusių su dėl apdrausto turto suniokojimo ieškovo patirtais nuostoliais, ištyrimui, tikslinga išsiaiškinti ginčo turto pardavimo kainą.

              Neigdamas atsakovo įrodinėjamą pastato nusidėvėjimo laipsnį, teismas rėmėsi ieškovo pateiktomis statinio fotonuotraukomis (t. 1, b.l. 147-148). Tuo tarpu atsakovas nurodė argumentus dėl šių įrodymų leistinumo ir jų įrodomosios galios, motyvuodamas tuo, kad iš ieškovo teismui pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti fotografavimo laiko ir identifikuoti fotografuojamą objektą, todėl jos negali būti vertinamos kaip tinkami įrodymai. Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl fotonuotraukų įrodomosios reikšmės ir nusprendė, kad ieškovo pateiktos pastato iki įvykio nuotraukos akivaizdžiai paneigia atsakovo nurodytą aplinkybę, kad sugadintas ieškovo turtas nusidėvėjęs 90 procentų. Teismo vertintose fotonuotraukose užfiksuoto objekto identifikavimui, tikslinga nustatyti aplinkybes, susijusias su fotografuotu statiniu ir fotografavimo laiku.

              Nurodytų turinčių reikšmės bylai aplinkybių nustatymui ir su jomis susijusių naujų įrodymų ištyrimui, teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga pagal CPK 256 straipsnį bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti (CPK 302 str.).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 256, 302 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Atnaujinti apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovė ,,Interselas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,If draudimas“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Hansa lizingas“, dėl neišmokėtos draudimo išmokos priteisimo nagrinėjimą iš esmės.

Kito teismo posėdžio datą ir laiką paskirti suderinus su byloje dalyvaujančiais asmenimis.

Nustatyti bylos šalims vieno mėnesio nuo šios nutarties priėmimo dienos terminą pateikti teismui įrodymus, susijusius su: 1) draudimo sutarties sudarymu (Taisyklėse nustatytos formos ieškovo UAB „Interselas“ prašymą draudimo sutarčiai sudaryti, apdraudžiamo turto aprašą, rašytinę informaciją, kurią draudėjas teikė draudikui, duomenis apie draudžiamo turto apžiūrą ir kt.): 2) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimu; 3) ieškovo UAB „Interselas“ pateiktų į bylą šešių fotonuotraukų (t. 1, b.l. 147-148) identifikavimu.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                           Danutė Gasiūnienė  

                                                                                                                                           

                                                                                                          Nijolė Piškinaitė

 

                                                                                                          Konstantinas Gurinas