Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-332/2013

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-96-2-00005-2011-7

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                            

                                                                            1.2.4.5.; 1.2.26.2.1.; 2.1.7.; 2.1.7.4.; 2.1.14.;            

                                                                   2.1.15.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.1.; 2.4.;         

                                                         2.4.6.; 2.4.6.4.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.                    

                                                                                   (S)                                                                                         

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,

gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,

nuteistajam E. J.,

nukentėjusiajam E. R., jo atstovei pagal įstatymą A. R., atstovui advokatui Sauliui Alysui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-18 nutartimi, kuriuo E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintos jas apimant, t.y. griežčiausiai bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė bausmė E. J. paskirta – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje arba mokytis.

Iš dalies patenkintas nukentėjusiojo E. R. civilinis ieškinys ir nukentėjusiajam priteista 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš E. J.. Taip pat priteista nukentėjusiajam E. R. iš E. J. 650 Lt advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

E. J. nuteistas už tai, kad jis 2011-01-21, apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pokylių salės „(duomenys neskelbtini)“ namelyje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: konflikto namelyje metu sudavė nukentėjusiajam E. R. ne mažiau trijų kartų ranka į veidą, pastūmė E. R., nuo ko E. R. nugriuvo, po to vėl sudavė nemažiau trijų kartų E. R. ranka į veido sritį, padarydamas E. R. galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvas veido kairėje pusėje, nubrozdinimus dešinės plaštakos ištiesiamajame paviršiuje,  E. R. bandant išeiti iš namelio, užrakino namelio duris, laikė E. R. už striukės ir neleido jam išeiti iš namelio, ko pasekoje suplėšė E. R. striukę.

Be to, E. J. nuteistas už tai, kad jis 2011-01-21, apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pokylių salės „(duomenys neskelbtini)“ namelyje, nesunkiai sutrikdė sveikatą E. R., o būtent: konflikto namelyje metu sudavė  E. R. ne mažiau trijų kartų ranka į veidą, pastūmė E. R., nuo ko E. R. nugriuvo, po to vėl sudavė nemažiau trijų kartų E. R. ranka į veido sritį, padarydamas E. R. galvos smegenų sukrėtimą, kraujosruvas veido kairėje pusėje, nubrozdinimus dešinės plaštakos ištiesiamajame paviršiuje, kas sukėlė E. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: jį (E. J.) išteisinti kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir nukentėjusiojo E. R. civilinį ieškinį atmesti.

E. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagristas ir neteisėtas, priimtas išsamiai, visapusiškai ir tinkamai neištyrus visų bylai reikšmingų įrodymų, jame padarytos išvados neatitinka baudžiamosios bylos duomenų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turinio ir pagrįstos prielaidomis ir spėlionėmis. Apelianto nuomone, nelogiška, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas šioje byloje nukentėjusiojo, o Šiaulių rajono apylinkės teisme dėl tų pačių įvykių, t.y. tų pačių faktinių aplinkybių, tos pačios sudėties teismo, tuo pačiu metu nagrinėtoje ir 2012-12-17 nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. N1-57-776/2012 kaltinamojo E. R., šioje byloje liudytojų, o minėtoje baudžiamojoje byloje kaltinamųjų A. P. ir R. G. bei liudytojos I. Z. parodymais. Apeliantas mano, kad tai patvirtina, jog pirmos instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai visų bylai reikšmingų įrodymų neištyrė ir dėl to skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu ir turi būti panaikintas.

Apeliantas nurodo, kad iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų matyti, jog duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti bent prielaidą, nors ir nepagrįstą, kad jis atliko Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytus veiksmus ir jie priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais neigiamais padariniais - nutraukta M. J. gimtadienio švente, byloje nėra. Priešingai, teisiamajame posėdyje, jo nuomone, neginčijamai nustatyta, kad šioje byloje nukentėjusysis, o dėl absoliučiai tų pačių įvykių tuometiniame Šiaulių rajono apylinkės teisme, tos pačios sudėties teismo ir tuo pačiu metu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. N1-57-776/2012 kaltinamieji (šiuo metu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti) E. R., A. P. ir R. G., viešoje vietoje sumušdami (nesunkiai sutrikdydami sveikatą) jį (E. J.), minėtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusįjį, sutrikdė šioje byloje aptariamos šventės dalyvių rimtį ir pažeidė viešąją tvarką, tokiu būdu padarydami Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. E. J. teigia, kad šias išvadas patvirtina teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų A. P., M. J., K. J. ir I. Z. parodymai, iš kurių visumos matyti, kad būtent E. R., A. P. ir R. G. veiksmais, susijusiais su jo (E. J.) ieškojimu sodybos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., teritorijoje bei jo sumušimu viename iš poilsio namelių ir lauke, byloje aptariama M. J. gimtadienio šventė buvo nutraukta ir toliau nebevyko. Liudytoja K. J. teisiamajame posėdyje nurodė ir tai, kad dėl neteisėtų E. R., A. P. ir R. G. veiksmų ji net patyrė šoką.

Nuteistasis E. J. pažymi, kad beveik visi teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, jog jis neatliko jokių su jam pateiktais kaltinimais susijusių veiksmų. Byloje aptariamus įvykius betarpiškai matę liudytojai M. J. ir A. P., kurie matė įvykius ir byloje aptariamo poilsio namelio, kuriame jis (E. J.) buvo sumuštas, viduje, kiti liudytojai, betarpiškai matę įvykius lauke, nurodė, kad mušamas jis (E. J.) net nesigynė. Visa tai, apelianto nuomone, nenuginčijamai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos jis nepadarė ir šioje dalyje turi būti išteisintas. Nuteistojo E. J. manymu, šių bylai reikšmingų įrodymų pirmos instancijos teismas neteisėtai nevertino, dėl jų nepasisakė, o tai lėmė nepagrįstų išvadų padarymą bei neteisėto nuosprendžio priėmimą. Akivaizdu, kad būdamas atskirame nuo pokylių salės, kurioje vyko M. J. gimtadienio šventimas, byloje aptariamame poilsio namelyje ir neatlikdamas jokių iš Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytų veiksmų, jis viešosios tvarkos nepažeidė ir negalėjo to padaryti. Visa tai patvirtina, kad skundžiamas nuosprendis, aptariamoje dalyje, yra neteisėtas ir nepagrįstas ir dėl to naikintinas.

Apeliantas skunde nurodo, kad iš byloje esančių teismo medicinos specialisto išvadų apie nukentėjusiojo E. R. patirtus kūno sužalojimus matyti, jog nesunkiu sveikatos sutrikdymu jo patirti sužalojimai įvertinti dėl jam diagnozuoto galvos smegenų sukrėtimo. Teigia, kad kilus pagrįstoms abejonėms šios diagnozės pagrįstumu, pirmos instancijos teismui buvo pateiktas prašymas dėl komisinės medicininės ekspertizės paskyrimo. Šios abejonės, apelianto nuomone, pasitvirtino 2012-05-28 teisiamajame posėdyje apklausus išvadas pateikusį specialistą Jurgį Sakalą, kuris atsakydamas į klausimus apie E. R. medicininiuose dokumentuose aprašytus jo apžiūros rezultatus nurodė, jog tai, kad E. R. raumenų tonusas geras, kad sausgysliniai refleksai gyvi, kad patologinių refleksų nėra, kad koordinacijos sutrikimų nėra, kad galvos smegenų nervai be pakitimų, kad meninginių simptomų nėra reiškia, jog galvos smegenų sumušimo nebuvo. Dar daugiau, atsakydamas į klausimus apie E. R. rankos krumplių sužalojimus, minėtas specialistas paaiškino, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti ir E. R. smūgiuojant. Nepaisant paminėtų specialisto parodymų, neabejotinai patvirtinančių būtinumą skirti ekspertizę, pirmos instancijos teismas, grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 242 str. reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, minėtą prašymą atmetė, tokiu būdu neteisėtai tinkamai nenustatant visų būtinų aptariamo nusikaltimo sudėties požymių egzistavimo, kas neabejotinai lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą ir sąlygoja jo panaikinimą. Be to, apeliantas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu taip ir nedetalizuotas specialisto išvadose nurodytas nukentėjusiojo E. R. sveikatos sutrikdymo mechanizmas, o apsiribota tik abstrakčiu, formaliu, leistinais įrodymais nepagrįstu tariamų smūgių jam sudavimo skaičiaus nurodymu.

E. J. apeliaciniame skunde pažymi, kad kokių nors kitų duomenų, sudarančių pagrindą daryti bent prielaidą, jog jis kokiais nors savo veiksmais būtų nesunkiai sutrikdęs šioje byloje nukentėjusiojo E. R. sveikatą, byloje taip pat nėra. Priešingai, iš teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų turinio aiškiai matyti, kad šioje byloje aptariamu laiku ir vietoje buvo nesunkiai sutrikdyta jo (E. J.) sveikata, t.y. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika buvo padaryta jo atžvilgiu.

Apeliantas nurodo, kad įvykius, vykusius byloje minimame poilsio namelyje, kuris yra atskiras nuo pobūvių salės, kurioje vyko liudytojos M. J. gimtadienio šventimas, betarpiškai matė liudytojai M. J., A. P. ir A. P. bei R. G., kurie, kaip jau minėta, kaip ir šioje byloje nukentėjusysis E. R., bylą nagrinėjant buvo kaltinamieji, o šiuo metu yra nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, dėl tų pačių įvykių tuometiniam Šiaulių rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. N1-57-776/2012. Teigia, kad liudytoja M. J. teisiamajame posėdyje nurodė, jog su juo (E. J.) į atskirą poilsio namelį nuėjo apie 22.00 val. Po dviejų valandų ji išgirdo beldimą į namelio duris, kurias atidarė. Atidariusi duris ji pamatė baudžiamojoje byloje dėl tų pačių įvykių kaltinamuosius, šiuo metu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistus, A. P., E. R. ir R. G.. Tuo metu iš namelio antro aukšto nusileido jis (E. J.). A. P., E. R. ir R. G. įėjus į namelio vidų, vienas jų pastūmė jį (E. J.) į šalia stovėjusį fotelį ir trenkė jam kumščiu į veidą. Po to visi trys paminėti asmenys trenkė jam (E. J.) dar apie dešimt smūgių rankomis į veidą, po ko ištempė jį į lauką ir visi trys jį spardė kojomis. M. J. bandė nutraukti jo mušimą šaukdama, vėliau užgulė jį savo kūnu, kad toliau jis nebūtų mušamas. M. J. aiškiai patvirtino, kad jis (E. J.) jo mušimo metu net nesigynė, namelio viduje niekam nesmūgiavo. Byloje aptariamų įvykių metu byloje minimame poilsio namelyje buvęs liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad matė susistumdymą namelio viduje, matė kaip namelio viduje jis (E. J.) pastumtas nugriuvo, po ko šioje byloje liudytojas, o baudžiamojoje byloje dėl tų pačių įvykių (b.b. Nr. N1-57-776/2012) kaltinamasis R. G. kumščiavo jį (E. J.). Apelianto nuomone, šis liudytojas, kaip ir liudytoja M. J.,  patvirtino, kad jis (E. J.) nieko nekumščiavo, niekam nesudavė. Netikėti, abejoti, vertinti kritiškai ar rezervuotai minėtus liudytojų M. J. ir A. P. parodymus nebuvo ir nėra jokio pagrindo, nes nei vienas iš jų nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi ar ką nors apkalbėti. M. J., duodama parodymus nurodė, kad apie 22.00 val. nuėjo miegoti, nes buvo neblaivi, o byloje aptariami įvykiai įvyko maždaug po 2 valandų, kuomet ji jau buvo pamiegojusi, t.y. nebe tokio stovio, kokio nuėjo miegoti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje ji davė išsamius, nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys, tame tarpe kitų liudytojų, taip pat mačiusių jo (E. J.) sumušimą ir M. J. elgesį jo metu, parodymai. Visa tai bei tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti bent prielaidą, kad aptariamų įvykių metu M. J. galimybės suvokti aplinką buvo ribotos ar sutrikusios, patvirtina, kad jos parodymai yra objektyvūs ir patikimi. Analogiški argumentai patvirtina ir A. P. parodymų patikimumą.

E. J. nurodo, kad šioje byloje liudytojai, o baudžiamoje byloje dėl tų pačių įvykių (Nr. N1-57-776/2012) kaltinamieji A. P. ir R. G. teisiamajame posėdyje iš esmės patvirtino šioje byloje nukentėjusiojo, o baudžiamoje byloje Nr. Nl-57-776/2012 kaltinamojo E. R. parodymus, kurių nepatvirtina nei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, nei bylos medžiagos duomenys. Apeliantas nurodo, kad A. P. ir R. G. teisiamajame posėdyje nurodė matę iš byloje aptariamo poilsio namelio, kuriame jis (E. J.) buvo, išeinantį E. R., kuris jiems sakė, kad jis buvo sumuštas. Tačiau abu šie liudytojai taip pat nurodė, kad jokių smurtinių veiksmų E. R. atžvilgiu jie nematė. A. P. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė matęs kaip R. G. trenkė jam (E. J.). Atsižvelgiant į tai, kad E. R., A. P. ir R. G. šios bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu buvo kaltinamieji baudžiamojoje byloje dėl tų pačių įvykių, tame tarpe dėl nesunkaus jo (E. J.) sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo, padarytų tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, kaip ir šioje byloje nagrinėjami įvykiai, šių asmenų parodymai galėjo ir turėjo būti vertinami rezervuotai bei kritiškai, kaip siekis jais pagrįsti savo gynybos versijas baudžiamojoje byloje jų atžvilgiu. Visa tai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme leistinais įrodymais pirmos instancijos teismas minėtų liudytojų parodymus laikė ir vertino neteisėtai, netinkamai aiškindamas ir taikydamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas. Nelogiška daryti net prielaidą, kad atskirame namelyje, prikeltas iš anksto priešiškai jo atžvilgiu nusiteikusio E. R., jo bei A. P. ir R. G. ten užpultas ir sumuštas, vieną iš trijų užpuolikų, t.y. E. R., jis (E. J.) tariamai sumušė ir tuo sutrikdė viešąją tvarką.

Apelianto nuomone, svarbu paminėti ir tai, kad teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai A. P., K. J.,  B. B., S. J. ir G. V. aiškiai nurodė ir patvirtino, kad nukentėjusysis E. R., kai atvyko policija, sumuštas nebuvo, jokių sužalojimų nesimatė. Be to, liudytojas E. J. patvirtino, kad E. R., atvykus policijai, buvo apsirengęs tvarkingai, jo rūbai suplyšę nebuvo. Visa tai taip pat paneigia E. R. ir kitų baudžiamojoje byloje dėl jo (E. J.) sumušimo ir viešosios tvarkos pažeidimo kaltinamųjų                (A. P. ir R. G.) parodymus, kurie gali būti laikomi tik kaip jų gynybos versija ir pozicija minėtoje baudžiamojoje byloje.

Apelianto nuomone, tai, kad šioje byloje aptariamų įvykiu metu iš tikrųjų nukentėjo tik jis (E. J.), bei, kad jis neatliko jokių veiksmų, sudarančių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėtį, patvirtina ir šie bylos duomenys:

·         iš teisiamojo posėdžio metu į bylą pateiktų Bendrojo pagalbos centro duomenų matyti, kad 2011-01-21 22.52 val. būtent jis (E. J.), telefonu kreipėsi į policiją pagalbos;

·         iš kartu su 2012-03-28 prašymu dėl ekspertizės paskyrimo į bylą pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jam (E. J.) galimai šioje byloje aptariamu laiku ir vietoje, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis;

·         teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos V. S. parodymai, kad 2011-01-21 jos, byloje aptariamose, patalpose vyko gimtadienio šventimas. Į jos kambarį įbėgo E. J. sužalota galva, kuris pasakė, kad ji atidarytų vartus, nes jį sumušė ir jis iškvietė policiją. Daugiau sužalotų be E. J. ji nematė;

·         į bylą pateikta fotolentelė, kurioje užfiksuota jo (E. J.) veido išvaizda, buvusi kitą dieną po jo sumušimo, t.y. 201 1-01-22, jam gydantis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje;

·         liudytojo Ž. T. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad gimtadienyje                   E. R. buvo sveikas, jokių sužalojimų nesimatė;

·         policijos pareigūno G. Ž., kuris buvo atvykęs į įvykio vietą pagal jo                          (E. J.) iškvietimą, teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad kiti, t.y. sulaikytieji, sumušti nebuvo, buvo sumuštas tik pasikreipęs asmuo, t.y. E. J.. Įvykio vietoje dėl sumušimo, išskyrus sumuštąjį, t.y. jį (E. J.), niekas nesiskundė. Ten buvusius jaunuolius jis matė visus.

E. J. apeliaciniame skunde pažymi, kad šioje byloje nukentėjusiuoju pripažinto                      E. R. parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Priešingai, pastarieji patvirtina jo paties atliktus nusikalstamus veiksmus, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimu ir jo (E. J.) sumušimu, šioje byloje aptariamu laiku ir aptariamoje vietoje. Esant tokiai situacijai, apelianto nuomone, apkaltinamasis nuosprendis, šioje byloje objektyviai negalėjo būti priimtas. Akivaizdu, kad šiuo atveju pirmos instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 242 str. reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles ir įrodymų leistinumo nuostatas (Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 2 d.) ir dėl to skundžiamas nuosprendis privalo būti naikinamas ir turi būti priimamas naujas nuosprendis.

Atsiliepimu į nuteistojo E. J. apeliacinį skundą nukentėjusysis E. R. prašo nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusysis E. R. atsiliepime nurodo, kad jis su E. J. apeliaciniu skundu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisingą nuosprendį, nes jis  (E. R.) 2011-01-21 apie 22 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pokylių salės „(duomenys neskelbtini)“ namelyje buvo nesunkiai sumuštas bei suplėšyta jo striukė ir šiuos veiksmus padarė E. J..

E. R. teigia, kad specialisto J. S. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jam galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva veido kairėje pusėje, nubrozdinimai dešinės plaštakos ištiesiamajame paviršiuje padaryti bukais kietais daiktais keletos valandų bėgyje iki 2011-01-22 1.55 val. jam kreipiantis į (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos priėmimo skyrių, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Išvados 2 punkte nurodyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jog dėl galvos traumos jis gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninės stacionare, kur jam diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dalį „sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą“ laikyti negaliojančia. 2011-03-08 išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad iš (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos priėmimo skyriaus apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog jis lankėsi pas vaikų chirurgą 2011-01-22 1.55 val., skųsdamasis dėl sumušimo. Kortelėje nustatyta diagnozė: veido ir galvos sumušimas. Iš išvadoje aprašytos (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2011-01-24 19.28 val. buvo paguldytas į vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centrą. Ligos istorijoje nurodyta galutinė diagnozė: galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės plaštakos nubrozdinimas. Po dviejų dienų jis buvo išleistas namo, tačiau išduota medicininė pažyma už ligoninėje gulėtą laiką, pratęsta 10 dienų.

Atsiliepime taip pat teigiama, kad teisme apklaustas specialistas J. S. nurodė, jog galvos smegenų sukrėtimas diagnozuotas pagrįstai. Anot specialisto, objektyviai tai patvirtino padidėjęs kraujospūdis, paryškinti sausgysliniai refleksai. Be to, tai patvirtino ir jo nusiskundimai galvos skausmu, svaigimu, pykinimu. Pasak specialisto, nubrozdinimai dešinės plaštakos ištiesiamajame paviršiuje galėjo gautis ir griuvimo metu ir ranką paveikus kietu buku daiktu.

E. R. nurodo, kad 2011-02-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog jo mama tyrimui pateikė jam priklausiusią „Nike“ striukę. 2011-02-18 daikto apžiūros protokole užfiksuota minėtos striukės apžiūra, iš kurios matyti, kad striukė suplėšyta. Nors nuteistasis, visi liudytojai, apklausti teisme, vieningai nurodė, kad M. J. gimtadienio pradžioje jis  (E. R.) buvo sveikas su nesugadinta striuke. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai išsivežė jį tiesiai į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini) g., kur jo pasiimti atvyko mama A. R. ir tėvas V. R.. Iš policijos komisariato patalpų tėvai netrukus jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos priėmimo skyrių.

E. R. taip pat nurodo, kad liudytojai R. G., A. P., I. Z., D. S., B. B., S. J., G. V. iškart po incidento pokylių salės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje matė jį sužalotą ir su suplėšyta striuke. Policijos komisariate jį sumuštą ir su suplėšyta striuke matė jo tėvai A. bei V. R.. Be to, iš kart po įvykio jo ėmė ieškoti nuteistojo draugai. Bijodamas dėl savo saugumo apie tai jis pranešė tėvui V. R.. Nuteistojo iniciatyva jis (E. R.) turėjo susitikti (duomenys neskelbtini) mieste su jo draugais Ž. T., R. M., kurie teisme parodė, kad susitikime matė jį (E. R.) su mėlyne veide bei aprišta ranka.

Teismo posėdyje nuteistasis E. J. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusysis E. R., jo atstovė pagal įstatymą A. R., nukentėjusiojo E. R. atstovas advokatas ir prokurorė prašė nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendis dalyje, kuria E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo E. J. apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendžio dalis dėl E. J. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. yra nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis  E. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., požymių ir kad baudžiamojoje byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių E. J. kaltę padarius Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK  303 str. 5 d. 1 p., 2 p.), todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir E. J. atžvilgiu priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus, vidinis įsitikinimas, turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus iš esmės rėmėsi tik nuteistąjį kaltinančiais įrodymais ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, o tai turėjo lemiamos įtakos darant teismo išvadą dėl               E. J. kaltės klausimo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138  str. 1 d.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas                  E. J. pripažindamas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., nustatė, kad jis tyčia panaudojo fizinį smurtą E. R. atžvilgiu, ko pasėkoje pastarąjį sužalojo, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Darydamas tokias išvadas pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiojo E. R., liudytojų A. P., R. G., I. Z. parodymais, kuriuos laikė sutampančiais esminėmis aplinkybėmis bei vienas kitą papildančiais, teismo medicinos specialistų išvadomis apie E. R. patirtus sužalojimus, jų atsiradimo laiką ir pobūdį, E. R. striukės apžiūra. Paties nuteistojo E. J. parodymus apie įvykio miegamajame namelyje aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikė didžia dalimi subjektyviais, vertino juos kaip pasirinktą gynybos poziciją, tiksliai neatspindinčia objektyvios tiesos, neatitinkančia nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šios pirmosios instancijos teismo išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, nes įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių, patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, jog E. R. tikrai sužalojo nuteistasis E. J..

Pažymėtina, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo parodymų, apie tai, kad jį sužalojo būtent E. J., pokylių salės „(duomenys neskelbtini)“ namelyje panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą, vienareikšmiškai nepatvirtino jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiojo E. R. nurodomo jo sužalojimo metu įvykio vietoje buvo ir kitų asmenų, tačiau nei vienas įvykio dalyvių nematė nukentėjusiojo E. R. sužalojimo momento. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, negalima teigti, kad liudytojų A. P., R. G. ir I. Z. parodymai patvirtina ir papildo nukentėjusiojo parodymus. Nukentėjusysis E. R., apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, parodė, kad jis, A. P. ir R. G. nuėjo į namelį ieškoti M. J.. Kilus konfliktui tarp E. J. ir A. P. su R. G. ir pastariesiems iš namelio išėjus, E. J. iš vidaus užrakino namelio duris. Tuomet E. J. pakėlė jį už atlapų nuo lovos, liepė sakyti draugų pavardes, sudavė į veidą ranka 3-5 kartus, pastūmė link sienos ir fotelio. Griūdamas jis susižalojo ranką. Bandė keltis, bet E. J. jį vėl pastūmė. Jis nugriuvo į fotelį, tada E. J. trenkė jam ranka maždaug 3-4 kartus į veidą. Jis bandė bėgti iš namelio, rakinti duris, bet E. J. jį sugriebė už striukės. Jam pavyko išsinerti iš striukės, kuri E. J. laikant suplyšo, ir pabėgti. Po to E. J. iš namelio išėjo ir išmetė jo suplėšytą striukę (2 t. 123-125 b. l.). Liudytoju apklaustas pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu A. P. parodė, kad pabuvęs pokylių salėje pasigedo E. R. ir nuėjo ieškoti į namelį, bet pamatė, kaip iš namelio išbėgo E. R. su pamušta akimi ir suplėšyta striuke ir pasakė, kad jį sumušė. Jis pats jokių  E. R. veiksmų nematė, tačiau iki tol E. R. nebuvo sužalotas (2 t. 107, 108 b. l.). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas R. G. parodė, kad  pamatė, jog iš namelio išbėgo E. R. su ištinusia akimi ir suplėšyta striuke. Jis pats jokių smurtinių veiksmų E. R. atžvilgiu nematė, tačiau iki tol pas E. R. sužalojimų nesimatė (2 t. 106, 107 b. l.). Liudytoja I. Z. pirmosios instancijos teismo metu parodė, kad išėjusi iš salės laukan, pamatė, kad vyksta sąmyšis prie miegamojo namelio durų, tarp E. R., A. P., R. G. su E. J. įvyko susistumdymas, matė, kaip E. J. tempėsi E. R. už striukės į namelį. Smūgių E. R. atžvilgiu ji nematė. Po konflikto matė mėlynę ant E. R. veido, sužalotą akį ir jo suplėšytą striukę (2 t. 113, 114 b. l.). Taigi apklausti liudytojai A. P., R. G. ir I. Z. patys nematė, kad E. J. būtų sudavęs smūgius E. R. į veido sritį, akivaizdu, jog šie liudytojai nebuvo byloje nagrinėjamo įvykio liudininkai, nebuvo įvykio vietoje ir nematė kilusio konflikto. Be to, atsižvelgiant į tai, kad informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog nukentėjusysis E. R. ir liudytojai A. P. ir  R. G. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-12-17 nuosprendžiu (šis nuosprendis yra įsiteisėjęs) baudžiamojoje byloje Nr. N1-57-776/2012 yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad veikdami grupėje, 2011-01-21 (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), sodybos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, asmeninio konflikto metu tyčia sužalojo E. J. ir  įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl savo nusikalstamų veiksmų, atliktų E. J. atžvilgiu toje pačioje vietoje ir beveik tuo pačiu laiku, kaip ir nagrinėjamoje byloje, bei įvertinus tai, kad nuteistojo E. J. ir nukentėjusiojo E. R. bei liudytojų A. P. ir R. G. santykiai yra konfliktiški, kyla pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiojo E. R. bei liudytojų A. P. ir R. G. parodymų objektyvumo ir patikimumo.

Liudytojas A. P. pirmosios instancijos teisme  parodė, kad miegamajame namelyje tarp E. J. ir E. R., A. P. ir R. G. kilo konfliktas, įvyko susistumdymas. Jis bandė juos skirti, tačiau jį R. G. nustūmė. Kas ką pastūmė, jis neatsimena, nuo pastūmimo E. J. nugriuvo, konflikto namelyje metu E. J. nieko nedarė, jis gynėsi, tačiau, ar E. J. sudavė kam nors, jis nematė. Kai visi apsiramino, jis išėjo ir nuėjo toliau švęsti (2 t. 105, 106 b. l.). Liudytoja M. J. parodė, kad į namelį atėjo E. R., A. P., R. G. ir prasidėjo konfliktas. E. J. buvo pasodintas į fotelį ir kažkas iš tų trijų atėjusių vaikinų jam trenkė 1 kartą į veidą, buvo daugiau smūgių suduota E. J., bet kiek, ji tiksliai neskaičiavo. Muštynėse dalyvavo E. R., A. P., R. G.. E. J. smūgių namelyje nematė, jis nesigynė ir nieko nesakė (2 t. 110, 111 b. l.). Kaip matyti, liudytojų A. P. ir M. J. parodymai savo esminėmis aplinkybėmis sutampa su paties nuteistojo E. J. parodymais. E. J. parodė, kad  į namelį atėjo A. P., E. R. ir R. G.. Tarp šių asmenų ir jo įvyko susistumdymas. Konfliktą bandė raminti A. P., tačiau jam į veidą trenkė R. G.. Jam (E. J.) taip pat sudavė ir jis nukrito į fotelį, kur A. P., E. R. ir R. G. jam smūgiavo į įvairias kūno vietas. Jis buvo rankomis užsidengęs veidą. Gindamasis su rankomis jis galėjo perplėšti E. R. striukę, tačiau nei vieno smūgio E. R. nesudavė ir jam negrasino. Liovęsi jį mušti, vaikinai išėjo (2 t. 125-127 b. l.). Kaip matyti, nukentėjusiojo E. R. parodymų, kad jį pokylių salės „(duomenys neskelbtini)“ namelyje panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą sužalojo E. J., vienareikšmiškai nepatvirtino nei nuteistasis, nei apklausti konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo liudininkai. E. J. bei kitų įvykio dalyvių (A. P., M. J.) parodymai yra nuoseklūs, patvirtina vieni kitus bei bylai reikšmingas aplinkybes, jais netikėti nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi jais kaip įrodymais, paneigiančiais E. J. kaltę tyčia panaudojus fizinį smurtą E. R. atžvilgiu, ko pasekoje pastarąjį sužalojus, padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, teisėjų kolegija paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad  nukentėjusiojo               E. R. parodymus patvirtina ir E. J. kaltę įrodo teismo medicinos specialistų išvados apie E. R. patirtus sužalojimus, jų atsiradimo laiką ir pobūdį, E. R. striukės apžiūra. 2011-01-24 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys apie tai, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam E. R., apie jų padarymo laiką, pobūdį, sveikatos sutrikdymo laipsnį (buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas) (1 t. 2 b. l.). Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad E. R. buvo diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, 2011-03-08 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti nauji duomenys apie tai, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam E. R., apie jų padarymo laiką, pobūdį, sveikatos sutrikdymo laipsnį (buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas) (1 t. 13, 14 b. l.). 2011-02-18 daikto apžiūros protokole užfiksuota įstatyminės atstovės A. R. tyrimui pateiktos nukentėjusiojo E. R. striukės apžiūra, kurios metu nustatyta, kad striukės dešinės pusės šoninė siūlė ir rankovės siūlė praplyšusi (1 t. 21-23 b. l.). Nuteistojo E. J. gynėjas advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat pateikė A. G. teismo medicininių tyrimų biuro 2013-03-14 teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pateikti duomenys apie tai, kokie kūno sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam E. R. 2011-01-21 apie 22 val., apie šių sužalojimų padarymo pobūdį, apie sveikatos sutrikdymo laipsnį (nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek 2011-01-24 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2011-03-08 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2013-03-14 teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini), objektyviai patvirtina tik nukentėjusiojo E. R. sužalojimo faktą, o 2011-02-18 daikto apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota E. R. striukės apžiūra, patvirtina tik nukentėjusiojo E. R. striukės suplėšymo faktą, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad būtent E. J. panaudojo fizinį smurtą E. R. atžvilgiu, ko pasėkoje pastarąjį sužalojo, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šioje byloje teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad E. J. į įvykio vietą pats iškvietė policiją (2 t. 89-94 b. l.), ir tai rodo, jog E. J. susitikti su policijos pareigūnais nevengė, siekė, kad įvykio aplinkybės būtų išsiaiškintos iš karto po įvykio. Tai matyti ir iš liudytoju apklausto policijos pareigūno G. Ž. parodymų, kad jiems su kolega atvykus į įvykio vietą juos pasitiko jaunuolis, kuris pasakė, kad jį sumušė ir parodė jį sumušusius asmenis, daugiau dėl sumušimų niekas nesiskundė (2 t. 118 b. l.), liudytoja apklaustos V. S. parodymų, kad pas ją atbėgo kruvinas E. J. ir pasakęs, kad jį muša, paprašė įleisti policiją (2 t. 113 b. l.). E. R. policijos nekvietė, nors kaip pats nurodė dėl neteisėtų E. J. veiksmų jam buvo padaryti kūno sužalojimai, pareiškimą policijai E. R. atstovė pagal įstatymą A. R. parašė ne iš karto po konflikto atvykus į policijos komisariatą, o praėjus daugiau nei dviems savaitėms po įvykio (1 t. 1 b. l.).

Pripažįstant konkretų asmenį kaltu dėl kito asmens sveikatos sužalojimo, turi būti kategoriškai nustatyta, kad būtent kaltininko, o ne kieno nors kito veiksmai sukėlė nukentėjusiajam tam tikro masto sveikatos sutrikdymą. Taigi būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių. Nekaltumo prezumpcija reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo E. J. apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių, patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, kad E. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., t. y. tikrai sužalojo E. R., todėl E. J. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Esant neįrodytai E. J. kaltei dėl E. R. sveikatos sužalojimo, nukentėjusiojo E. R. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, atmestinas (Lietuvos Rspublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteistas dėl to, kad jis konflikto namelyje metu tyčia panaudojo fizinį smurtą E. R. atžvilgiu, ko pasekoje pastarąjį sužalojo, E. R. bandant išeiti iš namelio, užrakino namelio duris, laikė E. R. už striukės ir neleido jam išeiti iš namelio, ko pasekoje suplėšė E. R. striukę ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliantas E. J. ginčija savo kaltę ir dėl jam inkriminuoto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su apelianto skunde nurodomais argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo ir nepagrįstai E. J. pripažino kaltu padarius minėtą nusikalstamą veiką.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą.

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius – veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu (ką nagrinėjamu atveju teismas konstatavo esant nuteistojo E. J. veiksmuose), grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti esminį viešosios tvarkos pažeidimo požymį (padarinius) – sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, grasinimai, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgdama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Dėl veikos padarymo vietos

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikaltimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esantis pokylių salės „(duomenys neskelbtini)“ namelis yra viešoji vieta. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada ir mano, kad apylinkės teismas minėtą nusikalstamos veikos padarymo vietą neteisingai pripažino viešąja vieta.

Kaip jau minėta anksčiau, viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Apeliacinis teismas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esantis pokylių salės „(duomenys neskelbtini)“ namelis yra viešoji vieta, nes į jį bet kada, bet kokiu paros metu negali patekti pašaliniai asmenys, patekimas į minėtą namelį yra ribojamas, kas šiuo atveju ir buvo, t.y. nukentėjusysis E. R. su savo draugais A. P. ir R. G. ne laisvai pateko į minėtą namelį, o tik tuomet, kai namelio durys jiems buvo atidarytos ir jie buvo pakviesti į vidų. Nors be nuteistojo ir nukentėjusiojo, kitų pašalinių asmenų, kurie būtų stebėję konfliktą (išskyrus namelyje buvusią M. J., kuri ten su E. J. miegojo), namelyje nebuvo (A. P., A. P. ir R. G. jau buvo išėję iš namelio), tokie asmenys negalėjo bet kada pasirodyti ir laisvai patekti į namelį, ir dėl konflikto tarp nuteistojo E. J. ir nukentėjusiojo E. R. patirti nepatogumų.

Kaip matyti iš bylos duomenų sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), šeimininkė yra V. S. ir ji įvairioms šventėms nuomoja šią sodybą. Liudytoja apklausta V. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad 2011-01-21 dieną sodybą išsinuomojo M. J.. E. J. atskirai išsinuomojo miegamąjį namelį (2 t. 113 b. l.). Vadinasi, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pokylių salės „(duomenys neskelbtini)“ namelis Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos ir E. J. inkriminuojamos veikos metu buvo išnuomotas E. J., t. y. šis namelis buvo perduotas laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį E. J. (Lietuvos Respublikos CK 6.477 str.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad patekimas į minėtą namelį nebuvo laisvas, jame be E. J. leidimo lankytis kiti asmenys teisės neturėjo. Todėl pokylių salės „(duomenys neskelbtini)“ namelis nepagrįstai pripažintas viešąja vieta.

Dėl padarytos veikos (veiksmų) pobūdžio

Kaip aukščiau paminėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais.

Pirmosios instancijos teismas E. J. veiksmus kvalifikuodamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog nuteistojo E. J. veiksmai viešoje vietoje pasireiškė įžūliu elgesiu – fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį E. R., E. R. bandant išeiti iš namelio, namelio durų užrakinimu, E. R. laikymu už striukės ir neleidimu jam išeiti, ko pasėkoje buvo suplėšyta E. R. striukė. Kaip jau minėta, pagal teismų praktiką įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Atkreiptinas dėmesys, jog dėl fizinio smurto panaudojimo E. R. atžvilgiu E. J. šiuo nuosprendžiu išteisintinas, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką. Taip pat pažymėtina, kad iš ankščiau aptartų nuteistojo E. J. parodymų matyti, jog jis neneigia gindamasis nuo A. P., E. R. ir R. G. jo atžvilgiu naudojamo fizinio smurto galėjęs perplėšti E. R. striukę (2 t. 125-127 b. l.) ir ši nuteistojo versija objektyviais byloje esančiais įrodymais nepaneigta. Tuo tarpu E. J. kaltinime inkriminuoti veiksmai - E. R. bandant išeiti iš namelio, namelio durų užrakinimas, E. R. laikymas už striukės ir neleidimas jam išeiti – nelaikytini įžūliais veiksmais Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. prasme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis E. J. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kuriais būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, nenustatyta. Apeliacinis teismas sprendžia, jog byloje nėra įrodymų, kad E. J. nukentėjusiojo E. R. atžvilgiu būtų atlikęs veiksmus, kuriuos būtų galima pripažinti įžūliais ir kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Dėl kilusių padarinių

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaip minėta anksčiau, visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, grasinimai, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai, todėl sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgdama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Taigi byloje turi būti nustatyta, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus kaltininkas atliko ir ar dėl šių veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog būtent dėl nuteistojo E. J. veiksmų būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nei vienas liudytojais byloje apklaustų asmenų neparodė, kad dėl nuteistojo E. J. veiksmų (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančios pokylių salės „(duomenys neskelbtini)“ namelyje, atliktų nukentėjusiojo E. R. atžvilgiu, būtų buvę šokiruoti, patyrę pažeminimą, išgąstį ar pan. Priešingai, dauguma liudytojais apklaustų M. J. gimtadienio dalyvių (K. J., E. J.,  I. Z., D. S., B. B., S. J., G. V., L. D.) pirmosios instancijos teisme parodė, kad nemaloniai pasijuto, buvo sutrikdyta jų rimtis ir poilsis ir M. J. gimtadienio šventė buvo nutraukta dėl nukentėjusiojo E. R., A. P. ir R. G. veiksmų nuteistojo E. J. atžvilgiu lauke, prie (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančios pokylių salės „(duomenys neskelbtini)“ namelio, kuomet E. R., A. P. ir R. G., veikdami grupėje tyčia sužalojo E. J., už ką jie ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-12-17 nuosprendžiu (šis nuosprendis yra įsiteisėjęs) baudžiamojoje byloje Nr. N1-57-776/2012, ką patvirtina ir ta aplinkybė, kad dėl šio įvykio buvo iškviesta policija (2 t. 112-118 b. l.). Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, ne dėl nuteistojo E. J., o dėl E. R., A. P. ir R. G. nusikalstamų veiksmų E. J. atžvilgiu buvo nutraukta M. J. gimtadienio šventė, kviečiama policija. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo veiksmų pasekoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis teismas pripažįsta, jog nuteistojo E. J. veiksmais nebuvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos  teismas kvalifikuodamas nuteistojo E. J. veiksmus kaip atitinkančius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė neteisingas išvadas, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendis dalyje dėl E. J. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. naikintinas, o E. J. dėl šio kaltinimo išteisintinas, nes jis nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str.  5 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti priteistos tik iš asmens, pripažinto kaltu, ir tai, kad šiuo nuosprendžiu E. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. išteisinamas, darytina išvada, jog nebėra teisinio pagrindo iš E. J. nukentėjusiajam E. R. priteisti 650 Lt advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

n u s p r e n d ž i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendį  dalyje, kuria E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

E. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

E. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo E. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendžio dalį, kurioje nukentėjusiajam E. R. iš E. J. priteista 650 Lt advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                                           Raimundas Jurgaitis

Teisėjai                                                                                                                  Zigmas Kavaliauskas      

      Vidmantas Mylė