Civilinė byla Nr. eB2-4057-565/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01914-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų (kreditorių) UAB „Čili Holdings“, UAB „G CAPITAL“, UAB „Maisto namai“ ir UAB „Azijos skoniai“ pareiškimą dėl BUAB „TOKYO“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. D. ir BUAB „TOKYO“ kreditorė UAB „EDS PROJECTS“,
n u s t a t ė :
1. pareiškėjos BUAB „TOKYO“ kreditorės UAB „Čili Holdings“, UAB „G CAPITAL“, UAB „Maisto namai“ ir UAB „Azijos skoniai“ prašo pripažinti BUAB „TOKYO“ bankrotą tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose įtvirtintus kriterijus, teigdamos, jog nagrinėjamu atveju yra ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog UAB „Čili Holdings“ bei UAB „G CAPITAL“ (su UAB „Čili Holdings“ susijusi įmonė) iki 2016-01-28 buvo vienintelės UAB „TOKYO“ akcininkės. 2016-11-14 ir 2016-11-16 buvo sudarytos akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, pagal kurias visos bendrovės akcijos už 4 Eur buvo perleistos V. D.. Teigia, jog bendrovės bankrotas nebuvo verslo nesėkmė – buvęs UAB „TOKYO“ direktorius ir vienintelis akcininkas V. D. sąmoningai privedė bendrovę prie bankroto ir taip sukėlė didžiulę žalą visiems UAB „TOKYO“ kreditoriams. V. D. atlikti veiksmai atitinka beveik visus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje numatytus tyčinio bankroto požymius, tai yra:
2.1. 2018-01-01 UAB „TOKYO“ buvo nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus nemokumo kriterijus, tačiau V. D. iki 2018 m. pabaigos (siekdamas turėti laiko perkelti verslą ir bendrovės turtą į kitas įmones) neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, o tai dar labiau pablogino UAB „TOKYO“ turtinę padėtį. Pagal bankroto administratorės pateiktus duomenis iki 2018-01-01 bendrovė buvo pradelsusi sumokėti 56 095,65 Eur skolų. Tačiau pradelstų įsipareigojimų dydis 2018-01-01 buvo žymiai didesnis nei 56 095,65 Eur. UAB ,,TOKYO“ 2018-01-01 taip pat turėjo 81 000 Eur ir 15 proc. metinių palūkanų mokėtiną skolą A. A.. 2017-11-07 A. A. įgijo kreditorinį reikalavimą iš V. D., kurio reikalavimas bendrovei atsirado pagal 2016-09-15 paskolos sutartį. Paskolą V. D. bendrovei turėjo grąžinti iki 2017-12-31, tačiau prieš pat paskolos grąžinimo terminą, tai yra 2017-11-07, perleido savo reikalavimo teisę A. A.. 2018-04-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-16224-819/2018 A. A. naudai iš bendrovės buvo priteista 95 069,60 Eur suma (81 000 Eur skola ir 14069,60 Eur palūkanų). Be to, UAB ,,TOKYO“ dar 2017-10-24 pažeidė pareiškėjų ir bendrovės 2016-11-18 sudarytą 45 691,92 Eur Skolos atidėjimo sutartį, tai yra sutarties 14 punktą, kuriame buvo numatyta bendrovės pareiga per 5 darbo dienas raštu informuoti pareiškėjas apie bet kokius vykdomos veiklos pasikeitimus, o taip pat ir bendrovei nustojus vystyti ir vykdyti verslą su „Fit food“ prekės ženklu. Bendrovė 2017-10-24 perleido „Fit Food Dėl savęs“ prekės ženklą įmonei UAB „Skanu.lt“, tačiau apie šią aplinkybę pareiškėjų neinformavo. Skolos atidėjimo sutarties pažeidimas lėmė, kad bendrovei nuo 2017-10-29 atsirado pareiga nedelsiant grąžinti pareiškėjoms 45 691,92 Eur skolą. Taigi 2018-01-01 tikroji UAB ,,TOKYO“ vykdytinų įsipareigojimų suma buvo mažiausiai 196 857,17 Eur, kuri susidarė iš A. A. kreditorinio reikalavimo (81 000 Eur + 14 069,60 Eur palūkanų), 56 095,65 Eur įsipareigojimų kreditoriams pagal bankroto administratorės pateiktus duomenis bei 45 691,92 Eur skolos pareiškėjoms. Juridinių asmenų registrui pateiktais 2017 m. balanso duomenimis 2017-12-31 UAB „TOKYO“ turėjo turto už 249 722 Eur, pusę šio turto sudarytų 124 886 Eur suma. Kadangi 196 857,17 Eur vykdytini įsipareigojimai yra gerokai daugiau nei pusė UAB ,,TOKYO“ balanse įrašyto turto, akivaizdu, kad V. D. 2018-01-01 jau turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto. Dėl V. D. vėlavimo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,TOKYO“ turtinė padėtis gerokai pablogėjo;
2.2. bendrovei jau esant nemokiai, V. D. nesąžiningai perleido didelę dalį UAB ,,TOKYO” turto bei perkėlė visą bendrovės veiklą į A. A. priklausiusią įmonę UAB „Sidlis“. Pirmiausiai V. D. skolino UAB ,,TOKYO“ lėšas su absoliučiai nepagrįsto dydžio (15 proc.) metinėmis palūkanomis, pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, numatantį, kad bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančiu komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Sudarant paskolos sutartį turėjo būti numatytas ne didesnis nei 2,49 proc. palūkanų dydis, atitinkantis 2016 m. rugsėjo mėn. palūkanų normą. Be to, 81 000 Eur paskola nebuvo mažareikšmė įmonei, kurios 2016 m. pabaigoje visas turtas sudarė vos 249 620 Eur. Vėliau V. D. savo reikalavimo teisę pagal paskolos sutartį perleido A. A.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-10 A. A. išdavė teismo įsakymą, kurio V. D. neginčijo. Antstolis Gintautas Puodžiukas nuo 2018-07-05 iki 2018-10-26 nuo UAB ,,TOKYO“ sąskaitų nurašė 40 671,81 Eur, iš kurių 31 986,11 Eur suma sumokėta A. A.. Taip pat antstolis pardavė bendrovės turto už 7 147,21 Eur, iš kurių 4 584,13 Eur suma sumokėta A. A.. Tokiu būdu A. A. iš UAB ,,TOKYO“ gavo 36 570,24 Eur sumą. Šis V. D. sudarytas sandoris aiškiai patenka į ekonomiškai nenaudingo sandorio sąvoką. Be to, V. D. perleido visą bendrovės verslą A. A. įmonei UAB „Sidlis“, dalį turto perleidžiant už neadekvačiai mažą kainą (materialų turtą – visus baldus, šaldytuvus, kokteilines ir pan.) ir dalį iš viso nemokamai (nematerialų turtą) kaip tik tuo metu, kai A. A. vykdė išieškojimą iš UAB ,,TOKYO“. Šis turtas buvo antstolio Gintauto Puožiuko areštuotas pagal to paties A. A. pradėtą išieškojimą. Turtas buvo parduotas UAB ,,TOKYO“ pasiūlius pirkėją – būtent A. A. įmonę UAB „Sidlis“. Tarp UAB ,,TOKYO“ ir UAB „Sidlis“ 2018-07-16 buvo sudaryta turto pirkimo – pardavimo ir nuomos sutartis, kurios 1.1 punkte buvo numatyta, kad turtas yra parduodamas už antstolio nustatytą kainą – 7 147,21 Eur. Kadangi tiek V. D., tiek A. A. buvo suinteresuoti kuo mažesne turto kaina, antstolio nustatytos turto kainos niekas neskundė, turtas nebuvo parduotas varžytinėse, dėl to antstolio nustatyta kaina nebuvo patikrinta rinkoje. V. D., atstovaudamas bendrovę, perleido UAB „Sidlis“ teises į UAB ,,TOKYO“ verslo vykdymo vietą Forum palace sporto ir pramogų komplekse. 2018-10-17 UAB ,,TOKYO”, UAB „Sidlis“ ir UAB „Forumo rūmai“ sudarė susitarimą dėl teisių ir pareigų pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį perleidimo. V. D., atstovaudamas bendrovę, 2018-10-22 nemokamai perleido UAB „Sidlis“ visą UAB ,,TOKYO” verslo vykdymui reikalingą dokumentaciją bei maisto ir gėrimų gamybos receptus. UAB ,,TOKYO” sukurti receptai buvo vienas iš kertinių bendrovės turtų, pagal kuriuos buvo gaminama visa produkcija. V. D. juos UAB ,,Sidlis“ perleido nemokamai. Taigi A. A. įmonė UAB „Sidlis“ už bendrą 7 147,21 sumą perėmė absoliučiai visą UAB ,,TOKYO” verslui vykdyti reikalingą materialų ir nematerialų turtą, o visos skolos buvo paliktos UAB ,,TOKYO”. Visi UAB ,,TOKYO” ir UAB „Sidlis“ sandoriai dėl UAB ,,TOKYO” veiklos perkėlimo vyko 2018 metų antroje pusėje, taigi V. D. delsė kreiptis į teismą iki tol, kol visas bendrovės turtas bus perkeltas UAB „Sidlis“;
2.3. V. D. pardavė UAB ,,TOKYO” verslo pagrindą sudarantį „Fit Food Dėl savęs“ prekės ženklą už 605,31 Eur be PVM (732,43 Eur su PVM) sumą, kai reali jo vertė perleidimo dieną, remiantis turto vertintojos konsultacija, buvo apie 34 200 Eur, t. y. prekės ženklas buvo perleistas už daugiau nei 56 kartus mažesnę nei rinkos kaina. Be to, prekės ženklas buvo perleistas V. D. sutuoktinės įmonei UAB „Skanu.LT“. UAB ,,TOKYO” ir UAB „Skanu.lt“ vieninteliai akcininkai yra sutuoktiniai V. D. (UAB ,,TOKYO”) ir V. K.-D. (UAB „Skanu.LT“), o abiejų įmonių vadovas prekės ženklo perleidimo dieną buvo tas pats V. D.. Kitaip tariant, V. D. jau 2017-10-24 ėmėsi nesąžiningų veiksmų pasisavinti visą reikšmingą UAB ,,TOKYO“ turtą;
2.4. A. A. iš UAB ,,TOKYO“ gavo 36 570,24 Eur sumą. Šie pinigai buvo atgauti nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. A. A. reikalavimas atsirado tik 2018-01-01. Tuo tarpu nuo 2016-09-30 iki 2017-12-31 eilė kitų kreditorių (bendra 56 095,65 Eur reikalavimų suma), turinčių vykdytinas reikalavimo teises, jokių mokėjimų iš bendrovės negavo. V. D. nesąžiningai pažeidė kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo pirmumo teisę ir milžiniška apimtimi tenkindamas kitos savo įmonės UAB „DeviKa“ reikalavimą. Nuo 2018-01-01 iki UAB ,,TOKYO“ bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei buvo pervesta 134 970 Eur. Tuo tarpu kreditoriams, kurių reikalavimai atsirado gerokai seniau, skolos nebuvo grąžinamos. Tokie V. D. veiksmai lėmė, kad buvo padaryta reikšminga neigiama įtaka UAB ,,TOKYO“ mokumui ir galimybei atsiskaityti su kreditoriais. V. D. perkėlė UAB ,,TOKYO“ verslą į kitą įmonę ir taip užkirto kelią atsiskaitymui su kreditoriais ateityje.
3. BUAB „TOKYO“ bankroto administratorė UAB „NOTISA“ prašo pareiškėjų UAB „Čili Holdings“, UAB „G CAPITAL“, UAB „Maisto namai“ ir UAB „Azijos skoniai“ pareiškimo dėl BUAB „TOKYO“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą sustabdyti iki kol pasisakys Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėse bylose Nr. e2-25659-925/2019 ir Nr. e2-21694-908/2019.
4. Atsiliepime nurodė, jog yra tyčinio bankroto požymių: BUAB „TOKYO“ verslo perkėlimas į kitą įmonę, tai yra UAB „Sidlis“; BUAB „TOKYO“ turto perleidimas susijusioms įmonėms, tai yra UAB „Sidlis“, kurios steigėjas bei direktorius buvo A. A.; V. D. skolos pardavimas A. A. (paskolą V. D. suteikė BUAB „TOKYO“ su 15% metinėmis palūkanomis, po to skola parduota A. A.); prekės ženklo „Fit Food dėl savęs“ pardavimas už mažą kainą UAB „Skanu LT“, kurios direktorius yra V. D., akcininkė – V. D. sutuoktinė; atsiskaitymai su BUAB „DeviKa“, kurios direktorius buvo V. D., pažeidžiant kitų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo pirmumo teisę. BUAB „TOKYO“ skolinga BUAB „DeviKa“ 87 649,53 Eur, kurie BUAB „DeviKa“ bankroto eigoje parduoti T. R. (nuo 2019-07-11 BUAB „TOKYO“ kreditorius vietoje BUAB „DeviKa“ yra T. R.). Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-25659-925/2019 dėl prekės ženklo „Fit Food dėl savęs“ perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo bei civilinė byla Nr. e2-21694-908/2019 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pinigų priteisimo iš A. A., todėl mano, kad kol nebus priimti sprendimai nurodytose bylose, spręsti BUAB ,,TOKYO“ tyčinio bankroto klausimą nėra tikslinga.
5. Suinteresuotas asmuo V. D. prašo: skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka; atmesti pareiškėjų UAB „Čili Holdings“, UAB „G CAPITAL“, UAB „Maisto namai“ ir UAB „Azijos skoniai“ pareiškimą dėl BUAB ,,TOKYO“ bankroto pripažinimo tyčiniu; priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas; kviesti liudytoju D. V.; pripažinti suinteresuoto asmens V. D. dalyvavimą byloje būtinu.
6. Atsiliepime nurodė, jog dar 2016 m. UAB „TOKYO“ buvo pilnai kontroliuojama pareiškėjos UAB „Čili Holdings“. Nuo 2016-01-29 V. D. tapo trečiuoju bendrovės akcininku, kurio akcijos sudarė 34,99 %, ir buvo paskirtas bendrovės vadovu, tačiau faktiškai bendrovei vadovavo didžiąją akcijų dalį turintis UAB „Čili Holdings“. Tik 2016-11-14 ir 2016-11-16 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimis V. D. tapo vieninteliu įmonės akcininku. Esminių bendrovės veiklos rodiklių blogiausios reikšmės buvo fiksuojamos vadovaujant A. D.-K. V. D. kaip akcininkas skolino lėšas aktyviai įmonės plėtrai, veiklos gerinimui. 2017 metais, lyginant su 2016 metais, esminiai UAB „TOKYO“ veiklos rodikliai gerėjo beveik dvigubai: bendrovės grynojo pelno (nuostolio) marža nuo -48 procentų 2016 metais mažėjo iki -21 procento 2017 metais. Tai reiškia, kad bendrovė daugiau nei dvigubai sumažino veiklos nuostolingumą (161 458 Eur) 2017 metais, o bendrovės pardavimo pajamos augo 45 procentais (240 379 Eur). Teigia, jog neegzistuoja nei viena iš tyčinio bankroto sąlygų:
6.1. nesutiktina, kad 2018-01-01 bendrovė buvo pradelsusi finansinių įsipareigojimų vykdymą A. A. (95 069,60 Eur) ir pareiškėjoms (45 691,92 Eur). UAB „TOKYO“ finansinį įsipareigojimą A. A. galima laikytinu pradelstu tik po 2018-04-10, kuomet Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-16224-819/2018 ir A. A. naudai priteisė 95 069,60 Eur skolą (81 000 Eur skolą ir 14 069,60 Eur palūkanas). Iki tol UAB „TOKYO“ nebuvo pradelsusi mokėjimo termino A. A., nes dėl mokėjimo termino pratęsimo su pačiu A. A. buvo susitarta. Nesutiktina, kad UAB „TOKYO“ privalėjo 45 691,92 Eur dydžio bendrą paskolą grąžinti pareiškėjoms prieš terminą, t. y. ne 2018-11-18, o 2018-01-01. Nors bendrovė pardavė prekės ženklą UAB „Skanu.LT“, tačiau ji ir toliau faktiškai valdė prekės ženklą ir naudojo savo ūkinėje-komercinėje veikloje. Prekės ženklo perleidimo sandoris tik pakeitė prekės ženklo nuosavybės teisių turėtoją, tačiau nepakeitė jo valdytojo. Bendrovė 2018-01-01 nebuvo nemoki (bankrutuojanti), todėl UAB „TOKYO“ neprivalėjo apie tai informuoti pareiškėjų, taigi ir šiuo pagrindu UAB „TOKYO“ nepažeidė Skolų atidėjimo sutarties nuostatų. Pareiškėjos nereikalavo UAB „TOKYO“ grąžinti 45 691,92 Eur dydžio bendros paskolos prieš terminą. Skolų atidėjimo sutarties 12 punktu šalys susitarė, kad suėjus Skolų atidėjimo terminui 45 691,92 Eur dydžio paskola bus grąžinama kas mėnesį mokant iš viso po 1 000 Eur, kol bus pilnai grąžinta visa 45 691,92 Eur dydžio paskola. Sistemiškai aiškinant Skolų atidėjimo sutarties nuostatas akivaizdu, kad suėjus atidėjimo terminui, t. y. 2018-11-18, UAB „TOKYO“ turėjo grąžinti ne visą suteiktą paskolą, o pradėti vykdyti dalinius paskolos grąžinimo mokėjimus;
6.2. bendrovės veikla nebuvo perkelta į kitą įmonę, o buvo vykdomas priverstinis išieškojimas. Bendrovės turtas buvo ne perduotas / perkeltas, o parduotas ir UAB „Sidlis“ jokių reikalavimo teisių neperėmė. A. A. finansinis reikalavimas buvo patenkintas tik iš dalies ir ne paprasta tvarka, o antstoliui Gintautui Puodžiukui vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš UAB „TOKYO“ pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Antstolis G. Puodžiukas nuo 2018-07-05 iki 2018-10-26 nuo bendrovės sąskaitų nurašė 40 671,81 Eur, o vėliau, nukreipęs išieškojimą į bendrovei priklausantį turtą, jį 2018-07-16 dieną pardavė už 7 147,21 Eur ir abi šias sumas atitinkamai paskirstė vykdomojoje byloje tenkinant išieškotojo A. A. finansinį reikalavimą dėl 95 069,60 Eur. Nei V. D., nei bendrovė negalėjo įtakoti antstolio G. Puodžiuko pagal įstatymą atliekamų veiksmų, kurie iki šiol nėra pripažinti neteisėtais. Be to, pareiškėjos teismui nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurie pagrįstų, kad antstolio G. Puodžiuko nustatyta UAB „TOKYO“ turto pardavimo kaina buvo per maža arba, kad turtas realiai, o ne hipotetiškai galėjo būti parduotas už didesnę kainą (CPK 178 straipsnis). Teiginį, jog UAB „TOKYO“ veikla tariamai buvo perkelta į UAB „Sidlis“, pareiškėjos grindžia tik tuo, kad UAB „TOKYO“, UAB „Sidlis“ ir UAB „Forumo rūmai“ 2018-10-17 dieną sudarė trišalį susitarimą dėl teisių ir pareigų pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį perleidimo, kuriuo UAB „Sidlis“ perėmė visas teises ir pareigas iš UAB „TOKYO“ dėl nuomojamų patalpų iš nuomotojo UAB „Forumo rūmai“ ir UAB „Sidlis“ tose patalpose pradėjo vykdyti analogišką veiklą. Tačiau 2018-07-16 antstoliui G. Puodžiukui atlikus priverstinio skolos išieškojimo iš UAB „TOKYO“ veiksmus ir pardavus bendrovei priklausantį materialų turtą, UAB „TOKYO“ nebeliko prasmės nuomotis patalpas iš nuomotojo UAB „Forumo rūmai“. Dėl to, siekdama sumažinti vis didėjančių nuostolių augimą dėl vis skaičiuojamo nuomos mokesčio už nuomojamas patalpas, UAB „TOKYO“ priėmė sprendimą nutraukti nuomos sutartį su nuomotoju UAB „Forumo rūmai“. Tačiau siekiant išvengti netesybų mokėjimo dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, bendrovei pavyko sudaryti trišalį susitarimą, pagal kurį UAB „TOKYO“ atsisakius nuomos sutarties ir ją perėmus UAB „Sidlis“, bendrovei nebebuvo skaičiuojamas nuomos mokestis ir netesybos dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą. Akivaizdu, kad šalių 2018-10-17 sudarytas trišalis susitarimas buvo naudingas bendrovei ir sustabdė nuo dar didesnių nuostolių. Be to, trišalis susitarimas sudarytas tik 2018-10-17, t. y. po to, kai V. D. 2018-10-11 dieną kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl UAB „TOKYO“ bankroto bylos iškėlimo;
6.3. vien ta aplinkybė, kad, pareiškėjų teigimu, prekės ženklas buvo perleistas V. D. sutuoktinės valdomai UAB „Skanu.LT“, nereiškia, kad toks sandoris yra negaliojantis ir juo labiau pažeidžiantis UAB „TOKYO“ kreditorių interesus. Pareiškėjos nurodo, kad prekės ženklas tariamai buvo parduotas už 56 kartus mažesnę rinkos kainą, tačiau nepateikė į bylą jokių tokius argumentus patvirtinančių įrodymų. Prekės ženklas nesudarė reikšmingos dalies bendrovės turto struktūroje ir bendrovės verslo modelis buvo grindžiamas ne prekės ženklo naudojimu ir žinomumu, o sparčia bendrovės plėtra steigiant sulčių ir sveiko maisto barus. Be to, UAB „TOKYO“ ūkinę-komercinę veiklą su prekės ženklu „Fit Food Dėl savęs“ vykdė net ir po 2017-10-24 prekės ženklo perleidimo sandorio ir prekės ženklu faktiškai naudojosi dar 412 dienų, iki pat bankroto bylos bendrovei iškėlimo dienos (2018-12-10), t. y. tiek bendrovės sulčių ir sveiko maisto barai, tiek bendrovės gaminama produkcija iki pat bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo žymimi prekės ženklu „Fit Food Dėl savęs“. Be to, turtas realiai nebuvo perleistas. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, o pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi tiek UAB „Skanu.lt“, tiek UAB „TOKYO“ sutuoktiniai V. D. ir V. K.-D. valdo ir disponuoja bendrosios nuosavybės teise. Prekės ženklo perleidimas ekonomine prasme reiškia, kad buvo įvykdytas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos įmonių grupės turto valdymo klausimų sprendimas;
6.4. tiek UAB „TOKYO“, tiek UAB „DeviKa“ yra iškeltos bankroto bylos (UAB „DeviKa“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4994-781/2018). Dėl to, suinteresuotam asmeniui V. D. yra apribotos galimybės gauti iš minėtų įmonių dokumentus, kurie patvirtintų, kad UAB „TOKYO“, tenkindama UAB „DeviKa“ finansinius reikalavimus, nepažeidė kitų kreditorių reikalavimo tenkinimo pirmumo teisės. UAB „TOKYO“ vykdyti mokėjimai nepažeidė įstatyme įtvirtintos atsiskaitymų eilės, o jeigu ir kažkuria dalimi kreditorių reikalavimų tenkinimas buvo pažeistas, tai buvo padaryta siekiant ne apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, bet tęsti bendrovės veiklą: sumokėti už tiekiamą elektrą, išmokėti atlyginimus darbuotojams, sumokėti mokesčius, t. y. atsiskaityti su kreditoriais, nuo kurių priklausė tolesnė bendrovės veikla bei išsaugoti veiklą.
7. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS PROJECTS“ prašo pareiškėjų pareiškimą tenkinti ir pripažinti BUAB „TOKYO“ bankrotą tyčiniu.
8. Atsiliepime nurodė, jog buvusio BUAB „TOKYO“ vadovo ir akcininko veiksmai sudaro pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu, nes: 1) už nepagrįstai mažą kainą buvo perleistas esminis BUAB „TOKYO“ turtas, įskaitant prekės ženklą; 2) laiku nesikreipta dėl bankroto bylos iškėlimo, esant visiems nemokumo požymiams, taip užkertant kelią kitų kreditorių kreditorinių reikalavimų patenkinimui. Buvęs BUAB „TOKYO“ vadovas, 2017 m. antroje pusėje matydamas bendrovės finansinę situaciją, 2017 m. spalio 24 d. perleido BUAB „TOKYO“ turėtas teises į prekės ženklą „Fit Food Dėl savęs“ jo paties vadovaujamai ir jo sutuoktinei priklausančiai bendrovei UAB „Skanu.LT“, o savo turėtą reikalavimą į BUAB „TOKYO“ perleido A. A., kuris netrukus pradėjo šio reikalavimo išieškojimą iš bendrovės turto. Be to, jau 2017 m. pabaigoje BUAB „TOKYO“ turėjo 56 095,65 Eur pradelstų reikalavimų, o 2018-01-01 suėjo terminas grąžinti iš V. D. gautą 81 000 Eur paskolą (reikalavimo teisės buvo perleistos A. A.). Todėl 2018 m. pradžioje pradelsti TOKYO įsipareigojimai sudarė 137 095,65 Eur, t. y. viršijo pusę balanse esančio bendrovės turto (kuris 2017 m. pabaigoje sudarė 249 722 Eur). Be to, kaip matyti iš pareiškėjų pateikto BUAB „TOKYO“ ir A. A. 2018 m. sausio mėn. pradžios susirašinėjimo, jau tuo metu bendrovė nebevykdė savo įsipareigojimų ir nedengė skolų. Buvęs BUAB „TOKYO“ direktorius dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik praėjus beveik metams nuo faktinio nemokumo atsiradimo (tikėtina, nemokumas galėjo atsirasti ir anksčiau nei 2018 m. pradžioje), sudarydamas galimybes su juo susijusiam kreditoriui pirmumo tvarka pasidengti savo reikalavimą iš bendrovės turto.
9. Kiti BUAB „TOKYO“ kreditoriai atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Pareiškimas tenkinamas.
10. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, jog UAB „TOKYO“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2009 m. lapkričio 2 d. Bendrovės vadovas nuo 2016 m. sausio 14 d. (paskyrimo data) iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. (įgaliojimų pabaigos data) ir nuo 2017 m. birželio 21 d. (paskyrimo data) iki bankroto bylos iškėlimo buvo V. D.. Nuo 2016 m. rugpjūčio 27 d. (paskyrimo data) iki 2017 m. birželio 20 d. (įgaliojimų pabaigos data) bendrovei vadovavo A. D. K. Nuo 2016 m. lapkričio 25 d. V. D. įregistruotas kaip bendrovės akcininkas. Nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. V. D. išrinktas bendrovės valdybos nariu, o nuo 2016 m. lapkričio 25 d. paskirtas ir valdybos pirmininku.
11. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1052-565/2019 UAB „TOKYO“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „NOTISA“; 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
12. Pareiškėjos BUAB „TOKYO“ kreditorės UAB „Čili Holdings“, UAB „G CAPITAL“, UAB „Maisto namai“ ir UAB „Azijos skoniai“ prašo pripažinti BUAB „TOKYO“ bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose įtvirtintus kriterijus, teigdamos, jog nagrinėjamu atveju yra ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija; kreditorė UAB „EDS PROJECTS“ prašo pareiškimą tenkinti.
Dėl bylos sustabdymo
13. BUAB „TOKYO“ bankroto administratorė UAB „NOTISA“ nurodo, jog nagrinėjamu atveju yra tyčinio bankroto požymių, tačiau prašo pareiškėjų UAB „Čili Holdings“, UAB „G CAPITAL“, UAB „Maisto namai“ ir UAB „Azijos skoniai“ pareiškimo dėl BUAB „TOKYO“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą sustabdyti iki Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinės civilinės bylas Nr. e2-25659-925/2019 ir Nr. e2-21694-908/2019.
14. Suinteresuotas asmuo V. D. prašo netenkinti bankroto administratorės prašymo dėl bylos sustabdymo. Nurodo, jog nėra teisinio pagrindo stabdyti bylą, nes nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi aplinkybių visumos įvertinimas. Sustabdžius bylos nagrinėjimą, jis gali užsitęsti neproporcingai ilgą laiką, taip pažeidžiant teisę į greitą ir efektyvų bylos nagrinėjimą.
15. Pareiškėjos BUAB „TOKYO“ kreditorės UAB „Čili Holdings“, UAB „G CAPITAL“, UAB „Maisto namai“ ir UAB „Azijos skoniai“ prašo atmesti prašymą dėl bylos sustabdymo. Nurodė, jog bankroto administratorės nurodomų civilinių bylų baigtis neturės jokios lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl BUAB „TOKYO“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nes pareiškimas dėl tyčinio bankroto yra grindžiamas daugeliu aplinkybių.
16. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai.
17. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos Nr. e2-25659-925/2019, dėl kurios prašoma sustabdyti nagrinėjamą bylą, dalykas yra prekės ženklo „Fit Food Dėl savęs“ perleidimo sutarties teisėtumas (actio Pauliana ieškinys) ir restitucijos taikymas. Kitoje bankroto administratorės nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-21694-908/2019 yra keliamas ginčas dėl UAB „TOKYO“ ir V. D. sudarytos paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, o taip pat dėl susitarimo perleisti reikalavimo teises, kylančias iš ginčijamos paskolos sutarties, pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir pinigų priteisimo.
18. Sprendžiant dėl tyčinio bankroto, esminis faktorius yra nustatyti, ar įmonės valdymo organų ar akcininkų tikslai buvo įmonės privedimas prie nemokumo, vienų kreditorių protegavimas prieš kitus ir kitos aplinkybės, tačiau šie veiksmai nebūtinai turi pasireikšti konkrečiai apibrėžtu sandoriu ar veiksmu, kadangi įmonės tyčinį bankrotą gali lemti sąmoningas blogas jos valdymas, kuris gali reikštis tiek aktyviais įmonės vadovų veiksmais, tiek neveikimu.
19. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamose civilinėse bylose ginčijami sandoriai bus pripažinti (ne)teisėtais, nagrinėjamoje byloje bet kokiu atveju turi būti įvertintos aplinkybės, susijusios su UAB „TOKYO“ vadovų bei akcininkų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, ginčijamų ir kitų sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, ištirti kiti kreditorių pareiškime nurodyti įmonės tyčinio bankroto požymiai, t. y. nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykas yra platesnis. Kita vertus, net ir pripažinus sandorius neteisėtais, vien šie faktai gali būti nepakankami išvadai dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia padaryti. Atitinkamai, sandorių nepripažinimas neteisėtais savaime nepatvirtina, kad nėra kitų tyčinio bankroto požymių.
20. Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje bei Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamose civilinėse byloje Nr. e2-25659-925/2019 ir Nr. e2-21694-908/2019 suformuluotų reikalavimų dalyką ir pagrindą, sprendžia, kad nurodytose Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamose bylose sprendžiami klausimai nesudaro objektyvių kliūčių nagrinėti klausimą dėl BUAB „TOKYO“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Vien tam tikrų civilinėse bylose nustatinėtinų aplinkybių sutapimas nesudaro pagrindo privalomai sustabdyti nagrinėjamą bylą, todėl prašymas dėl bylos sustabdymo atmetamas.
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir būtinumo apklausti liudytojus
21. Suinteresuotas asmuo V. D. prašo skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, pripažinti jo dalyvavimą byloje būtinu bei kviesti liudytoju D. V..
22. Pareiškėjos BUAB „TOKYO“ kreditorės UAB „Čili Holdings“, UAB „G CAPITAL“, UAB „Maisto namai“ ir UAB „Azijos skoniai“ teigia, jog V. D. nenurodė absoliučiai jokių aplinkybių, kurias turėtų patvirtinti buvęs UAB „Čili Holdings“ direktorius ir kaip tai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu dėl BUAB „TOKYO“ bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl prašo netenkinti prašymo kviesti liudyti UAB „Čili Holdings“ buvusį (duomenys neskelbtini) D. V..
23. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog su įmonių bankroto procesu susiję klausimai įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai pripažįstamas būtinas žodinis nagrinėjimas. Rašytinės formos sprendžiant su bankrotu susijusius klausimus vyravimas susijęs su tuo, kad šiose bylose esminę reikšmę turi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys įmonės finansinę būklę skirtingais laikotarpiais, sudaryti sandoriai, kreditorių ir debitorių sąrašai ir pan. Šalių paaiškinimai ar liudytojų parodymai kaip įrodinėjimo priemonė nėra tiek svarbūs. Bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo V. D. buvo tinkamai informuotas apie pareiškimą, turėjo galimybę teikti atsiliepimą, paaiškinimus, įrodymus ir šia teise pasinaudojo. Bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose. Aplinkybė, jog tinkamas bylos išnagrinėjimas reikalauja išsamaus faktinių bylos aplinkybių įvertinimo, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei kviesti liudytojus ar pripažinti suinteresuoto asmens V. D. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, todėl tokie suinteresuoto asmens prašymai atmetami.
Dėl tyčinio bankroto požymių
24. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu.
25. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu. Nors ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje apibrėžti penki atskiri tyčinio bankroto požymiai, tam, jog įmonės bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, teismui pakanka nustatyti bent vieną jų. Nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisinė galia ir šios nutarties sukeliamos teisinės pasekmės nesiskiria priklausomai nuo to, kiek ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių (vieną ar daugiau) nustatė šį klausimą nagrinėjantis teismas.
26. Nagrinėjamu atveju bankrotą tyčiniu prašoma pripažinti, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose įtvirtintais požymiais, tai yra: kai įmonės valdymo organas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (1 punktas); kai buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai įmonei nenaudingi sandoriai (2 punktas); kai turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis (3 punktas); kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė neturės pakankamai turto (4 punktas).
27. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tyčinio bankroto prezumpcija: preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 30 punktas).
29. Pareiškėjos teigia, jog BUAB „TOKYO“ jau 2018-01-01 buvo nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus nemokumo kriterijus, tačiau V. D. iki 2018 m. pabaigos (siekdamas turėti laiko perkelti verslą ir bendrovės turtą į kitas įmones) neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, o tai dar labiau pablogino UAB „TOKYO“ turtinę padėtį.
30. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė.
31. Iš BUAB „TOKYO“ bankroto bylos duomenų nustatyta, jog bendrovei iškėlus bankroto bylą, bendra teismo patvirtintų BUAB „TOKYO“ kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 301 643,46 Eur. Iš 2019 m. rugpjūčio 30 d. BUAB „TOKYO“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 matyti, jog bankroto administratorė nustatė, jog 2018-01-01 BUAB „TOKYO“ atitiko visus nemokumo kriterijus, taip pat, kad bendrovė jau nuo 2016-09-30 nebevykdė įsipareigojimų kreditoriams. Bankroto administratorės pateikti duomenys patvirtina, jog 2016 metais bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 912,85 Eur; 2017 metais pradelsti įsipareigojimai sudarė 84 183,80 Eur; 2018 metais – 138 802,50 Eur. Teismas neturi pagrindo nesiremti bankroto administratorės pateiktais duomenimis. Byloje esantys BUAB „TOKYO“ finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, jog 2016 m. įmonės turtas sudarė 249 620 Eur (249 620 / 2 = 124 810 > 1 912,85); 2017 m. – 249 772 Eur (249 772 Eur / 2 = 124 886 > 84 183,80); 2018 m. – 151 888 Eur (151 888 / 2 = 75 944 < 138 802,50). Taigi matyti, jog 2018 metais įmonės finansinė padėtis atitiko nemokumo būseną pagal ĮBĮ. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo pareiškimą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo teismui pateikė 2018 m. spalio 11 d. (pareiškimas užregistruotas teisme).
32. Pareiškėjos įrodinėja, jog 2018-01-01 tikroji UAB ,,TOKYO“ vykdytinų įsipareigojimų suma buvo mažiausiai 196 857,17 Eur, kuri susidarė iš A. A. kreditorinio reikalavimo (81 000 Eur + 14 069,60 Eur palūkanų), 56 095,65 Eur įsipareigojimų kreditoriams bei 45 691,92 Eur skolos pareiškėjoms, į kurią pareiškėjos įgijo teisę, nes UAB „TOKYO“ pažeidė Skolų atidėjimo sutartį. Nurodo, jog Juridinių asmenų registrui pateiktais 2017 m. balanso duomenimis, 2017-12-31 UAB „TOKYO“ turėjo turto už 249 722 Eur, pusę šio turto sudarytų 124 886 Eur suma. Kadangi 196 857,17 Eur vykdytini įsipareigojimai yra gerokai daugiau nei pusė UAB ,,TOKYO“ balanse įrašyto turto, V. D. 2018-01-01 jau turėjo vienareikšmę pareigą kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto iškėlimo.
33. Pažymėtina, jog vien prievolės, numatytos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje pažeidimo konstatavimas, negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktą).
34. Iš BUAB ,,TOKYO” bankroto bylos duomenų matyti, jog atsakovės vadovas, šalindamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo trūkumus, kartu su 2018 m. lapkričio 5 d. prašymu į civilinę bylą Nr. B2-1052-565/2019 pateikė lenteles pavadintas „Skolos datai 2018-09-30 EUR“, paaiškindamas, jog pateiktuose sąrašuose nurodytiems UAB ,,TOKYO“ kreditoriams – A. A., UAB „Azijos skoniai“, UAB „Čili Holdings“, UAB „G CAPITAL“, UAB „Mano maisto namai“, UAB ,,Devika“ bei V. D., skolos nėra pradelstos. Atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, teismas įmonės faktinį mokumą vertina retrospektyviai, todėl bankroto bylos iškėlimo metu taikoma bendra taisyklė, kad į pradelstų skolų masę neįskaičiuojamos bylos nagrinėjimo metu ginčijamos skolos, šiuo atveju yra neaktuali.
35. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2016 m. lapkričio 18 d. tarp pareiškėjų ir UAB „TOKYO“ buvo sudaryta sutartis dėl skolų dydžio suderinimo, skolų suteikimo ir skolų mokėjimo atidėjimo (toliau – ir Skolų atidėjimo sutartis), kuria susitarta, kad pareiškėjoms susidariusi 35 691,92 Eur skola bus grąžinta per 24 mėnesius, taip pat, kad UAB „TOKYO“ bus suteikta papildoma 10 000 Eur paskola, kuri taip pat turi būti grąžinta per 24 mėnesius. Šalys susitarė, kad yra atidedamos šios bendrovės skolos pareiškėjoms: UAB „Čili Holdings“ – 19 705,30 Eur; UAB „G CAPITAL“ – 7 006,41 Eur; UAB „Azijos skoniai“ – 7 663,37 Eur; UAB „Maisto namai“ – 11 316,84 Eur, tai yra bendra 45 691,92 Eur suma (Skolų atidėjimo sutarties 1 – 11 punktai). Pagal Skolų atidėjimo sutarties 12 punktą šalys susitarė, jog pasibaigus 24 mėnesių terminui bendrovė įsipareigoja skolas grąžinti kas mėnesį mokant iš viso po 1 000 Eu. Pagal Sutarties 14 punktą šalys susitarė, jog UAB „TOKYO“ privalo raštu informuoti pareiškėjas per 5 darbo dienas apie įvykusius juridinius faktus, kai: a) akcininkas V. D. perleidžia savo turimas UAB „TOKYO“ akcijas bet kuriam trečiajam asmeniui, nesusijusiam su pareiškėjomis; b) įvyksta UAB „TOKYO“ verslo perleidimas, perkėlimas, sujungimas, prijungimas, išdalijimas, reorganizavimas ar kitoks pertvarkymas, kuomet UAB „TOKYO“ praranda juridinio asmens statusą ir / arba yra išregistruojama kaip savarankiškas juridinis asmuo, ir / arba nustoja vykdyti ir vystyti veiklą su prekės ženklu „Fit Food“ kaip savarankiškas juridinis asmuo arba bankrutuoja. Šiame punkte taip pat numatyta, jog tuo atveju jeigu UAB „TOKYO“ neįvykdys šiame punkte nurodytos informavimo pareigos, sutarties nuostatos dėl skolos išdėstymo 24 mėnesiams bei suėjus šiam terminui grąžinimo dalimis (o taip pat ir palūkanų skaičiavimo) netenka galios nuo to momento, kai atsirado UAB „TOKYO“ pareiga teikti pareiškėjoms šiame punkte nurodytą informaciją.
36. CK 6.156 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai sudaryti sutartis, savarankiškai spręsti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Duomenų, jog Skolų atidėjimo sutartis būtų pripažinta negaliojanti nėra. Iš 2019 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro rašto Nr. 2R-306, matyti, jog bendrovė 2017-10-24 perleido „Fit Food Dėl savęs“ prekės ženklą įmonei UAB „Skanu.LT“. Atsižvelgiant į tai, jog apie šį faktą bendrovė pareiškėjų neinformavo, remiantis Skolų atidėjimo sutarties 14 puntu, nustojo galioti Skolų atidėjimo sutarties nuostatos dėl skolos išdėstymo. Teismas atmeta suinteresuoto asmens argumentus, jog prekės ženklo perleidimo sandoris tik pakeitė prekės ženklo nuosavybės teisių turėtoją, tačiau nepakeitė jo valdytojo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog prekės ženklas buvo perleistas kitai bendrovei, o Skolų atidėjimo sutarties 14 punktas aiškiai numatė pareigą informuoti pareiškėjas tuo atveju, kai bendrovė nustoja vykdyti ir vystyti veiklą su prekės ženklu „Fit Food“ kaip savarankiškas juridinis asmuo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, suinteresuotas asmuo savalaikiai pareiškėjų neinformavo ir apie įmonės bankrotą, nors tokia pareiga taip pat buvo numatyta Skolų atidėjimo sutartyje. Suinteresuoto asmens argumentas, jog pareiškėjos šios skolos grąžinimo nereikalavo, nepateisina, jo kaip įmonės vadovo pareigos, įmonei turint finansinių sunkumų, elgtis sąžiningai visų kreditorių atžvilgiu.
37. Nagrinėjamu atveju kritiškai vertintini ir suinteresuoto asmens argumentai, jog įsiskolinimas A. A. nebuvo pradelstas iki 2018-04-10, kuomet Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-16224-819/2018 ir A. A. naudai priteisė 95 069,60 Eur skolą (81 000 Eur skolą ir 14 069,60 Eur palūkanas). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2017 m. lapkričio 7 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi V. D. perleido savo kreditorinį reikalavimą A. A.. V. D. reikalavimas UAB „TOKYO“ atsirado pagal jo ir bendrovės 2016 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartį su priedais (bendra 81 000 Eur paskola ir 15 proc. dydžio metinės palūkanos). Paskolą V. D. bendrovė turėjo grąžinti iki 2017 m. gruodžio 31 d. (Paskolos sutarties 1.3 punktas), tačiau prieš pat paskolos grąžinimo terminą, tai yra 2017 m. lapkričio 7 d., V. D. perleido savo reikalavimo teisę A. A.. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog 2018 m. sausio 8 d., o taip pat 2018 m. sausio 17 d. raštais A. A. reikalavo vykdyti įsipareigojimus pagal V. D. ir UAB „TOKYO“ sudarytą paskolos sutartį, o 2018 m. kovo 1 d. pateikė pranešimą apie paskolos sutarties nutraukimą, dar vėliau kreipėsi į teismą dėl pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį įgytos skolos priteisimo.
38. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
39. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog suinteresuotas asmuo, žinodamas apie sunkią įmonės turtinę padėtį, toliau vykdė įmonės veiklą ir atlikinėjo veiksmus, kurie dar labiau blogino įmonės turtinę padėtį. Šios išvados nepaneigia suinteresuoto asmens argumentai, kad V. D. kaip akcininkas skolino lėšas aktyviai įmonės plėtrai, veiklos gerinimui. Bylos duomenys patvirtina, kad bendrovei esant sunkioje finansinėje padėtyje, buvo sudaromi nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, kuriais iš esmės buvo mažinamas įmonės turtas, be to. sandoriai sudaryti su susijusiais asmenimis, taip pat buvo nesilaikoma atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, numatyto CK 6.9301 straipsnyje. Tokio pobūdžio praktika buvo vykdoma išimtinai tik su įmonėmis, kurios buvo susijusios su UAB „TOKYO“ valdymo organais.
40. Minėta, jog 2016 m. rugsėjo 15 d. tarp V. D. ir BUAB „TOKYO“ buvo sudaryta paskolos sutartis su priedais (dėl bendros 81 000 Eur paskolos ir 15 proc. dydžio metinių palūkanų). Paskola V. D. turėjo grąžinti iki 2017 m. gruodžio 31 d. (Paskolos sutarties 1.3 punktas). Sutiktina su pareiškėjų argumentais, jog 81 000 Eur paskola su 15 proc. dydžio palūkanomis, neatitinkančiomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto reglamentavimo, buvo ekonomiškai nenaudinga įmonei. Be to, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, jog V. D. reikalavimo teisę pagal jo paties sudarytą paskolos sutartį, baigiantis paskolos grąžinimo terminui, perleido A. A., o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 10 d. A. A. išdavė teismo įsakymą, kuriam įsiteisėjus, antstolis Gintautas Puodžiukas nuo 2018-07-05 iki 2018-10-26 nuo UAB ,,TOKYO“ sąskaitų nurašė 40 671,81 Eur, iš kurių 31 986,11 Eur suma sumokėta A. A., taip pat antstolis pardavė bendrovės turto už 7 147,21 Eur iš kurių 4 584,13 Eur suma sumokėta tam pačiam A. A.. Taigi visi mokėjimai buvo nukreipti A. A., kuris iš UAB ,,TOKYO“ įgijo 36 570,24 Eur sumą anksčiau už kitus bendrovės kreditorius, kurių reikalavimai buvo susidarę 2016-09-30 – 2017-12-31 laikotarpiu.
41. Be to, remiantis 2018 m. liepos 16 d. Pirkimo – pardavimo ir turto nuomos sutartimi, UAB „TOKYO“ perleido pagal A. A. pradėtą išieškojimą antstolio areštuotą bendrovės turtą UAB „Sidlis“, nurodytą priede Nr. 1 prie 2018 m. liepos 16 d. Pirkimo – pardavimo ir turto nuomos sutarties (baldai, įranga ir kt.), už antstolio nurodytą kainą. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad minėtos sutarties sudarymo metu UAB „Sidlis“ vadovavo A. A. (paskyrimo data – 2018-06-22, įgaliojimų pabaigos data – 2018-08-09). Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, jog A. A. nuo 2018-06-26 iki 2018-12-31 buvo ir UAB „Sidlis“ akcininkas. Perleidus įmonės turtą, 2018 m. spalio 17 d. UAB ,,TOKYO“, UAB „Sidlis“ ir UAB „Forumo rūmai“ sudarė susitarimą dėl teisių ir pareigų pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. IN-130916 perleidimo, pagal kurią UAB „Sidlis“ perleista ir teisė vykdyti veiklą bendrovės verslo vykdymo vietoje – Forum palace sporto ir pramogų komplekse. 2018 m. spalio 22 d. Dokumentų perleidimo susitarimu UAB „TOKYO“, atstovaujama V. D., perleido UAB „Sidlis“ bendrovės dokumentaciją (meterologijos tarnybos Patikros sertifikatą, geriamo vandens Tyrimų protokolą, savikontrolės tyrimų protokolus) bei maisto ir gėrimų gamybos receptus. Taigi A. A. įmonė UAB „Sidlis“ už bendrą 7 147,21 Eur sumą, nurodytą 2018 m. rugsėjo 10 d. antstolio Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte Nr. 19-TPS-1, perleido UAB ,,TOKYO“ verslui vykdyti reikalingą materialų ir nematerialų turtą.
42. Taigi akivaizdu, jog bankrutavusios įmonės turtas perleistas UAB ,,Sidlis”, kuri su UAB ,,TOKYO” buvo susijusi per valdymo organus, o ir šių įmonių veikla, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, yra tokia pati. Nagrinėjamu atveju UAB ,,Sidlis” perėmė ir nebaigtą vykdyti UAB ,,TOKYO” ir UAB ,,Forumo rūmai” sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Teismas nesutinka su suinteresuoto asmens V. D. argumentais, jog ši sutartis buvo naudinga įmonei, nes nagrinėjamo ginčo kontekste reikšminga yra tai, kad vien sandorio naudingumo faktas negali būti vertinamas atskirai nuo įmonės bendros finansinės situacijos ir vadovo veiksmų. Nurodytos aplinkybės leidžia preziumuoti, kad BUAB ,,TOKYO” bankrotas yra tyčinis (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Be to, matyti, jog visi šie sandoriai vyko 2018 m. antrame – trečiame ketvirtyje, tai yra įmonei jau atitinkant nemokumo būseną pagal ĮBĮ. Taigi vadovo veiksmai – pasirenkant piniginių lėšų paskirstymo būdą, nelaikytini sąžiningais.
43. Byloje esantis 2019 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro raštas Nr. 2R-306 patvirtina, jog 2017 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre buvo įrašytas teisių perdavimas, kuriuo UAB „TOKYO“ perdavė teises UAB „Skanu.LT“ į prekių ženklą „Fit Food Dėl savęs“. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, jog UAB „Skanu.LT“ vadovas nuo 2016-12-13 yra tas pats V. D., o šios bendrovės akcininkė – V. K.- D. Pastebėtina, jog šio prekės ženklo perleidimo metu tiek UAB „Skanu.LT“, tiek UAB „TOKYO“ vadovavo V. D.. Suinteresuoto asmens argumentai, jog šio prekės ženklo perleidimas ekonomine prasme nereiškia, jog UAB „TOKYO“ prarado teises į prekės ženklą, o reiškia, kad buvo įvykdytas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos įmonių grupės turto valdymo klausimų sprendimas, atmestini. Sutiktina su pareiškėjų argumentais, jog jau 2017-10-24 suinteresuotas asmuo ėmėsi nesąžiningų veiksmų, perleisdamas UAB ,,TOKYO“ turtą. Akivaizdu, jog UAB „TOKYO“ veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos, o vykdant atsiskaitymus, pirmenybė sąmoningai buvo teikiama susijusioms įmonėms.
44. Byloje taip pat yra duomenys, jog V. D. nesąžiningai pažeidė kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo pirmumo teisę ir didele apimtimi tenkindamas UAB „DeviKa“ reikalavimą. Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB „Devika“ nuo 2009-09-03 (išrinkimo data) iki bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo (2018-11-16) vadovavo V. D., o nuo 2013-09-20 V. D. buvo ir šios bendrovės akcininkas. Iš byloje esančių UAB „TOKYO“ sąskaitos išrašų 2018-01-01 – 2018-04-30 ir 2018-05-01 – 2018-09-30, esančių banke Swedbank AB, matyti, jog bendrovė atskirais pavedimais UAB „Devika“ pervedė šias sumas (mokėjimo paskirtis „pagal sutartį“; pagal s/f): 2018-01-02 – 1 200 Eur; 2018-01-04 – 4 400 Eur ir 1 090 Eur; 2018-01-05 – 2 180 Eur ir 1 600 Eur; 2018-01-07 – 4 500 Eur; 2018-01-09 – 2 000 Eur; 2018-01-13 – 4 000 Eur; 2018-01-16 – 1 000 Eur; 2018-01-19 – 1 600 Eur; 2018-01-22 – 5 000 Eur; 2018-01-24 – 3 000 Eur; 2018-01-26 – 1 600 Eur; 2018-01-30 – 2 000 Eur; 2018-02-02 – 1 000 Eur; 2018-02-05 – 2 000 Eur ir 200 Eur; 2018-02-06 – 5 500 Eur ir 1 000 Eur; 2018-02-08 – 1 000 Eur; 2018-02-24 – 3 000 Eur; 2018-02-26 – 2 500 Eur; 2018-03-02 – 2 000 Eur; 2018-03-07 – 5 000 Eur; 2018-03-09 – 2 000 Eur; 2018-03-12 – 5 000 Eur; 2018-03-15 – 2 500 Eur; 2018-03-17 – 1 900 Eur; 2018-03-20 – 4 000 Eur; 2018-03-28 – 3 000 Eur; 2018-04-02 – 6 000 Eur; 2018-04-05 – 3 000 Eur; 2018-04-09 – 6 000 Eur; 2018-04-11 – 1 000 Eur; 2018-04-12 – 1 000 Eur; 2018-04-16 – 2 000 Eur; 2018-04-21 – 5 500 Eur; 2018-04-25 – 3 000 Eur; 2018-05-02 – 8 000 Eur; 2018-05-07 – 4 000 Eur; 2018-05-11 – 4 000 Eur; 2018-05-14 – 1 200 Eur; 2018-05-17 – 900 Eur; 2018-06-01 – 3 000 Eur; 2018-06-07 – 4 000 Eur; 2018-06-11 – 3 000 Eur. Tuo tarpu kitiems kreditoriams skolos tokiomis sumomis ir tokiais dažnais pavedimais nebuvo grąžinamos.
45. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog BUAB „TOKYO“, būdama nemoki, pažeidinėjo CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų pinigais eiliškumą, nes, nepaisydama esamų pradelstų piniginių įsipareigojimų, atsiskaitinėjo su pasirinktais kreditoriais. Tokie veiksmai vertintini kaip sąmoninga bendrovės valdymo organų veikla, bloginant bendrovės finansinę padėtį, dėl tokių veiksmų neabejotinai pasikeitė kitų kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą, buvo pažeistas atsiskaitymų proporcingumas, kuris būtų išlaikytas turto realizavimo bankroto procedūrų metu ir vykdant atsiskaitymą su kreditoriais per bankroto procedūras. Pažymėtina, jog vadovas turi ne tik atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei, bet ir užtikrinti maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi su kitais kreditoriais.
46. Vertintina, jog aptarti sandoriai buvo ne tik nenaudingi, bet ir žalingi įmonei, nes iš esmės nulėmė įmonės nemokumą, o jai jau tapus nemokiai dar labiau blogino jos padėtį ir mažino kreditorių galimybes išieškoti skolas. Teismas atmeta suinteresuoto asmens atsiliepime į prašymą dėl bylos sustabdymo nurodytus argumentus, jog bendrovės sudaryti sandoriai atitiko verslo riziką. Teismų praktikoje verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiškia prezumpciją, kad vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sąžiningai. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus, todėl, sprendžiant dėl vadovų civilinės atsakomybės, būtina įrodyti įmonės valdymo organų fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
47. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės – UAB „TOKYO“ finansinė būklė ir nurodytų nuostolingų sandorių sudarymo aplinkybės, jų kiekis ir mastas pinigine išraiška, sąlygos ir turinys, sandoriuose dalyvavusių fizinių ir juridinių asmenų sąsajos – rodo, kad sandoriai buvo sudaryti ne verslo rizikos sąlygomis, o siekiant patenkinti su nemokia įmone susijusių asmenų interesus prieš šiai bankrutuojant.
48. Suinteresuotas asmuo savo atsiliepime nepaneigė aplinkybių, jog nemokios UAB ,,TOKYO” veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą būtų apribotos ar visiškai panaikintos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nors bankroto bylos turi viešąjį interesą, lemiantį aktyvesnį teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, tačiau tai nepaneigia civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), tai yra, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė – nepaneigė kreditorių ir bankroto administratorės nurodytų aplinkybių.
49. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. UAB „TOKYO“ valdymo organo (vadovo) veiksmai – nenaudingų (nuostolingų) įmonei sandorių, kuriais buvo mažinamas įmonės turtas, sudarymas, atsiskaitymo tvarkos pažeidimai – nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius galima būtų pašalinti kitaip, negu pripažįstant bankrotą tyčiniu. Aplinkybių visuma patvirtina, kad bankrutavusios įmonės vadovas sąmoningais veiksmais siekė įmonės bankroto, ir tai sudaro teisinį pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu.
50. Esant nurodytoms aplinkybėms, kiti pareiškimo ir atsiliepimų argumentai neturi teisinės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Pareiškėjos UAB „Čili Holdings“, UAB „G CAPITAL“, UAB „Maisto namai“ ir UAB „Azijos skoniai“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog nagrinėjant bylą patyrė 1 500 Eur atstovavimo išlaidų, tai yra kiekviena po 375 Eur. Duomenų apie kitas / kitų pareiškėjų ir bendrovės bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
52. Atsižvelgus į bylos procesinę baigtį (BUAB „TOKYO“ bankrotas pagal pareiškėjų prašymą pripažintas tyčiniu), procesinių dokumentų apimtį, pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos iš suinteresuoto asmens, kuris prieštaravo pareiškėjų pareiškimo patenkinimui – V. D.. Iš V. D. priteistina po 375 Eur bylinėjimosi išlaidų kiekvienai iš pareiškėjų (CPK 93, 98 straipsniai).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 290 – 291 straipsniais,
n u t a r i a:
pareiškimą tenkinti.
Pripažinti UAB „TOKYO“ (juridinio asmens kodas 302453027, registruotos buveinės adresas Žalgirio g. 114, Vilnius) bankrotą tyčiniu.
Priteisti iš suinteresuoto asmens V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai UAB „Čili Holdings“, juridinio asmens kodas 301806823, 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai UAB „G CAPITAL“, juridinio asmens kodas 302977453, 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai UAB „Maisto namai“, juridinio asmens kodas 301656551, 375 (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai UAB „Azijos skoniai“, juridinio asmens kodas 301806759.
Įpareigoti bankroto administratorę per 3 dienas su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Burdulienė