Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-156-158/2015

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02499-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.; 52.3.

Registro objektas ROIK: 07-14-8534036

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2015 m. kovo 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, Rimai Sankauskaitei, Deimantei Žilienei, Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R., jo atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjusi V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbančio AB „(duomenys neskelbtini)“, neturinčio galiojančių administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

V. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2014-06-22 19:30 val., kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 223 kilometre, vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso policijos pareigūno reikalavimui pasitikrinti ar nėra neblaivus, t.y. tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais savo veiksmais kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14, 18 punktų reikalavimus.

V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad už vairo sėdo išgėręs skardinę alaus ir netrukus - maždaug po 5 minučių policijos pareigūnai jį sustabdė reido metu, liepė pasitikrinti blaivumą. Mano, kad jo automobilyje galėjo jaustis alkoholio kvapas. Jis pasimetė, pasakė, kad gėrė ką tik , buvo įsitikinęs, kad tikrai įpūs, todėl paprašė palaukti 10-15 minučių.  Policijos pareigūnas laukti nesutiko. Paskambino žmonai, kuri jam paaiškino, jog jis privalo tikrintis blaivumą, tačiau paprašius, pareigūnai jau nebeleido to padaryti, paaiškino, jog jau pradėjo forminti pažeidimą. Atvažiavus jo žmonai bei kaimynei kitu automobiliu, kaimynė dar bandė prašyti paeigūnų leisti patikrinti jo neblaivumą, tačiau pareigūnas pasakė, jog po tiek laiko leidus pūsti, atrodys, jog jiems buvo duotas kyšis. Nurodė, kad jam nebuvo paaiškintos atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmės, tik pareigūnai kalbėjo tarpusavyje, jog reikia forminti atsisakymą tikrintis. Maždaug per pusvalandį nuvyko į ligoninę.

Liudytoja I. K. parodė, kad įvykio dieną bendravo su V. R., namo važiavo paskui jį kitame automobilyje kartu su jo žmona. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai, V. skambino žmonai du kartus, pirmą kartą pasakė, kad jis atsisakė pūsti, ką išgirdusi jo žmona jam liepė tikrintis neblaivumą, o antro pokalbio metu V. pasakė, kad pareigūnai jam nebeleidžia pūsti į alkotesterį. Jie netrukus taip pat atvyko, ji girdėjo kaip V. prašė leisti pūsti į alkotesterį, net ji pati ėjo to prašyti pareigūnų. Pareigūnai neleido, pasakė, kad po laiko negalima, kad atrodys, kaip kyšį gavus.

Liudytojas I. M., Lietuvos kelių policijos tarnybos specialiosios paskirties skyriaus vyriausiais patrulis, parodė, kad tarnybiniame pranešime nurodyta viskas kaip buvo. Žmogus pasinaudojo teise atsisakyti pūsti į alkotesterį. Jam tikrai buvo paaiškintos nepūtimo pasekmės. Gali būti, kad žmogus prašė leisti pakartotinai pūsti, tačiau jie nebeleido, nes praėjo nemažai laiko, jau buvo pradėtas forminti pažeidimo protokolas. Jei būtų paprašęs po minutės, būtų leista pūsti. Protokolo surašymas trunka gal 30 min, gal iki valandos, tai jei po to žmogus prašo leisti pūsti į alkotesterį, tada pūtimas nieko teisiškai neduoda. Nurodė, kad nuo V. R. sklido alkoholio kvapas, jis buvo įsistikinęs, kad vairuotojas yra neblaivus – lengvo neblaivumo laipsnio, o šiam atsisakius tikrintis alkotesteriu, kitu patikrinimo veiksmų nebeatliko, nes jie nėra reikalingi. Nurodė, jog pagal alkotesterio instrukciją, neblaivumą reikia tikrinti praėjus 15 minučių nuo alkoholio vartojimo. Šiuo atveju 15 minučių tikrai buvo praėję - užtrunka laiko kol automobilis sustabdomas, kol pareigūnas prieina prie automobilio, kol patikrina dokumentus, užuodus alkoholio kvapą, vairuotojo yra paprašoma išlipti iš automobilio, ateiti iki pareigūnų tarnybinio automobilio, kol paruošiamas alkotesteris, atliekant visą šią veiksmų seką tikrai praeina 15 minučių. V. R. automobilyje jie kelis kartus siūlė tikrintis neblaivumą, bet jis vis atsisakė, aiškino, kad instruktorius jam sakė, jog turi teisę atsisakyti. Taigi 10-15 minučių nuo alkoholio pavartojimo jie tikrai pralaukė. Nurodė, jog užpildžius protokolą iki tam tikros vietos, jo atšaukti nebeįmanoma, jei taip elgtųsi, būtų atleistas iš tarnybos jau kitą dieną.

Iš medicininės apžiūros neblaivumui , girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr.187 matyti, jog apžiūrėjus V. R. pagal nustatytą metodiką , alkotesteris 20 val. 45 min. parodė 0,21 prom., o 21 val. - 05 -0,15 prom. , kraujuje, kuris paimtas 21 val. rasta 0,20 promilės ( b.l. 19,21)   Iš 2015-01-13 ekspertizės akto Nr. EG 81/15(03) matyti, kad vadovaujantis metodinėmis rekomendacijomis, apskaičiuojant pagal Vidmarko formulę, 2014-06-22 19.30 val. V. R. kraujyje buvo 0,43 prom. etilo alkoholio, kas atitinka lengvą neblaivumo laipsnį (b.l. 99-100).

Ekspertas D. V. paaiškino, kad atlikdamas ekspertizė skaičiavo vidurkį, rėmėsi formule, tačiau reikia atsižvelgti į asmens kūno masę, ką asmuo valgė. Nurodė, kad sergant kepenų ligomis, hepatitu C, kepenys ilgiau skaido alkoholį. Atliekant ekspertizę neturėjo duomenų apie V. R. ligą, todėl paskaičiavimus atliko kaip sveiko žmogaus. Susipažinęs su asmens ligos istorija, paaiškino, kad V. R. 2004 metais diagnozuotas lėtinis aktyvus hepatitas C, nors 2010 metais viruso nebenustatė, tačiau tokia liga be pasekmių nepraeina, todėl daro išvadą, jog asmens kepenys yra pažeistos. Atsižvelgiant į tai bei skaičiuojant pagal Vidmarko formulę, V. R. kraujyje sustabdymo metu galėjo būti maksimaliai 0,35 prom. alkoholio.

V. R. parodymai, jog jis paprašęs policijos pareigūnų palaukti 10-15 minučių, nes pripažino ką tik išgėręs skardinę alaus, tačiau vėliau pareigūnai tiesiog nebeleido jam pūsti į alkotesterį, nėra paneigti. Nors teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas I. M. parodė, kad V. R. kelis kartus atsisakė tikrintis neblaivumą, tačiau iš jo 2014-06-22 tarnybinio pranešimo matyti, jog „vairuotojas tikrintis atsisakė motyvuodamas savo veiksmus tuo, kad neseniai gėrė alų ir bijo, kad alkotesteris parodys girtumą“ (b.l. 13), kas iš esmės patvirtina V. R. parodymus, jog jis paaiškino vairavęs neseniai išgėręs alaus, todėl pareigūnai turėjo pareigą pasidomėti, kiek laiko praėjo po vartojimo, kad nepažeisti alkotesterio Alcotest 6810 naudojimo instrukcijos, kurioje numatyta sąlyga, jog išgėrus alkoholio būtina palaukti bent 15 minučių, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti parodymus. Šią sąlygą patvirtino žinojęs ir I. M.. Ji esmine pripažįstama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Be to, teismo posėdžio metu I. M. pripažino, jog V. R. gal ir prašė vėliau leisti patikrinti neblaivumą, bet buvo praėję nemažai laiko, todėl protokolas jau buvo pradėtas rašyti, jis privalėjo tęsti šią procedūrą, kad nekiltų įtarimų dėl jo veiklos neskaidrumo.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad V. R. buvo sustabdytas 19.30 val. (b.l. 3), 20.02 val. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 12), iš to darytina išvada, jog procesas nuo V. R. sustabdymo iki protokolo surašymo pabaigos, užtruko ne ilgiau kaip 32 minutes, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 punktu, vairuotojams yra nustatyta 1 valandos trukmė medicininei apžiūrai atlikti, laiką skaičiuojant būtent nuo pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo surašymo. V. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog būdamas pareigūnų automobilyje skambino žmonai, kuri liepė jam tuoj pat tikrintis blaivumą. Liudytoja apklausta I. K. nurodė, jog važiavo viename automobilyje kartu su V. R. žmona, kuriai V. R. skambino du kartus – pirmą kartą žmona liepė jam tikrintis, antrą kartą paskambinęs Valdas paaiškino, jog pareigūnai jam nebeleido to daryti. Iš TELE2 pateiktos detalios informacijos apie apmokestintas paslaugas išklotinės (b.l. 29) matyti, jog V. R. žmonai skambino du kartus 19.43 val. ir 19.45 val., iš ko galima daryti išvadą, jog policijos pareigūnai nebeleido jam tikrintis alkotesteriu nuo sustabdymo praėjus mažiau nei 15 minučių. Esant tokiai situacijai, darytina išvada, jog liudytojo I. M. parodymai, kad atliekant visą veiksmų seką – automobilio sustabdymas, dokumentų patikrinimas, vairuotojo pakvietimas į tarnybinį automobilį - tikrai praeina daugiau kaip 15 minučių, nepasitvirtino.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir KET 18 punktas. Pažymima, kad blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK126 str. 4 d. ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 dalį asmeniui kyla ne tik tada, kai jis transporto priemonę vairavo neblaivus, bet ir kai vengė pasitikrinti neblaivumą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1185/2007, Nr. N63-1992/2010, Nr. N-438-3334/2011; Nr. N662-1045/2012). Taigi, turi būti aiškiai ir neabejotinai išreikšta asmens valia atsisakyti tikrintis neblaivumą. Nagrinėjamu atveju nėra paneigti V. R. parodymai , jog jis neatsisakė tikrintis neblaivumo, o tik paprašė palaukti 10-15 minučių, kadangi ką tik buvo išgėręs alaus, į ką policijos pareigūnai neatsižvelgė, o po 15 minučių jam tokios galimybės nebesuteikė net ir ne kartą papildomai prašant, ir jo atžvilgiu nepagrįstai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 126 str. 4 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad V. R. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 4 d. sudėties .

Išanalizavęs visus gautus buyloje duomenis teismas sprendžia, jog neabejotinų duomenų, kad V. R. vairavo automobilį neblaivus, byloje nėra, todėl nėra pagrindo V. R. veikos perkvalifikavimui į ATPK 126 str. 1 d.

        Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p. 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r ė:

V. R. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Zita Romanovaitė