Baudžiamoji byla Nr. M1-602-749/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25371-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4;

1.2.4.6.1; 2.10.11

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Daliai Monkevičienei, Viktorijai Misevičiūtei, dalyvaujant Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorui Pauliui Jasiukaičiui, asmens, kuriam svarstomos taikyti priverčiamosios medicinos priemonės – M. G. gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, nukentėjusiajam R. V., teismo psichiatrui – ekspertui K. M., neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, neįgalus, 40 proc. darbingas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

teismui perduotas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą,

n u s t a t ė :

M. G. 2021 m. liepos 27 d., apie 11.40 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo fizinį smurtą R. V. atžvilgiu – du kartus kumščiu sudavė jam į veidą, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. V. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, muštinę žaizdą kairiame skruoste, nuskėlė viršutinio žandikaulio kairės pusės 1, 2, 3 dantų kandamųjų paviršių užpakalinius kraštus, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. V. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Teismas bylos nagrinėjimo pagarsino M. G. 2021 m. rugpjūčio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš apklausos protokolo matyti, kad M. G. nurodė, jog yra jau senai registruotas psichiatro įskaitoje, nes jam diagnozuota psichinė liga (duomenys neskelbtini) ir dėl jos turi neįgalumą. Jis nuolat geria psichotropinius vaistus, kurie yra išrašyti receptu. Apklausos metu suprato kas vyksta. Pranešimą apie įtarimą gavo, jį perskaitė, jo esmę suprato ir norėjo paaiškinti, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, nes liepos 27 d. apie pietus jam būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo užėjęs pykčio priepuolis, todėl spardė kaimynui buto duris, kuris gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau, kai kaimynas paskambino į duris, M. G. jį užsipuolė ir du kartus jam sudavė į veidą, o vėliau dar bandė kaimyną nustumti nuo laiptų. Iki įvykio su kaimynu nesipyko, su juo turėjo draugiškus santykius. Sumušė kaimyną koridoriuje, kai buvo užėjęs pykčio priepuolis, kuris atsiranda dėl turimos psichinės ligos. Nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio ir norėjo atsiprašyti kaimyno. (1 t., b. l. 120-122)

Liudytoja V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra M. G. mama ir jie kartu gyvena. Sutiko duoti parodymus. Įvykio dieną sūnaus išpuolis prasidėjo labai staiga. Su sūnumi yra tikintys, lankosi bažnyčioje, kartu meldžiasi. Sūnus nuolatos melsdavosi už nuteistus. Jis yra ligonis, jam paskirti vaistai, vaistus jis visada vartoja. Dabar jam paskirta didesnė vaistų dozė, juos ir vartoja. Tačiau dėl ligos jam pasitaiko paūmėjimai, prasideda kliedesiai. Šiaip sūnus turi pakankamai žinių, domisi gamta, jis buvo lavinamas, bet jis yra ligonis. Dabar jau kuris laikas dėl jo ligos lankosi neįgaliųjų sąjungoje, nes jam labai reikalingas užimtumas. Ten sulaukia pagalbos, bet sūnus turi dvasinę ligą. Gydosi malda ir vaistais.

Atsakydama į tikslinamuosius klausimus, liudytoja V. G. nurodė, kad sūnus neįgalus, alkoholio nevartoja, nerūko. Sūnus turi pažįstamų, su jais kartais bendrauja telefonu, bet draugų neturi. Jie dviese bendrauja. Jis turi poreikį vaikščioti, nori būti tarp žmonių, nori būti su jaunimu, todėl jie dažnai išeina pasivaikščioti, dar eina uogauti, grybauti. Dabar sūnus ramus, nepasitaiko agresijos atvejų, bet kaip bus ateityje, nežino. Anksčiau sūnus buvo patyręs keletą agresijos priepuolių, bet tai buvo seniai, daug metų atgal. Po to turėjo rūpesčių su nusikaltėliais, bet viskas baigdavosi gerai. Visais kartais, kai dėl sūnaus elgesio patirdavo rūpesčių, dėjo daug pastangų, kad viską išspręstų taikiai, sakydavo, kad jis yra ligonis. Sūnus pageidauja visur dalyvauti, jis yra pakankamai aktyvus, nėra linkęs būti uždaras, todėl jam nebuvo trauma, kad buvo kviečiamas į šį posėdį. Sutiko su prokuroru, kad jam netikslinga apriboti laisvės.

Sūnus laikosi gydytojų paskirtų rekomendacijų. Jam buvo paskirtas stiprus gydymas, bet kai kurie vaistai dabar nuimti. Paskirto gydymo laikosi. Sūnus nevengia gydymo, gydymo įstaigose lankosi be problemų.

Nukentėjusysis R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas M. G. įvykio dieną vis triukšmavo. Tą kartą namuose nukentėjusysis buvo su dukra. Jau nuo pat ryto tą dieną girdėjo, kad kaimynas namuose triukšmauja, retsykiais jis vis trenkdavo į jo buto duris. M. G. gyvena už sienos ir jų butų durys yra šalia. Ir taip tęsėsi kurį laiką. Girdėjo, kad jo mama stengėsi suvaldyti jį, bet triukšmas – šūkavimai ir bildesys vis pasikartodavo. Pažinojo kaimyną, susitikdavo su juo laiptinėje. Iki tol jis nukentėjusiajam atrodydavo ramus, nes, laiptinėje prasilenkdami, pasisveikindavo ir tiek. Tą kartą girdėjo, kad jo mama bandė suvaldyti jo pyktį, ji vis įtraukdavo vyruką į butą, neleisdama jam išeiti. 

Tą dieną, kai girdėjo triukšmą kaimynų bute, į jo buto duris buvo trenkta kelis kartus. Triukšmaujantis vyrukas atsidarydavo savo buto duris ir jomis trenkdavo į nukentėjusiojo buto duris. Kadangi triukšmas buvo gerai girdimas, nusprendė pasiteirauti kaimynės, ar viskas gerai, ar jai nereikia kokios pagalbos. R. V. paskambino į kaimynų duris. Joms tik atsidarius, iš karto jam buvo trenkta. Vaikinas nukentėjusiajam nieko nesakė, jis iš karto jam sudavė kumščiu. R. V. net nespėjo sureaguoti, vos spėjo sugauti krentančius akinius. Kai suprato kas vyksta, rankomis apkabino agresyvų vaikiną, kad jis nebegalėtų trenkti ir jis nurimo. Tada mama jį įtraukė į namus, paliko jį jo bute ir iškvietė policiją. Nukentėjusysis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o kaimynas gyvena šalia esančiame bute, jo butas Nr. (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kad jam triukšmaujant, mama vis stengėsi jį sutramdyti. Iš to, ką girdėjo, suprato, kad kaimynas savo veiksmais imituodavo kažkokius karinius veiksmus. Tai darė skleisdamas šūvių garsus, šūksnius, grasinimus, imitavo kažkokią kovą. Kaimynas jam trenkė du kartus. Gal jis mojavo ir daugiau kartų, bet jam pataikė tik du kartus. Nuo suduoto smūgio R. V. buvo prakirsta akis, teko siūti akies voką. Dar buvo nuskelti keli dantys. Po suduotų smūgių jautė skausmą, porą savaičių matėsi mėlynės. Nešioja akinius, bet po patirtų smūgių, akiniai liko sveiki. Po suduotų smūgių kvietė medikus, bet į gydymo įstaigą nevyko, tačiau vakare, vis tik teko kreiptis į medikus. Pats nuėjo į priėmimo skyrių, teko siūti akies voką. Kaimynas, nukentėjusiojo manymu, tą dieną tikrai buvo blaivus, tačiau, pablogėjo ar paūmėjo jo sveikatos būklė. Nežino dėl kokios priežasties pablogėjo kaimyno sveikata, bet gal tam turėjo įtakos karantinas, gal nebuvo tinkamai vartojami paskirti vaistai. Iki karantino pas kaimynus negirdėdavo jokio triukšmo. Tai atsitiko po karantino, manau, kad karantino laikotarpis turėjo įtakos kaimyno psichinei sveikatai. Nukentėjusysis draustas, po patirto sužalojimo jam buvo išmokėta draudimo išmoka. Su teisiamo asmens mama nenutrūko bendravimas po įvykio, su ja geranoriškai bendravo, su ja ir dabar bendrauja. Ir kaimynas po to nėra nei karto kėlęs triukšmo, tapo ramus, bet jų bendravimas apsiriboja pasisveikinimu ir tiek. Dabar kaimynų bute visada ramu, negirdi jokio triukšmo ar garsų.

Liudytoja I. P. (policijos pareigūnė) paaiškino, kad įvykio aplinkybių nepamena, nes dažnai tame miesto rajone lankosi. Prašė vadovautis jos duotais parodymais.

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino liudytojos I. P. 2021 m. rugpjūčio 19 d. apklausos protokolą, iš kurio matyti, kad liudytoja tiksliai datos neatsimena, bet galimai liepos 27 d., dienos metu, dirbant kartu su kolega gavo pranešimą iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso šios apklausos metu nebeatsimena, prieš keletą minučių kaimynas sužalojo pranešėją. Nuvykus budėtojo nurodytu adresu juos pasitiko pranešėju prisistatęs asmuo, kuris paaiškino, kad išėjęs į koridorių norėjo pasiaiškinti kaimyno keliamo triukšmo priežastį, tačiau kaimynas nieko nepaaiškinęs trenkė kumščiu pranešėjui į veidą ir jį sužalojo, jam buvo prakirsta akis. Į įvykio vietą atvykusi GMP medikai apžiūrėjo pranešėją ir suteikė jam pirmąją būtinąją pagalbą. Nuėjus į pranešėjo nurodytą butą, kur gyvena jį sužalojęs asmuo, duris atidarė senyvo amžiaus moteris, kuri paaiškino, kad jos sūnui sutriko psichika ir dėl to jis sumušė kaimyną. Įėjus į butą pastebėjo stovintį akivaizdžiai neadekvatų vyrą, kuris buvo agresyviai nusiteikęs. Matydami, kad vyrui reikalinga medikų pagalba, kuri galima tik ligoninėje, sulaikė agresyvų asmenį, panaudojo jo atžvilgiu spec. priemonę - antrankius ir jį nugabeno į VšĮ Panevėžio ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur po apžiūros gydytojų buvo konstatuota, kad pristatytas asmuo bus talpinamas į psichiatrijos skyrių gydymui dėl sutrikusios sveikatos. Apie įvykį informavo budėtoją bei operatyvinę grupę, kadangi pranešėjas išreiškė pageidavimą dėl sužalojimo rašyti pareiškimą. Tikslius įvykyje dalyvavusių asmenų duomenis iš karto po įvykio surašė tarnybiniame pranešime. (1 t., b. l. 85-88) 

Liudytoja I. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Iš 2021 m. liepos 27 d. R. V. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2021 m. liepos 27 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini) namo trečio aukšto koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), kaimynas M. G., gyv. (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiu jam du kartus į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl šio įvykio pageidauja tyrimo. (1 t., b. l. 1-5)

Iš 2021 m. liepos 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra centrinėje miesto dalyje, (duomenys neskelbtini). Daugiabutis namas yra trijų aukštų, mūrinis, dviejų laiptinių. Į daugiabučio namo laiptinę patenkama iš minėto namo vakarinės dalies pro metalines duris. Daugiabučio namo trečiame aukšte yra keturios butų durys, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat yra mūrinis turėklas, kuris įmontuotas į daugiabučio namo laiptinės sieną, bei laiptai. Apžiūrėjus įvykio vieta nusikalstamos veikos pėdsakų nebuvo rasta ir niekas nebuvo paimta. (1 t., b. l. 26-28, 29-31)

Iš 2021 m. rugpjūčio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašas, kuriame užfiksuotas vyro, prisistačiusio R. V., skambutis į BPC. Paskambinęs vyras aiškina, kad nori iškviesti policiją (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butas, nurodo, kad: "ten kaimynas toks biški neadekvatus, motina su juo nesusitvarko, aš pabandžiau paskambinti, pro duris išpuolė sumušė dantį, man išmušė ir akį", operatorė perklausia: "tai o tą moterį nesužeidė tas kaimynas?", vyriškis atsako, kad "nu kaip ir nesužeista, žinokit nežinau, aš nespėjau pamatyti, tik duris atidarė ir kaip šovė man", operatorė: "prieš kiek laiko čia viskas buvo?", vyras: "nu va ką tik, ką tik", operatorė "greitosios nereikia?", vyras: "nu akį pramušė žinokit, ką aš žinau", operatorė: "reikia greitosios, jus pats vertinkite", vyras: "nu gal, gal, gal", operatorė: "su kuo trenkė?", vyras: "su kumščiu". (1 t., b. l. 40-42)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. V. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, muštinė žaizda kairiame skruoste, nuskelti viršutinio žandikaulio kairės pusės 1, 2, 3 dantų kandamųjų paviršių užpakaliniai kraštai. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis smūgiuojant kumščiu ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų R. V. sveikata sutrikdyta nežymiai. Galimybė R. V. susižaloti pačiam griūnant ra mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis. Tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu R. V. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. (1 t., b. l. 46) 

Iš 2021 m. liepos 27 d. nukentėjusiojo R. V. apklausos protokolo matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), šalia jo, kitame bute Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynai, kurie nuomojasi minėta butą. Jie gyvena apie tris metus, tai motina ir sūnus. Jų pavardės nežino, tačiau juos mato dažnai, koridoriuje pasisveikina. Jis žino, kad tas jaunuolis serga psichine liga, tačiau niekada nebuvo agresyvus. Jų bute girdėdavo bildesį, šūkavimus, nes butas yra už jo buto sienos. Minėtas jaunuolis visada laiptinėje pasisveikindavo. 2021 m. liepos 27 d. apie 11.00 val. jis būdamas namuose išgirdo pas minėtus kaimynus bildesį. Bildesys buvo lapai stiprus. Jis girdėjo moters šūkavimus, kuri šaukė, niekur neik. Jis taip suprato, kad jaunuolis norėjo išeiti iš buto, o mama jo neleido. Tada išgirdo kaip pradėjo trankyti duris. Jo buto durys trankėsi į jo buto duris. Tada jis nusprendė išeiti pasižiūrėti, ar nereikia pagalbos, ar moteriai negresia pavojus. Jam išėjus iš savo buto, kaimyno buto durys buvo uždarytos, tačiau už durų girdėjosi jaunuolio šūkavimai. Jis paskambino į jų buto duris. Staiga durys atsidarė ir jaunuolis nieko nesakęs sudavė kumščiu jam du kartus į veidą. Jis net nespėjo sureaguoti. Staiga pajuto skausmą veide. Tada motina tą jaunuolį įtempė į butą ir jo paklausė kas dabar bus. Jis atsakė, kad kvies policiją. Moteris paminėjo, kad jos sūnus niekada nebuvo toks agresyvus. Nuo suduoto smūgio patino kairė akis ir pajuto, kad nuskelti du priekiniai dantys. Tada jis išsikvietė medikus, kurie jį apžiūrėjo, tačiau į ligoninę nevežė. Tada po kiek laiko atvažiavo pareigūnai ir sumušusį asmenį išsivežė. Nori pasakyti, kad patį įvykį matė to jaunuolio mama, daugiau niekas nematė. (1 t., b. l. 70-73)

2021 m. liepos 27 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarimu R. V. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 74-75)

Iš 2021 m. rugpjūčio 20 d. liudytojos V. G. apklausos protokolo matyti, kad jos sūnui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), jau paauglystėje buvo nustatyta psichinė liga - (duomenys neskelbtini), ir šiai ligai gydyti buvo skirti vaistai, kuriuos su jos priežiūra sūnus sistemingai ir nuolat gerdavo. Dėl šios ligos sūnui buvo nustatytas neįgalumas (darbingumas 40 proc.). Sūnus nėra agresyvus, jis noriai bendrauja su jį supančiais asmenimis, eina į biblioteką, kur skaito knygas apie keliones ir sportą, be to ten naudojasi kompiuteriu. M. neturi draugų, dažniausiai laiką leidžia su ja, jie kartu lankosi bažnyčioje, neįgaliųjų bendruomenėje "Spindulys". Tiksliai laiko neatsimena, bet galimai liepos 27 d., vidurdienį, ji buvo namuose ir kalbėjosi su sūnumi, kuris jai ėmė priekaištauti, kad jie niekur nevažiuoja, tai yra uogauti, grybauti ar prie jūros. Ji bandė sūnui paaiškinti, kad neturi galimybių, tačiau sūnus dėl to supyko ir ėmė belsti į buto kambario sieną. Vėliau į duris kažkas pasibeldė, į ką sūnus labai agresyviai sureagavo, staigiai atplėšė duris, o kas vyko tarpduryje nematė. Tik vėliau suprato, kad į duris beldė kaimynas, namo pirmininkas. Po to sūnus staigiai grįžo į kambarį ir ji pamatė, kad kaimynui yra prakirstas paakys, o vėliau išėjusi į koridorių klausė kaimyno kaip jis jaučiasi, apžiūrėjo jo veidą. Kaimynui pasakius, kad kvies policiją, ji grįžo į butą ir ten kalbėjosi su sūnumi. Vėliau atvyko policija, kuri pasiūlė M. važiuoti pas gydytojus, tačiau sūnus nenorėjo važiuoti į ligoninę, todėl policijos pareigūnai jam uždėjo antrankius ir išvežė į ligoninę, kurioje sūnus gydosi iki šiol. Nei ji, nei jos sūnus su tuo kaimynu niekada nekonfliktavo, sutikus visada pasisveikindavo, todėl mano, kad toks sūnaus agresijos priepuolis buvo netyčinis, o paveiktas ligos. Tik 2016 m. buvo panašus atvejis, kuomet kvietė medikus kartu su policija ir sūnus buvo išvežtas į ligoninę. (1 t., b. l. 91-94)

Aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad M. G. 2021 m. liepos 27 d., apie 11.40 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą R. V. atžvilgiu - du kartus kumščiu sudavė jam į veidą, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. V. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, muštinę žaizdą kairiame skruoste, nuskėlė viršutinio žandikaulio kairės pusės 1, 2, 3 dantų kandamųjų paviršių užpakalinius kraštus, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. V. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys M. G. atliktus veiksmus, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Teismas sprendžia, kad tokie prokuroro nutarime nurodyti M. G. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje aprašytos veikos požymius.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

BK 17 straipsnyje nurodyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką, jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 str. numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Iš byloje esančio Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įtariamasis M. G. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu sirgo ir serga psichikos sutrikimu (duomenys neskelbtini). M. G. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu dėl savo psichikos būklės negalėjo ir negali suvokti savo veikos pavojingumo ir negalėjo ir negali savo veiksmų valdyti. M. G. šiuo metu negali būti apklausiamas, su juo negalima atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jis negali dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl minėto psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir dalyvavimas teisme gali pabloginti jo psichikos būklę. M. G. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemones priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis pagal gyvenamą vietą. (1 t., b. l. 161-164)

Teismo psichiatras – ekspertas K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisimena gerai, jog Panevėžio apylinkės teismo nutartimi buvo pavesta atlikti ekspertizę, ją atliko Rokiškio teismo psichiatrijos skyriuje, pateikta buvo baudžiamosios bylos medžiaga, visi medicininiai dokumentai ir pristatytas pats M. G.. Matė, kad M. G. daug metų serga psichikos sutrikimais, maždaug pirmą kartą diagnozuota paauglystėje, daug kartų gydytas psichiatrijos stacionaruose, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Nusikalstama veika buvo atlikta paūmėjus jo sveikatos būklei ir mato, kad iš karto po įvykio buvo pristatytas į Panevėžio psichiatrijos skyrių: keikėsi, buvo uždėti antrankiai, grasino užmušti medikus, grasino policijos pareigūnams, buvo neprognozuojamas. Visą tai įvertinę atsakė į teismo užduotus klausimus. Įstatymo uždraustos veikos padarymo metu M. G. sirgo ir serga psichikos liga (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos metu M. G. negalėjo suprasti savo veiksmų. Įvertinus tai, kad po įvykio praėjo jau kuris laikas ir jis buvo gydomas pakankamai ilgą laiką, mano, kad reikėtų taikyti priverstinį gydimą ambulatorinėmis sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus ekspertas nurodė, jog kadangi po nusikalstamos veikos M. G. jau buvo gydomas pakankamai ilgą laiką ir kažkokio agresyvaus, neadekvataus elgesio nepastebėjo, todėl ir prašo teismo taikyti priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis. Mano, kad jeigu M. G. būklė pablogėtų ar nesilaikytų paskirto gydymo rėžimo visada gydytojai kreipiasi į teismą ir teismas paskiria griežtesnę priemonę.

Bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais įrodymais dėl M. G. psichikos sveikatos būsenos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir po jos padarymo, todėl sprendžia, jog M. G. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas. Teismas pritaria ekspertizės akte nurodytai bei teismo posėdyje eksperto patvirtintai rekomendacijai, todėl M. G. taikytina teismo ekspertų rekomenduota priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į M. G. atliktų veiksmų pavojingumą, apimtį, turint omenyje ekspertizės akto duomenis, teismo psichiatro eksperto K. M. paaiškinimus, šiuo atveju ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis M. G. yra pakankama priverčiamoji medicinos priemonė.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Šioje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 40,22 Eur dydžio civilinį ieškinį. (1 t., b. l. 53-61, 65-67)

Teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti visiškai ar iš dalies tenkinamas tik priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį, t. y. kai kaltininkas yra pripažįstamas kaltu. Šioje byloje baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką M. G. padarė būdamas nepakaltinamas, o pagal BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą.  Todėl šioje byloje priteisti iš M. G. žalos atlyginimą, kaip to prašo civiliniai ieškovai, nėra teisinio pagrindo. Pareikšti civiliniai ieškiniai gali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, minėtas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

M. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nutarčiai panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

M. G., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, būnant nepakaltinamumo būsenoje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nutarčiai panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutarties nuorašus pateikti M. G., V. G., Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai, advokatui V. Kupcikevičiui, nukentėjusiajam R. V. ir Panevėžio teritorinei ligonių kasai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas