Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-444-1286-11].doc
Bylos nr.: N-444-1286-11
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N444-1286/2011

Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00069-2010-4

              Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7

(S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2010 m. vasario 11 d. nutarimu pripažino R. K. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1242 straipsnio 2 dalyje ir skyrė jam 1500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. Nuobauda skirta už tai, kad R. K. 2010 m. vasario 8 d., apie 21.15 val., Šilutėje, Turgaus – Pievų ir Pievų – Žuvų gatvių sankryžose, chuliganiškai vairavo automobilį, t. y. tyčia stipriai spaudė akseleratoriaus pedalą ir važiavo nesaugiu atsižvelgiant į eismo sąlygas greičiu, dėl to automobilis pradėjo slysti, važiuodamas didino greitį ir Pievų – Žuvų gatvių sankryžoje nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šaligatvio, tuo sukeldamas realų pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui. Tuo R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 19, 88, 88.2, 105, 125, 133 punktuose numatytus reikalavimus.

R. K. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – Institucijos nutarimą panaikino, pripažino R. K. kaltu padarius ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 40 litų baudą.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą. Institucijos nuomone, byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių R. K. kaltę dėl ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. R. K. argumentas, jog automobilio slydimą sąlygojo slidi kelio danga, turėtų būti vertinamas kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės. Tuo tarpu pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės nekelia abejonių, jog R. K. automobilį vairavo chuliganiškai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

II.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

R. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis chuliganiškai vairavo automobilį, t. y. tyčia stipriai spaudė akseleratoriaus pedalą ir važiavo nesaugiu atsižvelgiant į eismo sąlygas greičiu, dėl to automobilis pradėjo slysti, važiuodamas didino greitį ir Pievų – Žuvų gatvių sankryžoje nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šaligatvio, tuo sukeldamas realų pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui. Institucijos nutarime ši veika kvalifikuota pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas perkvalifikavo į ATPK 1241 straipsnio 6 dalį. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su tokiu veikos perkvalifikavimu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu R. K. veiką perkvalifikavo konstatavęs, jog byloje neįrodyta, kad pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, taip pat – kad jis kėlė grėsmę aplinkiniams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų byloje esančių įrodymų.

Iš byloje esančių pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 37, 38), pareigūno paaiškinimų teismo posėdžio metu (b. l. 53) matyti, kad pareigūnai tiesiogiai stebėjo daromą pažeidimą, matė, kaip automobilis Audi 80, neatsižvelgdamas į važiavimo ir meteorologines sąlygas, nestabdydamas suko į kairę, slydo, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, vėliau vėl didindamas greitį nuvažiavo link gyvenamųjų namų, kur sukdamas į kairę vėl privertė automobilį slysti, dėl ko vairuotojas automobilio nesuvaldė ir užvažiavo ant šaligatvio. Pareigūnams buvo akivaizdu, kad tai daroma tyčia. Toks vairavimo būdas yra aiškiai pavojingas. Pažymėtina, kad pareigūnai nurodė, jog automobilyje sėdėjo keleivis, be to, gatvėje stovėjo automobilis. Pareigūnai su atsakomybėn traukiamu asmeniu nėra pažįstami, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo. Taip pat iš pareigūnų sudarytos schemos (b. l. 39) matyti, kad pažeidėjo vairuotas automobilis važiavo netoli gyvenamųjų namų. Dėl šių priežasčių spręstina, kad toks pavojingas vairavimas kėlė grėsmę tiek pačiam vairuotojui, tiek vairuotame automobilyje sėdėjusiam asmeniui, tiek stovinčiam gatvėje automobiliui. Vien tai, kad neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sužalotas kitiems asmenims priklausantis turtas ar asmenų sveikata, nepaneigia grėsmės kėlimo fakto ir nėra aktualu kvalifikuojant veiką pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį, kadangi eismo įvykio metu padarius žalą, atsakomybė kiltų pagal kitas teisės normas. Taip pat pabrėžtina, kad pats atsakomybėn traukiamas asmuo pirminiame paaiškinime pripažino protokole užfiksuotas faktines aplinkybes, taip pat nurodė, jog pavojingai manevravo, nes norėjo, kad automobilis slystų į šonus (b. l. 40). Tai rodo asmens požiūrį į daromą veiką ir leidžia spręsti dėl tyčios jo veikoje buvimo. Savo poziciją R. K. pakeitė tik kreipdamasis į teismą. Toks jo versijų nenuoseklumas turėjo būti įvertintas kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tinkamai netyrė pirminių atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų.

Tad, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. K. veika perkvalifikuota nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimas naikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutarimą R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                                Antanas Ablingis

 

 

                                                                                                                              Ričardas Piličiauskas

 

 

                                                                                                                              Virgilijus Valančius