Civilinės bylos Nr. e2-1073-464/2022

Teisminio proceso numeris 2-55-3-00205-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3  

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sopranai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sopranai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Linksmas“ dėl nuostolių atlyginimo, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-21-1120/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sopranai“, atsakovės UAB „Linksmas“, atsakovės UAB „All Time group“ ir atsakovės UAB „Belvista“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės UAB „Sopranai“ ieškinį atsakovams UAB „Linksmas“, akcinei bendrovei (toliau – AB) „SEB bankas“, bankrutavusiai AB (toliau – BAB) „Vingriai“, UAB „Infina“, S. P., E. U. U., D. Č., UAB „Arginta Engineering“, UAB „All time group“ dėl kilnojamojo turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, žalos atlyginimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais bei atsakovės UAB „Linksmas“ priešieškinį ieškovei UAB „Sopranai“, atsakovams Vivona Estonia OU, E. J., UAB „Belvista“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo, taip pat pagal atsakovės UAB „Infina“ priešieškinį atsakovei UAB „All time group“ dėl skolos priteisimo, dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikino, dalį paliko nepakeistą, o dalį bylos grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

2.       Pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo buvo grąžinta ieškovės UAB ,,Sopranai“ ieškinio reikalavimų dalis atsakovei UAB ,,Linksmas“ dėl 661 550 Eur nuostolių atlyginimo. Grąžindamas iš naujo nagrinėti šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė dėl atsakovės veiksmų neteko daiktų, kurie turėjo tam tikrą vertę rinkoje, bei nurodė ją nustatyti, sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio.

3.       Ieškovė UAB ,,Sopranai“ 2022 m. rugsėjo 14 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB ,,Linksmas“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai, atsakovės pinigines lėšas, esančias sąskaitose bankuose bei kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti.  

4.       Ieškovės teigimu, tiek tai, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tiek ir atsakovės nesąžiningumas, sunaikinus ieškovei priklausiusį turtą, jau yra konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu. Pareikšto turtinio reikalavimo suma atsakovei yra didelė, jos finansinė padėtis nėra gera, o visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Sopranai“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.     

6.       Susipažinęs su ieškinyje išdėstytais argumentais ir prie jo pridėtais įrodymais, teismas sprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Tačiau kita būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nėra įrodyta.     

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą ir siekį slėpti turimą turtą ar mažinti jo vertę. Atsakovės nesąžiningumą gali liudyti įvairūs veiksmai, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste tokie veiksmai turi būti siejami su sąmoningu pačiai atsakovei priklausančio turto masės arba jo vertės mažinimu, apsunkinant šį turtą (pavyzdžiui, jį įkeičiant), jį išmainant, dovanojant, parduodant, sudarant dėl jo preliminariąsias sutartis, jį paslepiant, turint tikslą visais šiais veiksmais pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į turtą. Pareikšto reikalavimo suma, sprendžiant šį procesinį klausimą, nėra aktuali ir esminės reikšmės neturi.

8.       Visa tai įvertinęs teismas neįžvelgė pagrindo išvadai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas ieškinio patenkinimo atveju galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovė UAB ,,Sopranai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – jos prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:      

9.1.                      Šalies nesąžiningumas yra universalus – tam, kad būtų nustatytas atsakovės nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, pakanka įrodyti, jog atsakovė praeityje ir (ar) dabar elgėsi arba elgiasi tokiu būdu, kuris parodo realų atsakovės polinkį vengti turimų įsipareigojimų ieškovei vykdymo. 

9.2.                      Teismo išvada, kad riziką dėl teismo sprendimo neįvykdymo patvirtintų tik atsakovės nesąžiningi veiksmai, išimtinai susiję su jos turimo turto faktiniu iššvaistymu, realizavimu ar jo teisinio statuso apsunkinimu, yra nepagrįsta. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos ne prevenciškai, o jau įvykus realiems turto perleidimo veiksmams.

9.3.                      Atsakovės nesąžiningumas ir tuo pačiu polinkis vengti įsipareigojimų vykdymo, kas neabejotinai apima ir veiksmus, nukreiptus į turimo turto iššvaistymą, kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, jau yra konstatuotas įsiteisėjusiame ir prejudicinę galią šalių ginčui turinčiame Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime, jo 223, 339 punktuose. Įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad atsakovė sunaikino dalį ieškovei priklausančio turto ir tokie jos veiksmai lėmė žalos ieškovei atsiradimą.

9.4.                      Tai, kad atsakovė gali imtis priemonių apsunkinti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, papildomai patvirtina ir jos veiklos nuostolingumas, kuri faktiškai ir net nėra vykdoma.

10.       Atsakovė UAB „Linksmas“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:    

10.1.                      Pareikšto ieškinio sumos dydis savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo įvykdymą, ieškovė nepateikė. Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, nenustatė ir teismas.     

10.2.                      Lietuvos apeliacinis teismas, 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu iš dalies patenkindamas atsakovės priešieškinį, konstatavo ir pačios ieškovės nesąžiningumą, šiai delsus atsiimti daiktus iš atsakovei priklausančių patalpų, kurie tęsiasi iki šiol.

10.3.                      Per visą bylos nagrinėjimo laiką laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turto atžvilgiu nebuvo pritaikytos, per visą šį laiką atsakovė jokiais būdais neapsunkino savo turto, jo neperleido tretiesiems asmenims. Tokios aplinkybės tik patvirtina atsakovės sąžiningumą ir prielaidų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimą. Juo labiau kad ir ankstesni ieškovės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo atmesti.

Teismas   

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko nustatęs, kad pateiktas ieškinys gali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas ir egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant bent vienos iš šių būtinųjų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas.

12.       Tačiau apeliantė su atitinkamu prašymu taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti šiai priklausantį nekilnojamą ar kilnojamą turtą, o jo nesant arba nepakankant, ir pinigines lėšas, kreipiasi ne pirmą kartą. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 29 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimis ankstesni tokio pobūdžio apeliantės prašymai buvo atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 23 d. ir 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimis apeliantės atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių buvo atmesti kaip nepagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2-1045-464/2020 ir Nr. e2-1805-943/2020).

13.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu nuosekliai pasisakoma, kad CPK neriboja prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo skaičiaus. Kitaip tariant, teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neriboja dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu, taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 144 straipsnio 3 dalis, 245 straipsnio 3 dalis). Visgi svarbu yra tai, kad pakartotinis prašymas būtų motyvuotas ir jame būtų nurodytos iš esmės naujos ir (ar) papildomos aplinkybės, kurios sprendžiant prieš tai buvusius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo teismų nebuvo analizuotos bei vertintos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1294-823/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-202-381/2019; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-581-464/2019; 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-254-464/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-370/2021).

14.       Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiomis teismų nutartimis jau yra konstatuota, kad poreikis apeliantės prašomomis taikyti priemonėmis užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, jeigu jis būtų priimtas apeliantės naudai, neegzistuoja. Vadinasi, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuotą taisyklę, tokia dviejų instancijų teismų išvada galėtų būti paneigta tik tada, jeigu apeliantė pateiktų naujų, pirmiau teismų dar neanalizuotų, duomenų bei faktų,  kurie, be kita ko, būtų tiesiogiai susiję su prašomais atsakovei taikyti draudimais ir ribojimais (sąsajumo principas).   

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokių naujų anksčiau teismų neanalizuotų aplinkybių (faktų, patvirtinančių grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą) apeliantė savo pakartotiniame prašyme neįvardijo. Todėl vien dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės pozicija dėl, jos manymu, neteisingai pirmosios instancijos teisme išspręsto šio procesinio klausimo ir dėl to panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

16.       Kaip matyti iš apeliantės procesinių dokumentų turinio, šiame trečiajame jos prašyme, kaip ir visuose prieš tai pateiktuose prašymuose, apeliantė grėsmę teismo sprendimo įvykdymui siejo su iš esmės identiškomis aplinkybėmis – atsakovės darbuotojų skaičiumi, jos vadovo asmeniu, atsakovės įsteigimo aplinkybėmis, veiklos (ne)vykdymu, atsakovės finansine padėtimi. Tai, kad tokio pobūdžio aplinkybės pagal jau suformuotą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktiką savaime nėra pakankamos teismo sprendimo įvykdymo grėsmei konstatuoti, nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse civilinėse bylose Nr. e2-1045-464/2020 ir Nr. e2-1805-943/2020, priimtose išnagrinėjus ankstesnius apeliantės atskiruosius skundus. Taigi, aptariami prašymo argumentai neatitinka jiems keliamo naujumo reikalavimo.

17.       Be to, ir ankstesniuose apeliantės prašymuose atsakovės nesąžiningumas buvo grindžiamas atsakovės atliktais neteisėtais veiksmais, sunaikinant apeliantei nuosavybės teise priklausančius metalo apdirbimo staklių gamyboje naudojamus įrenginius, o tai sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Net ir sutinkant su apeliantės pozicija, kad nagrinėjamoje byloje priimtame Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime jau yra konstatuotas atsakovės veiksmų neteisėtumas ir kitų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti buvimas, tokia aplinkybė taip pat nesuponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio konstatavimo.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1805-943/2020, priimtoje dėl ankstesnio apeliantės atskirojo skundo, be kita ko, buvo išaiškinta, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turi būti vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (žr. cituojamos nutarties 65 punktą). Todėl atmestini ir tokie atskirojo skundo argumentai, kuriais kritikuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad riziką dėl teismo sprendimo neįvykdymo galėtų patvirtinti tik atsakovės nesąžiningi veiksmai, susiję su jos turimo turto galimais pokyčiais. Kitokia apeliantės nuomonė vertintina kaip siekis paneigti  įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties) privalomumą (CPK 18 straipsnis).    

19.       Kaip jau ne kartą buvo nurodyta sprendžiant ankstesnius apeliantės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningai atliekamus veiksmus, t. y. kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-370/2020; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1348-302/2021; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1026-516/2022). Pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019; 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-465-790/2021).     

20.       Nagrinėjamu atveju jokių objektyvių, leistinų įrodymų ar argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl atsakovės turimų ketinimų (ar anksčiau atliktų veiksmų), susijusių su turimo turto masės sumažinimu ar jo apsunkinimu, į bylą nėra pateikta. Prašymas grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir ankstesni apeliantės prašymai, kurie teismų jau pripažinti nepagrįstais. Vien tai, kad yra konstatuotas priešingas teisei atsakovės elgesys bei juo sukelta apeliantei žala, dėl kurios priteisimo tebevyksta šalių ginčas, nesudaro pagrindo preziumuoti atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

21.       Taigi, pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai netenkino apeliantės pakartotinio prašymo taikyti atsakovės turto ir lėšų areštą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė