Baudžiamoji byla Nr. e1-2190-1170/2022

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11665-2022-8 

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;

                                                                                        1.2.4.6.1; 2.12.1.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. T. (A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140  straipsnio 1 dalyje, padarymu. 

Teismas

n u s t a t ė :

A. T. mušdamas ar kitaip smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent – 2022 m. balandžio 5 d., apie 13.20 val. daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esančioje bendro naudojimo virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių nukentėjusiajam S. S. į galvos sritį, taip padarydamas muštinę kairės ausies kaušelio žaizdą, poodines kraujosruvas dešiniajame skruoste, krūtinės ląstoje ir nugaroje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. T. savo kaltę pripažino ir parodė, kad nuo priklausomybės alkoholiui, narkotikams ar psichinių ligų gydytas nėra, nėra tokiose įskaitose. Jis 2022 m. balandžio 5 d., apie 13.30 val. buvo neblaivus, išgėręs 0,5 l degtinės namuose, ėjo nusipirkti į parduotuvę dar išgerti, eidamas išgirdo kaimyno S. balsą, todėl atėjo į bendro naudojimo virtuvę antrame aukšte ir pradėjo kabinėtis prie jo be priežasties. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis jam sudavė abiejų rankų delnais - vieną smūgį į dešinės pusės skruostą ir kitą - į kairę ausį, dar vieną smūgį - į pilvą. Iš viso jis sudavė tris smūgius S. ir nuėjo. Vėliau jį einantį sulaikė policijos pareigūnai. Daugiau nieko neatsimena dėl girtumo. Dėl savo veiksmų labai gailisi, atsiprašė S., yra pasiruošęs atlyginti padarytą žalą. 

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas S. S. parodė, kad kaimynas, su kuriuo įvyko konfliktas (duomenys neskelbtini), gyvena neseniai. Tikslaus laiko įvardinti negali, tačiau jis jam ankščiau nebuvo matytas. Vardo ir pavardės kaimyno nežino, tačiau kiek jam yra žinoma jis gyvena (duomenys neskelbtini) bute, (duomenys neskelbtini) aukšte. Į laiptinę patekti yra sudėtinga, kadangi durys yra uždarytos, užkoduotos ir galima patekti tik turint specialų raktą. 2022 m.  balandžio  5 d., apie 13.20 val. jis sėdėjo bendro naudojimo virtuvėje antrame aukšte. Sėdėjo vienas ir gėrė kavą. Po keleto akimirkų į virtuvę užėjo jam nepažįstamas kaimynas. Jis jo paklausė „kas čia stuksena“, „ką tu čia daužai“. Jis pasakė, kad nežino, nieko negirdi. Po tokių žodžių jis prie jo priėjo ir kumščiais pradėjo jį mušti, t. y. trenkė jam apie 10 smūgių, o gal ir daugiau į galvos sritį, ko pasekoje jam prakirto ausį, tekėjo kraujas. Jam po suduotų kaimyno smūgių skaudėjo, juto fizinį skausmą galvos ir ausų srityje. Vieną akimirką spėjo išbėgti iš virtuvės ir bėgo link savo buto. Kaimynas vijosi jį, tačiau įbėgęs į namus užsirakino. Kaimynas pribėgęs prie durų sakė, kad atrakintų, tačiau nieko jam nebe atsakė, paėmė telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė policijai. Tikslaus laiko nežino, tačiau labai greitai atvyko policija. Pareigūnams viską papasakojo, matė, kaip asmenį sulaikė. Kiek vėliau atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kuri jį apžiūrėjo ir išvyko į Lazdynų ligoninę apžiūrai. Ten jam nustatė sužalojimus. Toks įvykis su minėtu kaimynu įvyksta pirmą kartą. Ankščiau tokių atvejų nėra buvusių. Nukentėjusysis papildomai nurodė, kad su A. jie susitaikė, pastarasis jam atlygino asmeniškai jo patirtą žalą - 50 eurų, todėl daugiau jis jokių pretenzijų nebeturi. Šiame ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio nereikš, sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos vyriausiojo patrulio G. P. 2022 m. balandžio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 5 d., apie 13.18 val. dirbant su vyriausiaisiais patruliais M. G. ir E. Z. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas „B“ lygio pranešimas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pirmo aukšto bendrame koridoriuje, akivaizdžiai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (duomenys neskelbtini) tautybės vaikinas grasina gyventojams, yra labai agresyvus. Po kurio laiko buvo gautas antras pranešimas, kad tas pats asmuo sumušė (duomenys neskelbtini) buto gyventoją. Atvykus į vietą, jie antrame aukšte pamatė (duomenys neskelbtini) tautybės asmenį, kaip vėliau paaiškėjo tai A. T. (gimęs (duomenys neskelbtini)), kuris elgėsi agresyviai, daužė (duomenys neskelbtini) buto duris, grasindamas fiziniu susidorojimu, reikalavo, kad atidarytų. Sulaikius minėtą asmenį, paaiškėjo, kad asmuo yra galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, minėjo, kad rūkė taip vadinamą „chimkę“, nes jo elgesys buvo neprognozuojamas - tai stovi ramiai, tai pradeda be pagrindo mosikuoti rankomis, tai sustingsta vietoje palinkęs į priekį. Pabendravus su (duomenys neskelbtini) buto gyventoju, gyvenančiu (duomenys neskelbtini), S. S., kurį greitoji medicinos pagalba 0893 išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, jis paaiškino, kad sėdėjo bendrojo naudojimo virtuvėje ir gėrė kavą, kai įbėgo iš matymo pažįstamas (duomenys neskelbtini) buto gyventojas A. T. ir panaudodamas fizinę jėgą sumušė pareiškėją S. S. S. S. turi pretenzijų. Sulaikytas A. T. pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių tolimesniam aiškinimuisi.

S. S. 2022 m. balandžio 6 d., 10.25 val. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2022 m. balandžio 5 d., apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio bendro naudojimo virtuvėje, tarp jo ir kaimyno, kurio vardo ir pavardės nežino, kuris galimai gyvena (duomenys neskelbtini) bute, įvyko žodinis konfliktas, ko pasėkoje kaimynas rankomis sudavė pareiškėjui daugiau nei 10 smūgių abiem kumščiais į veido sritį, prakirto kairę ausį. Dėl tokių kaimyno veiksmų patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.  G 1120/2022 (01) konstatuota, kad remiantis S. S. (gimusio (duomenys neskelbtini)) medicinos dokumento ir apžiūros duomenimis, pateikta išvada, kad S. S. nustatyta muštinės kairės ausies kaušelio žaizda, poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, krūtinės ląstoje ir nugaroje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ  Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2022 m. balandžio 5 d., 14.05 val. Sužalojimai, nustatyti S. S., kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymo mastu. S. S. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. S. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. S. S. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Individualūs žalojančių daiktų požymiais neužfiksuoti. Įvertinus sužalojimų lokalizaciją, nebūdingi griuvimui. 

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2022 m. birželio 28 d. gautame ieškinyje dėl žalos atlyginimo prašoma pripažinti Vilniaus teritorinę ligonių kasą civiline ieškove baudžiamojoje byloje, priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 45,01 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2022 m. liepos 4 d. rašte dėl civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-11665-22 atsisakymo nurodyta, kad A. T. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą - 45,01 Eur, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-11665-22.

A. T. 2022 m. balandžio 5 d. atlikus neblaivumo patikrinimą prietaisu „Alcotest  6810“ Nr. ARAA-0219, apie 15.01 val. buvo nustatytos 1,19 % promilės alkoholio.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. T. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. T. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įtarime nurodytu laiku, būdamas neblaivus, atėjo į bendro naudojimo virtuvę ir žodinio konflikto metu abiejų rankų delnais sudavė S. S. vieną smūgį į dešinės pusės skruostą, o kitą smūgį - į kairę ausį ir dar vieną smūgį - į pilvą. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo S. S. duoti parodymai bei pastarojo surašytas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nukentėjusysis S. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei detalizuodamas analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, kad 2022 m. balandžio 5 d., apie 13.20 val., sėdėjo bendro naudojimo virtuvėje. Po keleto akimirkų į virtuvę užėjo jam nepažįstamas kaimynas, kuris pastarajam uždavė nereikšmingą klausimą, o išgirdęs nukentėjusiojo atsakymą, A. T. priėjo prie nukentėjusiojo ir kumščiais pradėjo jį mušti, t. y. trenkė jam apie 10 smūgių, o gal ir daugiau į galvos sritį, ko pasekoje jam prakirto ausį, tekėjo kraujas. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir jo surašytame pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pirmiau minėtas kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir vyriausiojo patrulio G. P. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Šiame procesiniame dokumente nurodoma, kad 2022  m.  balandžio  5 d. gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini), sumuštą (duomenys neskelbtini) buto gyventoją. Atvykus į vietą, pareigūnai pamatė (duomenys neskelbtini) tautybės asmenį (A. T.), kuris elgėsi agresyviai, daužė (duomenys neskelbtini) buto duris, grasindamas fiziniu susidorojimu. Sulaikius minėtą asmenį, bendrauta su (duomenys neskelbtini) buto gyventoju, kuris paaiškino, kad sėdėjo bendrojo naudojimo virtuvėje, kai įbėgo iš matymo pažįstamas A. T., ir panaudodamas fizinę jėgą, jį sumušė.

Šie teismo neginčijamai nustatyti kaltinamojo nukentėjusiojo S. S. atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas, nulėmė pavojingų padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo – atsiradimą. Minėta aplinkybė yra patvirtinta ne tik anksčiau aptartais proceso dalyvių – kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymais ir rašytinė bylos medžiaga, bet ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada. Šiuo procesiniu dokumentu nukentėjusiajam S. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas - muštinės kairės ausies kaušelio žaizda, poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, krūtinės ląstoje ir nugaroje. Minėtoje specialisto išvadoje Nr. G 1120/2022 (01) taip pat pripažinta, kad šie sužalojimai pastarajam galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo A. T. nusikalstami, smurtiniai veiksmai, atlikti 2022 m. balandžio 5 d., 13.20 val., sukėlė nukentėjusiajam S. S. nežymų sveikatos sutrikdymą – šie pastarojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiojo patirtais padariniais. Juo labiau, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis A. T. smurtavo prieš nukentėjusįjį ir sukėlė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. balandžio 5 d., apie 13.20 val. daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esančioje bendro naudojimo virtuvėje, žodinio konflikto metu, tyčia rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių nukentėjusiajam S. S. į galvos sritį, taip padarydamas muštinę kairės ausies kaušelio žaizdą, poodines kraujosruvas dešiniajame skruoste, krūtinės ląstoje ir nugaroje, tokiu būdu nekentėjusiojo atžvilgiu nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatą.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad A. T. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. T. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Taip pat pažymėtina, kad 2022 m. birželio 30 d. nukentėjusiajam S. S. pasirašytinai įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę A. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

A. T. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš kitą asmenį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs alkoholiu ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. T. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis nedirba. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, A. T. yra baustas administracine tvarka, taip pat teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, teistumas išnykęs. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo vertinimu, A. T. nėra sistemingas teisės pažeidėjas, tačiau jo kriminalinė praeitis rodo tik tam tikrą polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokuroro pasiūlyta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Be to, teismas, atsižvelgdamas į visas kaltinamajam A. T. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų užtikrinimui bei pastarojo smurtinio elgesio ribojimui ir gyvenimo būdo įtakai, kaltinamajam taip pat tikslinga skirti intensyvią priežiūrą, įpareigojant kaltinamąjį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, bei įpareigojimus ir draudimus, o būtent – įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK  48  straipsnio 4 dalies 1 punktas), draudimą bendrauti su nukentėjusiuoju S. S. (BK  48 straipsnio 5 dalies 2 punktas) bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK  48  straipsnio 5 dalies 4 punktas). 

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

        Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Civilinis ieškinys

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo A. T. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 45,01 Eur žalą dėl nukentėjusiojo S. S. gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2022 m. liepos 4 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad kaltinamasis A. T. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, todėl minėta įstaiga pretenzijų pastarajam neturi.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. T. atlygino padarytą žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ir Vilniaus teritorinės ligonių kasa jokių pretenzijų pastarajam neturi, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Kiti klausimai

Kaltinamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. T. (A. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1  (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. T. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir 5 dalies 2, 4 punktais, A. T. kartu su intensyvia priežiūra paskirti pareigą – dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti – bendrauti su nukentėjusiuoju S. S. bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. T., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė