Civilinė byla Nr. 2S-1397-464/2011

Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.; 128.17.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) „Swedbank“, AB pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys D. K., N. K., V. J., A. J. ir

n u s t a t ė:

pagal hipotekos lakštą Nr. 01120050024037 su pakeitimais (b.l. 1-3, 101-104), užtikrinant V. J. iki 2010-11-22 suteikto kredito grąžinimą, buvo įkeisti nekilnojamieji daiktai – žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), įkeičiamų daiktų savininkais nurodyti V. J., D. J., A. J., N. J., D. K., O. K., N. K., R. K., įkeičiami daiktai buvo įkainoti 1 100 000 Lt.

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-09-28 nutartimi (b.l. 149-150) minėti įkeisti žemės sklypai buvo areštuoti, jų savininkais nurodant D. K., N. K., V. J., A. J.. Taip pat buvo išaiškinta kreditoriui V. J. ir įkeistų daiktų savininkams - D. K., N. K., V. J., A. J., kad jeigu skola nebus sumokėta per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti.

Pareiškėjas (kreditorius) „Swedbank“, AB 2011-03-16 pateikė pakartotinį pareiškimą dėl skolos išieškojimo (b.l. 163-164) ir prašė priverstinai išieškoti skolą iš D. K., N. K., V. J., A. J., parduodant iš varžytinių įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Taip pat prašė išieškoti palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kredito visiško grąžinimo, kurios apskaičiuojamos prie 6 mėn. EURIBOR pridedant 1,5 maržą, bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 133 Lt žyminis mokestis, 600,85 Lt už teismo dokumentų įteikimą viešo paskelbimo spaudoje būdu, 370 Lt už antstolio paslaugas, įteikiant teismo dokumentus. Nurodė, kad įkeistų daiktų savininkai – D. K., N. K., V. J., A. J. neįvykdė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-09-28 nutartimi numatyto raginimo grąžinti skolą per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos. Ši nutartis 2010-10-02 buvo įteikta A. J., 2010-11-22 per antstolį įteikta V. J. ir D. K., bei 2011-02-01 viešo paskelbimo būdu įteikta N. K.. V. J. skola bankui sudaro 178 881,48 EUR negrąžintos paskolos, 4139,12 EUR palūkanų, 19 030,02 EUR delspinigių,

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-03-21 nutartimi (b.l. 183-184) pareiškėjo (kreditoriaus) pakartotinį prašymą tenkino ir nutarė: išieškoti 178 881,48 EUR negrąžintos kredito, 4139,12 EUR nesumokėtų palūkanų, 19 030,02 EUR nesumokėtų delspinigių, iš viso 262 992,75 EUR, 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 600,85  Lt procesinių dokumentų spaudoje įteikimo išlaidų, 370 Lt procesinių dokumentų įteikimo per antstolį išlaidų bei 6 mėnesių EURIBOR + 1,5 proc. banko maržą sutartinių kintamų metinių palūkanų (t.y. 2,769 proc.) nuo negrąžinto kredito sumos (t.y. 178 881,48 EUR) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo visos negrąžintos skolos sumos ( t.y. 202 983,09 EUR) nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos 2011-03-16 iki visiškos skolos išieškojimo dienos, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Taip pat teismas nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybes teise – po ¼ dalį priklausančius D. K., N. K., V. J., A. J..

Suinteresuotas asmuo (įkeistų daiktų savininkas) D. K. atskiruoju skundu (b.l. 196-198) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-03-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pakartotinį kreditoriaus pareiškimą. Nurodo, kad pakartotinis kreditoriaus pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo gali būti teikimas tik po tai, kad įvykdoma būtina sąlyga – įspėjami skolininkai ir įkeisto daikto savininkai, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas daiktas bus parduotas. Hipotekos kreditorius „Swedbank“, AB kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto, kuris nuosavybes teise priklauso D. K., N. K., V. J., A. J.. Dalį nekilnojamojo turto D. K. įsigijo 2005-11-07, t.y. ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 9439 pagrindu. ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 9440, ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 9439 pagrindu. Sudarant minėto turto pirkimo - pardavimo sutartis D. K. buvo santuokoje su O. K., su kuria susituokė 1997-06-21, taigi ji yra minėto turto bendrasavininkė. Tačiau O. K. įspėjimas apie tai, kad negrąžinus skolos turtas bus parduotas iš varžytinių, įteiktas nebuvo. Todėl kreditoriaus pakartotinis prašymas negalėjo būti patenkintas.

Pareiškėjas (kreditorius) „Swedbank“, AB atsiliepimu (b.l. 217-219) prašo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-03-21 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo buvo realizuotas laikantis CK 4.192 str. ir CPK 558 str. reikalavimų. Dėl bankui hipotekos lakštu įkeisto turto savininkų pažymi, kad pagal CK 4.188 str., jeigu hipotekos lakšto tekstas nesutampa su hipotekos registro įrašu, sprendžiamąją galią turi hipotekos registro įrašas. Hipotekos registrų Nr. 01120050024037, 0112008004245 skolininku pagal kredito sutartį nurodomas V. J. o bankui hipotekos lakštu Nr. 01120050024037 įkeičiamų daiktų savininkais nurodomi D. K., N. K., V. J., A. J.. Nors hipotekos lakšte O. K. nurodoma kaip įkeičiamų daiktų vieno iš savininko sutuoktinė, tačiau hipotekos registro įrašuose įkeistų daiktų savininku nurodomas tik D. K.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi hipotekos registro įrašu ir jame nurodytiems įkeistų daiktų savininkams išsiuntė įspėjimus apie tai, kad nesumokėjus skolos, hipoteka įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti būtent ir tarnauja specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje ir  taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių. Kreditoriaus reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka turi būti vykdomas griežtai ir tiksliai laikantis įstatyme nustatytų vykdymo procedūrų, todėl apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti procedūrų vykdymo teisėtumą, kad kreditorius savo privilegijuota padėtimi naudotųsi tinkamai, nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis, nesudarydamas papildomų sunkumų skolininkui ar turtą įkeitusiems asmenims.     

Byloje nustatyta, kad 2005-11-22 kreditorius „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) ir skolininkas V. J. sudarė kredito sutartį Nr. 05-078750-FA (b.l. 64-70), pagal kurią kreditorius suteikė skolininkui 660 000 Lt dydžio kreditą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimui. Šalys numatė galutinį kredito grąžinimo terminą 2010-11-22. Prievolių pagal minėtą kredito sutartį Nr. 05-078750-FA su visais jos vėlesniais pakeitimais įvykdymo užtikrinimui, kreditoriaus naudai buvo įkeistas nekilnojamasis turtas - žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybes teise po ¼ dalį priklausantys skolininkui V. J. bei įkaito davėjams A. J., D. K., N. K. (b.l. 4-9, 101-104). Kadangi skolininkas V. J. nesilaikė kredito sutartimi nustatytos kredito ir palūkanų mokėjimo tvarkos, kreditorius, remdamasis kredito sutarties 11.2.1 p., vienašališkai nutraukė kredito sutartį nuo 2010-08-12 (b.l. 105) ir pradėjo skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, paduodamas atitinkamą prašymą hipotekos teisėjai. Kaip nurodyta, įkeisti sklypai buvo areštuoti, o skolininkui per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo skolos negražinus, kreditorius kreipėsi į hipotekos teisėją dėl įkeistų daiktų pardavimo iš varžytinių. Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išsprendus pareiškėjo (kreditoriaus) pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto (teismo ankstesne nutartimi jau areštuoto) daikto, teisėtumą bei pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas faktinio ir teisinio atskirojo skundo pagrindo saistomų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str., 338 str.), pasisako dėl priverstinio skolos ieškojimo vykdymo procedūros antrojo etapo prielaidų (CPK 558 str. 2 d. ir 3 d.), kuris prasideda nuo kreditoriaus pakartotinio kreipimosi su pareiškimu į hipotekos skyrių.  

Bylų iš hipotekos teisinių santykių nagrinėjimas - teismo veiklos vykdant teisingumą dalis. Atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tokios hipotekos teisėjo pareigos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Tam tikrais atvejais (esant vartojimo teisiniams santykiams) teismui kyla pareiga būti aktyviam, tuomet reikėtų įvertinti net ir priverstinio išieškojimo prielaida tapusių šalis siejusios pagrindinės sutarties nutraukimo sąlygų sąžiningumą bei kreditoriaus veiksmų atitikimą bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Apeliantas D. K., ginčydamas priverstinio išieškojimo veiksmus, teigia apie CPK 558 str. nuostatų pažeidimą, neįspėjus jo sutuoktinės O. K., kaip įkeistų daiktų bendraturtės, apie pasekmes, skolininkui, kurio interesais įkeistas turtas, negrąžinus paskolos. Kreditorius nesutikdamas su apelianto argumentais, tvirtina, kad nors hipotekos lakšte O. K. ir įvardinta įkeistų daiktų savininko sutuoktine, tačiau hipotekos registro įrašuose įkeistų daiktų savininku nurodomas vienas D. K., o pagal CPK 4.188 str. nuostatas sprendžiamąją galią turi hipotekos įrašas.

Apeliacinės instancijos teismas šioje situacijoje pritaria apelianto pozicija, o kreditoriaus atsikirtimus pripažįsta teisiškai nepagrįstais. Kaip matyti iš sutartinės hipotekos Nr. 01120050024037, įregistruotos 2005-11-25, duomenų, įkeistų žemės sklypų savininkais įvardijami A. J., D. K., V. J., N. K. (b.l. 225-226). CK 4.185 str. 5 d. norma, pagal kurią hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais bei išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, kaip ir kitų viešųjų registrų atveju, visų pirma yra skirta sąžiningų trečiųjų asmenų, kurie naudojasi registro duomenimis, interesų apsaugai. Tačiau CK 4.185 str. 5 d. norma negali būti aiškinama plečiamai, kaip paneigianti hipotekos teisėjo pareigą užtikrinti atliekamų veiksmų ir procedūrų teisėtumą. Nagrinėdamas prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas, be kita ko, turi patikrinti ir tai, ar hipotekos lakštas ir kiti jam pateikti dokumentai atitinka įstatymo reikalavimus, nepaisant to, kad hipotekos lakšto duomenys jau įregistruoti viešajame registre.

Nagrinėjamu atveju skolininko V. J. sutartiniams įsipareigojimams užtikrinti buvo įkeisti nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklausantys keliems savininkams, t.y. vieno skolinio įsipareigojimo įvykdymui įkeisti skirtingiems savininkams priklausantys trys nekilnojamojo turto objektai – žemės sklypai. Taigi hipotekos sandoris atitinka bendrosios hipotekos sampratą, įvardintą CK 4.183 str., nors ir neturi vieno privalomo elemento – šio sandorio šalių susitarimu nenustatyta įkeistų daiktų pardavimo varžytinėse eilė, kaip to reikalaujama minėtos teisės normos 3 d. Įkeistų daiktų savininkais viešame registre nurodytų V. J., A. J., D. K., N. K. sutuoktinės buvo šio hipotekos sandorio šalimis, davė šiam sandoriui sudaryti būtiną sutikimą. Tokią išvadą leidžia padaryti byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2005-11-21 notaro patvirtinti įgaliojimai (b.l. 24, 25), suteikiantys V. J. teisę atstovauti A. J., N. J., D. J., taip pat D. K. bei O. K., sudarant hipotekos sandorį dėl žemės sklypų esančius(duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užtikrinant V. J. 660 000 Lt dydžio turtinę prievolę. Minėtų įgaliojimų turinys bei hipotekos lakšte esantys įrašai (b.l. 101-102) leidžia konstatuoti, kad įkeičiamų daiktų savininkų sutuoktinės atitinkamai N. J., D. J. O. K., įgaliodamos veikti V. J., o R. K., pati pasirašydama hipotekos lakštą, išreiškė savo, kaip įkeičiamų nekilnojamųjų daiktų bendraturčių, valią tokiam sandoriui sudaryti - davė sutikimą, kad jų sutuoktiniai, atstovaujami V. J. (N. K., veikdamas pats) savo nuožiūra įkeistų žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgytus santuokos metu.

Vadovaujantis CPK 558 str. nuostatomis, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas CPK I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad turtą įkeitusių asmenų sutuoktinėms kreditorius teikė pretenzijas dėl įsiskolinimo (b.l. 95, 96, 97, 98), taigi pats neabejotinai laikė jas sandorio šalimis ir turto savininkėmis. Tačiau pradinio kreipimosi į hipotekos teisėją metu savo prašyme (b.l.63) jų, kaip įkeistų daiktų bendraturčių, jau neįvardijo, o hipotekos teisėja tokios aplinkybės taip pat atitinkamai neįvertino.

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-09-28 nutartis 2010-10-02 įteikta A. J. (b.l. 125-126), V. J. bei D. K. minėta nutartis buvo įteikta 2010-11-22 vienu iš CPK nustatytu įteikimo būdų, t.y. per antstolį (b.l. 146, 147). N. K. nepavykus įteikti procesinių dokumentų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, bei per antstolį, 2011-02-01 dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir laikraštyje „Kauno diena“ (b.l. 156-157) procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Tačiau N. J., D. J. O. K. ir R. K., būdamos įkeistų daiktų bedraturtėmis ir hipotekos sandorio šalimis, kartu su sutuoktiniais įkeitusios santuokos metu įgytus daiktus, nebuvo informuotos apie Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-09-28 nutartimi pritaikytus apribojimus įkeistam turtui, nebuvo įspėtos, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Sutuoktiniams, nesudarius vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, reglamentuojamas CK 3.87 str. - 3.100 str. Taikant šį turto režimą, preziumuojama, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Taigi skundo argumentai, kad O. K. (kartu ir N. J., D. J. bei R. K.) buvo nepagrįstai apribota teisė pasinaudoti įstatyme nustatytu papildomu vieno mėnesio terminu skoloms kreditoriui padengti, pripažinti teisingais (CPK 558 str.). Ši aplinkybė sudaro teisines kliūtis toliau tęsti hipotekos procedūras, neleidžia patenkinti kreditoriaus pareiškimo dėl įkeisto turto priverstinio pardavimo. 

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog hipotekos teisiniai santykiai yra bendros civilinių santykių sistemos dalis; jie tvarkomi vadovaujantis bendraisiais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais: subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos ir kt. (CK 1.2 str.). Nurodyti principai lemia ir tai, kad hipotekos instituto specifika, pasireiškianti formaliųjų procedūrų dominavimu, negali būti naudojama neteisėtumui ir neteisingumui civiliniuose santykiuose įtvirtinti. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, yras įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Nustačius, kad ne visi įkeistų daiktų savininkai buvo įspėti pagal CPK 558 str. 1 d. nuostatas, konstatuotini pirmojo skolos išieškojimo etapo procedūrų pažeidimai, todėl antrasis kreditoriaus pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo tampa iš esmės negalimu.

Kreditoriaus atsiliepimo į skundą motyvai, kad šiuo atveju pakanka remtis CK 4.188 str. ir hipotekos registro įrašu, šiam turint sprendžiamąją galią, teisiškai ydingi ir pernelyg formalizuoti. Susiklosčiusių hipotekos teisinių santykių vienoks ar kitoks įregistravimas negali pakeisti materialiųjų teisinių santykių turinio, savaime suteikti ar panaikinti nuosavybės teises kuriems nors asmenims, kadangi bet kokių įrašų viešame registre paskirtis yra teises išviešinančioji, o ne jas sukuriančioji/paneigiančioji. Todėl šiomis aplinkybėmis vertinti, kad kitiems bendrąja hipoteka užtikrintos prievolės dalyviams apie prasidėjusius procesinius veiksmus, liečiančius ir jų turtą, pranešti nereikėjo, negalima, taigi apeliacinės instancijos teismas į šiuos argumentus neatsižvelgia.

Kaip minėta, įkeisto daikto savininko informavimo pareigą apie prasidėjusias hipotekos procedūras tiesiogiai numato įstatymas, tačiau teismas šios pareigos tinkamai neįgyvendino, nenurodė kreditoriui apie jo paduoto prašymo (procesinio dokumento) trūkumus, o tai reiškia, kad netinkamai įvykdė savo pareigą įspėti įkeistų daiktų savininkus apie pasekmes, atsirandančias skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negražinimo atveju, ir nepagrįstai pradėjo priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis nei teisėta, nei pagrįsta, todėl naikintina, o kreditoriaus prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 7 str.).

Atskirąjį skundą patenkinus, iš kreditoriaus valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 12,15 Lt (b.l. 224) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p.,

n u t a r ė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo (kreditoriaus) „Swedbank“, AB prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti.

Priteisti iš „Swedbank“, AB 12 (dvylika) litų 15 centų dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Teisėja                                                                                                                Dalia Kačinskienė