Civilinė byla Nr. 2A-204/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01232-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei LR Konstitucijos nuostatų pažeidimų pripažinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškiniu  A. B. prašė: 1) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė jo teisę į teisingą civilinės bylos Nr. 2-1800-262/2010 išnagrinėjimą per trumpiausią laiką, teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir minėtoje civilinėje byloje vykdė diskriminaciją, taikė dvigubus teisingumo standartus jo atžvilgiu; 2) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas sistemingai pažeidinėja jo teises  nagrinėjant civilines bylas pagal jo ieškinius; 3) priteisti jo naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės 151 000 Lt teisingą atlyginimą už jo teisių pažeidimą civilinėje byloje Nr. 2-1800-262/2010, civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, t.y., 150 000 Lt turtinę ir 1 000 Lt neturtinę žalą, sprendimo vykdymą pavedant LR teisingumo ministerijai. Nurodė, kad  2006 m. liepos 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą teisminės gynybos  dėl konstitucinių teisių pažeidimo pripažinimo ir pažeidimų pašalinimo bei padarytos žalos atlyginimo. Nurodė, kad nagrinėdamas jo bylą teismas pažeidė teises į teisingą bylos Nr. 2-1800-262/2010 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, lygybės ir viešumo sąlygomis. Teigė, kad byla neišnagrinėta daugiau nei  penkeri metai,  bylos nagrinėjimas vilkinamas, skiriant teismo posėdžius kas puse metų ir vėliau. Vilkindamas bylos nagrinėjimą teismas pažeidė jo teisę į veiksmingą teisinę gynybą nuo Vilniaus miesto 2-ojo teismo ir Lietuvos generalinės  prokuratūros veiksmų baudžiamojoje byloje, kuriais buvo suvaržytos jo teisės ir pažeisti teisėti interesai. Dėl to jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, konstatavo, kad  Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr.A2-3812/603/2011 (bylos Nr. 2-1800-262/2010) pagal A. B. ieškinį Lietuvos Respublikai dėl pažeistų teisių, pažeidė ieškovo A. B. teisę į  tinkamą teismo procesą šio proceso trukmės aspektu. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Spręsdamas dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio, numatančio kiekvieno žmogaus teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai pagal įstatymą išnagrinėtų įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas, pažeidimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1800-262/2010 (2-3812/2011) nustatė, kad ieškovas į teismą kreipėsi 2006 m. liepos 4 d. Jam 2006 m. liepos 20 d. nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams iki 2006 m. rugpjūčio 30 d. pašalinti ir sumokėti žyminį mokestį. Tiek ši nutartis, tiek nutartis dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo atsakovas buvo apskųstos, buvo šalinami atskirųjų skundų trūkumai. Tik 2007 m. sausio 29 d. ieškovui sumokėjus dalį žyminio mokesčio už ieškinį ir pašalinus ieškinio trūkumus, ieškinys buvo priimtas 2007 m. vasario 5 d. Teismas laikotarpio nuo 2006 m. liepos 4 d. iki 2007 m. vasario 2 d. nelaikė bylos vilkinimu ir nenustatė teismo kaltės.

Gavus atsakovų atsiliepimus, 2007 m. balandžio 11 d. nutartimi byla buvo skirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2007 m. birželio 28 d. Ieškovui teismo šaukimas buvo įteiktas 2007 m. balandžio 19 d., tačiau jis tik 2007 m. birželio 27 d. pateikė prašymą iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išreikalauti eilę dokumentų, posėdžio metu pareikalavo išreikalauti baudžiamąsias bylas, skirti antrą parengiamąjį teismo posėdį. Prašymai buvo patenkinti, byla atidėta, 2007 m. spalio 9 d. paskirtas kitas parengiamasis teismo posėdis. Teismas buvo informuotas, kad bylų atsiųsti negali, nes viena iš jų yra nagrinėjama, o kita persiųsta, pakartotinai iš valstybės institucijų reikalavo pateikti papildomus įrodymus, ieškovui siuntė dokumentų nuorašus. 2007 m. spalio 9 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas, kitas paskirtas 2008 m. sausio 8 d., tačiau tą dieną gautas ieškovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki bus gautos baudžiamosios bylos, todėl ketvirtas parengiamasis  posėdis paskirtas 2008 m. kovo 27 d. Baudžiamoji byla teismui pateikta 2008 m. sausio 23 d., 2008 m. kovo 27 d. ieškovas visam Vilniaus apygardos teismui pareiškė nušalinimą, todėl parengiamasis teismo posėdis atidėtas iki nušalinimo klausimo išsprendimo. Penktas parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2008 m. lapkričio 11 d., 2008 m. spalio 24 d. ieškovas pranešė, kad jis yra suimtas ir prašė užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje. Ieškovo neetapavus ir Lietuvos apeliaciniam teismui negrąžinus baudžiamosios bylos, parengiamasis posėdis buvo atidėtas, 2009 m. kovo 19 d. paskirtas šeštas parengiamasis teismo posėdis. Ieškovą etapavus į kitą teismą, 2009 m. birželio 16 d. teismo posėdis buvo atidėtas, o dėl jo pablogėjusios sveikatos būklės buvo atidėtas ir 2009 m. lapkričio 12 d. teismo posėdis. Be to, 2009 m. lapkričio 12 d. ieškovas teismui pateikė nušalinimo prašymą teisėjai O. G. ir visam Vilniaus apygardos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui atmetus šį pareiškimą, byla skirta nagrinėti 2010 m. gegužės 6 d. Ieškovas pakartotinai pateikė analogišką prašymą, todėl jam 2010 m. birželio 22 d. nutartimi už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskirta 1 000 Lt bauda. Byla grąžinta teismui, 2011 m. sausio 13 d. paskirtas teismo posėdis byloje, gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes ieškovas yra suimtas. 2011 m. sausio 13 d. nutartimi nusišalino teisėja O. G., byla paskirta nagrinėti teisėjai L. L., posėdis paskirtas 2011 m. vasario 11 d. Gautas ieškovo nušalinimas teisėjai, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atmetė nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui prašymą, byla paskirta nagrinėti 2011 m. balandžio 26 d., protokoline nutartimi byla atidėta 2011 m. gegužės 16 d. Paaiškėjus, kad jis yra suimtas ir prašo užtikrinti jo dalyvavimą, byla atidėta ir parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2011 m. birželio 17 d. Posėdžio dieną ieškovas paprašė bylą parengiamajame posėdyje nagrinėti jam nedalyvaujant ir nepereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, nes jis nori pateikti dokumentų originalus. Protokoline nutartimi konstatuota, kad bylos nagrinėjumui pasiruošta, paskirtas teismo posėdis 2011 m. spalio 5 d.. Gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant. Byla buvo išnagrinėta, nutarta sprendimą paskelbti 2011 m. spalio 25 d.. Teisėjai susirgus, sprendimo paskelbimas atidėtas 2011 m. lapkričio 21 d, vėliau bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, byla paskirta į posėdį 2011 m. gruodžio 5 d.. Išnagrinėjus bylą iš esmės, sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2011 m. gruodžio 27 d. Šios dienos sprendimu ieškinys buvo atmestas.

Įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad du teismo posėdžiai buvo atidėti dėl to, kad nebuvo gautos ieškovo prašomos išreikalauti bylos, keturi posėdžiai dėl to, kad ieškovas teikė nušalinimus teisėjams, naudojosi apskundimo teise. Bylos nagrinėjimas taip pat buvo atidėtas dėl vienos teisėjos nusišalinimo, o kitos ligos. Teismas nustatė, kad byla teisme buvo nagrinėjama penkerius metus. Teismo nuomone, bylos nagrinėjimas užtruko tiek dėl objektyvių priežasčių, tiek dėl pasyvaus teismo vaidmens organizuojant bylos nagrinėjimo procesą,  skiriant bylas naujam parengiamajam posėdžiui po pakankamai ilgo laiko tarpo bei nesugebant užkirsti kelio ieškovo piktnaudžiavimui turimomis proceso teisėmis. Teismas taip pat įvertino ieškovo veismus procese, jo prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, šių prašymų pateikimą likus dienai iki teismo posėdžio ir priėjo prie išvados, kad ir pats ieškovas prisidėjo prie per ilgo teismo proceso.

Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjant minėtą bylą buvo pažeista A. B. teisė į tinkamą teismo procesą šio proceso trukmės aspektu, tačiau įvertinus paties A. B. veiksmus (nesavalaikis  prašymų išreikalauti įrodymus  pareiškimas ar nepagrįstas nušalinimų teisėjams ir teismui reiškimas  konkrečiai nagrinėjamoje byloje, kurioje faktiškai teismas tenkino visus ieškovo prašymus atidėdamas parengiamuosius posėdžius, siekiant sudaryti sąlygas A. B. dalyvauti juose), yra pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Teismas nesutiko su ieškovu, kad teismas jo atžvilgiu vykdė diskriminaciją, taikė dvigubus teisingumo standartus, pažeidinėjo jo teises ir tokiais veiksmai pažeidė Konvencijos  13,14 str. str.  bei Konstitucijos 28, 29, 30, 33 str. str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad bylą nagrinėjęs teismas rinko įrodymus, apie tai informavo ieškovą, ėmėsi priemonių, kad užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdžiuose.

Spręsdamas dėl 150 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, teismas nurodė, kad A. B. nenurodė ir neapibūdino patirtos neturtinės žalos turinio, t. y., nuo kada ir kuo jam pasireiškė kokie liekamieji neigiami pokyčiai, kokie moraliniai praradimai, kitokio pobūdžio materialiniai suvaržymai, šių praradimų įtaka tolimesniame visuomeniniame ir/ar šeimyniniame gyvenime, darbinėje veikloje, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kokiomis neigiamomis pasekmėmis pasireiškė galimi jo teisių pažeidimai. Teismo nuomone, vien užtrukęs bylos nagrinėjimas, nesuponuoja patirtos nukentėjusiojo neturtinės žalos.

Teismas taip pat netenkino reikalavimo priteisti 1 000 Lt turtinei žalai atlyginti, nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti, kad A. B. nepiktnaudžiavo procesine teise. Be to, nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti, kad bylos Vilniaus apygardos teisme yra vilkinamos.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinio dalį, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant civilinę bylą buvo pažeisti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktai ir tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas neišnagrinėjo antrojo ieškinio reikalavimo, nepateikė šio reikalavimo atmetimo motyvų, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina.

2. Teismas netinkamai taikė CPK 178 straipsnio nuostatas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nepiktnaudžiavo nušalinimo teise. Ieškovui buvo nepagrįstai paskirta 1 000 Lt bauda. Ieškovo reiškiami nušalinimo prašymai buvo pagrįsti, nes byla buvo išnagrinėta tik po to, kai nusišalino teisėja O. G..

3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nebuvo pažeista ieškovo teisė į veiksmingą teisinę gynybą, kad civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011 nagrinėjimo metu nebuvo vykdoma diskriminacija, dėl to nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalą, kuri nebuvo tinkamai apibūdinta. Moraliniai praradimai ir diskriminacija buvo patirta nagrinėjant ir kitas civilines bylas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR teisingumo ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas nenurodė, kokie iš jo reikalaujamų išreikalauti įrodymų pagrįs jo reikalavimus. Prašydamas priteisti 1 000 Lt turtinei žalai atlyginti, jis nepateikė įrodymų, kad jis tokias išlaidas yra patyręs. Reikalaudamas priteisti neturtinę žalą, atsakovas turi jos faktą ir dydį pagrįsti remdamasis įstatymuose ir teismų praktikoje nustatytais kriterijais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).

Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti jo reikalavimai. Kaip matyti iš byloje esančio ieškovo 2011 m. birželio 17 d. patikslinto ieškinio, jis reikalavo 1) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1800-262/2010 pažeidė jo teisę a) bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką; b) veiksmingą teisminę gynybą; c) vykdė diskriminaciją ir taikė dvigubus standartus. 2) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas sistemingai pažeidinėja ieškovo teises pagal jo civilinėse bylose pareiškiamus ieškinius. 3) priteisti 151 000 Lt už teisių pažeidimą civilinėje byloje Nr. 2-1800-262/2010.

Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti sistemingą ieškovo teisių pažeidimą nagrinėjant jo civilines bylas Vilniaus apygardos teisme

Ieškovas ginčija teismo sprendimo dalį motyvuodamas tuo, kad teismas visiškai nepasisakė dėl antrojo ieškinio reikalavimo, todėl tai yra absoliutus teismo sprendimo dalies negaliojimo pagrindas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad teismas visiškai nepasisakė dėl antrojo ieškinio reikalavimo, nes tam tikri motyvai dėl kitų civilinių bylų, išskyrus pagrindinę šioje byloje nagrinėjamą bylą Nr. 2-1800-262/2010, buvo pateikti. Šiuo atveju teisėjų kolegija esminio proceso pažeidimo dėl motyvų nepateikimo negali konstatuoti, tačiau pastebi, kad šioje byloje buvo padaryti kiti proceso įstatymo pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos proceso trukmei ir sklandžiam bylos nagrinėjimui.

Kaip nustatyta iš bylos aplinkybių, jau ieškinio priėmimo stadijoje iškildavo ieškinio atitikimo įstatymo reikalavimams klausimas. Procesinio dokumento neatitikimams įstatymo reikalavimams pašalinti buvo naudojamasi trūkumų šalinimo institutu, o 2011 m. lapkričio 25 d. Panevėžio apygardos teismas patikslintą ieškinį priėmė tokį, koks jis ir buvo pateiktas (teisėjo rezoliucija) (t. 1, b. l. 23). Kaip minėta, priimtame patikslintame ieškinio pareiškime buvo įtrauktas ir reikalavimas pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas sistemingai pažeidinėja ieškovo teises pagal jo civilinėse bylose pareiškiamus ieškinius. Šiuo atveju teismas, priimdamas patikslintą ieškinį nesvarstė, ar šiame ieškinyje pareikštas minėtas reikalavimas gali būti priimtas.

Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

Kaip matyti iš byloje priimto patikslinto ieškinio, ieškovas prašė pripažinti civilinėje byloje Nr. 2-1800-262/2010 padarytus pažeidimus (reikalavimas Nr. 1) ir priteisti dėl šių pažeidimų atsiradusią 151 000 Lt žalą (reikalavimas Nr. 3). Reikalavimą pripažinti sistemingus Vilniaus apygardos teismo daromus ieškovo teisių pažeidimus ieškovas pareiškė nereikalaudamas kokiu nors būdu modifikuoti jo subjektines teises ir pareigas, todėl tokio reikalavimo tenkinimas nesukels jokių padarinių. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tokį reikalavimą turėjo atsisakyti priimti, o vėliau išaiškinus šias aplinkybes, bylos dalį nutraukti.

Dėl teisės į veiksmingą teisminę gynybą (EŽTK 13 straipsnis) pažeidimo ir ieškovo diskriminavimo (EŽTK 14 straipsnis)

Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, tiek ir dėl efektyvios teisminės gynybos netaikymo civilinėje byloje Nr. 2-1800-262/2010, tiek dėl diskriminacijos. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino EŽTK 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą proceso trukmės aspektu, tačiau atmetė ieškovo reikalavimus dėl neefektyvios teisminės gynybos pripažinimo ir diskriminavimo fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl ieškovo teisių į efektyvią teisminę gynybą pažeidimo minėtoje civilinėje byloje pastebi, kad pagal EŽTK 13 straipsnį kiekvienas,  kurio  teisės  ir  laisvės,  pripažintos  Konvencijoje, buvo  pažeistos, turi  teisę pasinaudoti  efektyvia teisine gynyba  valstybiniuose organuose, nesvarbu, ar tai padarė einantys oficialias pareigas asmenys. EŽTK 6 straipsnio 1 dalis numato, kad nustatant  kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam  pareikštą baudžiamąjį  kaltinimą, jis  turi teisę, kad jo byla būtų  nagrinėjama per  įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo  sąlygomis   pagal  įstatymą  sudaryto  nepriklausomo  ir nešališko teismo. 

Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstas nenustatė teisės į efektyvią teisminę gynybą pažeidimo (EŽTK 13 straipsnis). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus teisių Teismas byloje Jasiūnienė prie Lietuvą (peticijos Nr. 41510/98, 2003-03-06) nurodė, kad nėra būtina nagrinėti skundo pagal Konvencijos 13 straipsnį, kadangi 6 straipsnis yra lex specialis šios pareiškimo dalies atžvilgiu. Taigi nėra pagrindo nustatyti šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl diskriminavimo fakto ir dvigubų standartų taikymo pripažinimo. EŽTK 14 straipsnis numato, kad naudojimasis Konvencijos  pripažintomis  teisėmis  ir laisvėmis turi  būti garantuojamas  be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės,  odos spalvos,  kalbos,  religijos,  politinių  ir kitokių   įsitikinimų,   nacionalinės   ar   socialinės   kilmės, priklausymo  tautinei  mažumai,  nuosavybės,  ginimo  ar  kitokio statuso. Ieškovas, reikalaudamas nustatyti diskriminacijos faktą, savo ieškinyje nenurodė, kokiu pagrindu jis buvo diskriminuojamas, kuo pasireiškė diskriminaciniai veiksmai, apsiribojo bendro pobūdžio fraze, kad tai patvirtins civilinės bylos Nr. 2-1800-262/2010 medžiaga.

Teisėjų kolegijos nuomone, tas faktas, kad bylą nagrinėjęs teismas reikalavo, kad ieškovas, realizuodamas savo teisę kreiptis į teismą, laikytųsi proceso įstatymų reikalavimų, pateiktų teismui CPK reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus, savo nurodomas aplinkybes pagrįstų tinkamais įrodymais, negali būti traktuojamas kaip ieškovo atžvilgiu taikoma diskriminacija. Priešingai, proceso įstatymų laikymasis užtikrina šalių lygiateisiškumo principo laikymąsi, leidžia apibrėžti nagrinėjamo ginčo ribas.

Ieškovas nei savo ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kuo pasireiškė diskriminaciniai veiksmai, kokiais atvejais buvo taikomi dvigubi standartai, šių savo aplinkybių nepagrindė minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu įvykusiais faktais (priimtais sprendimais), kuriuos pagrįstų tos bylos medžiaga. Vien nurodymas, kad bylos medžiaga patvirtina diskriminavimo faktą nėra pakankamas, nes ieškovas savo procesiniame dokumente turi aiškiai nurodyti, kokiais veiksmais jis buvo diskriminuojamas. Būtent tai ieškovui siūlė teismas per nustatytą terminą trūkumams pašalinti. Ieškovui nenurodžius kuo pasireiškė jo diskriminacija, nėra galimybės konstatuoti EŽTK pažeidimo fakto, o tai, kad teismai reikalauja laikytis teisės aktų reikalavimų ir savo teisę į teisminę gynybą realizuoti laikantis procesinių teisės normų negali būti laikoma diskriminuojančiu elgesiu.

Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų pažeidimo

Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė civilinėje byloje Nr. 2-3812-603/2011 (2-1800-262/2010) padarytų Konstitucijos 28, 29, 30 33 straipsnių pažeidimus. Minėtuose Konstitucijos straipsniuose yra įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, asmenų lygybės principas, teisės į teisminę gynybą principas, teisė skųsti priimtus sprendimus.

Teisėjų kolegija nenustatė, kokiais veiksmais ar neveikimu šie principai ar teisės buvo pažeisti nagrinėjant minėtą civilinę bylą. Tai, kad ieškovas buvo įpareigojamas pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus, ar tai, kad jam buvo paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise negali būti laikoma Konstitucijoje įtvirtintų principų ir teisių pažeidimų. Priešingai, teismas, įpareigodamas ieškovą laikytis įstatymo reikalavimų, užtikrina tiek įstatymo viršenybės principo laikymąsi, tiek užtikrina asmenų lygybės principo laikymąsi, taip pat garantuoja, kad teisminė gynyba bus efektyvi.

Dėl 1 000 Lt turtinės žalos atlyginimo

Kaip nustatyta iš ieškovo patikslinto ieškinio, jis reikalavimą atlyginti 1 000 Lt turtinę žalą grindžia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi, kuria ieškovui buvo paskirta 1 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio apelianto reikalavimo pastebi, kad jam paskirta 1 000 Lt bauda nėra jam teismo neteisėtais veiksmais padaryta žala, o tai yra teismo pritaikyta sankcija už ieškovo padarytus procesinius pažeidimus, šiuo atveju už piktnaudžiavimą teise. Šios nuobaudos esmė yra ta, kad užkirsti kelią daromiems pažeidimams, o šis tikslas yra pasiekiamas per neigiamų pasekmių sukėlimą nusižengusiam proceso dalyviui. Šiuo atveju ieškovo sudrausminimas paskiriant jam baudą negali būti laikomas teismo neteisėtais veiksmais, o paskirta bauda negali būti laikoma jam padaryta žala. Šiuo atveju ieškovui bauda buvo paskirta už tai, kad jis pakartotinai pateikė analogišką prašymą dėl nušalinimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ta aplinkybė, kad teisėja O. G. vėliau pati nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, reiškia jam paskirtos baudos nepagrįstumą ir žalos padarymo faktą. Su tokiais ieškovo teiginiais negalima sutikti, nes teisėja nusišalino dėl to, kad nekiltų abejonių dėl jos nešališkumo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas priteisti 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas reikalavo po 50 000 Lt priteisti už per ilgą teismo procesą, už teisės į efektyvią teisminę gynybą pažeidimą bei už diskriminavimą.

Apeliacinės instancijos teismui nenustačius ieškovo diskriminavimo fakto ir teisės į efektyvią teisminę gynybą pažeidimo, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą už šių teisių pažeidimą.

Spręsdama dėl neturtinės žalos (50 000 Lt) atlyginimo už per ilgą teismo procesą, teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas šio ieškovo reikalavimo netenkino iš esmės dėl to, kad bylos nagrinėjimas užtrūko tiek dėl ieškovo piktnaudžiavimo teisėmis, tiek dėl teismo nesugebėjimo aktyviai organizuoti darbą, užkirsti kelia piktnaudžiavimui, todėl atleido atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose taip pat nenurodė, kuo pasireiškė jam padaryta neturtinė žala.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo motyvus dėl atsisakymo ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą už per ilgą teismo procesą ir ieškovo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, turi nurodyti ir apibūdinti šios neturtinės žalos turinį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš nustatytų aplinkybių matyti, jog prie bylos nagrinėjimo ilgos trukmės prisidėjo ir ieškovas, prieš pat teismo posėdį reikšdamas prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją.

Įvertinusi tą aplinkybę, kad pats ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie bylos vilkinimo bei į tai, kad jis neturtinės žalos padarymo fakto neįrodinėjo, apsiribojo vien tik reikalavimo pareiškimu, teisėjų kolegija mano, kad jo teisių pažeidimo pripažinimas yra pakankamai teisingas neturtinės žalos atlyginimas. Tokią išvadą kolegija daro tiek įvertinusi minėtas faktines aplinkybes, tiek vadovaudamasi EŽTT praktika (Žičkus prieš Lietuvą (peticijos Nr. 26652/02), 2009 04 07).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Civilinio proceso kodekso 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs ieškovas A. B., todėl ieškovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti sistemingą ieškovo teisių pažeidimą nagrinėjant jo civilines bylas Vilniaus apygardos teisme, panaikinama ir ši bylos dalis nutraukiama. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo A. B. reikalavimas pripažinti sistemingą jo teisių pažeidimą nagrinėjant jo civilines bylas Vilniaus apygardos teisme, panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.