Skundas Nr. 1S-124-1053/2024
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. RV-25-502, kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 157 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atliekant ją pataisos namuose. S. K. pripažintas pavojingu recidyvistu. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis pakeistas ir nuteistajam skirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaityti 8 mėnesiai 22 dienos. Nuteistajam paskirtos bausmės pradžia – 2018 m. birželio 21 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugsėjo 29 d. Nuteistasis pusę paskirtos bausmės atliko 2021 m. rugsėjo 29 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 7 d. – 1 metai 7 mėnesiai 22 dienos.
2. Komisija komisija) 2024 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. RV-25-502 nutarė netaikyti nuteistajam S. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu nuteistasis pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2024 m. sausio 17 d. nutartimi šį skundą atmetė.
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Nesutikdamas su priimta apylinkės teismo nutartimi nuteistasis pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą nutartį, komisijos nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4.1. Nuteistojo nuomone, teismas jo skundą išnagrinėjo netinkamai. Pagrindinis skunde keliamas klausimas buvo tai, ar lygtinio paleidimo taikymas yra institucijų subjektinė teisė, kuria galima pasinaudoti arba nepasinaudoti savo nuožiūra, nepateikiant suprantamų motyvų, pažeidžiant asmens teisėtus lūkesčius, ar vis tik tai yra valstybės pareiga, prisiimta tarptautinių sutarčių pagrindu ir reglamentuojama Europos Tarybos rekomendacijos nuostatų. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija deklaruoja, jog lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Ši rekomendacija nustato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis sekančiais principais: kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; darbo po paleidimo neturėjimas nesudaro pagrindo nesuteikti arba atidėti lygtinio paleidimo; nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas nesudaro pagrindo nesuteikti arba atidėti lygtinio paleidimo; lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus; tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų.
4.2. Skunde teigiama, kad iš nutarties yra neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Teismų praktikoje yra pakankamai precedentų, kai sprendimas taikyti lygtinį paleidimą priimamas atžvilgiu asmens, turinčio drausminių nuobaudų, o sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo priimamas atžvilgiu asmens, neturinčio drausminių nuobaudų. Minėti principai yra susiję su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu diskriminacijos draudimu ir Teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumu – jeigu praktikoje yra žinomas atvejis, kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas, tai yra pagrindas klausimui dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo.
4.3. Skunde pažymima, kad teismas ir komisija de facto neigia minėtų rekomendacijų privalomumą. Principas pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) yra fundamentali nuostata, ne kartą paminėta Konstitucinio Teismo nutarimuose ir nacionaliniuose įstatymuose, todėl šiuo atveju atsisakant taikyti lygtinį paleidimą taip pat nebuvo vadovautasi minėtų rekomendacijų nuostatomis, kurios numato, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo.
4.4. Skunde cituojant EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teigiama, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms neįžvelgtina priežasčių toliau jam taikyti laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Tokių priežasčių nenurodė nei komisija, nei teismas. Lygtinis paleidimas nėra nuteistojo atleidimas nuo likusios bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis teigia, kad sutinka, jog jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Jo gyvenamojoje vietoje yra visos sąlygos jai taikyti.
4.5. Nuteistasis nesutinka su nutarties teiginiais apie „gyvenimo stiliaus ir draugų, darbine, mąstymo ir elgesio probleminėmis sritimis“. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau 6 metai ir 6 mėnesiai, todėl uždaroje aplinkoje akcentuojamos „probleminės sritys“, tokios kaip gyvenimo stilius ir draugai, įdarbinimas – yra visiškai priklausomos nuo įkalinimo įstaigos. Taigi tokie argumentai yra nepriimtini.
4.6. Nuteistasis skunde teigia, kad mokymasis prilyginamas darbui, nes vienu ir tuo pačiu laiku negali mokytis ir dirbti, be to, Vilniaus kalėjimas neturi galimybių aprūpinti nuteistuosius darbu. Yra ne vienas atvejis, kai nuteistieji kreipiasi į kolonijos administraciją su prašymais dėl įdarbinimo, bet gaunami neigiami atsakymai, neva šiuo metu nėra laisvų darbo vietų, o teiginiai dėl darbo paieškos Vilniaus kalėjime yra tik deklaratyvaus pobūdžio bei nesuderinami su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma. Bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai įsitraukė į neatlygtinų darbų veiklas, atliko neatlygintinus darbus: 2021 m. kovo 3 d. išvalė nuteistųjų bendro naudojimo šaldytuvą; 2021 m. gegužės 30 d. tvarkė gėlių vazonus; 2021 m. birželio 17 d. sutvarkė bendro naudojimo patalpas, 2021 m. liepos 6 d. sutvarkė futbolo aikštelę bei vartus; 2021 m. liepos 21 d. klojo sporto aikštelės grindis gumine danga; 2021 m. rugpjūčio 9 d. sutvarkė aktų salę.
4.7. Nuteistasis skunde pažymi, kad jis dirba pagal individualią veiklą savarankiškai, jam buvo leista užsiimti individualia apmokestinama veikla – teikti vertimo paslaugas ir užsiimti bižuterinių papuošalų gamyba bei turėti šiai veiklai reikalingas priemones. Iš minėtų veiklų nuteistasis gauna pajamas, išlaiko pats save. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu nuteistojo vykdoma individuali veikla yra prilyginta darbinei veiklai. Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 27 d. sprendimu nutarta nuteistąjį perkelti iš paprastosios grupės į lengvąją grupę.
4.8. Skunde pažymima, kad teismas ir komisija pripažino, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į išsilavinimo (įgytos kelios profesinės kvalifikacijos), emocinės gerovės stiprinimą (dalyvavimas relaksacijos užimtumuose), tam tikrų mąstymo programoje bendravimo įgūdžių lavinimo ir kitų nuostatų ypatumų valdymo prielaidų kūrimą: nuteistasis 2018 m. lapkričio 15 d. dalyvavo grupiniame užsiėmime tema „Sveiko gyvenimo būdas“; pozityvaus užimtumo programoje „Sugrįžimas“; gavo padėkos raštą už dalyvavimą domino turnyre, puikius rezultatus mokantis ispanų kalbos, dalyvavimą krepšinio 3x3 turnyre ir užėmusiam 11-ą vietą; nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. dalyvavo „Įžanginėje grupėje“; 2020 m. kovo 12 d. dalyvavo paskaitoje „Konfliktų valdymas“, paskaitos metu stebėtas neutralus elgesys, dalyvavimas vertinamas kaip formalus; 2020 m. birželio 8 d. dalyvavo „Tėvo dienos“ minėjime; 2020 m. liepą dalyvavo domino turnyre, toliau lankė ispanų kalbos kursus; 2021 m. kovo 19 d. dalyvavo „Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programoje“; 2021 m. gegužės 20 d. kreipėsi į administraciją pareikšdamas norą dirbti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų; nuo 2021 m. kovo atliko minėtus neatlygintinus darbus; 2021 m. birželio 11 d. dalyvavo pokalbyje ŽIV/AIDS prevencijos tematika; 2021 m. birželio 14 d. – 2021 m. rugpjūčio 30 d. dalyvavo socialinių įgūdžių lavinimo, kuriant karjeros planus mokymuose, išsikėlė karjeros tikslą, nusimatė priemones jam pasiekti, įvertino rizikos veiksnius bei pagalbos teikėjus, nustatė realias biudžeto valdymo priemones; įgijo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę; nuo 2021 m. sausio kreipėsi dėl intervencinių programų vykdymo galimybių, atsižvelgiant į formalią motyvaciją, S. K. įtrauktas į laukiančiųjų sąrašą, rekomenduojant motyvuojančio interviu programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“; 2021 m. kovą nuosekliai domėjosi savo rizikos valdymo procesu, pastebėta, jog mąstymas pakankamai strateginis ir realistinis, rekomendacijų laikosi bei nestebimos gynybiškos nuostatos taikomų priemonių atžvilgiu, nuteistajam pasiūlyta orientuotis į teigiamų nuostatų į darbą formavimą, lėšų tvarkymo įgūdžių tobulinimu; 2021 m. balandį nuteistasis kreipiasi dėl individualių priėmimų, siekdamas analizuoti savo elgesį bei siekti nusikalstamo elgesio rizikos valdymo, poreikis intervencijoms emocinės gerovės srityje nestebimas, nuteistojo kasdienis funkcionavimas nepakitęs ir šiuo metu nesiejamas su padidintu poreikiu psichologinei pagalbai; 2021 m. rugpjūtį nuteistasis baigė dalyvavimą elgesio pataisos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, stebimi pokyčiai motyvacijos spręsti su nusikalstamumu susijusias problemas, taip pat pastebėti pokyčiai atsiskleidime, stebėtas pripažinimas, kad nepakankamai atlieka kryptingų veiksmų; dalyvavimas priemonėje vertinamas, kaip pakankamai sėkmingas; rekomenduota elgesio korekcijos programa „Tik tu ir aš“; 2021 m. gruodžio 20 d. dalyvavo seminare „Patyčių ir smurto prevencijos įgūdžių stiprinimo (atpažinimas ir veiksmai)“ tema; 2022 metais dalyvavo individualiuose pokalbiuose užimtumo bei įstaigoje nustatytos tvarkos laikymosi temomis, nuteistųjų subkultūros prevencijos įkalinimo įstaigoje tematika; 2022 m. liepos 30-31 d. dalyvavo „Sporto šventė“ renginyje; 2022 m. lapkričio 24-30 d. dalyvavo kalėdinių dekoracijų kūrime; 2022 m. gruodžio 4 d. dalyvavo viktorinoje „Galvok“; 2023 m. sausį įstaigos psichologo pateiktais duomenimis, nuleistasis nedemonstruoja motyvacijos tolimesniam priemonių vykdymui, palaikomojo pobūdžio konsultacijose nesilanko; 2023 m. kovo 10-31 d. dalyvavo 4 psichologinių užsiėmimų cikle; 2023 m. birželio 5 d. – spalio 16 d. dalyvavo kognityvinėje elgesio pataisos programoje „Tik tu ir aš“, dalyvavimas vertinamas kaip sėkmingas, nuteistasis gali atpažinti savo problemines sritis, susieti jas su tiek pakartotinio nusikalstamumo, tiek ir kitų impulsyvių ar rizikingų sprendimų rizika; tolesnei psichokorekcijai poreikis nenustatytas; ateityje nuteistajam reikalinga susikoncentruoti į įgytų ar patobulintų įgūdžių išlaikymą; 2023 m. liepos 20 d. gavo sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą; 2023 m. balandžio 3 d. susipažino su pagrindinėmis Konstitucijos nuostatomis, teismų sistema ir kompetencija, šalies teritoriniu administraciniu suskirstymu, tam tikrose teritorijose veikiančiomis institucijomis ir jų kompetencija; 2023 m. liepos 4 d. dalyvavo teisinio ugdymo mokymuose tema „Šeimos teisė“; 2023 m. liepos 5 d. su nuteistuoju kalbėta apie turiningą laisvalaikio leidimą; 2023 m. spalio 12 d. su nuteistuoju kalbėta apie jo aplinkoje esančius draugus, pažįstamus galinčius turėti neigiamos įtakos nuteistojo elgesiui ir veiksmams; nuteistasis buvo motyvuotas nebendrauti su neigiamą įtaką darančiais draugais ar pažįstamais; 2023 m. spalio 30 d. nuteistasis prisidėjo prie projekto „Pergalės rankos - įkalinimo menas bendruomenei“; 2023 m. lapkričio 3 d. su nuteistuoju kalbėta apie kritišką požiūrį nusikalstamo bei socialiai nepageidautino elgesio atžvilgiu buvo aptarta įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų, moralinių normų laikymosi svarba; 2023 m. gruodį dalyvavo „Finansinio raštingumo“ mokymuose.
4.9. Nuteistasis skunde pažymi, kad Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog nuteistasis demonstravo teigiamas iniciatyvas siekdamas valdyti su pro-socialiu užimtumu susijusius veiksnius. Stebėtos palankesnės nuostatos darbo pataisos įstaigoje atžvilgiu. Nuteistasis aktyviau įsitraukė į neatlygintino darbo veiklas. 2024 m. vasario 2 d. Socialinio tyrimo išvadoje pažymimi nuteistojo teigiami pasiekimai dalyvaujant intervencinėse programose.
4.10. Skunde teigiama, kad pakartotinio rizikos įvertinimo metu buvo nustatytas nusikatamo elgesio rizikos taškų/įverčių akivaizdus mažėjimas iš 109 balų iki 99 balų laikomas teigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, tačiau reikšminga pažanga ją mažinant šiuo metu yra akivaizdi. Todėl išpildyta viena iš formalių BVK 82 straipsnio 1 dalies numatytų sąlygų – akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau teismas ir komisija prieštaravo savo teigiamoms išvadoms, bei nusprendė, kad nuteistojo lygtinis paleidimas šiuo metu yra negalimas.
4.11. Nuteistasis skunde pažymi, kad per 6 metų ir 6 mėnesių bausmės atlikimo laikotarpį, už nepriekaištingą elgesį bei mažinant pakartotino nusikalstamo elgesio riziką jis buvo skatintas 4 kartus, jo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu vyko teigiama linkme, todėl galima pagrįstai teigti, jog padaryta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra ženkli. Komisija nepateikė įtikinančių motyvų, kodėl nuteistajam negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Komisija išdėstė nepagristus motyvus dėl „nepakankamos nuteistojo pažangos“, dėl tariamai egzistuojančių kriminogeninių veiksnių, kurie egzistavo būtent nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi nėra duomenų, kad jie egzistuoja ir dabar. Net ir egzistuojant minėtiems kriminogeniniams veiksniams, nėra pagrindo manyti, kad priemonės, kuriomis jie gali būti sprendžiami, nuteistajam nebus pasiūlytos probacijos metu, jei probaciją vykdantys pareigūnai matytų tokį poreikį. Teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje, jo resocializacijai; pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.
4.12. Skunde teigiama, kad naujausioje teismų praktikoje tokios situacijos vertinamos itin kritiškai. Dabartinė bausmių vykdymo politika rodo, kad teismai vis dažniau yra linkę parodyti pasitikėjimą nuteistaisiais ir paleisti juos lygtinai taikant intensyvią priežiūrą, nepaisant neigiamai nuteistųjų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje apibūdinančių duomenų, pvz., drausmės pažeidimai, alkoholio vartojimas, iniciatyvos įsidarbinti laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebuvimas, bado akcijų skelbimas, dalyvavimas riaušėse, atsisakymas atlikti gerbūvio darbus ir kt.
4.13. Nuteistojo nuomone, lygtinio paleidimo instituto taikymo prilyginimas išimčiai iš taisyklės yra nepagristas ir neatitinka šio instituto esmės. Nutarimo motyvai yra išimtinai formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis aukščiau aptartomis BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą esminės reikšmės turi aplinkybės, susijusios su nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika ir jo dedamomis pastangomis šia rizika mažinti. Nuteistojo elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, pasiryžimas integruotis į visuomenę sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai, visų šių aplinkybių svarba, norint taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pabrėžiama ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1S-526-966/2019; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-124-806/2023).
4.14. Nuteistasis skunde daro išvadą, kad teismas ir komisija netinkamai įvertino jo asmenybę, jo elgesio korekciją, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Nuteistojo faktiškai atlikta bausmės dalis atitinka BVK nustatytą formalųjį kriterijų. Laikas praleistas įkalinimo įstaigoje yra daugiau nei pakankamas norint tęsti nuteistojo resocializaciją neizoliuojant jo nuo visuomenės. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę paskutiniu metu nuteistasis elgiasi pavyzdingai, yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis turės darbą, gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą.
4.15. Nuteistasis teigia, kad jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnius teisės pažeidimus, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima teigti, kad jo resocializacija yra baigta ir jis yra pasiruošęs grįžti į visuomenę. Nuteistasis laisvėje nesusidurs su sunkumais dėl pragyvenimo, įgytos specialybės, pakankamos, stabilios, poreikius atitinkančios darbinės pajamos yra sėkmingos nuteistojo resocializacijos prielaidos. Nuteistajam toliau atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, bus užkirstas kelias ne tik tolesnei jo resocializacijai ir integracijai į visuomenę, bet tai netikslinga ir ekonomiškai, kadangi valstybė privalės išlaikyti nuteistąjį. Balansas taip bausmei keliamų tikslų ir visuomenės intereso, kad nusikaltęs asmuo atliktų jo padarytai veikai adekvačią bausmę, nagrinėjamu atveju taikant nuteistajam lygtinį paleidimą pažeistas nebus.
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo skundas atmestinas.
6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, itin detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas iš esmės įvertino aplinkybes, kurias nuteistasis akcentuoja ir apeliaciniame skunde, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
8. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistasis S. K. atitinka vieną iš formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų: nuteistasis atliko pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
9. Apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos galima spręsti tada, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.
10. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumas ir pavojingumas neturėtų būti vertinamas kaip svarbiausios aplinkybės, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.
11. Nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų padarymą. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad S. K. pirmą kartą su teisėsaugos pareigūnais susidūrė būdamas 14 metų amžiaus, o pirmą kartą buvo nuteistas jam būnant 15 metų. Nuteistojo nusikalstamas elgesys išskirtinai siejamas su finansinės, materialinės naudos motyvacija. Aukštesnysis teismas pažymi, kad S. K. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu buvo nuteistas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo – prekybos žmonėmis. Atlikęs minėtu nuosprendžiu paskirtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis vos po 5 mėnesių padarė naują labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus, už kurių padarymą dabar atlieka bausmę. 2015 m. spalio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartyje dėl lygtinio paleidimo instituto nuteistajam taikymo konstatuota, kad nuteistasis atlikdamas ankstesnę laisvės atėmimo bausmę vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad nei nuteistojo atlikta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė (pati savaime), nei bausmės metu vykdytos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės nuteistojo elgesio nepakeitė tiek, kad nuteistasis pakartotinai nenusikalstų. Aptartos aplinkybės taip pat suponuoja išvadą, kad nuteistojo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios jam būnant dar jauno amžiaus ir pasireiškė gana ilgą laiką – nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, jis padarė būdamas 33 metų amžiaus. Šių aplinkybių kontekste aukštesnysis teismas akcentuoja, kad norint daryti išvadą, jog būdamas laisvėje nuteistasis pakartotinai nenusikals, reikia nustatyti, jog nuteistasis iš esmės pakeitė savo elgesį ir teigiamus elgesio pokyčius nuteistasis demonstruoja pakankamai ilgą laiką.
12. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama jau 6 kartą ir paskutinius 5 atvejus ši rizika buvo įvertinta kaip vidutinė. Esant tokioms aplinkybėms ir siekiant nustatyti, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, reikia įvertinti nuteistojo pastangas bei įsitraukimą į jam taikytas resocializacijos priemones laikotarpiu nuo pirmojo iki paskutinio vertinimo.
13. Iš nuteistojo asmens byloje pateiktų Socialinio tyrimo išvadų matyti, kad nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, savo elgesio pasekmių neįvertinimas buvo vienas iš svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo nusikalstamu elgesiu. Iš esmės visose Socialinio tyrimo išvadose yra nurodomi tie patys nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui reikšmingi dinaminiai (kuriuos nuteistasis turi galimybę keisti) kriminogeniniai veiksniai – lėšų valdymo ypatumai (finansų paskirstymo kompetencijų stoka, turimi įsiskolinimai); stabilios bei oficialios darbo patirties stoka; gyvenimo būdo ypatumai (nusikalsta bendrininkų grupėse); problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžių stoka; socialinio ir emocinio jautrumo stoka; ambivalentiškos iniciatyvos asmeniniams pokyčiams; nuostatos (nukentėjusieji – socialiai pažeidžiami asmenys, nusikalto planuodamas); nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo aplinkos, kitų asmenų įtakos.
14. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau ir iš paties nuteistojo skunde nurodomų aplinkybių matyti, kad nuteistasis bausmės vykdymo pradžioje buvo labiau orientuotas į pozityvaus užimtumo priemonių įgyvendinimą, o tikslinėse intervencinėse priemonėse, kurios šiuo atveju ir gali reikšmingai mažinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamos elgesio riziką, nuteistasis aktyviau dalyvauti pradėjo tik 2021 metais. 2021 m. rugpjūtį nuteistasis baigė dalyvavimą elgesio pataisos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, nuteistojo dalyvavimas šioje programoje buvo vertinamas kaip pakankamai sėkmingas; rekomenduota elgesio korekcijos programa „Tik tu ir aš“. Tačiau šioje programoje nuteistasis pradėjo dalyvauti tik 2023 m. birželio 5 d. tai yra beveik po 2 metų nuo tada, kai ši programa nuteistajam buvo rekomenduota. Pažymėtina ir tai, kad 2023 m. sausio mėnesį įstaigos psichologo pateiktais duomenimis, nuteistasis nedemonstruoja motyvacijos tolimesniam priemonių vykdymui, palaikomojo pobūdžio konsultacijose nesilanko. Iš nors dalyvavimas šioje programoje buvo įvertintas kaip sėkmingas, tačiau pažymėta, kad ateityje nuteistajam reikalinga susikoncentruoti į įgytų ar patobulintų įgūdžių išlaikymą. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo motyvacija keisti savo elgesį srityse, kurios ir esmingai nulėmė jo nusikalstamą elgesį, nėra nuosekli, o ir nuteistojo pasiekti teigiami rezultatai šiuo metu jo elgesyje reiškiasi pernelyg trumpą laiką, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad paleistas lygtinai S. K. pakartotinai nenusikals.
15. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje tam tikrą nenuoseklumą. Nuteistasis pataisos įstaigoje bausmės atlikimo laikotarpiu buvo 4 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, taip pat 4 kartus buvo paskatintas. Tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad 3 drausmines nuobaudas nuteistasis gavo iki 2020 m. liepos 1 d., 2021 metais buvo 2 kartus skatinamas, po to – 2023 m. rugpjūčio 25 d. vėl nubaustas drausmine nuobauda. Pažymėtina, kad šią drausminę nuobaudą nuteistasis gavo jau iš dalies sėkmingai įvykdęs anksčiau minėtas intervencines programas, kas kelia pagrįstų abejonių nuteistojo įgytų žinių tinkamu pritaikymu jo elgesyje. Skundžiamoje nutartyje teismas teigiamai įvertino ir šiame skunde nuteistojo nurodomą aplinkybę, kad nuteistasis buvo perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę, tačiau atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas sutinka su teismo išvada, kad pati savaime ši aplinkybė nėra pakankama, jog būtų galima daryti išvadą, kad paleistas lygtinai nuteistasis pakartotinai nenusikals.
16. Nuteistasis skunde pažymi, kad lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos jis turės darbą ir gyvenamąją vietą, o teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, jog nuteistasis oficialiai dirbo tik apie vienerius metus, iš paties nuteistojo žodžių seka, kad jis taip pat dirbo nelegaliai statybų srities darbus įvairiose užsienio šalyse. Šiuo metu nuteistasis užsiima individualia veikla. Taigi viena vertus, matyti, kad ankstesnė nuteistojo darbo patirtis (net ir neoficiali) nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, kita vertus, gretinant nuteistojo turimas galimybes įsidarbinti, jo išsilavinimą, įgytas profesijas su nustatyta nuteistojo finansų paskirstymo kompetencijų stoka, turimais įsiskolinimais bei iš dalies – nuteistojo galimu išrankumu darbui, tam tikrų darbų vertinimą kaip žeminančių asmens orumą, neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nuteistasis laisvėje nesusidurs su sunkumais dėl pragyvenimo, ir ko pasekoje pakartotinai nenusikals. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis jokių naujų socialinių ryšių, kurie stipriai jį motyvuotų pakartotinai nenusikalsti, nesukūrė, o anksčiau turėti ryšiai su artimaisiais nuo nusikalstamų veikų darymo nuteistojo taip pat nesulaikė. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis nusikalsdavo bendrininkų grupėse, taip pat šiuo metu dar neturi pakankamų gebėjimų atsiriboti nuo aplinkos ir kitų asmenų įtakos. Šios aplinkybės vertinant kartu su nuteistojo nenuosekliu elgesiu pataisos įstaigoje, neleidžia daryti išvados, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis pakartotinai nenusikals.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo laikotarpiu padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis deda pastangas mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šiuo metu jos dar nėra pakankamai nuoseklios ir ilgalaikės. S. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo S. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Ugnė Gailiūnienė