PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą suinteresuoto asmens „Swedbank lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-9345-1105/2022 pagal pareiškėjų V. P. ir J. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo byloje „Swedbank lizingas“ UAB.

Teismas,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prašyme nurodė, kad pareiškėja V. P. turi kreditorių „Swedbank lizingas“ UAB, santuokos metu įgyto turto pasidalijimo klausimus yra aptarę santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.

2.       Suinteresuotas asmuo „Swedbank lizingas“ UAB 2022 m. lapkričio 4 d. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjai įsipareigojimus lizingo bendrovei vykdytų solidariai. Suinteresuotas asmuo taip pat sutiko, kad pareiškėjos, kaip valdytojos, vardu registruota transporto priemonė, po įsipareigojimų lizingo davėjui įvykdymo, pereitų pastarosios asmeninėn nuosavybėn.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu prašymą patenkino ir pareiškėjų santuoką nutraukė, patvirtino 2022 m. rugsėjo 27 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

4.       Teismas nustatė, kad bendrų nepilnamečių vaikų pareiškėjai neturi, pripažino, kad V. P. ir J. P. santuoka yra iširusi ir ji nutrauktina abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodė, kad priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pareiškėjai pasidalijo, prievolių kreditoriams vykdymo klausimus aptarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyta tvarka, kitus daiktus pasidalijo gera valia.

5.       Konstatavo, kad pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, imperatyvioms įstatymo nuostatoms, joje aptartos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos, kiti klausimai, atitinka pareiškėjų interesus.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

6.       Suinteresuotasis asmuo „Swedbank lizingas“ UAB apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad po šalių J. P. ir V. P. santuokos nutraukimo automobilis TOYOTA C-HR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka V. P.; pagal sutartį šalys solidariai atsako kreditoriui „Swedbank“, AB ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – nustatyti, jog po šalių J. P. ir V. P. santuokos nutraukimo, turtinės teisės į „Swedbank lizingas“, UAB nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį TOYOTA C-HR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytos pagal lizingo sutartį Nr. LT220286, atitenka V. P., kuriai, pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, pereis turto nuosavybės teisė; pagal lizingo sutartį Nr. LT220286 šalys solidariai atsako kreditoriui „Swedbank lizingas“, UAB.

6.1.                      Apeliantė teigia, kad automobilis negali būti priteistas pareiškėjai, kadangi jis yra „Swedbank lizingas“, UAB, o ne pareiškėjos, nuosavybė ir tik įvykdžius visus įsipareigojimus pagal lizingo sutartį Nr. LT220286, pareiškėjai galėtų būtų išduotas pabaigos aktas, liudijantis apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą. O tuo atveju, jei lizingo sutartis būtų nutraukta, turto nuosavybė pareiškėjams apskritai nepereitų. Pirmosios instancijos teismas automobilį priteisė pareiškėjai, taip be pagrindo praktiškai pakeisdamas turto savininką ir sudarydamas galimybes pareiškėjai registruoti automobilį savo vardu. Kas neabejotinai pažeistų „Swedbank lizingas“, UAB teisėtus interesus ir šalis įveltų į teisinius ginčus dėl nuosavybės teisių. Pažymi, jog patys pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo nurodę, jog automobilis nuosavybės teise atitenka V. P.. Šis sutarties punktas pažeidžia trečiojo asmens (apeliantės) „Swedbank lizingas“, UAB teises, kadangi, trečiajam asmeniui asmenine nuosavybe priklausantį ginčo automobilį teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjos V. P. asmenine nuosavybe. 

6.2.                      Be to, pažymi, jog „Swedbank lizingas“, UAB, juridinio asmens kodas 111568069, ir „Swedbank“, AB, juridinio asmens kodas 112029651 yra atskiri ir skirtingi juridiniai asmenys. Lizingo sutartis buvo sudaryta tarp pareiškėjų ir „Swedbank lizingas“, UAB, tačiau teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl civilinių teisinių pasekmių, nutraukus santuoką, 2.2. punkte numatyta, jog pareiškėjai pagal sutartį dėl transporto priemonės įsigijimo, solidariai atsako kreditoriui „Swedbank“, AB. Pažymi, jog patys pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nurodę kreditorių „Swedbank lizingas“, UAB.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

8.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Suinteresuotas asmuo kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė naujus įrodymus, susijusius su lizingo sutartimi ir byloje padalintu kilnojamuoju turtu – transporto priemone. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų pobūdį bei jų reikšmę pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, taip pat į tai, kad bylos šalims buvo suteikta galimybė susipažinti su pateiktais naujais įrodymais, šiuos įrodymus priima ir vertina juos kartu kitais byloje esančiais duomenimis.

9.       Apeliaciniu skundu yra skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjų santuoka nutraukta bendru sutarimu, patvirtinta teismui pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo patvirtintos sutarties sąlygomis dėl transporto priemonės – automobilio TOYOTA C-HR, priteisimo pareiškėjos V. P. asmeninėn nuosavybėn. Teigia, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui – lizingo bendrovei, o pareiškėja yra tik turto valdytoja, todėl teismo sprendimu automobilis negalėjo būti priteistas pareiškėjos nuosavybėn. 

10.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams aptarti kitas savo turtines teises bei pareigas privalomai įpareigoja aptarti tik bendro turto padalijimo ir santykių su kreditoriais klausimus (CK 3.59, 3.126 straipsnis).

11.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kitų tikslų, siekiant taip pat užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).

12.       Kilus ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu sąlygos, ir tokia sutartis negali būti patvirtinta. 

13.       Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą pašalinti pareiškimo trūkumus. Nutartyje nurodyta, kad, VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos V. P. vardu yra registruota transporto priemonė – automobilis „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris į dalintino turto balansą neįtrauktas, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygose nėra nurodyta kam tenka minėtas automobilis ir pažymėjo, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti aiškiai nurodyta kam po santuokos nutraukimo tenka dalintinas turtas. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad teismas iš esmės suklaidino pareiškėjus, kadangi iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, jog automobilis Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai V. P. nuosavybės teise nepriklauso, viešame registre ji nurodyta kaip transporto priemonės valdytoja.

14.       Be to, pripažintina, kad pareiškėjų sudaryta patikslinta sutartis turi trūkumų, nes jos sąlygos dėl pareiškėjos V. P. valdomos transporto priemonės yra neaiškios, netikslios ir skamba taip „Abi šalys po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingos kreditoriui „Swedbank lizingas“, UAB, sąsk. (duomenys neskelbtini) pagal Lieka V. P. už V. P. įsigytą auto <...>“ (2.1.3. punktas). Svarbu ir tai, kad teismo sprendimu patvirtintos sutarties sąlygos iš esmės yra pakeistos, kas visiškai prieštarauja prieš tai paminėtoms civilinio kodekso normoms, reglamentuojančioms suderintą šalių valią sudarant sutartį ir teismui tokią valią tvirtinant, kadangi teismo sprendime nurodoma, jog po santuokos nutraukimo V. P. asmeninės nuosavybės teise lieka, be kita ko, transporto priemonė Toyota C-HR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nors tokia sąlyga į šalių teismui pateiktą tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo įtraukta.

15.       Apeliantės į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad transporto priemonė, teismo patvirtintos sutarties pagrindu perėjusi pareiškėjos nuosavybėn, priklauso apeliantei, t. y. lizingo davėjai, todėl skundžiamas teismo sprendimas ir juo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių akivaizdžiai pažeidžia kreditorės interesus. Tuo pačiu atsižvelgtina ir į apeliantės nurodomą aplinkybę, kad teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių neteisingai nurodytas pats kreditorius, t. y. nurodytas kitas juridinis asmuo, nei tas, kuris nurodytas šalių teismui pateiktoje tvirtini sutartyje.

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek apeliantės argumentus, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, galima daryti išvadą, kad, šiuo konkrečiu atveju, nėra esminės sąlygos nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu – nėra tinkamos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, siekiant ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti tarp šalių kilusius nesutarimus, yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir skundžiamą sprendimą naikinti. Vadovaujantis CK 3.66 straipsnio 1 dalimi (CPK 541 straipsnio 3 dalis), santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Kai skundžiama teismo sprendimo dalis byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas reiškia, kad nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų nagrinėti bylą supaprastinta tvarka, taigi naikintinas visas sprendimas, o ne jo dalis (apeliantė prašo panaikinti sprendimą dėl atskiro sutarties punkto).

17.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai, atsižvelgę į suinteresuoto asmens tiek atsiliepime, tiek apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, privalo tikslinti teismui pateiktą sutartį, o naujos (patikslintos) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  4 punktu, teismas

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.