Civilinė byla Nr. e2A-458-1120/2020
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00080-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.18.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nimetus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nimetus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zarasų būstas“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra ir viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nimetus“ 2019 m. kovo 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Zarasų būstas“ 87 631,26 Eur skolos, 2 095,58 Eur delspinigių bei 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad kartu su partneriais UAB „Bendrieji statybų projektai“ bei UAB „Struktūra“ 2017 m. kovo 20 d. sudarė rangos sutartį Nr. CPO30925 (toliau – Rangos sutartis) su užsakove Zarasų rajono savivaldybės viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) Zarasų energinio efektyvumo didinimo agentūra, atstovaujama UAB „Zarasų būstas“ (likvidavus Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Zarasų energetinio efektyvumo didinimo agentūrą, UAB „Zarasų būstas“ pradėjo vykdyti Rangos sutarties užsakovo funkcijas). Pagal Rangos sutartį ieškovė renovavo daugiabučius pastatus Vytauto g. 42A ir Vytauto g. 46A, Zarasuose. Ieškovės teigimu, Rangos sutartis yra fiksuoto įkainio sutartis dėl konkretaus kiekio statybos darbų. Pirkimo techninėje specifikacijoje buvo nurodyti konkretūs reikalingų darbų kiekiai, todėl ieškovė, teikdama pasiūlymą, galėjo numatyti tik tokius objektams reikalingus darbų kiekius, kokius techninėje specifikacijoje buvo nurodęs užsakovas, kuris yra atsakingas už tinkamą pirkimo objektų kiekio suformavimą. Paaiškėjus, kad darbų pirkimo techninėse specifikacijose bei gyvenamojo namo investiciniame plane nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis yra ženkliai mažesnis, nei yra realiai būtinas, 2018 m. birželio 20 d. šalys pasirašė Papildomus susitarimus Nr. 2 ir Nr. 3, kurie yra neatskiriama Rangos sutarties dalis, dėl pagrindine sutartimi nenupirktų darbų. Ieškovės teigimu, ji tinkamai vykdė sutartį, atliko visus darbus pagal projektavimo užduotis, tačiau atsakovė neapmoka už atliktus darbus jos išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už 85 533 Eur sumą. Kadangi atsakovė vėluoja vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, pagal Rangos sutarties 10.1 punktą ji turi sumokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną.
3. Atsakovė UAB „Zarasų būstas“ su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Rangos sutartis sudaryta per CPO.LT elektroninį katalogą (toliau – elektroninis katalogas), kuriame buvo išviešinta, kad iki 15 proc. kainos be PVM bus apmokama Ignalinos programos lėšomis, objektą priėmus statybos užbaigimo komisijai. Šias lėšas sumokės VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA). Daugiabučių namų Vytauto g. 42A ir Vytauto g. 46A, Zarasuose, statybos užbaigimo aktai nėra surašyti, todėl ieškovė negali reikalauti pateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo. Be to, pasak atsakovės, Rangos sutartis yra fiksuotos kainos sutartis, joje aiškia nurodyta, kad sutarties bendra kaina yra 582 595,64 Eur, kurią sudaro 481 484 Eur darbai ir 101 111,64 Eur PVM. Jeigu sutartyje nurodyta konkreti kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas sumažinti. Papildomų susitarimų Nr. 2 ir Nr. 3 pasirašymas nereiškia, kad buvo keičiama fiksuota Rangos sutarties kaina, minėtuose susitarimuose nėra UAB „Zarasų būstas“ įsipareigojimo apmokėti už juose nurodytus darbus. Minėti susitarimai pasirašyti siekiant gauti valstybės paramą iš VšĮ Būsto energetinio efektyvumo agentūros (toliau – Agentūra), tačiau minėtos Agentūros pritarimas tokiems papildomiems darbams nebuvo gautas. Šiuo atveju pačiai ieškovei tenka vadinamų „papildomų“ darbų atsiradimo rizika, nes techninėje specifikacijos buvo nurodyti tik preliminarūs darbų kiekiai, o techninį darbo projektą turėjo parengti pati ieškovė. Reikalaudama sumokėti už tariamai papildomus darbus, ieškovė iš esmės siekia keisti viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties sąlygas.
4. Trečiasis asmuo CPVA atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Rangos sutarties sudaryme nedalyvavo. Rangos sutartis sudaryta su atsakove, su kuria CPVA yra sudariusi finansavimo sutartis. CPVA gali apmokėti tik tokias išlaidas ar jų dalį, kurios pripažintinos tinkamomis finansuoti Ignalinos programos lėšomis. Rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei, jeigu toks sumokėjimas atitinka Rangos sutartyje nustatytas apmokėjimo sąlygas, nepaisant to, ar CPVA pripažįsta tam tikras Rangos sutarties išlaidas tinkamomis finansuoti. CPVA taip pat nurodė, kad iki šiol jokių dokumentų iš paramos gavėjo (atsakovės) dėl Rangos sutartimi patirtų išlaidų finansavimo nėra gavusi.
5. Trečiasis asmuo Agentūra atsiliepime nurodė, kad papildomi susitarimai su ja nebuvo derinami. Rangos sutarties Agentūra nėra pasirašiusi, jai nekyla jokių teisių ir pareigų, todėl ji nėra suinteresuota bylos baigtimi. Agentūra taip pat atkreipė dėmesį, jog nesant statybos darbų užbaigimo akto, negalima konstatuoti, kad statybos darbai yra tinkamai užbaigti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu bei 2019 m. rugpjūčio 21 d. papildomu sprendimu ieškovės UAB „Nimetus“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Zarasų būstas“ 67 591,85 Eur skolą pagal Rangos sutartį, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo bei 2 824 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos ieškinio dalies teismas netenkino.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažįsta 34 200,15 Eur skolą už darbus pagal Rangos sutartį Vytauto g. 42A, Zarasuose, bei 33 391,70 Eur skolą už darbus pagal Rangos sutartį Vytauto g. 46A, Zarasuose, bet šių skolų nemoka, nurodydama kad apmokėjimas bus vykdomas iš Ignalinos programos lėšų. Teismas pažymėjo, kad tiekėjams buvo išviešinta, jog Ignalinos programos lėšomis bus apmokama iki 15 proc. kainos be PVM tik po statybos užbaigimo akto surašymo. Tai, kad ieškovė žinojo apie tokį apmokėjimo būdą, patvirtina jos išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta, kad pirkėjas sumoka PVM, o CPVA apmoka statybos darbus. Nors Rangos sutarties 4.5 punkte nustatyta, kad apmokėjimas yra vykdomas dalimis po atitinkamo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo per 30 kalendorinių dienų, o galutinis apmokėjimas yra vykdomas po darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir atitinkamo garantinio rašto pateikimo per 30 kalendorinių dienų, tačiau teismas sprendė, kad išrašydama minėtas PVM sąskaitas faktūras, ieškovė konkliudentiniais veiksmais pripažino kitą, nei nurodyta Rangos sutartyje, atsiskaitymo už darbus tvarką, t. y. atsiskaitymą po statybos užbaigimo akto surašymo.
8. Teismas nustatė, kad galutinis statybos užbaigimo aktas surašytas 2019 m. gegužės 30 d., todėl sprendė, kad ieškovė turi teisę gauti nesumokėtas sumas už tinkamai pagal Rangos sutartį atliktus darbus, t. y. 67 591,85 Eur. Teismas pažymėjo, kad, jeigu ši suma teismo sprendimo dieną jau bus sumokėta, skolos išieškojimas bus pasibaigęs, kitu atveju, atsakovė turi užtikrinti
67 591,85 Eur sumokėjimą, nes ji yra Rangos sutarties šalis ir prisiimtus įsipareigojimus rangovui turi vykdyti tinkamai, pagal Rangos sutarties sąlygas, neatsižvelgiant į tai, ar CPVA pripažįsta šias išlaidas tinkamomis finansuoti pagal finansavimo sutartį.
9. Teismas konstatavo, kad nesumokėjus nurodytos skolos po 2019 m. gegužės 30 d. statybos užbaigimo akto pasirašymo ir nesant susitarimo, per kiek laiko ši skola turi būti sumokėta, procesinės 6 proc. metinės palūkanos, kurių prašo ieškovė, skaičiuojamos nuo kilusio ginčo išsprendimo, t. y. nuo sprendimo nagrinėjamojoje byloje priėmimo, nes statybos užbaigimo aktas pasirašytas jau po bylos iškėlimo. Teismas taip pat sprendė, kad jokie delspinigiai pagal už šias iš dalies apmokėtas PVM sąskaitas faktūras bylos nagrinėjimo dieną negali būti skaičiuojami, nes pagal finansavimo sutartį valstybės finansuojamos sumos gali būti išmokamos per 60 dienų.
10. Atsižvelgdamas į tai, kad Rangos sutarties 3.1 punkte yra nurodyta sutarties kaina –
582 595,64 Eur, kurią sudaro 481 484 Eur darbai ir 101 111,64 Eur PVM, teismas sprendė, kad sutartis yra fiksuotos kainos, jos keisti šalys neturi teisės, nes Rangos sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad už šią pasiūlymo kainą tiekėjas įsipareigoja atlikti techninio projekto / techninio darbo projekto parengimo paslaugas ir darbus, nurodytus sutartyje. Rangos sutarties 3.4 punktas apibrėžia, kad į sutarties kainą įtrauktas visas už darbus numatytas užmokestis ir tiekėjas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka.
11. Teismo vertinimu, atsakovė Papildomus susitarimus Nr. 2 ir Nr. 3 pasirašė be pakankamo teisinio pagrindo. Faktiškai šiais papildomais susitarimais buvo perkami ne sutartimi nenupirkti darbai, o susitarta tik dėl pirkimo objektą sudarančių darbų apimties. Teismas padarė išvadą, kad konkretų faktinį perkamų darbų kiekį turėjo nustatyti ieškovė darbų projektavimo metu, o nustačiusi darbų apimtis tik pagal techninės specifikacijos preliminarius duomenis, neatlikdama matavimų, ieškovė prisiėmė Rangos sutartyje numatytų darbų atlikimo faktine apimtimi riziką. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Papildomi susitarimai Nr. 2 ir Nr. 3 negali būti pagrindu papildomai mokėti už atliktus kitos apimties, nei įsipareigojo ieškovė, darbus.
12. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo už viešo pirkimo būdu nupirktus pagal paties rangovo pasiūlymo kainą atliktus darbus mokėti daugiau vien todėl, kad užsakovas elgėsi nerūpestingai, nuolaidžiavo rangovui, darė susitarimus, kuriems nebuvo pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, kad tokiais veiksmais atsakovė norėjo tik pagelbėti rangovui gauti papildomą apmokėjimą iš valstybės skiriamų lėšų, be to, kaip aiškino atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, gali būti ir taip, kad faktiškai darbų apimtys yra mažesnės, nei nurodytas kiekis techninėje specifikacijoje ar atliktų darbų aktuose, teismas sprendė, kad šalys, pasirašydamos papildomus susitarimus, pažeidė viešąją tvarką, elgėsi nesąžiningai.
13. Netenkinęs reikalavimo dėl apmokėjimo už papildomus darbus, teismas netenkino ir reikalavimo dėl delspinigių nuo nesumokėtos 17 941,90 Eur skolos priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė UAB „Nimetus“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo
2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. papildomą sprendimą bei priteisti ieškovei iš atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog Rangos sutartyje yra nustatytas fiksuotos kainos, o ne fiksuoto įkainio kainodaros būdas. Teismas, nepagrįstai nesivadovavo Papildomų darbų poreikio aktu, kuriame šalys savo laisva valia sulygo, jog Rangos sutartis yra fiksuoto įkainio sutartis, taip pat nesivadovavo preliminariąja sutartimi, kurios pagrindu buvo sudaryta Rangos sutartis ir kurioje numatyta, jog pagrindinės sutarties kaina nustatoma pagal tiekėjo užsakovui pasiūlytą darbų įkainį už techninėje specifikacijoje nurodytus darbus. Teismas taip pat nepagrįstai nesivadovavo Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) Kontrolės skyriaus 2015 m. lapkričio 2 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvada, kurioje VPT nurodė, jog tokio pobūdžio sutartyse kaip ginčo Rangos sutartis turėtų būti įtvirtintas būtent fiksuoto įkainio kainodaros būdas. Galiausiai, spręsdamas dėl sutarties kainodaros, teismas nepagristai nesivadovavo Kainodaros taisyklių nustatymo metodika, pagal kurią fiksuotas įkainis nustatomas, kai iki pirkimo pradžios perkančioji organizacija nežino tikslios pagal sutartį vykdytinų darbų apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio.
14.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog papildomų susitarimų objektu esantys darbai nelaikytini papildomais darbais. Papildomų susitarimų Nr. 2 ir Nr. 3 objektas atitinka visas papildomiems darbams keliamas sąlygas, t. y. atsakovė įsigijo konkrečius daugiabučių gyvenamųjų namų sienų ir stogų šiltinimo darbų kiekius (darbų kiekius, viršijančius Techninėje specifikacijoje pateiktus kiekius), kurie nebuvo numatyti Rangos sutartyje ir kurių ieškovė negalėjo ir neturėjo numatyti sudarydama Rangos sutartį, kadangi už Techninėje specifikacijoje nurodytų darbų kiekių teisingumą buvo atsakinga atsakovė, o ieškovė neturėjo pareigos tikrinti ir (ar) vertinti šių kiekių bei neprisiėmė jokios su tuo susijusios rizikos. Atnaujinto varžymosi metu teikdama pasiūlymą ieškovė turėjo galimybę nurodyti (įrašyti) tik kiekvieno darbo mato vieneto įkainį, jokių kitų Techninės specifikacijos laukelių ji negalėjo pildyti, juo labiau koreguoti atsakovės Techninėje specifikacijoje pateiktų duomenų, įskaitant perkamų darbų apimtis. Be to, tokie papildomi darbai buvo būtini Rangos sutarčiai tinkamai įvykdyti.
14.3. Papildomi susitarimai Nr. 2 ir Nr. 3 buvo sudaryti esant pakankamam faktiniam pagrindui – paaiškėjus būtinybei atlikti papildomus darbus. Papildomų darbų poreikis užfiksuotas 2018 m. vasario 2 d. UAB „Geodezija ir topografija“ parengtose išpildomosiose (kontrolinėse geodezinėse) nuotraukose, Papildomų darbų poreikio akte, Techniniame–ekonominiame pagrindime ir kt. Šalims sudaryti Papildomus susitarimus Nr. 2 ir Nr. 3 leido Rangos sutarties 11.6 ir 11.7 punktai, be to, susitarimai sudaryti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
14.4. Nors teismas konstatavo, kad pasirašydamos Papildomus susitarimus Nr. 2 ir Nr. 3 šalys pažeidė viešąją tvarką, tačiau pačių susitarimų ex officio (pagal pareigas) nepripažino niekiniais ir negaliojančiais, todėl lieka neaišku, kokias teisines pasekmes šalims sukelia toks teismo sprendimas. Išvada, jog papildomi susitarimai prieštarauja viešajai tvarkai yra visiškai nepagrįsta – teismas nenurodė, kokia viešoji tvarka ginčo atveju neva buvo pažeista, kokiu būdu ji neva buvo pažeista, kokie padariniai ir kam atsirado dėl tariamo viešosios tvarkos pažeidimo. Šiuo atveju šalys, pasirašydamos Papildomus susitarimus
Nr. 2 ir Nr. 3, sudarė statybos rangos santykiuose visiškai įprastus sandorius dėl papildomų darbų atlikimo. Tokio pobūdžio sandorių sudaryti nedraudžiama pagal jokius teisės aktus. Papildomais susitarimais Nr. 2 ir Nr. 3 šalys taip pat nepažeidė jokių imperatyvių įstatymo normų, pagrindinių teisės principų, fundamentalių teisinės sistemos vertybių ar pan. Sudarius šiuos susitarimus neatsirado jokie neigiami ir viešosios tvarkos kontekste netoleruotini padariniai visuomenei, valstybei ar atskiriems asmenims. Galiausiai, sudarydamos aptariamus susitarimus, šalys neturėjo jokių nesąžiningų ir viešajai tvarkai priešingų ketinimų ir (ar) tikslų. Be to, teismas nepagrįstai, remdamasis vien prielaidomis ir atsakovės atstovo, kuris suinteresuotas savo darbdavio nauda, subjektyviais paaiškinimais, nustatė šalių nesąžiningumą.
14.5. Nors teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 67 591,85 Eur skolą už Rangos sutarties pagrindu atliktus darbus, tačiau neteisingai nustatė atsakovės prievolės sumokėti šią sumą vykdymo tvarką ir terminą. Informacija apie tai, kad 15 proc. Rangos sutarties kainos be PVM bus apmokama Ignalinos programos lėšomis po atnaujinamų (modernizuojamų) objektų statybos užbaigimo aktų surašymo nebuvo išviešinta elektroniniame kataloge dar iki užsakymo procedūros pabaigos, todėl ji nebuvo ir negalėjo būti nei žinoma, nei privaloma ieškovei. Nors į bylą yra pateiktas Zarasų energinio efektyvumo didinimo agentūros 2017 m. kovo 1 d. raštas „Informacija dėl mokėjimo rangovams iš Ignalinos programos lėšų“, tačiau byloje nesama įrodymų apie tai, kad šis raštas buvo išviešintas, be to, Rangos sutartyje nustatyta atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka ir (ar) terminas nebuvo ir negalėjo būti pakeisti tokiu raštu, tuo labiau, kad 2017 m. vasario 28 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimais Zarasų energinio efektyvumo didinimo agentūra buvo likviduota ir atšaukta iš programos „Zarasų enervizija“ vykdytojų, šios programos vykdytoja paskiriant atsakovę.
14.6. Nors atsakovės prašymu atitinkamose 2018 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitose faktūrose ieškovė mokėtoju nurodė CPVA, tačiau tokiais savo veiksmais ji nepakeitė ir negalėjo pakeisti Rangos sutartyje nustatytos atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos. Atsakovės prievolės galutinai atsiskaityti su ieškove vykdymo klausimas byloje privalėjo būti sprendžiamas remiantis Rangos sutarties 4.5 punktu, pagal kurį galutinio apmokėjimo už atliktus darbus vykdymui būtinos dvi sąlygos: darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymas ir garantinio rašto pateikimas. Statybos užbaigimo aktų surašymas pagal šį Rangos sutarties punktą nėra būtina (privaloma) sąlyga galutiniam apmokėjimui atlikti. Šiuo atveju 2018 m. rugpjūčio 29 d. šalys pasirašė baigiamuosius rangos darbų perdavimo–priėmimo aktus, o 2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovė gavo ir pateikė atsakovei garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštus. Vadinasi, atsakovė privalėjo galutinai atsiskaityti su ieškove per 30 d., skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 21 d., t. y. ne vėliau kaip 2018 m. spalio 21 d.
14.7. Kadangi teismas atsakovės prievolės galutinai atsiskaityti su ieškove vykdymo termino pradžią nepagrįstai susiejo su objektų statybos užbaigimo aktų surašymu, dėl to nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti delspinigius. Vadovaujantis Rangos sutarties 4.5 punktu, atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 67 591,85 Eur sumą iki 2018 m. spalio 21 d., todėl delspinigiai, paskaičiuoti nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. sausio 31 d. ir už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 21 d., turėjo būti priteisti, nes tuo metu atsakovė jau buvo pradelsusi prievolės įvykdymo terminą. Kadangi teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės
17 941,90 Eur skolos už Papildomų susitarimų Nr. 2 ir Nr. 3 pagrindu atliktus darbus, tai atitinkamai nepagrįstai nepriteisė ir delspinigių, paskaičiuotų nuo šios sumos už aukščiau nurodytiems laikotarpiams identiškus laikotarpius. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 4 193,09 Eur delspinigių suma.
14.8. Neteisingai nustatęs atsakovės prievolės galutinai atsiskaityti su ieškove vykdymo tvarką ir terminą, teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas už laiką nuo sprendimo priėmimo, o ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 67 591,85 Eur sumą iki 2018 m. spalio 21 d., todėl bylos iškėlimo teisme dieną atsakovė šį prievolės įvykdymo terminą jau buvo pradelsusi.
15. Atsakovė UAB „Zarasų būstas“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovei iš ieškovės 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Rangos sutarties 3.1 punkte nurodyta konkreti sutarties kaina, 3.3.2 punkte nurodyta, kad pagrindinės sutarties kaina negali būti didinama, 3.4 punkte numatyta, kad tiekėjas negali reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių kainą, o 3.12 punkte susitarta, kad už pagrindinėje sutartyje nenurodytus, tačiau tiekėjo dėl kokios nors priežasties atliktus darbus, užsakovas nemoka. Rangos sutarties 11.2 ir 11.3 punktuose sutarta galimybė keisti darbus, jų apimtis, medžiagas ar įrangą, tačiau tik nedidinant pagrindinės sutarties kainos. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Rangos sutarties kaina yra fiksuota. Aplinkybė, kad Rangos sutartyje nurodyta, jog apmokėjimas už faktiškai atliktus darbus vykdomas pagal įkainotų veiklų sąraše numatytus darbų veiklų pavadinimus ir įkainius reiškia tik tai, kad esant atsiskaitymui už atskirus atliktus darbų etapus, konkretaus atsiskaitymo už atskirus atliktus darbų etapus dydis apskaičiuojamas pagal įkainotų veiklų sąraše numatytus darbų veiklų įkainius, tačiau tai nereiškia, kad sutarties kaina gali viršyti nurodytą 3.1 punkte.
15.2. Apeliantės nurodomame 2018 m. birželio 15 d. defektiniame / papildomų darbų poreikio akte Nr. l nurodyta, jog statybos darbų ir projektavimo sutartyje Nr. CPO68887 yra nustatytas fiksuoto įkainio kainodaros būdas, tuo tarpu šioje byloje kilęs ginčas dėl sutarties Nr. CPO30925. Be to, nė vienas iš šį aktą pasirašiusių darbuotojų neturėjo nei sutarčių pasirašymo, nei pasirašytų sutarčių keitimo teisės.
15.3. Nesutiktina, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo preliminaria sutartimi, VPT išvada, metodikos nuostatomis. Preliminarioje sutartyje apibrėžiama preliminariosios sutarties kaina, o ne pagrindinės sutarties kaina, VPT 2015 m. lapkričio 2 d. išvadoje pateikta nuomonė dėl pirkimo sąlygų, bet ne sutarties sąlygų, be to, šioje išvadoje nėra teigiama, kad Rangos sutartyje yra susitarta dėl fiksuoto įkainio kainos, o ne fiksuotos kainos. Tuo tarpu ieškovės nurodytoje metodikoje, kuri skirta perkančiosioms organizacijoms, o ne ginčus nagrinėjantiems teismams, įtvirtinti 4 kainos apskaičiavimo būdai: fiksuotos kainos nustatymas; fiksuoto įkainio nustatymas; įkainio bazės nustatymas; dalinis sutarties vykdymo išlaidų padengimas ir nė vienam iš jų nėra suteikiamas prioritetas.
15.4. Visi darbai, kurie apeliantės įvardinami kaip papildomi (pastatų sienų šiltinimas iš išorės termoizoliacinėmis plokštėmis ir stogų šiltinimas ant esamos dangos termoizoliacinėmis plokštėmis, įrengiant ritininę (bituminę arba sintetinę) dangą) yra įvardinti atnaujinimo (modernizavimo) projekte ir buvo pirkti Rangos sutartimi, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog Papildomais susitarimais Nr. 2 ir Nr. 3 buvo susitarta tik dėl pirkimo objektą sudarančių darbų apimties, o ne naujų darbų. Tai, kad apeliantė klydo dėl šių darbų kiekių, negali jai kaip statybų srities profesionalei sudaryti galimybės reikalauti apmokėti kaip už papildomus darbus, nes dėl neteisingai apskaičiuotų darbų kiekių rizika tenka pačiai apeliantei. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tokie darbai, kurie, teikiant pasiūlymą, gali būti įvertinti remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, pagal sutartį ir pirkimo sąlygas nelaikytini papildomais darbais, jie atliekami rangovo sąskaita ir jėgomis; netikslumai dėl darbų kiekių, kai pats rangovas turėjo rengti techninį projektą, nėra laikomi papildomais darbais.
15.5. Papildomi susitarimai Nr. 2 ir Nr. 3 buvo sudaryti nesant tam pakankamo faktinio pagrindo, nes būtent apeliantė turėjo nustatyti tikslius atliktinų daugiabučių gyvenamųjų namų sienų ir stogų šiltinimo darbų kiekius, o ne remtis preliminariais techninėje specifikacijoje nurodytais kiekiais. Papildomų susitarimų Nr. 2 ir Nr. 3 sudarymui nebuvo ir teisinio pagrindo, nes apeliantės nurodomuose Rangos sutarties 11.6–11.7 punktuose kalbama apie darbus, kurie nebuvo įrašyti pagrindinėje sutartyje, o ne apie neteisingus įrašytų į pagrindinę sutartį darbų kiekius. Kita vertus, jei apeliantė teigia, kad neteisingai nustatytas darbų kiekis nebuvo nupirktas Rangos sutartimi, tokiu atveju taikytinas Rangos sutarties 3.12 punktas, kuriame įtvirtinta, jog už pagrindinėje sutartyje nenurodytus, tačiau tiekėjo dėl kokių nors priežasčių atliktus darbus (jei taip įvyktų) užsakovas nemoka. Be to, Papildomuose susitarimuose Nr. 2 ir Nr. 3 nėra UAB „Zarasų būstas“ įsipareigojimo apmokėti už šiuos tariamai nenupirktus darbus ir tai padaryta sąmoningai, abiejų šalių laisvu susitarimu.
15.6. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad sudarydamos Papildomus susitarimus Nr. 2 ir Nr. 3 ginčo šalys siekė gauti papildomą finansavimą už tariamai papildomus darbus, pagrįstai tokį elgesį vertino kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir nesąžiningą. Vien tai, kad atsakovės atstovo paaiškinimai nėra palankūs apeliantei, savaime nesudaro pagrindo teigti esant juos subjektyvius.
15.7. Rangos sutartyje aiškiai įtvirtinta, jog ši sutartis sudaryta per elektroninį katalogą. Dar 2017 m. kovo l d. elektroniniame kataloge buvo išviešinta informacija, jog Zarasų miesto gyvenamieji namai atnaujinami pagal energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose programą „Zarasų enervizija“, kuri finansuojama lėšomis iš įvairių finansavimo šaltinių. Šiame pranešime buvo išviešinta ir informacija, kad Ignalinos programos lėšomis, objektą priėmus statybos užbaigimo komisijai, bus apmokama iki 15 proc. kainos be PVM. Ši sąlyga buvo privaloma visiems pageidaujantiems sudaryti sutartis per elektroninį katalogą dėl Zarasų miesto gyvenamųjų namų atnaujinamo. Kad ši sąlyga buvo žinoma ir priimtina, apeliantė pripažino nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be to, šią aplinkybę patvirtina ir apeliantės išrašytos sąskaitos, mokėtoju nurodant CPVA. Apeliantės argumentus, kad ši sąlyga jai nebuvo privaloma, paneigia Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintų Valstybės paramos daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gegužės 19 d.) nuostatos bei 2017 m. kovo l d. Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Zarasų energetinio efektyvumo didinimo agentūros pranešimas.
15.8. Kadangi dalis Rangos sutarties kainos finansuojama Ignalinos programos lėšomis, kurios sumokamos tik po statybos užbaigimo akto surašymo, o daugiabučių gyvenamųjų namų Vytauto g. 42A ir Vytauto g. 46A, Zarasuose, statybos užbaigimo aktai buvo surašyti tik 2019 m. gegužės 30 d., t. y. jau po bylos iškėlimo 2019 m. kovo 26 d., todėl PVM sąskaitos faktūros turėjo būti apmokėtos iki 2019 m. liepos 30 d. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog jokie delspinigiai pagal sutartį už šias iš dalies apmokėtas PVM sąskaitas faktūras bylos nagrinėjimo dieną (bylos nagrinėjimas baigtas 2019 m. liepos 11 d., teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2019 m. rugpjūčio 20 d.) negali būti skaičiuojami.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Byloje kilo ginčas dėl 85 533,75 Eur skolos ir 4 193,09 Eur delspinigių apmokėjimo (iš viso 89 726,84 Eur). Pasak ieškovės UAB „Nimetus“, atsakovės UAB „Zarasų būstas“ 85 533,75 Eur skola ieškovei susidarė dėl neapmokėtų 2018 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitų faktūrų Nr. 2199 ir Nr. 2200, 2201, 2202, 2203 ir 2204, taip pat dėl iš dalies neapmokėtų tos pačios datos PVM sąskaitų faktūrų Nr. 2142 ir Nr. 2148, 2149, 2150, 2151, 2152. Pasak ieškovės, ji objektuose, esančiuose Zarasuose, Vytauto g. 46A ir Vytauto g. 42A, tinkamai atliko visus darbus pagal 2017 m. vasario 10 d. projektavimo (technines) užduotis, o atsakovė piktybiškai vengia su ieškove atsiskaityti. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog prašo priteisti 87 631,26 Eur skolą, į ją įtraukdama 2 097,51 Eur delspinigių sumą pagal išrašytą delspinigių sąskaitą Nr. 0190131 ir atskirai prašydama priteisti dar 2 095,58 Eur delspinigių, kuriems sąskaita nebuvo išrašyta.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 67 591,85 Eur skolą pagal iš dalies neapmokėtas 2018 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. 2142, 2148–2152 (teismo sprendimo 30 punktas). Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovei iš atsakovės 17 941,90 Eur skolos, susidariusios dėl neapmokėtų 2018 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitų faktūrų Nr. 2199 ir Nr. 2200–2204. Šios sąskaitos buvo išrašytos už darbus, atliktus pagal ieškovės ir atsakovės 2018 m. birželio 20 d. sudarytus papildomus susitarimus Nr. 2 ir Nr. 3 prie Rangos sutarties (toliau – ginčo susitarimai). Ginčo susitarimuose nurodyti Rangos sutartimi nenupirkti darbai, jų kiekiai ir kaina (iš viso 17 941,90 Eur). Ieškovė taip pat nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė jai delspinigių, o procesines palūkanas priteisė ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo sprendimo priėmimo dienos.
Dėl apeliacinėje instancijoje pateiktų naujų įrodymų
19. 2020 m. kovo 23 d. atsakovė pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui naujus įrodymus ir papildomus rašytinius paaiškinimus. Atsakovė pridėjo jai adresuotus Agentūros 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. kovo 4 d. raštus, kuriais Agentūra informavo atsakovę apie daugiabučių namų, esančių Zarasuose, Vytauto g. 42A ir Vytauto g. 46A, butų savininkams, atstovaujamiems atsakovės, suteikiamą valstybės paramą (jos konkretų dydį) iš Klimato kaitos specialiosios programos. Atsakovė taip pat pateikė paramos gavėjo Zarasų rajono savivaldybės administracijos CPVA adresuotą 2020 m. kovo 12 d. mokėjimo prašymą Nr. 7, kuriame atsakovė prašė apmokėti rangovo (ieškovės) išlaidas (63 778,36 Eur). Atsakovė pateikė lėšų pervedimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, kad CPVA 2020 m. kovo 17 d. pervedė ieškovei 63 778,36 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra apmokėjimas pagal mokėjimo prašymą Nr. 7. Atsakovė taip pat pridėjo mokėjimo nurodymo Nr. 145 kopiją, iš kurio matyti, kad atsakovė 2020 m. kovo 17 d. antstoliui L. J. pervedė 1 920,72 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama vykdomosios bylos numerį. Atsakovė prašė įvertinti šiuos duomenis sprendžiant dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.
20. 2020 m. kovo 31 d. ieškovė pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui naujus įrodymus ir papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad 2020 m. kovo 16 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktus, kuriuose atsakovė pripažino šioje byloje ginčo dalyku esančią 17 941, 90 Eur skolą ir 4 193,09 Eur delspinigių sumą. Ieškovė pridėjo suderinimo aktus, kuriuose nurodyta, kad atsakovės skolos likutis 2019 m. gruodžio 31 d. yra 238 847,80 Eur dėl objekto, esančio Zarasuose, Vytauto g. 46A ir dar tiek pat dėl objekto, esančio Zarasuose, Vytauto g. 42A. Šie aktai atsakovės buvo pasirašyti su pastaba, kad dalies sumos apmokėjimą vykdo CPVA.
21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdama į tai, kad tiek ieškovės, tiek ir atsakovės pateikti dokumentai buvo sudaryti jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, teisėjų kolegija vertina, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl šiuos dokumentus priima.
Dėl skolos už papildomus darbus, kildinamos iš ginčo susitarimų, priteisimo
22. Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ir rangovui tenka didinti kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Remiantis CK 6.684 straipsnio 4 dalimi, rangovas, padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna atsakymo į pranešimą, jis turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Remiantis CK 6.684 straipsnio 5 dalimi, rangovas, neįvykdęs šios pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų darbų papildomą vertę, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar būtų sugadintas.
23. Iš aptarto reguliavimo darytina išvada, kad CK galimybė didinti rangos darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų, susieta su CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga – rangovas apie paaiškėjusius kainos padidinimo pagrindus privalo laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą.
24. Sistemiškai aiškinant CK 6.653 straipsnio 4 dalies ir CK 6.684 straipsnio 4 dalies normas, darytina išvada, jog pranešęs užsakovui apie būtinybę atlikti papildomų darbų ir dėl to padidinti sutarties kainą, rangovas turi sulaukti užsakovo atsakymo į jo įspėjimą, o tuomet apsispręsti, ar tęsti darbus už užsakovo sutinkamą mokėti kainą, ar atsisakyti sutarties. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, kad ši norma apsaugo užsakovą nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį. Rangovui apie papildomus darbus pranešus užsakovui, šis turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė darbų projektavimo metu turėjo nustatyti faktinį perkamų darbų kiekį, o nustačiusi darbų apimtis tik pagal techninės specifikacijos preliminarius duomenis, prisiėmė Rangos sutartimi numatytų darbų atlikimo faktine apimtimi riziką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė sutiko su ieškovės prašymu ir pasirašė ginčo susitarimus, tačiau teismas sprendė, kad šie susitarimai negali būti pagrindu papildomai mokėti už atliktus darbus (teismo sprendimo 42 punktas), nes ieškovė ir atsakovė, pasirašydamos ginčo susitarimus pažeidė viešąją tvarką, elgėsi nesąžiningai. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino ieškovės reikalavimo, susijusio su apmokėjimu už darbus, numatytus ginčo susitarimuose.
26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal darbų prigimtį ieškovės atlikti darbai negali būti pripažinti papildomais, nes skiriasi tik darbų kiekis, o ne darbų pobūdis, taigi, šie darbai turėjo būti iš anksto numatyti ieškovės. Sutiktina, kad sprendžiant dėl darbų pripažinimo papildomais, teismų praktika vadovaujasi minėtais kriterijais, tačiau kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ši praktika taikytina su sąlyga, kad negalioja Rangos sutarties šalių sudaryti susitarimai dėl tam tikrų darbų pripažinimo papildomais. Byloje nėra ginčo, kad užsakovas sutiko su rangovo siūlymu atlikti papildomus darbus sutarties vykdymo metu ir šių sutikimų vėliau neginčijo, todėl teismas tik savo iniciatyva pripažinęs užsakovo sutikimus su papildomais darbais negaliojančiais galėjo pakartotinai vertinti, ar atlikti darbai pripažintini papildomais pagal CK įtvirtintas taisykles ir teismų praktiką.
27. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat teigia, kad ginčo susitarimais buvo susitarta tik dėl pirkimo objektą sudarančių darbų apimties, o ne dėl naujų darbų. Pasak atsakovės, tai, kad ieškovė klydo dėl šių darbų kiekių, negali jai sudaryti galimybės reikalauti iš atsakovės apmokėti kaip už papildomus darbus, nes dėl neteisingai apskaičiuotų darbų kiekių rizika tenka pačiai ieškovei.
28. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šis argumentas būtų aktualus, jei ieškovės ir atsakovės susitarimai dėl papildomų darbų teismo ex officio (savo iniciatyva) teisėtai būtų pripažinti negaliojančiais ir nesukeliančiais teisinių pasekmių rangos sutarties šalims. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų siekusi pripažinti susitarimus negaliojančiais kokiais nors sandorių negaliojimo pagrindais, todėl teisėjų kolegija pasisako, ar pirmosios instancijos teismas galėjo savo iniciatyva šiuos susitarimus pripažinti negaliojančiais.
Dėl teismo teisės ex officio pripažinti susitarimus dėl papildomų darbų negaliojančiais
29. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė ir atsakovė, pasirašydamos ginčo susitarimus, elgėsi nesąžiningai ir pažeidė viešąją tvarką (CK 1.81 straipsnio 1–2 dalys) (teismo sprendimo 42 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės konstatavo niekinio sandorio faktą dėl prieštaravimo viešajai tvarkai CK 1.81 straipsnio pagrindu.
30. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje viešosios tvarkos sąvoka aiškinama kaip apimanti pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2006; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010).
31. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013). Tačiau kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015).
32. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės ir atsakovės susitarimai yra akivaizdžiai niekiniai dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).
33. Rangos sutarties 11.6 punktu ieškovė ir atsakovė susitarė, kad užsakovas (atsakovė) galės pirkti papildomus darbus VPĮ nustatyta tvarka, jei dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėtų, kad reikia papildomų darbų, neįrašytų į pagrindinę sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pagrindinės sutarties vykdymo. Šiame Rangos sutarties punkte taip pat nurodyta, kad tokių papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina negali viršyti 30 proc. pradinės Rangos sutarties kainos. Taigi, pagal Rangos sutarties 11.6 punktą, ieškovė ir atsakovė turėjo teisę papildomai sudaryti pirkimo sutartis (jų kainai neviršijant 30 proc. pradinės Rangos sutarties kainos). Ginčo susitarimais tokios sutarys ir buvo sudarytos, t. y. šiais susitarimais buvo atlikti Rangos sutarties pakeitimai, kuriais atitinkamai buvo modifikuota Rangos sutarties kaina. Tokią išvadą papildomai patvirtina ir Rangos sutarties 3.4 punktas, kuriuo šalys susitarė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo. Nagrinėjamu atveju tokie atskiri rašytiniai šalių susitarimai buvo sudaryti, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti padengti išlaidas, viršijančias pradinę Rangos sutarties kainą. Šie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nesant akivaizdaus susitarimų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, viešai tvarkai ir gerai moralei, negalėjo ex officio (savo iniciatyva) pripažinti minėtų susitarimų negaliojančiais.
34. Dar daugiau, ieškovei ir atsakovei sudarius Rangos sutarties sudėtine dalimi esančius papildomus susitarimus, atsakovė tiek, kiek tai susiję su šių susitarimų objektu, nebeturėjo galimybės remtis Rangos sutarties 3.12 punkto sąlyga, kad už Rangos sutartyje nenurodytus, tačiau ieškovės dėl kokių nors priežasčių atliktus darbus (jeigu taip įvyktų), atsakovė nemoka.
35. Ginčo susitarimuose nurodyta, kad ieškovė ir atsakovė juos sudarė, vadovaudamosi laisva valia ir niekieno neverčiamos. Ginčo susitarimuose nurodytas sutarties objektas – nenupirkti darbai, pateikti 2018 m. birželio 15 d. defektiniame/papildomų darbų poreikio akte Nr. 1 (1 t., b. l. 117–118). Šį aktą pasirašė tiek ieškovės, tiek ir atsakovės atstovai (2 t., b. l. 128–129).
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad atsakovė 2018 m. birželio 15 d. defektiniame/papildomų darbų poreikio akte pati pripažino, jog rangovas pirkimo metu negalėjo numatyti, kad kai kurie kiekiai skirsis daugiau kaip 70 kv. m nuo nurodytų techninėje specifikacijoje. Minėtu aktu buvo atsižvelgta į Rangos sutarties 15.2 punktą, numatantį, kad šalys kiekvieną nesutarimą sprendžia derybų būdu. Atitinkamai buvo nutarta atlikti papildomus darbų kiekius, kurie yra nustatyti šiame akte. Akte ir ginčo susitarimuose nurodyti tie patys darbai ir tie patys darbų kiekiai.
37. Pirmosios instancijos teismas ginčo susitarimų prieštaravimą viešajai tvarkai nustatė, atsižvelgęs į atsakovo atstovo teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kad ginčo susitarimams nebuvo pagrindo, jais buvo norima pagelbėti ieškovei gauti papildomą apmokėjimą iš valstybės skiriamų lėšų. Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad ginčo susitarimai buvo pasirašyti, siekiant gauti valstybės paramą iš Agentūros, todėl šiuo atveju reikšmingi būtent šio trečiojo asmens (Agentūros) teismui duoti paaiškinimai. Agentūra atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Rangos sutarties ji nėra pasirašiusi ir nėra suinteresuota bylos baigtimi. Taigi, byloje nesant duomenų apie atsakovės iš Agentūros gautas paramos lėšas darbams, kurie ieškovės faktiškai nebuvo atlikti, nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų teismui savo iniciatyva konstatuoti viešajai tvarkai prieštaraujantį sandorį – niekinius ginčo susitarimus. Apie tokių duomenų buvimą negalima spręsti ir iš Agentūros 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. kovo 4 d. raštų atsakovei, kuriuos atsakovė pateikė į bylą apeliacinėje instancijoje.
38. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ginčo susitarimuose nėra atsakovės įsipareigojimo apmokėti už šiuos darbus ir tai padaryta sąmoningai, abiejų šalių laisvu susitarimu. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo susitarimų 4 punktu ieškovė ir atsakovė susitarė, kad minėti susitarimai yra neatskiriama sutarties dalis, o ginčo susitarimų 5 punktu ieškovė ir atsakovė susitarė, kad šalių tarpusavio santykiai, atsiradę susitarimų pagrindu ir jame nesureguliuoti, yra sprendžiami vadovaujantis sutarties nuostatomis. Taigi, aplinkybė, jog ginčo susitarimuose nėra atsakovės įsipareigojimo apmokėti už šiuose susitarimuose nurodytus darbus, neturi teisinės reikšmės, nes pagal ginčo susitarimų 4 ir 5 punktus, apmokėjimo už darbus tvarka yra nustatyta Rangos sutarties nuostatomis (4.1–4.9 punktais).
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove nepaneigia atsakovės atstovo teismo posėdyje duoti paaiškinimai, kad ginčo susitarimais atsakovė tik norėjo pagelbėti ieškovei gauti papildomą apmokėjimą iš valstybės skiriamų lėšų ir, kad gali būti, jog faktiškai darbų apimtys buvo mažesnės, nei nurodytos atliktų darbų aktuose (teismo sprendimo 42 punktas), nes atsakovė šių susitarimų neginčijo, neprašė pripažinti negaliojančiais. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovės atstovo teismo posėdyje padarytos prielaidos dėl galimai mažesnių darbų apimčių nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, o atsakovės atstovo nurodyti ginčo susitarimų pasirašymo motyvai nėra teisiškai reikšmingi. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad vadovaujantis Rangos sutarties nuostatomis (11.6 punktu), ieškovė ir atsakovė susitarė pirkti papildomus darbus, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai savo iniciatyva pripažino šiuos susitarimus negaliojančiais ir nepriteisė ieškovei iš atsakovės 17 941,90 Eur skolos už ieškovės pagal ginčo susitarimus atliktus darbus ir ieškovės atsakovei išrašytas 2018 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. 2199 ir Nr. 2200–2204.
Dėl prašomų priteisti delspinigių
40. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovės prievolės sumokėti už atliktus rangos darbus vykdymo tvarką ir terminą.
41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, jog pirkėjas sumoka PVM, o CPVA apmoka statybos darbus. Teismas sprendė, kad, išrašydama tokias PVM sąskaitas faktūras, ieškovė konkliudentiniais veiksmais pripažino kitą, nei nurodyta Rangos sutartyje, atsiskaitymo tvarką, t. y. atsiskaitymą po statybos užbaigimo akto surašymo. Ieškovė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliaciniame skunde nesutiko, nurodydama, kad apmokėjimo tvarka yra nustatyta Rangos sutarties 4.5 punkte, pagal kurį apmokėjimas yra vykdomas dalimis po atitinkamo perdavimo–priėmimo akto pasirašymo per 30 kalendorinių dienų, o galutinis apmokėjimas yra vykdomas po darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir atitinkamo garantinio rašto pateikimo per 30 kalendorinių dienų. Nagrinėjamu atveju baigiamieji rangos darbų perdavimo–priėmimo aktai buvo pasirašyti 2018 m. rugpjūčio 29 d., o 2018 m. rugsėjo 21 d. ieškovė pateikė atsakovei garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštus. Šių aplinkybių atsakovė byloje neginčijo. Taigi, kaip teisingai nurodė apeliaciniame skunde ieškovė, atsakovė pagal Rangos sutarties 4.5 punktą, privalėjo galutinai atsiskaityti su ieškove per 30 d., skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 21 d., t. y. ne vėliau kaip 2018 m. spalio 21 d.
42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad elektroniniame kataloge 2017 m. kovo 1 d. tiekėjams buvo išviešinta, jog Ignalinos programos lėšomis bus apmokama iki 15 proc. kainos be PVM tik po statybos užbaigimo akto surašymo. Teismas nustatė, kad galutinis statybos užbaigimo aktas surašytas 2019 m. gegužės 30 d., t. y. jau po bylos teisme iškėlimo. Byloje yra Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Zarasų energetinio efektyvumo didinimo agentūros 2017 m. kovo l d. raštas „Informacija dėl mokėjimo rangovams iš Ignalinos programos lėšų“, kuriame nurodyta, kad Zarasų miesto gyvenamieji namai atnaujinami pagal programą, finansuojamą lėšomis iš įvairių finansavimo šaltinių, taip pat rašte nurodyta, kad objektą priėmus statybos užbaigimo komisijai, už nurodytus darbus bus apmokama iki 15 procentų kainos be PVM Ignalinos programos lėšomis (1 t., b. l. 155), tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad minėtame rašte nurodyta informacija 2017 m. kovo 1 d. buvo išviešinta elektroniniame kataloge. Be to, dar 2017 m. vasario 28 d. Zarasų rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-13 likviduoti minėtą viešąją įstaigą. Byloje yra pateikti tai patvirtinantys įrodymai (1 t., b. l. 114). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad likviduojamo juridinio asmens raštas apie programos finansavimo šaltinius pats savaime neįpareigoja ieškovės reikalauti skolos ne iš atsakovės. Tuo labiau šis raštas nereiškia, kad atsakovei nėra privalomos 2017 m. kovo 20 d. (t. y. po šio rašto parengimo) sudarytos Rangos sutarties sąlygos dėl apmokėjimo tvarkos. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje teisėje galioja sutarties uždarumo principas, todėl atsakovės ir trečiojo asmens susitarimas nesukuria pareigų ieškovei.
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstomis ir pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, kad ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nurodant, jog už statybos darbus apmoka CPVA, reiškia, kad ieškovė konkliudentiniais veiksmais pripažino kitą, nei Rangos sutartyje nustatytą, atsiskaitymo tvarką. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitose faktūrose Nr. 2199, 2200, 2201, 2202, 2203, 2204 tiek pirkėju, tiek ir mokėtoju nurodyta būtent atsakovė (ne CPVA) (1 t., b. l. 16, 20–24). Kitose ieškovės išrašytose 2018 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitose faktūrose (Nr. 2148, 2149, 2150, 2151, 2152) pirkėju taip pat nurodyta atsakovė, tačiau šiose sąskaitose, be kita ko, nurodyta, kad CPVA apmoka sumą be PVM, o atsakovė apmoka tik PVM (1 t., b. l. 66–70). Byloje nėra pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės prievolė mokėti ieškovei buvo modifikuota CPVA prievole mokėti už ieškovės atliktus darbus pagal Rangos sutartį ir ieškovės išrašytas 2018 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitas faktūras. Vien aplinkybė, kad ieškovė minėtose sąskaitose įrašė CPVA, nereiškia, kad tokiu būdu buvo pakeistos Rangos sutarties sąlygos ir Rangos sutartyje nustatyta apmokėjimo už darbus tvarka. Pastebėtina ir tai, kad atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei atsiliepime į apeliacinį skundą neteikė prieštaravimų dėl ieškovės argumentų, susijusių su tuo, kad atsakovei nuo 2018 m. spalio 21 d. kilo prievolė mokėti Rangos sutarties 10.1 punkte numatyto 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Atsakovė neginčijo ieškovės pateiktų delspinigių skaičiavimo lentelių, neteikė argumentų dėl jose nurodyto skaičiavimo klaidingumo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės 4 193,09 Eur delspinigių.
44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pagal finansavimo sutartį valstybės finansuojamos sumos gali būti išmokamos per 60 dienų, todėl jokie delspinigiai pagal sutartį už iš dalies apmokėtas PVM sąskaitas faktūras bylos nagrinėjimo dienai negali būti skaičiuojami. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais nesutinka, nes delspinigių skaičiavimo tvarka nagrinėjamu atveju yra nustatyta Rangos sutartyje (jos 10.1 punkte). Byloje yra pateikta trečiojo asmens CPVA ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos (paramos gavėjo) 2013 m. vasario 1 d. sudaryta Ignalinos programos projekto Nr. 2D.12/01/ZEV.01 „Zarasų miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose pastatuose programa „Zarasų enervizija“ finansavimo sutartis (3 t., b. l. 27–41), tačiau ši sutartis ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisių ir pareigų nenustato, todėl šios sutarties sąlygos neturi įtakos delspinigių pagal Rangos sutartį apskaičiavimui.
45. Minėta finansavimo sutartimi CPVA ir paramos gavėjas Zarasų rajono savivaldybės administracija susitarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų, be kita ko, susitardamos, kad paramos lėšas CPVA perveda paramos gavėjui arba pagal paramos gavėjo prašymą tiesiogiai tiekėjui (rangovui) (finansavimo sutarties 22 punktas). Paramos gavėjas prašymus pervesti paramos lėšas gali teikti CPVA ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį (finansavimo sutarties 37 punktas). Nagrinėjamu atveju Zarasų rajono savivaldybės administracija tokį prašymą (pervesti tiesiogiai rangovui 63 778,36 Eur) pateikė tik 2020 m. kovo 12 d., t. y. jau po to, kai įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalis dėl 67 591,85 Eur skolos rangovui (ieškovei) priteisimo, nors pagal minėtos finansavimo sutarties 33 punktą, toks prašymas turėjo būti parengtas per 30 dienų nuo tiekėjo (šiuo atveju – ieškovės) dokumentų apmokėjimui gavimo dienos.
46. Tai, kad pagal atsakovės apeliacinėje instancijoje pateiktus duomenis, 2020 m. kovo 17 d. CPVA, tenkindama paramos gavėjos Zarasų rajono savivaldybės administracijos prašymą, pervedė į ieškovės banko sąskaitą 63 778,36 Eur sumą, neturi įtakos delspinigiams, skaičiuojamiems pagal Rangos sutarties sąlygas. Ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma susidarė skaičiuojant delspinigius atsakovei nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. kovo 21 d., todėl 2020 m. kovo 17 d. atlikti mokėjimai, po laikotarpio, už kurį prašoma delspinigių, priteistinų delspinigių dydžiui įtakos neturi.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
47. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas procesines palūkanas priteisė ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo sprendimo priėmimo dienos.
48. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad procesinės 6 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo kilusio ginčo išsprendimo, t. y. nuo sprendimo nagrinėjamojoje byloje priėmimo, nes statybos užbaigimo aktas pasirašytas jau po bylos iškėlimo, t. y. 2019 m. gegužės 30 d. Tokios teismo išvados apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįsta. Byloje nustačius, kad atsakovė pagal Rangos sutarties 4.5 punktą, privalėjo atsiskaityti su ieškove vėliausiai 2018 m. spalio 21 d., procesinės palūkanos skaičiuotinos pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, t. y. nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2019 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylos procesinės baigties
49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovės ieškinį tenkinant visiškai ir ieškovei priteisiant iš atsakovės 85 533,75 Eur skolą, 4 193,09 Eur delspinigius (iš viso 89 726,84 Eur) bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (89 726,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
50. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendime konstatavo, kad ieškovė turėjo iš viso 2 793,98 Eur advokato pagalbos išlaidų ir sumokėjo 1 609 Eur žyminį mokestį (1 571 Eur už ieškinį ir 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas, todėl teismas sprendė, kad iš viso ieškovė patyrė 4 364,98 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė turėjo 1 450 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškinio suma 89 477,71 Eur, o patenkinta suma 67 591,85 Eur, kuri sudaro 76 proc. ieškinio sumos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovei atlyginama ši dalis bylinėjimosi išlaidų – 1 194 Eur žyminio mokesčio ir 2 123 Eur advokatų pagalbos išlaidų (iš viso 3 317 Eur). Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. papildomu sprendimu priteista iš ieškovės atsakovei 493 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaitęs priteistas sprendimu bylinėjimosi išlaidas, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė ne 3 317 Eur, o 2 824 Eur bylinėjimosi išlaidų.
51. CPK 93 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismo sprendimas nagrinėjamu atveju yra ieškovės naudai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atitinkamai pakeičia Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą bei priteisia ieškovei iš atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas 4 364,98 Eur bylinėjimosi išlaidas, o Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. papildomą sprendimą panaikina.
52. Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 3 172,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (5 t., b. l. 67–69). Be to, ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog 2019 m. rugsėjo 19 d. už apeliacinį skundą sumokėjo 498 Eur žyminio mokesčio. Pagal CPK 93 straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės sumokėta žyminio mokesčio suma priteistina ieškovei iš atsakovės.
53. Iš ieškovės prašymo priteisti 3 172,47 Eur bylinėjimosi išlaidų matyti, kad šias išlaidas sudaro advokato pagalba (ieškovės konsultacijos 171,72 Eur (0,27 val., 0,58 val. ir 0,55 val.); atskirojo skundo rengimas ir su tuo susijos teisinės paslaugos 533,53 Eur; prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo rengimas ir su tuo susijusios teisinės paslaugos 165,58 Eur; apeliacinio skundo rengimas ir su tuo susijusios teisinės paslaugos 2 197,56 Eur; susipažinimas su atsiliepimu į apeliacinį skundą 91,98 Eur (0,75 val.) ir dokumentų pateikimas elektroniniu būdu 12,10 Eur). Visos šios išlaidos (išskyrus 75,64 Eur) buvo patirtos ieškovės 2019 m. IV ketvirtį. Ieškovės išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.10, 8.15, 8.16, 8.19 ir 8.20 punktuose nustatytų priteistinų užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovės, išskyrus 12,10 Eur išlaidų už dokumentų pateikimą elektroniniu būdu, atsižvelgiant į tai, kad tai nėra išlaidos už advokato teisines paslaugas. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 658,37 Eur (3 160,37 Eur + 498 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis bei 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę teismo sprendimo dalį išdėstant taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nimetus“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nimetus“ (juridinio asmens kodas 301657564) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“ (juridinio asmens kodas 187801768) 85 533,75 Eur (aštuoniasdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt tris eurus 75 ct) skolą, 4 193,09 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 9 ct) delspinigius bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 89 726,84 Eur (aštuoniasdešimt devynių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt šešių eurų 84 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 364,98 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų.“
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. papildomą sprendimą panaikinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nimetus“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“ 3 658,37 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Gintaras Pečiulis
Agnė Tikniūtė