Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-2577-554-2014].docx
Bylos nr.: I-2577-554/2014
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Alytaus pataisos namai 188657363 atsakovas
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 288697120 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl ikiteisminio tyrimo, bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Bylos dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Pareiškėja A-B

Administracinė byla Nr. Ik-2577-554/2014.

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00335-2014-2.

Procesinio sprendimo kategorija: 21.; 74.

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S  P  R  E  N  D  I  M  A  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. birželio 19 d.

Kaunas

 

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,

            sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,

            dalyvaujant pareiškėjui – R. I. ,

            nedalyvaujant atsakovo - Alytaus pataisos namų atstovui,

            trečiojo suinteresuoto asmens - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui,

            viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. I. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

 

nustatė:

 

          Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

  1. panaikinti Alytaus pataisos namų 2013-12-03 aktą Nr. 8-14385;
  2. panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2014-02-07 aktą Nr. 2S-761;
  3. įpareigoti Alytaus pataisos namų administraciją leisti bei sudaryti realią galimybę matytis pareiškėjui R. I. su sūnumi L.I., atliekančiu terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

 

         Pareiškėjas skunde (b.l. 6, 20-21) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad jis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. 2013-11-25 kreipėsi į Alytaus pataisos namų (toliau tekste – Alytaus PN) direktorių su prašymu leisti ir sudaryti galimybę pasimatyti su Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiu sūnumi ir pats sutiko apmokėti etapavimo išlaidas. Į savo prašymą pareiškėjas gavo atsakovo 2013-12-03 atsakymą Nr.8-14385, kuriuo buvo atmestas jo prašymas pasimatyti su sūnumi Atsakovas motyvavo, kad Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato nuteistųjų teisės į ilgalaikį pasimatymą su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais artimaisiais giminaičiais, šiuo konkrečiu atveju - su sūnum. Su tokiu 2013-12-03 Alytaus PN direktoriaus atsakymu Nr. 8-14385 pareiškėjas nesutiko, nes manė, kad tūrėtų būti suteikta galimybė matytis su sūnumi. Laikydamasis BVK 183 str. nustatytos apskundimo tvarkos, šį atsakovo raštą 2014-01-02 skundu apskundė Kalėjimų departamentui. Į savo 2014-01-02 skundą pareiškėjas gavo trečiojo suinteresuoto asmens 2014-02-07 atsakymą Nr.2S-761, kurį laiko taip pat neteisingu ir varžančiu jo teisę bei galimybę matytis su sūnumi. Pareiškėjo nuomone šis atsakymas - tai biurokratiškas raštas, nesprendžiantis problemos, todėl prašo panaikinti Alytaus PN 2013-12-03 aktą Nr. 8-14385 bei Kalėjimų departamento 2014-02-07 aktą Nr. 2S-761. Taip pat prašo teismą įpareigoti Alytaus PN leisti bei sudaryti realią galimybę matytis jam su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu sūnum.

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 34-35) teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso 94 str. numato ilgalaikius pasimatymus tik su sutuoktiniais, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau nenumato ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų su artimais giminaičiais, taip pat atliekančiais laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodė jokių teisės aktų, kuriuos pažeidė Alytaus PN administracija.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui 2012-04-17 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paskirta 6 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atlieka Alytaus PN (b. l. 36, TIS Liteko duomenys). Pareiškėjas 2013-11-25 prašymu (b.l. 38) kreipėsi į Alytaus PN direktorių ir prašė leisti bei sudaryti galimybę pasimatyti su Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 9 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2013-07-03 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (TIS Liteko duomenys), atliekančiu sūnum. Alytaus PN direktorius 2013-12-03 raštu Nr. 8-14385 išaiškino pareiškėjui, jog BVK nenumato nuteistųjų teisės į ilgalaikį pasimatymą su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais artimaisiais giminaičiais - šiuo konkrečiu atveju su sūnumi (b. l. 37). Pareiškėjas Alytaus PN direktoriaus 2013-12-03 sprendimą apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2014-02-07 raštu Nr. 2S-761 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjui pranešė, kad Alytaus PN direktorius 2013-12-03 raštu Nr. 8-14385 išsamiai ir pagrįstai atsakė į pareiškėjo prašymą ir, tuo pačiu, nepatenkino pareiškėjo skundo. Kalėjimų departamentas savo sprendimą grindė BVK 94 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, kad teisė į ilgalaikį pasimatymą suteikiama tik nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę (b.l. 8-9).

Administracinėje byloje kilo ginčas, ar pareiškėjas, atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, turi teisę į ilgalaikį pasimatymą su terminuoto laisvės atėmimo bausmę kituose pataisos namuose atliekančiu sūnum.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas bei principus nustato Bausmių vykdymo kodeksas. BVK 10 str. 1 d. nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Be BVK 11 str. 1 d. išvardintų bendrųjų nuteistųjų teisių, nuteistieji turi specialiąsias teises, kurias nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys BVK Kodekso skyriai (11 str. 2 d.). Teismas pabrėžia, kad laisvės atėmimas vertintinas kaip griežčiausia baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė, kadangi yra susijusi su vienos svarbiausių vertybių žmogaus gyvenime – laisvės – ribojimu. Laisvės atėmimo bausmė yra neišvengiamai susijusi su  neigiamų socialinių padarinių pačiam nuteistajam ir visai visuomenei. Dėl to visuomenė neišvengiamai privalo spręsti paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų prisitaikymo prie socialinės aplinkos, įsisąmoninimo visuomenei būdingų taisyklių, normų, socialinių pozicijų ir nuostatų bei įgijimo įgūdžių, suteikiančių galimybę buvusiajam laisvės atėmimo vietoje normaliai gyventi laisvų žmonių visuomenėje - t. y. socialinės adaptacijos klausimą. Vienas iš neigiamų socialinių padarinių, su kuriuo susiduriama realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, yra socialiai naudingų ryšių nutrūkimas su šeimos nariais, giminaičiais ir kitais asmenimis. Todėl norint sumažinti tokių padarinių žalingą poveikį, bausmių vykdymą reglamentuojančios teisės normos numato įvairias priemones - nuteistiesiems laisvės atėmimu neribojamas laiškų, smulkiųjų paketų su spauda siuntimas ir gavimas, suteikiami trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai ir t.t.. Pasimatymai, nors ir negali pakeisti reguliaraus ar nuolatinio betarpiško bendravimo, yra svarbi priemonė, padedanti nuteistiesiems palaikyti socialinius ryšius su laisvėje likusiais giminaičiais ir kitais asmenimis bei prisidedanti prie paleistų iš laisvės atėmimo vietų asmenų socialinės adaptacijos. Tačiau nuteistųjų teisė į pasimatymus privalo būti įgyvendinama ne bet kaip, o tik BVK teisės normų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 57 str.). Nuteistųjų teisę pasimatyti su sutuoktiniais, giminaičiais ir kitais asmenimis reglamentuojančios teisės normos įtvirtintos pagrinde BVK 94 str. 1 - 8 d., o detalizuotos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Taigi, nurodytų santykių teisinis reglamentavimas yra įstatymų leidėjo diskrecijos teisė. Paminėtoje įstatymo normoje yra numatytas vienintelis atvejis, kai pasimatymai leidžiami tuo atveju, kai abu norintys pasimatyti asmenys yra nuteistieji ir atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmes, – BVK 94 str. 6 d. imperatyviai įstatymų leidėjas konstatavo, kad nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti suteikiami 2 ilgalaikiai pasimatymai. Šių pasimatymų vietą nustato pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai. Nuteistųjų pervežimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. BVK ir 2003-07-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 patvirtintos Taisyklės nenumato galimybės suteikti pasimatymą artimiems giminaičiams arba šeimos nariams (BK 248 str. 1 d., 2 d.)(ginčo atveju - tėvui ir sūnui), kurie atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę skirtinguose pataisos namuose. Tai duoda pagrindą išvadai, kad tiek atsakovas, tiek ir tretysis suinteresuotas asmuo ginčijamais aktais pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pasimatymo su terminuoto laisvės atėmimo bausmę kituose pataisos namuose atliekančiu sūnum, todėl naikinti skundžiamų sprendimų nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 57 str.). Darydamas šią išvadą teismas turi omenyje, kad Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto 5 str. nustato, jog Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos (Statuto 2 str. 1 d.)(pataisos namai) savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, BVK, BK, BPK, Suėmimo vykdymo įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Ši nuostata taip pat įtvirtinta ir Taisyklių 9 p..

          Pareiškėjas taip pat prašė teismą įpareigoti Alytaus pataisos namus leisti bei sudaryti realią galimybę matytis pareiškėjui su sūnumi, atliekančiu terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Šį skundo reikalavimą teismas laiko išvestiniu ir, tuo pačiu, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, kadangi teisės aktai to nenumato. Dėl paminėto teisinio reglamento šis pareiškėjo skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Darydamas šią išvadą teismas atsižvelgia ir į tai, jog Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas pabrėžė, kad BVK nuostatos (nacionalinė teisė) iš esmės neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams (BVK 1 str. 4 d.).

 

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo R. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

 

      Teisėjai                                                                                                      Algis Markevičius

 

 

 

                                                                                                            Jolanta Medvedevienė

 

 

 

                                                                                                                         Audrius Grauželis

 

 


Paminėta tekste:
  • BVK
  • BK 248 str. Sąvokų išaiškinimas
  • BVK 1 str. Bausmių vykdymo įstatymų paskirtis