Bylos Nr. 1S-85-327/2015

Procesinio sprendimo kategorija:

2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vik­to­ras Preikšas išnagrinėjo nuteistojo V. K. (V. K.) skundą dėl Alytaus ra­jo­no apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta pa­tvir­tinti Alytaus pataisos namų Lyg­tinio palei­di­mo iš pa­tai­sos įstai­gos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 12 d. nu­tarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį palei­di­mą iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-10-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 64 str. 3 d. 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimu; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-07 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 63 str.  9 d.  5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu; Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-20 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metų laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia - 2012-03-29, bausmės pabaiga - 2016-01-20.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė patvir­tinti Ko­mi­sijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nu­teis­ta­jam V. K., kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išva­dos, kad būdamas laisvėje nu­teistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis V. K. skunde prašo panaikinti Alytaus ra­jo­no apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas nevisapusiškai ir nepilnai įvertinus visas bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato nuteistiesiems teisę į lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, suėjus nustatytiems terminams ir tinkamai elgiantis bausmės atlikimo metu. Nuteistasis gali būti kalinamas toliau tik tuo atveju, kai jis ir toliau kelia grėsmę. Tačiau tokių duomenų, rodančių, kad jo lygtinis paleidimas keltų grėsmę vi­suomenės saugomiems interesams, byloje nėra. Be to, Europos Tarybos ministrų komitetas Re­ko­mendacijoje Rec (2003) 22 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo aiškiai numatė, kad lygtinis pa­leidimas yra viena iš efektyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei ska­tinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į vi­suo­me­nę. Nuteistasis pažymi, kad teismo sprendime akcentuojami jo praeities teistumai, tačiau taip už tą patį nusikaltimą jis yra baudžiamas antrą kartą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ankstesni teis­tu­mai sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą jokios įtakos turėti negali, visas dėmesys turi būti ski­riamas asmens elgesiui bausmės atlikimo metu. Teismas ignoravo Komisijos priimtą nutarimą, taip pat ignoravo aplinkybes apie tai, kad jis sukūrė šeimą, turi du mažamečius vaikus, laisvėje dir­bo, išėjęs bus įdarbintas, civilinį ieškinį nukentėjusiajai tenkina, o įkalinimo įstaigoje įsidarbinti yra problema.

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nu­teis­tieji, kurie įvykdė individualiame so­cia­linės reabili­ta­ci­jos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys baus­mės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui pa­da­rius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma pro­bacija pasieks tikslą.

Nuteistasis V. K. yra atlikęs privalomą paskirtos lais­vės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – turi būti ver­tinama pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visuma. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apy­linkės teis­mas, spręsdamas V. K. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klau­simą, prie­šingai nei nurodoma nuteistojo skunde, tinkamai atsi­žvel­gė į nu­teis­tojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo as­me­ny­bę, į pa­da­ry­to nusikaltimo pobūdį ir pa­vo­jin­gumo laipsnį, neatliktą bausmės dalį bei visas kitas reikš­mingas ap­lin­kybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteis­ta­jam V. K. lygtinis paleidimas netai­ky­tinas.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. K. bausmę atlieka paprastosios gru­pės sąlygomis, jo pa­kar­to­tinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama tik kaip vidutinė (98 balai pagal OASys metodiką), kuri labai artima aukštai (100-168 balai). Bausmės atlikimo metu V. K. dalyvauja socialinės reabi­li­ta­ci­jos pro­gra­mo­se, su artimaisiais socialinius ryšius palaiko, mokosi, drausminėmis nuobaudomis nebaus­tas, keturis kartus skatintas, tačiau laikosi kriminalinės subkultūros nuostatų, nedirba, nors turi priteistų civilinių ieškinių, yra vedęs ir turi vaikų.

Nuteistasis V. K. anksčiau teistas aštuonis kartus už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Šiuo metu atlieka bausmę už sunkų nu­si­kaltimą, kuri subendrinta su anks­tes­niais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis už padarytus apysunkius nusikaltimus. Todėl sprendžiant nu­teis­tojo lyg­tinio pa­lei­di­mo klau­simą atsižvelgtina ir į vi­suo­menės inte­re­są, jog nu­si­kals­tamas vei­kas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią baus­mės dalį, kad būtų užtikrintas tei­­sin­gu­mo principo įgy­ven­di­ni­mas ir visuomenės saugu­mas. Nuteistajam anksčiau buvo du kartus atidėtas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau nuteistasis abu kartus pažeidė laisvės atėmimo bausmės vyk­dy­mo atidėjimo sąlygas – per bausmės vykdymo atidėjimo terminą padarė naujų nusikalstamų veikų. Taip pat nuteistąjį teismas tris kartus buvo paleidęs lygtinai iš pataisos įstaigos, tačiau jis lygtinio paleidimo metu darė naujus nusikaltimus. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis teismų pasitikėjimo nepateisina ir tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Tai, kad apylinkės teismas atsi­žvelgė į daugkartinį jo teistumą, ir vertino šį faktą, kaip vieną iš aplinkybių, kliudančių taikyti lyg­ti­nio paleidimo institutą, šiuo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Nuteistasis jau yra at­likęs daugiau nei 1/2 dalį jam pas­kirtos baus­mės, tačiau ši dalis nėra adekvati jo asmenybės ir padarytų nu­si­kaltimų pa­vojingumui. Liku­sios neatliktos bausmės dydis yra vertinamoji kategorija, apie kurią teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių vi­su­mą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir tei­singumo užtikrinimą, nu­teistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą vals­ty­bės prievartos priemonę. Aukštesniojo teis­mo nuomone, pirmosios ins­tan­ci­jos teisme visos lygtinio pa­lei­dimo taikymui reikšmingos ir nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos ir jos nesu­tei­kia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai V. K. at­žvil­giu jau yra pasiekti.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Alytaus ra­jo­no apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nu­ro­dy­tos at­si­sakymo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį palei­dimą iš pa­taisos įstaigos, todėl nėra teisinio pagrindo ją naikinti nuteistojo skundo ar­gu­men­tais.

Vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

n u t a r i a :

nuteistojo V. K. (V. K.) skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus ra­jo­no apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas              Viktoras Preikšas