Administracinė byla Nr. A143 – 762/2008
Procesinio sprendimo kategorija 13.4; 6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Nedui Šilaikai,
atsakovo atstovei Aldonai Majenei,
trečiojo suinteresuoto asmens Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovei Zentai Ražanauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja J. J. (toliau – pareiškėja, apeliantė) skundu (b. l. 2 – 3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) išduoti jai projektavimo sąlygų sąvadą dėl dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad 2007 m. vasario 22 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą su prašymu Nr. PS 585 dėl projektavimo sąlygų sąvado gavimo dėl dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 ,,Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (toliau – Reglamentas STR 1.05.07:2002) 13 punktas nustato, jog statytojui (užsakovui) statinio projektavimo sąlygų sąvadas patvirtinamas ir išduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo prašymo gavimo arba per 15 dienų pranešami motyvai, dėl kurių projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas, tačiau nurodytais terminais ji jokio atsakymo negavo. Į vėlesnį jos kreipimąsi dėl informacijos suteikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2007 m. balandžio 3 d. raštu Nr. A51-6036-(11.4-MPD-0) atsakė, kad 2007 m. vasario 23 d. pateikta paraiška trečiajam suinteresuotam asmeniui Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, t. y. atsakovas vėl nepateikė jai nei projektavimo sąlygų sąvado, nei nurodė motyvų, kodėl jis neišduodamas. Pareiškėjos nuomone, atsakovas pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir vilkina jos prašymo nagrinėjimą.
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 15 – 17) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2007 m. vasario 22 d. gavo pareiškėjos prašymą Nr. PS 585 projektavimo sąlygų sąvadui gauti dėl dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. balandžio 3 d. raštu Nr. A51-6036-(11.4-MPD-0) jai nurodė, kad gautos uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus vandenys“ (toliau – UAB ,,Vilniaus vandenys“) ir akcinės bendrovės ,,Rytų skirstomieji tinklai“ (toliau – AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“) inžinerinės projektavimo sąlygos, bei pažymėjo, jog 2007 m. vasario 23 d. pateikė paraišką Nr. RP 585 Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai dėl projektavimo sąlygų. Atsakovas pabrėžė, kad negali išduoti pareiškėjai projektavimo sąlygų sąvado dėl dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2006 m. vasario 10 d. pareiškėjai surašė aktą Nr. (101)11.11-07 dėl savavališkos statybos, ir šiuo metu vyksta teisminis ginčas tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl savavališkai pastatytų statinių (duomenys neskelbtini), kuriuos pareiškėja, pateikdama prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti, prašo leisti panaudoti perplanuojant ir prijungiant prie naujos statybos, nugriovimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 46 – 48) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė, kad pareiškėja, neturėdama įstatymų nustatyta tvarka suderinto projekto ir statybos leidimo jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) savavališkai statė du statinius, todėl 2006 m. vasario 10 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (101)11.11-07 ir statybos sustabdytos. 2006 m. vasario 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (101)11.12-39 pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda. Pareiškėja pripažįsta savavališkos statybos faktą. Kadangi pareiškėjos savavališkos statybos vykdomos Pavilnių regioninio parko teritorijoje, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas kreipėsi į kompetentingas institucijas, prašydamas pateikti išvadą dėl savavališkai statomų statinių. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2006 m. vasario 15 d. raštu Nr. 28 pasiūlė dėl savavališkos statybos Pavilnių regioninio parko teritorijoje teikti teismui prašymą dėl įpareigojimų vykdymo, o Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2006 m. vasario 15 d. raštu Nr. V3-7.7-281 pasiūlė imtis priemonių, kad savavališkos statybos būtų likviduotos. Vilniaus apskrities viršininko administracijos nuomone, remiantis pateiktomis išvadomis, savavališka statyba turi būti likviduota.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija atsiliepimu į skundą (b. l. 72 – 73) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija nurodė, kad pareiškėja, neturėdama nustatyta tvarka suderinto projekto ir statybos leidimo, pastatė du naujus ūkio pastatus, todėl 2006 m. vasario 10 d. statyba (duomenys neskelbtini) aktu Nr. (101)11.11-07 buvo sustabdyta. Po statybos sustabdymo Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 216 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 ,,Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas STR 1.09.06:2002) V skyriaus 16 punktu, pagal kompetenciją priima atitinkamą sprendimą. Todėl tik tuo atveju, jeigu Vilniaus apskrities viršininko sprendimu bus leista vykdyti techninio projekto korektūrą, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija paruoš sąlygas projektui rengti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 20 d. sprendimu (b. l. 109 – 112) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovą per 20 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjos 2007 m. vasario 22 d. prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado parengimo ir dėl šio prašymo priimti sprendimą. Teismas priteisė pareiškėjos naudai iš atsakovo 50 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad pareiškėja teigia, jog atsakovas, teisės aktų nustatytais terminais neišnagrinėjęs jos 2007 m. vasario 22 d. prašymo dėl projektavimo sąlygų sąvado parengimo, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir vilkina atlikti jo kompetencijai priskiriamus veiksmus. Atsakovas neginčija nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog jis pareiškėjos 2007 m. vasario 22 d. prašymo neišnagrinėjo ir atsakymo į jį nepateikė, ir šiuos savo veiksmus (neveikimą) motyvuoja tuo, kad tarp pareiškėjos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos vyksta teisminis ginčas dėl pareiškėjos savavališkai pastatytų statinių (duomenys neskelbtini) nugriovimo, be to, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija nėra išdavusi (duomenys neskelbtini) dvibučio gyvenamojo namo projektavimo sąlygų. Teismas, sistemiškai išanalizavęs Statybos įstatymo (2006 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. I-1240 redakcija) 20 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalis, Reglamento STR 1.05.07:2002 10 – 13 punktus, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, padarė išvadą, kad statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo (neišdavimo) procesui teisės aktai nustato konkrečius terminus, apibrėžiančius tam tikrų veiksmų atlikimą, ir nustato konkretų administracinio akto, kuriuo išsprendžiamas statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo (neišdavimo) klausimas, taip pat kuriuo sustabdoma administracinė procedūra, t. y. statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo (neišdavimo) procedūra, turinį bei formą. Todėl institucija, nagrinėdama statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo (neišdavimo) klausimus, taip pat sustabdydama šią administracinę procedūrą, privalo įvykdyti teisės aktais jai priskirtinas funkcijas ir teisės aktuose nustatytais terminais priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį aktą. Teismas nustatė, jog pareiškėjai per 20 dienų nuo 2007 m. vasario 22 d. prašymo dėl projektavimo sąlygų sąvado parengimo bei kitų Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų padavimo dienos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) statinio projektavimo sąlygų sąvado neišdavė, tuo pačiu per 15 dienų nuo aukščiau nurodytų dokumentų gavimo dienos savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) nepranešė pareiškėjai konkrečių statinio projektavimo sąlygų sąvado neišdavimo priežasčių ar Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nepriėmė sprendimo dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo (neišdavimo) procedūros sustabdymo. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojo 2007 m. balandžio 3 d. raštu Nr. A51-6036-(11.4-MPD-0) ,,Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjos 2007 m. vasario 22 d. prašymas neišnagrinėtas iš esmės, t. y. juo nei atsisakoma parengti pareiškėjai projektavimo sąlygų sąvadą, nei išduodamas projektavimo sąlygų sąvadas, jame taip pat nenurodoma, kad administracinė procedūra sustabdoma ir dėl kokių priežasčių tai daroma, be to, šis raštas surašytas praleidus Statybos įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintus specialius terminus, teismas padarė išvadą, kad nurodytas raštas nelaikytinas tinkamu administraciniu aktu, kuris teisės aktų nustatyta tvarka priimamas išnagrinėjus prašymo dėl projektavimo sąlygų sąvado parengimo klausimą, arba administraciniu aktu, kuris teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sustabdžius administracinę procedūrą. Teismas, nustatęs, kad byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad atsakovas Statybos įstatyme ir Reglamente STR 1.05.07:2002 nustatytu terminu ir tvarka priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį aktą dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo (neišdavimo), bei įrodymų, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka sustabdė administracinę procedūrą, konstatavo, kad atsakovas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos 2007 m. vasario 22 d. prašymo dėl projektavimo sąlygų sąvado parengimo. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, yra pagrindas įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą įvykdyti jam Statybos įstatymu, Reglamentu STR 1.05.07:2002 priskirtinus veiksmus – spręsti klausimą dėl galimybės parengti statinio projektavimo sąlygų sąvadą ir laikantis apibrėžtų terminų priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, o esant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodytai aplinkybei, dėl kurios sustabdoma administracinė procedūra, - teisės aktų nustatyta tvarka sustabdyti administracinę procedūrą. Kadangi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija pagal atsakovo paklausimą dėl pareiškėjos prašomų projektavimo sąlygų atsisakė išduoti (duomenys neskelbtini) dvibučio gyvenamojo namo projektavimo sąlygas, o tai Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies ir Reglamento STR 1.05.07:2002 12 punkto pagrindu sudaro kliūtį projektavimo sąlygų sąvadui parengti, teismas padarė išvadą, kad dėl šios priežasties nėra juridinio pagrindo pareiškėjos skundą patenkinti visiškai, t. y. įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus. Todėl pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjai projektavimo sąlygų sąvadą dėl dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) teismas atmetė. Pažymėjo, kad pareiškėja, nesutikdama su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atsisakymu išduoti dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projektavimo sąlygas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka ginčyti šios institucijos veiksmus (neveikimą). Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, teismas pareiškėjos reikalavimą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas taip pat patenkino iš dalies, iš atsakovo pareiškėjos naudai priteisdamas pusę, t. y. 50 Lt, pareiškėjos sumokėto žyminio mokesčio.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 118 – 121) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 20 d. sprendimą, panaikinant sprendimo motyvus, susijusius su administracinės procedūros sustabdymu, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka nustatytų teisėtumo reikalavimų, nes grindžiama netinkamais motyvais (ABTĮ 86 str. 1, 2 d.).
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas turi teisę remtis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi. Prašymo dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo svarstymas negali būti laikomas administracine procedūra, nes neatitinka visų administracinės procedūros kriterijų, numatytų Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. Bylos nagrinėjimas pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį negali būti tapatinamas su jos prašymo dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo svarstymu. Kadangi atsakovas nevykdo administracinės procedūros, jis neturi teisės vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 131 – 132) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis atitinka nustatytus teisėtumo reikalavimus. Pareiškėja remiasi tik prielaidomis ir iškraipo šios teismo sprendimo dalies turinį netinkamai jį interpretuodama.
2. Teismas nekonstatavo, kad atsakovas turi teisę remtis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, o tik išaiškino, kuriuo atveju būtų galima stabdyti administracinę procedūrą. Teismas nenurodė, jog atsakovas turi teisę stabdyti administracinę procedūrą šiuo konkrečiu atveju, tik pabrėžė, kad privaloma laikytis teisės aktų reikalavimų. Teismo nuomone, pagrindinė kliūtis išduoti projektavimo sąlygų sąvadą yra Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atsisakymas pagal atsakovo paklausimą išduoti pareiškėjos prašomas projektavimo sąlygas, o ne Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti (pašalinti) pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus (motyvus), susijusius su administracinės procedūros sustabdymu, tačiau šiame skunde neprašoma pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo rezoliucinę dalį. Todėl, nagrinėjant šią apeliacinę bylą, yra būtina pasisakyti dėl apeliantės prašymo (apeliacinio skundo dalyko) tinkamumo.
ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nurodyta apie apygardų administracinių teismų sprendimų apskundimą apeliacine tvarka. Todėl šiuo atveju yra būtina pateikti apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo sampratos aiškinimą. Tai darydama kolegija pažymi, kad teismo sprendimo dalys, tarp jų motyvuojamoji ir rezoliucinė, yra atskleistos (pateikti reikalavimai, kuriuos turi atitikti šios sprendimo dalys) ABTĮ 87 straipsnyje, kuriame kalbama apie teismo sprendimo turinį. Apeliacinio bylos nagrinėjimo požiūriu, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvuojamoji dalis (sprendimo atitikimas ABTĮ 87 str. 4 d. reikalavimams) yra reikšminga tiek, kiek tai sietina su procesinės teisės normų taikymu (t. y. reikšminga ABTĮ 142 str. taikymo aspektu), ir tiek, kiek teismo nurodyti sprendimo motyvai pagrindžia sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą išvadą dėl prašymo (skundo reikalavimo) patenkinimo arba jo atmetimo. Pirmuoju atveju yra reikšminga, ar sprendimo neatitikimas ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams (jį nustačius) gali būti pripažintas pakankamu pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą vadovaujantis ABTĮ 142 straipsniu. Antruoju – tai yra reikšminga sprendžiant teismo priimto sprendimo (teismo padarytos išvados dėl pateiktų skundo reikalavimų, nurodytos rezoliucinėje sprendimo dalyje) pagrįstumo klausimą, t. y. sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą materialinės teisės normų taikymo aspektu. Tai reiškia, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis ABTĮ 87 straipsnio taikymo prasme turi būti suprantama kaip sprendimo turinio būtina dalis, o ABTĮ 88 straipsnio prasme – kaip teismo sprendimas dėl pareikštų skundo reikalavimų. Todėl, ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu, laikytina, kad apeliacinio skundo (tinkamu) dalyku gali būti apelianto prašymas tik dėl vieno iš ABTĮ 88 straipsnyje numatyto sprendimo, o ne (atskirai paėmus) dėl vienokių ar kitokių teismo motyvuojamojoje dalyje nurodytų motyvų. Jau vien dėl šios priežasties pareiškėjos apeliacinis skundas negali būti pripažintas pagrįstu ir tenkintinu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas įpareigoti atsakovą priimti administracinį sprendimą dėl pareiškėjos 2007 m. vasario 22 d. prašymo atitinka ABTĮ 90 straipsnį ir 88 straipsnio 2 punktą. (Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas atitinka pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikto skundo reikalavimą ir apeliantės nėra skundžiamas). Kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 136 straipsniu, patikrindama bylą materialinės teisės normų taikymo aspektu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvai yra reikšmingi bylai tiek, kiek juose kalbama apie bylai reikšmingas aplinkybes (ABTĮ 86 str. 2 d.). Tai reiškia, kad teismo sprendime nurodyti argumentai (motyvai), kurie tiesiogiai nėra susieti su pačiu sprendimu, t. y. kurie nedaro įtakos sprendžiant sprendimo pagrįstumo klausimą materialinės teisės normų taikymo požiūriu, gali būti pripažinti reikšmingais bylai. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad skundžiamame teismo sprendime pateikti argumentai, kuriuose aptartas (ateityje galimas) Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies taikymas, nėra sietini su sprendimu, todėl šiai bylai nereikšmingi.
Taigi konstatuotina, kad šioje apeliacinėje byloje nėra pagrindo pakeisti teismo priimtą sprendimą ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 143 straipsnio taikymo prasme. Tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir tenkinti apeliantės prašymą dėl išlaidų priteisimo (ABTĮ 44 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Anatolijus Baranovas
Stasys Gagys