Civilinė byla Nr. e2A-1957-643/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33604-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui I. D. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Vilnius“, antstolis V. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. K. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių santuoką, sudarytą 2002 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės, paliekant ieškovei pavardę – ,,K.”, atsakovui - ,,D.”; nustatyti šalių dukros P. D. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo P. D. išlaikyti 14 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo; po 400 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise garažą (boksą) G-28, 19.28 kv. m ploto (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), automobilį Mitsubishi Outlander (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)), automobilį Peugeot 307 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)); 57 661,64 Eur ieškovės gautų pagal 2021 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį; priteisti ieškovei iš atsakovo 23 932,67 Eur kompensaciją už jai priklausančią didesnę dalį bendrame turte, 7 298,79 Eur kompensaciją už ieškovės sumokėtas bendras skolas; nustatyti, kad prievolės sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui V. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Mano būstas Vilnius“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-34436-1097/2020 yra šalių bendros prievolės ir abi šalys atsako pagal šias prievoles kaip solidarūs skolininkai.
2. Ieškovė paaiškino, kad šalys susituokė 2002 m. kovo 7 d., turi nepilnametę dukrą P. D., atsakovas jau daugiau kaip penkeri metai yra išvykęs nuolat gyventi į užsienį, žadėdamas grįžti, kai uždirbs daugiau, o ieškovė su dukra liko gyventi Lietuvoje. Nurodė, kad atsakovui išvykus, šalys matėsi vos vieną – du kartus per metus, nuo 2020 metų nesimatė išvis, dėl nesilankymo Lietuvoje atsakovas prarado leidimą gyventi šalyje, be to, po išvažiavimo sutuoktinis nustojo skirti išlaikymą vaikui, neprisidėjo prie šeimos bendro ūkio kūrimo. Paaiškino, kad atsakovas nesimatė su dukra jau keliolika mėnesių, pats jai neskambina, išlaikymą moka nereguliariai ir visiškai nepakankamą. Nurodė, kad esant tinkamam išlaikymui, kas mėnesį, dukros maistui yra skirtina 200 eurų, drabužiams, avalynei – 50 eurų, vaistams – 20 eurų, higienos priemonėms – 30 eurų, lavinimo priemonėms (mokslas, būreliai, treniruotės, kelionės ir pan.) – 350 eurų, buto išlaikymui – 50 Eur, iš viso 700 eurų. Ieškovė išleidžia vaikui išlaikyti apie 1 000 Eur kas mėnesį. Pažymėjo, kad atsakovo oficialus atlyginimas yra 945,49 Eur ir kadangi ieškovės pajamos yra pusantro karto mažesnės, nei atsakovo, pastarasis privalo didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nes šiuo metu jis visiškai neprisideda prie įprastinės vaiko priežiūros, kuri tenka vienai ieškovei, niekada nepasiima dukros, nekviečia į svečius, net kelioms dienoms, nepadeda kitaip. Taip pat paaiškino, kad nemokėdamas viso vaikui priklausančio išlaikymo, tėvas turi išlaikymo įsiskolinimą, kuris už trejus metus iki šio ieškinio pateikimo yra 14 400 Eur (400 Eur x 36 mėn.).
3. Nurodė, kad ieškovei prieš du metus praradus darbą ir atsakovui nustojus mokėti būsto kreditą, susidarė dideli įsiskolinimai, šalims grėsė vienintelio turėto buto, kuriame ieškovė gyveno su vaiku, priverstinis pardavimas, dėl to 2021 m. rugsėjo 15 d. teko skubiai parduoti šalių bendrą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis nedalyvavo nei pirkėjų paieškoje, nei padėjo ieškovei su vaiku išsikraustyti iš parduoto buto, nei surasti joms kitą gyvenamąją vietą. Pažymėjo, kad pasinaudodamas būtinybe parduoti butą kuo skubiau, atsakovas 2021 m. gegužės 7 d. įgaliojime, kuriuo leido ieškovei atstovauti jam parduodant būstą, nurodė, kad 1/2 pardavimo kainos turi būti pervesta į jo asmeninę sąskaitą, tačiau sutuoktinis negavo ieškovės išankstinio sutikimo tokiam atstovavimo turiniui, žadėjo skirti savo dalį kito būsto Lietuvoje pirkimui, teigė, kad užtikrins ieškovės ir vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas. Akcentavo, kad tuo metu ieškovė dar pasitikėjo atsakovu, be to, gulėdama ligoninėje, neturėjo galimybės ginčytis dėl įgaliojimo turinio, tačiau gavęs 1/2 dalį pardavimo kainos, atsakovas neskyrė iš jos net dalies nei susidariusioms skoloms padengti, nei kitam būstui nusipirkti ir visus įsiskolinimus (10 947,88 Eur) padengė ieškovė iš jai pirkėjų pervestos kainos dalies, o sutuoktinis atsisakė kompensuoti ir šių mokėjimų dalį. Taip pat nurodė, kad atsakovui atsisakius skirti lėšas kito būsto pirkimui, ieškovės turimų lėšų nebeužteko įsigyti bent dviejų kambarių butą, dukrai šiuo metu yra jau penkiolika metų, todėl vieno kambario butas objektyviai negali užtikrinti tinkamų vaiko ir ieškovės gyvenimo sąlygų. Pažymėjo, kad šiuo metu ieškovė su dukra gyvena pas draugus panaudos sąlygomis, sutartis baigiasi po kelių mėnesių.
4. Pažymėjo, kad po sutuoktinio neveikimo ir manipuliavimo, dėl kurio ieškovė su vaiku faktiškai liko gatvėje, ieškovė nebegali taikstytis su atsakovo vengimu jau kelis metus išlaikyti šeimą, todėl laiko jų santuoką faktiškai iširusia ir prašo ją nutraukti dėl sutuoktinio, palikusio šeimą ir daugiau kaip metai neteikusio išlaikymo, kaltės. Pabrėžė, kad dukra nuo jos gimimo rūpinasi ieškovė, ji maitina ir aprengia vaiką, aprūpina jį lavinimo ir laisvalaikio priemonėmis, užtikrina sveikatos apsaugą, santykiai su vaiku yra labai artimi, visą laisvą laiką ji skiria dukrai, užtikrindama visų jos protingų poreikių patenkinimą. Pabrėžė, kad ieškovės mėnesinės pajamos – apie 600 Eur (atskaičius mokesčius) kartu su atsakovo mokėtinu vaiko išlaikymu yra visiškai pakankamos išlaikyti vaiką, ieškovę ir gyvenamąjį būstą.
5. Taip pat nurodė, kad šiuo metu šalims bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso: garažas (boksas) G-28, 19.28 kv. m ploto, (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 7 660 Eur vidutinės rinkos vertės; 126 271,46 Eur, gauta pagal 2021 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (137 219,64 Eur, gauta iš pirkėjų– 10 948,18 Eur, sumokėta įsiskolinimų už parduotą butą, automobilis Mitsubishi Outlander (valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini)), netinkamas remontui po eismo įvykio, 100 Eur vertės. Iš viso, ieškovės skaičiavimais, – 134 031,46 Eur. Automobilis Peugeot 307 (valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini)), 2004 m. rugpjūčio 31 d. pirmos registracijos, 350 Eur vertės, buvo ieškovės įsigytas 2021 m. rugpjūčio 23 d., jau nebevedant su atsakovu bendro ūkio, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės įgytas dovanojimo sutarties pagrindu asmeninėn nuosavybėn, todėl nėra dalintinas. Pažymėjo, kad ieškovės dalis bendrame turte yra 89 354,31 Eur (134031,46 Eur / 3 x 2), atsakovo – 44 677,15 Eur. Prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/02067 yra šalių bendra prievolė, nes atsirado 2014 m. šalims vedant bendrą ūkį. Prievolė UAB „Mano būstas Vilnius“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-34436-1097/2020 yra šalių bendra prievolė, nes atsirado dėl šalių bendro buto, (duomenys neskelbtini), išlaikymo.
6. Atsakovas I. D. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu dėl santuokos nutraukimo. Paaiškino, kad santuoka sudaryta 2002 m. kovo 7 d., santuokoje gimė 2 vaikai – dukros K. ir P., kartu gyveno ir žmonos dukra. 2018 m. atsakovas išvyko dirbti į užsienį, turėdamas tikslą pagerinti šeimos materialinę padėtį. 2019 m. prasidėjo Covid-19 pandemija, 2020 m. sienos buvo uždarytos, bendravimas sumažėjo, gyvenant atstumu santykiai atšalo ir šeima faktiškai iširo.
7. Nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, šalių dukra K., kuriai dar nesukako 24 metai, nuolat gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini), o jos išlaikymas yra tik atsakovo pareiga, todėl prašė teismą įvertinti šią aplinkybę ir atsižvelgti į tai. Aplinkybę, kad atsakovas nuolat teikė pinigus ieškovei ir dukrai, jis grindė banko pavedimais ir teikė banko sąskaitos lėšų analizės lentelę, per 3 metus ieškovei buvo pervesta 37 500 Eur, sumokėta už P. mokyklą 6 850 Eur ir t.t., taip pat per Medicinos banką buvo atlikti pavedimai ieškovei. Nurodė, kad atsakovas, nuolat teikdamas išlaikymą, elgdamasis sąžiningai, jokių vaiko ar ieškovės teisių nėra pažeidęs, o ieškovė nesugebėjo ir nemoka tinkamai disponuoti pinigais, jai būdingas pinigų iššvaistymas, emociniai pirkimai ir pan., todėl ir vaikų finansavimas dažnai vyko tiesiogiai vaikui, tokiu atveju atsakovas buvo užtikrintas, kad vaikas turi pinigų, yra aprūpintas. Pažymėjo, kad skolų atsiradimas, buto netekimas, pardavimas įvyko tik dėl ieškovės neatsakingų veiksmų.
8. Pabrėžė, kad ieškovės turtinė padėtis nėra bloga, ji yra sveikas žmogus, darbingo amžiaus, ieškinyje nurodė, kad jos pajamos, atskaičius mokesčius, sudaro 600 Eur, turi žemės sklypą, automobilius, pinigų po buto pardavimo. Sutiko, kad automobiliai atitektų ieškovei.
9. Atsakovo vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad santuoka iširo tik dėl jo kaltės ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir, sprendžiant turto padalijimo klausimą, reikia vadovautis sutuoktinių bendro turto lygių dalių principu. Sutiko, kad dukros gyvenamojo vieta būtų nustatyta su motina, o jeigu dukra pageidaus gyventi su juo, atsakovas visada tam pritars. Akcentavo, kad atsakovo santykiai su dukra yra puikūs, palaikomi tiesiogiai, gyvam bendravimui trukdė objektyvios priežastys – pandemijos ribojimai, be to, 2021 m. atsakovas buvo atvykęs į Lietuvą, kai ieškovė gulėjo ligoninėje, Vilniuje buvo apie mėnesį, rūpinosi dukra, ieškove, aplankydavo ją ligoninėje ir t.t. Sutiko, kad dukros išlaikymui būtų priteista po 266,83 Eur kas mėnesį, o su reikalavimu dėl įsiskolinimo nesutiko. Atsakovas nesutiko, kad garažas būtų priteistas ieškovei, nes garažas yra šalių bendras sutuoktinių turtas, jo rinkos vertė sudaro apie 20 000 Eur, todėl jis siūlytų parduoti garažą ir pinigus padalinti lygiomis dalimis arba ieškovė turi jam sumokėt kompensaciją perleidimo jai atveju.
10. Atsakovas kategoriškai nesutiko su teiginiais, neva, jis neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, be to, mano, kad toks įsiskolinimo padidinimas yra nesąžiningas, nemotyvuotas ir neįrodytas, nes ieškovė nepateikia įrodymų tokio dydžio išlaikymui. Nurodė, kad į bylą pateikti atsakovo banko sąskaitų įrašai, pagal kuriuos darytina vienareikšmiška išvada, kad atsakovas materialiai prisidėjo prie šeimos išlaikymo ir pervestos sumos yra žymiai didesnės, negu reikalaujama skola, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovas V. K. pervedė 41 269,29 Eur, P. D. 18 816,66 Eur, K. D. – 21 970, 00 Eur. Atsakovo nuomone, abu tėvai yra darbingo amžiaus, sveiki, o ieškovė neįrodė, kad vaikui būtinas 1 000 Eur išlaikymas per mėnesį. Atsakovas pabrėžė, kad nėra jokio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovės argumentai dėl įgaliojimo dėl būsto pirkimo nėra teisiškai reikšmingi ir nėra laikomi pagrindais nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį (su patikslinimais) tenkino iš dalies: santuoką, sudarytą 2002 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukė, pripažino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei V. K. paliko pavardę – ,,K.“, atsakovui I. D. – ,,D.“; nustatė šalių nepilnametės dukros P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove motina V. K.; priteisė P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą 316,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 13 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė įstatyminę nepilnametės atstovę motiną V. K.; pripažino, kad prievolės V. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Mano būstas Vilnius“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-34436-1097/2020 yra šalių V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendros prievolės ir abi šalys atsako pagal šias prievoles kaip solidarūs skolininkai. Taip pat priteisė ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise automobilį Mitsubishi Outlander (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)), automobilį Peugeot 307 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)), asmeninės nuosavybės teise garažą (boksą) G-28, 19.28 kv. m ploto (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11 525,91 Eur kompensaciją. Bylą dalyje dėl 4 798,33 Eur išlaikymo įsiskolinimo P. D. ir 57 661,64 Eur ieškovei priteisimo nutraukė, o likusiose dalyse ieškinio (su patikslinimais) reikalavimus atmetė. Taip pat priteisė atsakovui I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 997,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, grąžino ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 880 Eur žyminio mokesčio, priteisė valstybei iš atsakovo I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 85 Eur žyminio mokesčio.
12. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra pagrindo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes byloje esantys įrodymai patvirtino, jog atsakovas nuo šeimos išlaikymo tikrai nenusišalino, dengė būsto kreditą, mokėjo už vaikų mokslus, dengė skolas, siuntė pinigus tiek ieškovei, tiek šalių dukroms, ieškovei susirgus važiavo į Lietuvą prižiūrėti nepilnametės dukros. Teismas pažymėjo, kad ieškovė didele dalimi kito sutuoktinio kaltę sieja su nepakankama finansine parama, turtinių interesų užtikrinimu, tačiau iš esmės pripažįsta, kad atsakovas dėjo pastangas finansiškai rūpintis šeimą, nors jos ir ne visada buvo sėkmingos, o, teismo nuomone, tai, kad atsakovo galimybės, susijusios su šeimos išlaikymu, ne visada atitiko ieškovės norus ir lūkesčius nėra pagrindas vertinti kaip atsakovo kaltę, todėl sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
13. Teismas vertino, kad iš prašymų pateiktų dokumentų matyti tik tai, kad apie 1 000 Eur/mėn suma buvo išleista visos šeimos (ieškovės ir šalių nepilnametės dukros) poreikiams – maistui, transportui (degalams), drabužiams, stomatologo paslaugoms (nepateikta duomenų, kad paslaugos buvo suteiktos), 125 Eur sumokėta už dukros muzikos mokyklą, tačiau tai yra mokėjimas ne už vieną mėnesį, kas reiškia, jog tokio dydžio išlaidos stomatologo paslaugoms, darbužiams patiriamos ne kiekvieną mėnesį, ieškovė to neįrodinėjo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė didesnių vaiko poreikių nei minimali mėnesinė alga, todėl ja ir vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Teismas vertino, kad ieškovei tenka didesnė rūpesčio vaiku dalis, ji visada yra šalia dukros, todėl nurodė, jog iš vaikui išlaikyti reikalingos mėnesinės sumos valstybės skiriama išmoka neatimama, kadangi ieškovė, gaudama išmoką už vaiką ir būdama šalia vaiko, turės galimybę patenkinti daugiau ir įvairesnių, vaiko poreikių, tų poreikių, kuriuos reikia tenkinti nedelsiant ir pan., ir sprendė, kad tarp šalių dalintina 633 Eur/mėn. P. D. išlaikymo suma, priteisiant P. D. iš atsakovo I. D. 316,50 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gruodžio 13 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Teismas sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimas už ieškovės prašomą laikotarpį nepriteistinas, nes abi šalys pagal žodinį susitarimą vedė bendrą ūkį ir atitinkamose srityse pagal savo pajamas prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, be to, dalinant šalių prievoles, iš atsakovo priteista dalis taip pat ir už komunalinių patarnavimų išlaidas. Vertino, jog byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu šalių dukrai būtų ko nors trūkę ar ieškovė prie dukros išlaikymo būtų prisidėjusi akivaizdžiai didesne dalimi nei atsakovas.
15. Teismas, ieškovės argumentus dėl to, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, vertino kritiškai, nes šalims pasiskirsčius sritis, už kurias jos buvo atsakingos, atsakovui teko sritis dėl dukros išlaikymo, kuri reikalauja didesnių sumų. Atsižvelgdamas į tai, teismas bylą dalyje dėl 4 798,33 Eur išlaikymo įsiskolinimo P. D. nutraukė, ieškovei atsisakius šių reikalavimų, o likusioje dalyje reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetė.
16. Teismas nustatė, kad nors ieškovė reiškia reikalavimą priteisti jai 57 661,64 Eur, ieškovės gautų pagal 2021 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (68 609,82 Eur-10 948,18 jos sumokėtų įsiskolinimų), tačiau tarp šalių už santuokos metu įgytą ir parduotą nekilnojamąjį turtą gauti pinigai yra pasidalinti po 1/2, abi šalys tuos pinigus gavo iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ir leido savo nuožiūra, ieškovė taip pat ir sudarydama preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pervesdama savo motinai lėšas už ieškovei padovanotą turtą, todėl sprendė, kad 57 661,64 Eur suma netrauktina į sutuoktinių bendro turto balansą, o dėl įvardinamų lėšų ieškovei priteisimo ginčo tarp šalių nėra, be to, nei viena iš šalių nesiekė nustatyti, kiek santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienai yra dalintinų lėšų. Atsižvelgdamas į tai, teismas bylą šioje dalyje nutraukė, o ieškovei grąžino sumokėtą žyminį mokestį už šį turtinį reikalavimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
17. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad šalių dukra lieka gyventi su ieškove, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Vertino, jog iš atsakovo šalių dukrai priteisiamas pakankamas išlaikymas, taip pat bus mokama valstybės skiriama išmoka vaikui, kuri neįtraukta į tarp šalių dalinamą vaiko išlaikymo sumą. Pažymėjo, kad vaiko išlaikymo prievolės kreditorius yra pats vaikas, o ne tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kas reiškia, jog esant galimybei vaiko poreikius tenkinti, priteisiant išlaikymą periodine pinigų suma, nėra pagrindo tai sieti su tėvų tarpusavio turtiniais reikalavimais. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 23 932,67 Eur kompensaciją už jai priklausiusią didesnę dalį bendrame turte.
18. Teismas taip pat vertino, jog ieškovė turės galimybę išmokėti kompensaciją už garažą (16 500 Eur), kadangi turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, be to, pats garažas yra likvidus turtas. Taip pat teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 4 974,09 Eur kompensaciją už bendrų šalių prievolių įvykdymą. Reikalavimo dalyje dėl kompensacijos priteisimo už avansą, sumokėtą už planuotą įsigyti butą, teismas netenkino, nenustačius, kad atsakovas būtų davęs sutikimą tokiam sandoriui ar ieškovė būtų veikusi šeimos interesais, nes atsakovas ieškovei buvo nurodęs, kad buto be apdailos pirkimui nepritaria, todėl teismo nuomone, tokios išlaidos, nesant suderintam pakankamai didelės vertės pirkiniui, negali būti vertinamos kaip susijusios su šeimos poreikių tenkinimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
19. Ieškovė V. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti: 1. nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 2002 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini) CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės; 2. nustatyti, kad ieškovei priklauso 2/3 dalys bendro turto, atsakovui – 1/3; 3. priteisti ieškovei iš atsakovo 15678,58 Eur kompensaciją už jai priklausančią didesnę dalį bendrame turte ir ieškovės lėšomis įvykdytas bendras šalių prievoles; 4. pakeisti teismo sprendimo motyvus, nurodant, kad atsakovui priteistina kompensacija už jo dalį Garažo yra 5 500 Eur; 5. panaikinti teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovui iš ieškovės priteisimo; 6. panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui iš ieškovės priteisimo; 7. pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei iš atsakovo priteisimo pirmos instancijos teisme, priteisiant 1 328,35 Eur; 8. priteisti valstybei ieškovės atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Taip pat prašo taikyti atsakovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, esančių lėšų priverstinį įkeitimą 7437,75 Eur sumai iki 2025 m. gegužės 16 d. arba iki teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo visiško įvykdymo, priklausomai nuo to, kuri aplinkybė atsiras anksčiau.
20. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsiaiškino tikrą santuokos nutraukimo priežastį ir priėmė nepagrįstą sprendimą, nes būtent atsakovas vienašališkai ir netikėtai, neįspėdamas apie ilgus metus nusistovėjusios tvarkos pakeitimą, atsisakė vykdyti savo kaip sutuoktinio prievoles, dėl ko santuoka faktiškai nustojo egzistuoti, būtent paaiškėjus visiškam atsakovo abejingumui šeimos interesams, tapo akivaizdu, kad santuoka yra nebeįmanoma, bei po kelių savaičių buvo pateiktas ieškinys dėl jos nutraukimo, o aplinkybių, kaip šalys gyveno iki aprašytų įvykių, dėstymas teismo sprendime neturi jokios įrodomosios reikšmės vertinant dėl ko iširo šalių santuoka.
21. Nurodo, kad įstatymas numato, kad sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, yra atsakingas už vaiko likimą žymiai daugiau, nei skyrium gyvenantis tėvas, kurio prievolės apsiriboja vien priteisto išlaikymo mokėjimu, todėl jeigu byloje yra nustatomas objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti svarbiausią vaiko teisę – į tinkamas gyvenimo sąlygas, ir nėra kitų svarbesnių sutuoktinių poreikių, turtas privalo būti skirstomas nelygiomis dalimis.
22. Paaiškina, kad ieškovė nuo darbo praradimo 2019 m. neturi reguliarių, bent kiek didesnių pajamų, vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, o atsakovas turi perspektyvią ir pelningą oro inžinieriaus specialybę, ieškovė – vidurinį išsilavinimą, skyrė paskutinius dvidešimt metų didžiąja dalimi šeimai, namų ūkiui, dėl ko yra praradusi turėtus darbo įgūdžius, negali gauti adekvačių pajamų, atsakovas yra aprūpintas gyvenamuoju plotu, nes niekada nepriklausė nuo Lietuvoje turėto buto, gyveno (duomenys neskelbtini) tik retkarčiais, ir paskutinius du metus apskritai nesilankė Lietuvoje. Taip pat nurodo, kad ji su dukra nuo išsikėlimo iš buto (duomenys neskelbtini), gyvena pas draugus, už simbolinį atlyginimą, nuolatinėje įtampoje, nes byla nagrinėjama jau beveik du metus, savininkams butas reikalingas patiems, o švaistyti lėšų nuomai su perspektyva po kelių metų atsidurti gatvėje, ieškovė negali, motinos jai padovanotas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur vertės, nepagerino ieškovės turtinės padėties, nes tuo pat metu ji skyrė 78 metų amžiaus motinai 8 250 Eur paramą.
23. Pažymi, kad iš atsakovo priteistas 316,50 Eur išlaikymas per mėnesį yra ne „gana didelis“, kaip teigiama teismo sprendime, bet minimalus, skirtas tenkinti pačius pirminius vaiko poreikius: maisto, drabužių, avalynės, vaistų, mokymosi priemonių ir pan., įvertinus dabartinį kainų lygį, šio išlaikymo akivaizdžiai nepakanka vaiko teisei į tinkamas gyvenimo sąlygas bent iš dalies užtikrinti, be kita ko, šiuo metu išlaikymas yra išieškomas priverstinai, kas reiškia, jog jo mokėjimas bus nutrauktas iš karto po arešto atsakovo lėšoms panaikinimo ir atsakovui gyvenant Rusijoje ir neturint Lietuvoje ar Europos Sąjungoje jokio likvidaus turto, tolimesnis išlaikymo išieškojimas taps faktiškai neįmanomas, todėl vaikas negali prarasti jokių garantijų ar teisių, dėl tėvų santuokos nutraukimo ar kitų nuo jo nepriklausančių aplinkybių.
24. Akcentuoja, jog ieškovė negali be atsakovo pagalbos įsigyti buto, kuris užtikrintų vaikui tokias pat ar bent panašias gyvenimo sąlygas, prie kurių jis priprato santuokos metu, ir kurioms turi teisę ir po santuokos nutraukimo, nes analogiško buto nuoma, o ne pirkimas, yra visiškai nuostolingas lėšų investavimo būdas, nes nuomojantis buto vertė neišlieka, po kelių metų gautos iš pardavimo lėšos pasibaigs.
25. Ieškovė paaiškina, jog šalims bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso: garažas (boksas) G-28, 19.28 kv. m ploto, (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 16 500 Eur vidutinės rinkos vertės; 127 271,46 Eur, gauta pagal 2021 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (137219,64 Eur, gautų iš pirkėjų (priedas Nr. 6, sutarties 2.1 p.) – 9 948,18 Eur, sumokėtų įsiskolinimų už parduotą butą), automobilis Mitsubishi Outlander (valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris: (duomenys neskelbtini)), netinkamas remontui po eismo įvykio, 100 Eur vertės (priedas Nr. 13), viso – 143871,46 Eur. Nurodo, kad ieškovės dalis šiame turte yra 95 914,31 Eur (143871,46÷3×2), atsakovo – 47 957,15 Eur (143871,46÷3), kadangi ji pagal 2021 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį gavo 68 609,82 Eur, be to jai nuosavybės teise priteistas Garažas, automobilis Mitsubishi, o atsakovas pagal minėtą sutartį gavo 68 609,82 Eur, jai iš atsakovo turėtų būti priteistina 10 704,49 Eur (95914,31 Eur - 68 609,82 Eur - 16 500 Eur – 100 Eur). Pažymi, kad kartu su 4 974,09 Eur suma už jos lėšomis padengtas bendras šalių prievoles, iš atsakovo priteistina 15 678,58 Eur kompensacija (10704,49 Eur + 4974,09 Eur), atsakovas išsaugoja likusią sumą, pervestą pagal minėtą sutartį – 52 931,24 Eur (68609,82 Eur – 15678,58 Eur). Ieškovės nuomone, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismo sprendimo dalis priteisti iš jos kompensaciją atsakovui naikintina.
26. Pabrėžia, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovės visą garažo vertę, nes atsakovui priklauso tik 1/3 dalis garažo vertės, kas sudaro 5 500 Eur.
27. Pabrėžia, kad atsakovas nepatyrė jokių bylinėjimosi išlaidų, nes nepateikė tam tinkamų įrodymų, pateiktuose kvituose nėra pinigus mokėjusių asmenų parašų, nėra atstovavimo sutarties numerio, pinigus mokėjusiu asmeniu nurodytas pašalinis asmuo, byloje nėra atstovo įgaliojimo šiam asmeniui mokėti jo bylinėjimosi išlaidas, nėra įrodymų, kad atsakovas grąžino V. D. kvite nurodytą sumą, tai yra patyrė bylinėjimosi išlaidų, 2023 m. gegužės 11 d. kvite pinigus mokėjusiu asmeniu nurodytas atsakovas, tačiau neginčijama, kad atsakovas nebuvo Lietuvoje per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, nedalyvavo teismo posėdyje kitą po šio kvito išrašymo dieną, abu kvitai neatitinka Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies, ir neįrodo pinigų perdavimo fakto
28. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė išlaidų paskirstymo proporcijas, nes ieškovė pareiškė byloje 12 reikalavimų ir ieškovei turėjo būti atlygint 66 proc. bylinėjimosi išlaidų, atsakovui – 34 proc. (50proc+100proc+0proc+79proc+100proc +100proc +100proc+0 proc +0proc +68proc +100proc +100proc) / 12, be kita ko, teismas neatsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų mažinimo kriterijus, nustatytus Rekomendacijose. Paaiškina, kad byla yra vidutinio sudėtingumo, buvo teikiamos įprastinės teisinės paslaugos: konsultacijos, kelių procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas posėdžiuose, byla nereikalauja jokių specialių žinių, apart šeimos teisės išmanymo, atsakovo atstovės buveinė yra registruota Vilniuje, kur vyko procesas, ginčo suma nėra didelė, sprendžiami klausimai nepasižymi naujumu, šalys tinkamai vykdė procesines pareigas, nepiktnaudžiavo jomis, atsakovo atstovė skyrė bylai iki 15 valandų. Akcentuoja, kad vertimas nėra teisinė paslauga, todėl atsakovas neturėjo teisės skaičiuoti atlyginimo remdamasis Rekomendacijomis, taip pat yra draudžiama didinti išlaidas (nuostolius), siekiant prisiteisti juos iš kitos šalies ir tekstą galima išversti apskritai nemokamai, naudojantis mašininio vertimo internete paslauga (pvz. https://translate.google.com).
29. Dėl prašomo taikyti lėšų priverstinio įkeitimo atsakovo sąskaitojo nurodo, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, visiškai ar iš dalies panaikinus atsakovo lėšų areštą, atsakovas išims iš sąskaitos lėšas, ir nutrauks išlaikymo mokėjimą, o tai kelia tiesioginę grėsmę vaiko interesams.
30. Atsakovas I. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės V. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
31. Nurodo, kad apeliantės teiginys, neva atsakovas nesirūpino šeima, yra apeliantės subjektyvi nuomonė, jos faktinių aplinkybių klaidingas vertinimas, nes per trejus metus šeimos išlaikymui buvo pervesta 107 535,95 Eur, tai vidutiniškai per mėnesį šeimos išlaikymui buvo skirta po 2 987 Eur, o tai yra pakankama suma išlaikyti vaikus, padengti būsto paskolos bei kitas būtinas išlaidas, tačiau gavusi tokias sumas apeliantė nesugebėjo tinkamai ja pasinaudoti ir tik įrodė, kad sukauptos skolos už komunalines paslaugas atsirado dėl apeliantės veiksmų.
32. Pažymi, kad byloje nenustatyta jokių įstatyme nurodytų aplinkybių, kad santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės.
33. Akcentuoja, kad vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnametei dukrai iki pilnametystės yra likę tik 2 metai, o pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta, kad nėra duomenų, jog šalys turėtų rimtų sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų dirbti, užsidirbti bei tinkamai rūpintis savimi ir vaiku, šalių turtinė padėtis taip pat panaši, šalys santuokos metu buvo įgiję butą, kurį pardavus gavo po ½ už nekilnojamąjį turtą sumokėtų pinigų, ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą, taip pat pati apeliantė teikė reikalavimą priteisti garažą natūra, o tai sudaro pagrindą manyti, jog jai atitenka didesnę turto dalis, teismo diskrecija yra nustatyti teisingos kompensacijos dydį.
34. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų paaiškina, kad atsižvelgiant į politinę situaciją, į tai, kad dėl sankcijų nėra galimybės pervesti pinigus advokatei iš Rusijos į Lietuvą, atsakovas pinigus perdavinėjo iš dalies per savo tėvą – V. D., kuris dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės negalėjo pasirašyti kvito, bei per pažįstamą, kuris buvo atvykęs į Lietuvą, bet kategoriškai atsisakė figuruoti byloje. Atsakovo nuomone, svarbesnė aplinkybė yra ta, kad advokatė patvirtino pinigų priėmimo faktą ir įtraukė į savo finansinę ataskaitą, nurodo, kad jis pinigų sumas sumokėjo advokatei G. K. už dalyvavimą civilinėje byloje, procesinių dokumentų paruošimą, atstovavimą teisme.
35. Taip pat paaiškina, kad didelę bylinėjimosi išlaidų dalį sudaro jo banko sąskaitų išklotinių analizė, vertimas, skaičiavimas, pervestų pinigų skaičiavimas, ataskaitoje pateikti visi duomenys dėl šių veiksmų apimties ir masto, pagal galiojančias įstatymų normas, advokatas turi teisę teikti vertimo paslaugas, ir atvirkščiai nei nurodo apeliantė, buvo panaudotas minimalus koeficientas už kitas nenurodytas Rekomendacijose paslaugas. Pažymi, kad visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijoje nustatytus dydžius.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
36. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
37. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių.
38. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2002 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), šalims gimė dvi dukros – K. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir P. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), šalys iš esmės nuo santuokos pradžios gyveno taip, kad atsakovas dirbdavo Rusijoje, teikė šeimai materialinį išlaikymą, o ieškovė su dukromis gyveno Lietuvoje. Nustatyta, kad ieškovei V. K. ir atsakovui I. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso negyvenamojo patalpa – Garažas (boksas) G-28, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovės pajamos yra 600 Eur / mėn. (atskaičius mokesčius), jos vardu registruotos dvi transporto priemonės – Mitsubishi Outlander, pirmosios registracijos data – 2008 metai; automobilis Peugeot 307, pirmosios registracijos data – 2004 metai. Atsakovo pajamos 2021 metais buvo 640 000 rublių, iš kurių išskaičiuota 83 200 Eur mokesčio suma (Mokesčių agento RAB MGC ,,CAC“ 2021 m. rugsėjo 6 d. parengta pažyma apie fizinio asmens I. D. pajamas), o atsakovas I. D. neturi jam priklausančio nekilnojamojo turto.
39. Taip pat nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini), bei ¼ negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 7 d. įgaliojimu I. D. įgaliojo sutuoktinę parduoti butą (duomenys neskelbtini), ¼ negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad turto pirkėjas jam priklausančią ½ pinigų už parduotą turtą, atskaičius kreditoriui skirtas sumas, susijusias su kredito sumokėjimu, hipotekos išregistravimu, kitais įsiskolinimais, jeigu tokie būtų, perves į jam priklausančią sąskaitą, o šis nekilnojamasis turtas 2021 m. rugsėjo 15d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo parduotas už 259 000 Eur, iš kurių 121 780,36 Eur pervesta į šalių kreditoriaus Luminor Bank AS sąskaitą, 68 609,82 Eur V. K., 68 609,82 Eur I. D.. Taip pat nustatyta, kad šalys santuokos metu buvo įgiję butą, kurį pardavus gavo po ½ už nekilnojamąjį turtą sumokėtų pinigų, be kita ko, ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 19 700 Eur).
40. Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
Dėl ginčo esmės.
Dėl santuokos nutraukimo.
41. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsiaiškino tikrą santuokos nutraukimo priežastį ir priėmė nepagrįstą sprendimą, nes būtent atsakovas vienašališkai ir netikėtai, neįspėdamas apie ilgus metus nusistovėjusios tvarkos pakeitimą, atsisakė vykdyti savo kaip sutuoktinio prievoles, tapo abejingas šeimos interesams. Pažymi, kad aplinkybių, kaip šalys gyveno iki aprašytų įvykių, dėstymas teismo sprendime neturi jokios įrodomosios reikšmės vertinant dėl ko iširo šalių santuoka.
42. Atkreipiamas dėmesys, jog santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.
43. Lietuvos teismų praktika sprendžiant ginčus, ar santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra išplėtota. Teismų praktikoje konstatuojama jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/ 2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/ 2011 ir kitos).
44. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/ 2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis Nr. 3K-3-370-687/ 2016).
45. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.
46. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
47. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
49. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys patvirtino, kad prasidėjus pandemijai (2020 m.), kai sienos buvo uždarytos, gyvenant atstumu šalių santykiai atšalo, bendravimas sumažėjo ir faktiškai šeima iširo, atsakovas gyveno Rusijoje, o ieškovė Lietuvoje. Ginčo šalys nebepalaikė šeimyninių santykių, gyveno skyrium, nevedė bendro ūkio. Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas paliko šeimą, neteikė išlaikymo. Atsakovas su tokiais ieškovės teiginiais nesutiko.
50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog į bylą pateikti įrodymai nesudaro pagrindo santuokos nutraukimui dėl atsakovo kaltės, pasireiškusios paliekant šeimą ir neteikiant jai išlaikymo. Pažymėtina, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, nepilnametės dukros, liudytojų (K. D., J. K.) parodymai pagrindžia, jog atsakovas nuo šeimos išlaikymo nenusišalino, nes dengė būsto kreditą, skolas, mokėjo už vaikų mokslus, siuntė pinigus tiek ieškovei, tiek šalių dukroms, ieškovei susirgus, važiavo į Lietuvą prižiūrėti nepilnametės dukros. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, kai dirbo Rusijoje, teikė šeimai materialinį išlaikymą, o ieškovė su dukromis gyveno Lietuvoje ir rūpinosi kasdieniais jų poreikiais. Spręstina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti atsakovo kaltę neteikus šeimai išlaikymo ir ja nesirūpinus. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog apeliantė kito sutuoktinio kaltę sieja su nepakankama finansine parama, tačiau tai, kad atsakovo galimybės išlaikyti šeimą finansiškai ne visada atitiko ieškovės norus ir lūkesčius nesudaro pagrindo vertinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Kitų, pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, ieškovė nepateikė. Aplinkybė, kad ginčo šalys pradėjo gyventi atskirai, rodo, jog šalys nebuvo susikoncentravusios į šeimyninių santykių išsaugojimą ir puoselėjimą, kas ir sąlygojo šeimos iširimą, be to, byloje nėra ir duomenų, kad šalys būtų dėjusios dideles pastangas, jog šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo.
51. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams - abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, todėl sprendžiama, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo rūpinimosi šeima pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju santuokos iširimą nulėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
52. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo nustatyti, kad jai priklauso 2/3 dalys bendro turto, o atsakovui – 1/3 dalis.
53. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbūs kriterijai, leidžiantys nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstami vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).
54. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
55. Minėti kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis, suteikiantis teismui galimybę, įvertinus kiekvienos bylos konkrečias aplinkybes, konstatuoti tokio nukrypimo būtinybę, jeigu nustatomas poreikis apsaugoti svarbius sutuoktinio, vaikų ar kitus įstatymo saugomus interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, taikydamas CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi pagrįsti minėtų interesų apsaugos poreikį ir individualizuoti tokio poreikio apsaugos mastą konkrečios bylos aplinkybių kontekste.
56. Ieškovė poreikį nukrypti nuo lygių dalių principo grindžia tuo, jog su ja gyvena šalių nepilnametė dukra, kurios interesus būtina užtikrinti, pažymi, kad atsakovas turi perspektyvią ir pelningą oro inžinieriaus specialybę ir yra pajėgus mokėti daugiau, o ieškovė be atsakovo pagalbos negali įsigyti buto, kuris užtikrintų vaikui tokias pat ar bent panašias gyvenimo sąlygas, prie kurių jis priprato santuokos metu, ir kurioms turi teisę ir po santuokos nutraukimo.
57. Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad, pirma, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Antra, įstatymų leidėjas vaikų interesus, kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatė atsižvelgdamas į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008). Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, jog vaikų gerovė paprastai yra užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu, todėl šis klausimas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiamas nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Vis dėlto įstatymų leidėjas kaip vieną iš sąlygų, leidžiančių teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, yra įtvirtinęs būtinybę užtikrinti vaiko interesus, todėl išskirtiniais atvejais, kai reikia užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo socialiniam, psichologiniam ir fiziniam vystymuisi, ir to negalima pasiekti tik kito iš tėvų teikiamu išlaikymu, teismas gali taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį ir tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, paskirti didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Būtent tokia pozicija formuojama ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022).
58. Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismui, jog ieškovės nurodoma aplinkybė, kad šalių dukra lieka gyventi su ja, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalių nepilnametei dukrai iki pilnametystės yra likę du metai, iš atsakovo šalių dukrai yra priteistas pakankamas išlaikymas, valstybė moka skiriamą išmoką vaikui, kuri nėra įtraukta į šalių dalinamą vaiko išlaikymo sumą. Be kita ko, byloje nenustatyta aplinkybių, kad šalys ar nepilnametė jų dukra turėtų rimtų sveikatos problemų, abiejų šalių finansinė padėtis yra panaši, todėl nėra priežasčių, dėl ko ieškovė negalėtų dirbti, užsidirbti bei tinkamai aprūpinti save ir šalių dukrą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, šalys santuokos metu buvo įgiję butą, kurį pardavę gavo po 1/2 už nekilnojamąjį turtą sumokėtų pinigų, kuriuos galėjo panaudoti savo asmeniniams poreikiams, taip pat, ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o jos nurodoma aplinkybė, kad minėtas turtas jos turtinės padėties nepagerino, nes tuo pat metu apeliantė skyrė savo 78 metų amžiaus motinai 8 250 Eur paramą, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nes jai priklausantį turtą apeliantė galėjo naudoti savo nuožiūra.
59. Vertinant vaikų interesus, kaip kriterijus nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, papildomai pažymėtina, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai, o įstatymų leidėjas vaikų interesus, kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatė atsižvelgdamas į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su apeliante, atsižvelgdama į nepilnametės šalių dukters sveikatos būklę, taip pat atsakovo sveikatos būklę, šalių gaunamas pajamas, iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį bei vadovaudamasi CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nepilnametės dukters interesai, taip pat teisė į gyvenamąją vietą nebūtų pažeista, padalijant šalių turtą lygiomis dalimis. Taigi byloje nenustačius realaus poreikio nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nenukrypti nuo šalių lygių dalių principo, todėl apeliantės argumentai, susiję su tariamu šalių nepilnametės dukters teisės į panašias gyvenimo sąlygas, prie kurių ji buvo pripratus santuokos metu, pažeidimu atmetami kaip nepagrįsti.
60. Apeliantė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 15 678,58 Eur kompensaciją už jai priklausančią didesnę dalį bendrame turte ir ieškovės lėšomis įvykdytas bendras šalių prievoles, taip pat pakeisti teismo sprendimo motyvus, nurodant, kad atsakovui priteistina kompensacija už jo dalį Garažo yra 5 500 Eur ir panaikinti teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovui iš ieškovės priteisimo.
61. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalių dalys bendram turte yra lygios, sprendė, jog garažas, esantis (duomenys neskelbtini), natūra priteistinas ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisiant 16 500 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį natūra, nes abi šalys sutiko, kad garažas būtų įvertintas imant abiejų šalių pateiktų garažo verčių vidurkį. Teismas taip pat įvertino šeimos įsiskolinimus, nustatęs, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 4 974,09 Eur kompensacija už bendrų šalių prievolių įvykdymą. Remdamasis atliktais skaičiavimais, teismas užskaitė šalių viena kitai mokėtinas kompensacijas ir atsakovui iš ieškovės priteisė 11 525,91 Eur kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vertinant aplinkybes, jog nėra pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, todėl apeliantės argumentai, susiję su prašymu pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje, atmestini.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
62. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat ginčija atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas, nurodo, jog jis tokių nepatyrė, nes nepateikė tam tinkamų įrodymų: pateiktuose kvituose nėra pinigus mokėjusių asmenų parašų, nėra atstovavimo sutarties numerio, pinigus mokėjusiu asmeniu nurodytas pašalinis asmuo, byloje nėra atstovo įgaliojimo šiam asmeniui mokėti jo bylinėjimosi išlaidas, nėra įrodymų, kad atsakovas grąžino pašaliniam asmeniui kvite nurodytą sumą, 2023 m. gegužės 11 d. kvite pinigus mokėjusiu asmeniu nurodytas atsakovas, tačiau jis nebuvo Lietuvoje per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, nedalyvavo teismo posėdyje kitą po šio kvito išrašymo dieną, abu kvitai neatitinka Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies, ir neįrodo pinigų perdavimo fakto. Su šiais apeliantės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-421/2020; 2017-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017; 2017-01-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).
64. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui atsakovas pateikė prašymą atlyginti patirtas 3 026,85 Eur bylinėjimosi išlaidas – 178,05 Eur už susipažinimą su civiline byla, 356,1 Eur už bendravimą su klientu, konsultacijas dėl pateikto ieškinio, 1780,5 Eur už atsiliepimo parengimą, 712,2 Eur už atstovavimą 2022 m. spalio 4 d. ir 2022 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžiuose (DOK-202375), 2022 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu pateiktas pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad advokatei G. K. sumokėta 3 000 Eur, 2023 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė taip pat pateikė prašymą atlyginti dar 5 000 Eur išlaidų, kurios susidarė verčiant atsakovo teikiamus sąskaitų išrašus, vertinant kortelių duomenis, pateikiant paskaičiavimus, taip pat atstovaujant atsakovą teismo posėdžiuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų: teisinių paslaugų sutarties, pridėtų pinigų priėmimo kvitų, iš esmės galima nustatyti, kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos bei kieno buvo patirtos, todėl net ir nesant apeliantės nurodytų įrodymų, pateikti duomenys patvirtina, kad nurodytas atstovavimo išlaidas atsakovas patyrė būtent teisiniame ginče su ieškove.
65. Kaip nepagrįsti vertintini ir apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų mažinimo kriterijus, nustatytus Rekomendacijose. Pažymėtina, jog Rekomendacijose yra nustatyti maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino, jog atsakovas patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas nei ieškovė, tačiau nurodė, jog dauguma jų susidarė būtent dėl pačios ieškovės veiksmų, ilgą laiką procese kategoriškai neigiant bet kokį atsakovo prisidėjimą prie šeimos, taip pat nepilnametės šalių dukros, poreikių tenkinimo, dėl ko atsakovas turėjo pateikti į bylą papildomus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog priteisdamas atsakovo prašytą sumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų priteisimo kriterijus, nustatytus Rekomendacijose, todėl atsakovui iš ieškovės priteisė protingo dydžio sumą. Šiuo atveju apeliantė taip pat objektyviais duomenimis nepagrindė, kodėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
66. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
67. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
68. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
69. Ieškovė V. K. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo I. D. ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad netenkinus apeliacinio skundo apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
70. Atsakovas I. D. taip pat pateikė prašymą priteisti iš ieškovės (apeliantės) V. K. atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (2023 m. rugsėjo 11 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ataskaitą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų 1 900 Eur sumai). Teismo vertinimu, atsakovo patirtos išlaidos yra racionalaus, pagrįsto dydžio, atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius, todėl netenkinus apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovo lėšų priverstinio įkeitimo
71. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo taikyti atsakovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke esančių lėšų priverstinį įkeitimą 7 437,75 Eur sumai iki 2025 m. gegužės 16 d. arba iki teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo visiško įvykdymo, priklausomai nuo to, kuri aplinkybė atsiras anksčiau, t. y. apeliantė prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
72. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju, pareiga įrodyti antrosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar visiško neįvykdymo riziką, tenka laikinosios apsaugos priemonės prašančiai apeliantei.
73. Apeliantė nurodo, kad atsakovas geruoju nevykdo teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo, todėl, ieškovės nuomone, yra akivaizdu, kad įsiteisėjus teismo sprendimui ir visiškai ar iš dalies panaikinus atsakovo lėšų areštą, atsakovas išims iš sąskaitos lėšas ir nutrauks išlaikymo mokėjimą. Pastarieji apeliantės argumentai vertintini kaip išskirtinai deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
74. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi praktikos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovų nesąžiningumą. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma). Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo. Jokių duomenų apie atsakovo realiai atliekamus veiksmus siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo arba ketinimus teismo sprendimo nevykdyti apeliantė nepateikė. Priešingai, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme buvo konstatuota faktinė aplinkybė (ginčijamo sprendimo 58 - 60 punktai), kuri apeliaciniu skundu ieškovės nėra ginčijama, kad atsakovas išlaikymą nepilnametei dukrai teikė ir išlaikymo įsiskolinimas nėra susidaręs.
75. Apeliantei neįrodžius teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įvykdymo apsunkinimo ar tapimo neįmanomu grėsmės, nesąžiningų atsakovų veiksmų, prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
apeliantės (ieškovės) V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliantės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Teisėjai Margarita Stambrauskaitė
Eglė Surgailienė
Rūta Veniulytė-Jankūnienė