Civilinė byla Nr. e3K-3-87-701/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08096-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ ieškinį atsakovui R. J. dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos, padarytos neteisėtai prijungus paviršinių nuotekų tinklą prie buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, atlyginimo dydžio nustatymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2349,43 Eur nuostolių atlyginimą už savavališkai išleistų nuotekų tvarkymą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškinyje nurodė, kad yra viešoji geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, tačiau neturi paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkytojo statuso. Ieškovės darbuotojas 2017 m. sausio 31 d. patikrinimo metu nustatė savavališką paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų prijungimą prie ieškovės eksploatuojamos Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, surašė patikrinimo aktą ir atliko fotofiksaciją. Buvo nustatyta, kad savavališkai prijungtu 110 mm skersmens vamzdžiu į Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą neteisėtai šalinamos paviršinės nuotekos, surenkamos nuo statinio (duomenys neskelbtini), stogo; pažeidimo laikotarpis nenustatytas.
4. Ieškovė teigia, kad dėl nurodyto pažeidimo patyrė 2349,43 Eur su PVM nuostolių. Nuostolių dydį apskaičiavo vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629, 51 punkte pateikta formule, atsižvelgdama į savavališkai prijungto vamzdžio diametrą (110 mm), per parą išleistų nuotekų kiekį, pažeidimo konstatavimo metu galiojusio Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. T2-82 1.2.2 punkte nustatytą nuotekų tvarkymo kainą vartotojams (1,04 Eur/kub. m (be PVM), laikydama, jog pažeidimas truko 10 parų (nors pagal Taisyklių 51 punktą, jei neįmanoma nustatyti savavališko prijungimo datos, turėjo teisę skaičiuoti už visą mėnesį). Kadangi pastatas – vasarnamis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui, ieškovė prašė apskaičiuotą nuostolių atlyginimą priteisti iš atsakovo. Nurodė, kad atsakovo paviršinių nuotekų tinklų prijungimas pažeidė imperatyviąsias teisės normas (Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, 5 punktą, Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172, 2.11 punktą).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 1174 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė paskirta viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja Palangoje, tačiau nėra paskirta lietaus nuotekų tvarkytoja ir šia veikla neužsiima. Ieškovė 2009 m. išdavė atsakovui technines sąlygas įsirengti vandentiekio ir buitinio nuotakyno tinklus į vasarnamį (duomenys neskelbtini). Šalys 2013 m. gegužės 14 d. sudarė geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį. Šalys nebuvo sudariusios lietaus nuotekų tvarkymo sutarties.
7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ) 3 straipsnio 18, 25 dalyse paviršinės nuotekos atskirtos nuo buitinių, ūkio ar gamybinės veiklos nuotekų. Pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 5 punktą, paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų; paviršinių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiamas, išskyrus atvejus, kai šio reikalavimo neatitinkanti nuotekų tvarkymo sistema įdiegta (arba statybos leidimas išduotas) iki šio reglamento įsigaliojimo. Kadangi atsakovo nuotekų sistema įrengta po Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento įsigaliojimo, tai teismas sprendė, kad paviršinių nuotekų tinklų prijungimas ir tokių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas buvo neteisėtas veiksmas. Nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuotekų tvarkymo infrastruktūros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo išduotų prijungimo sąlygų ir (arba) jam nedalyvaujant yra neteisėtas veiksmas ir pagal Taisyklių 23, 23.2 punktus.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė 2017 m. sausio 31 d. atlikto patikrinimo metu, leidžiant dūmus per sau priklausančių nuotekų tinklą, nustatė, kad atsakovo vasarnamio paviršinių (lietaus) nuotekų tinklas savavališkai prijungtas prie ieškovės buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Savavališką prisijungimą patvirtina ir ieškovės darbuotojų 2017 m. sausio 31 d. surašytas nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktas. Teismo vertinimu, akto trūkumai, kuriuos akcentuoja atsakovas, nėra reikšminga aplinkybė, kadangi svarbus pats faktas, o ne formalus jo fiksavimas. Atsakovas už neteisėtą lietaus nuotekų tinklo prijungimą prie ieškovės buitinių nuotekų tinklų buvo nubaustas bauda. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi paliktas nepakeistas Palangos savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 27 d. nutarimas skirti atsakovui 45 Eur baudą už savavališką lietaus nuotekų įrenginių prijungimą prie ieškovei priklausančių buitinių nuotekų tinklų.
9. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė, priimdama atsakovo tinklus ir pasirašydama sutartį, privalėjo įsitikinti, jog prisijungimo darbai atlikti tinkamai. Pažymėjo, kad teisės aktai neįpareigoja ieškovės preziumuoti, jog visi prie jos tinklų besijungiantys vartotojai yra nesąžiningi ir atlieka neteisėtus veiksmus. Be to, dėl nuotekų tinklų specifikos kiekvieno vartotojo tikrinimas lemtų dideles sąnaudas, nebūtinai užtikrintų siekiamą rezultatą, nes asmuo jau kitą dieną galėtų neleistinai prisijungti prie tinklų. Teismas taip pat nesutiko su atsakovu, kad dūmai galėjo prasiskverbti pro nesandariai įdėtą sklendę. Teismas kritiškai vertino sklendės įdėjimo faktą, kaip neaiškų vertino jos įdėjimo tikslą, pažymėjo, kad liudytojai nurodė, jog tokiais atvejais sklendės paprastai nededamos. Teismas pažymėjo, kad jei sklendė ir buvo tinkamas inžinerinis sprendimas, jos tinkamas sumontavimas ir užtikrinimas, jog ji būtų nepralaidi, yra atsakovo pareiga, tačiau šios jis neįvykdė.
10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįvykdė pareigos veikti taip, kad jo paviršinių (lietaus) nuotekų tinklai nesusisiektų su ieškovės buitinių nuotekų tinklais (neteisėtas neveikimas), taip pat nepaneigta tikimybė, jog atsakovas tokį tinklų prijungimą atliko sąmoningai (neteisėtas veikimas) bei, sumontuodamas sklendę, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis).
11. Atsižvelgdamas į tai, kad teismų sprendimais konstatuota, jog atsakovas neteisėtai prisijungė prie ieškovės nuotekų tinklų, taip pat atsižvelgdamas į atsakovo argumentus apie netinkamai įdėtą sklendę, teismas padarė išvadą, kad yra atsakovo kaltė dėl neteisėto prisijungimo prie ieškovės nuotekų tinklų.
12. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, jog į valymo įrenginius patekęs papildomas lietaus nuotekų kiekis gali išplauti aktyvųjį dumblą ir dėl to sutrinka valymo veikla, o liudytojai parodė, kad lyjant keliolika kartų padidėja siurblinės apkrova, sunaudojama daug elektros. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad, neteisėtai prijungdamas paviršines (lietaus) nuotekas prie ieškovės tinklų, atsakovas padarė jai nuostolių, konstatavo, kad yra atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos (nuostolių) priežastinis ryšys.
13. Teismas nurodė, kad šioje byloje sudėtinga apskaičiuoti ieškovės patirtų nuostolių dydį – neįmanoma nustatyti, kiek laiko truko neteisėti veiksmai, koks kiekis lietaus nuotekų, už kurių tvarkymą atsakingas atsakovas, pateko į ieškovės nuotekų tinklus, kiek tokiam kiekiui nuotekų sunaudota elektros energijos, kiek tai lėmė siurblių ir kitų mechanizmų nusidėvėjimą, kiek papildomų cheminių, biologinių reagentų reikėjo dėl padidėjusio nuotekų kiekio, atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 pateiktus išaiškinimus.
14. Atkreipęs dėmesį į GVTNTĮ 16 straipsnio 17 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teikiantį nuorodą, be kita ko, į Taisykles, teismas nurodė, kad geriamojo vandens tiekimą ir jo nuotekų tvarkymą reglamentuojančiame Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, išleistų nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, išleistų nuotekų kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 51 punktu. Savavališką prisijungimą prie paviršinių nuotekų tvarkymo tinklų ir į juos išleistų paviršinių nuotekų kiekio apskaičiavimą reglamentuojančiame Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, išleistų paviršinių nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, išleistų paviršinių nuotekų kiekis apskaičiuojamas Taisyklių 52 punkte nustatyta tvarka. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Taisyklių 51 ir 52 punktuose įtvirtinta skirtinga savavališkai pašalintų nuotekų kiekio nustatymo tvarka – tiek jų kiekio apskaičiavimo būdas, tiek laikotarpio, už kurį jos skaičiuojamos, trukmė.
15. Teismas pažymėjo, kad Taisyklėse vartojamų terminų paaiškinimas atskirai nėra pateiktas, 2 punkte nurodyta, kad jose vartojamos sąvokos apibrėžtos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme. Šio įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje apibrėžtos nuotekos, 25 dalyje – paviršinės nuotekos. Kadangi į bendrą nuotekų sąvoką įtrauktas ir kritulių vanduo, tai teismas pripažino, kad tokia situacija sukelia dviprasmybę (paviršinėms nuotekoms apibūdinti įtvirtinti du terminai), atsiranda galimybė dviprasmiškai aiškinti Taisyklių 51 ir 52 punktus.
16. Iš Taisyklių 51 ir 52 punktuose nurodytų kriterijų, taikytinų apskaičiuojant išleistų nuotekų kiekį, teismas padarė išvadą, kad Taisyklės nustato tik neteisėtą nuotekų (buitinių, ūkinių, gamybinių) tinklų prijungimą prie tokios pačios rūšies nuotekų tvarkytojo tinklų, o paviršinių nuotekų – prie paviršinių nuotekų tvarkytojo tinklų, tačiau nereglamentuoja atvejų, kai buitinių, ūkinių, gamybinių nuotekų tinklai prijungiami prie paviršinių nuotekų tinklų, o paviršinių nuotekų tinklai – prie buitinių, ūkinių, gamybinių nuotekų tinklų. Teismas pažymėjo, kad buitinės, ūkinės, gamybinės nuotekos yra visiškai skirtingos nei paviršinės (lietaus, kitų kritulių) nuotekos; ieškovės tvarkomoms nuotekoms būtinas valymas, tam naudojamos cheminės ir biologinės medžiagos, techninės priemonės, o paviršinės nuotekos gali būti nevalomos (Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 19 punktas).
17. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija yra pateikusi nuomonę, jog paviršinių nuotekų kiekio apskaičiavimo tvarka, kai paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginiai savavališkai prijungti prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar jų kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, teisės aktuose nereglamentuota. Teismas pažymėjo, kad byloje liudiję UAB „Šiaulių vandenys“ darbuotojai, užsiimantys analogiška kaip ir ieškovė veikla, paaiškino, kad tokiais, kaip nagrinėjamos bylos, atvejais Šiauliuose nuostolius jie skaičiuoja pagal lietaus kiekį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek buitinės, tiek paviršinės nuotekos į buitinių nuotekų tinklus patenka tuo pačiu būdu – vamzdžiais, nurodė, kad nerealu nei tai, jog krituliai krenta ištisą parą, o jų intensyvumas atitinka Taisyklių 51 punkte nustatytą tvarką, nei tai, kad asmuo ištisą parą tokiais pačiais kiekiais leidžia buitines nuotekas. Dėl to Taisyklių 51 punkte nustatytą nuotekų kiekio apskaičiavimo būdą teismas vertino kaip užtikrinantį, kad kreditoriui nereikės įrodinėti savo teisių pažeidimo apimties bei laikotarpio, taip pat kaip prevencinę priemonę prieš nesąžiningus vartotojus, kad jie suvoktų, jog neteisėto prisijungimo kaina yra žymiai aukštesnė nei teisėto. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad atsakovo nurodyta nuostolių suma, apskaičiuota pagal Taisyklių 52 punktą, t. y. 29,31 Eur, yra akivaizdžiai per maža, kad atgrasytų nesąžiningus vartotojus nuo neteisėto paviršinių nuotekų įrenginių prijungimo prie bendrų nuotekų tinklų.
18. Teismas konstatavo, kad turi būti taikoma žalos apskaičiavimo metodika, nes nagrinėjamu atveju ieškovės patirtus nuostolius tiesiogiai ir apčiuopiamai apskaičiuoti sudėtinga. Teismas sprendė, kad Taisyklių 51 punkte nustatyta tvarka, nesant kitokios, nagrinėjamu atveju gali būti taikoma, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į bylos aplinkybių visumą, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai leidžia paviršinių nuotekų nevalyti, o buitinės nuotekos privalo būti valomos, nurodė, jog atsakovas pateikė duomenis, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. Palangoje iškrito 456 mm kritulių (per šį laikotarpį nuo atsakovo pastato į ieškovės nuotekų tinklus galėjo būti pašalinta 23,256 kub. m kritulių). Atsakovas nurodė, kad po jo inžinerinių tinklų prijungimo prie ieškovės nuotekų tinklų jokie vėlesni kasinėjimo ar prisijungimo darbai nebuvo atliekami, todėl teismas sprendė, jog neteisėtas prisijungimas truko bent jau nuo 2013 m. gegužės 14 d. (sutarties su ieškove dėl nuotekų surinkimo sudarymo) iki 2017 m. sausio 31 d., kai buvo užfiksuotas neteisėtas prisijungimas, tačiau galėjo tęstis ir ilgiau (techninės sąlygos dėl nuotekų prijungimo įrenginių statybos atsakovui išduotos 2009 m.), duomenų apie kritulius per šiuos laikotarpius nepateikta.
19. Pripažinęs, kad nuotekų vanduo didina ieškovės veiklos sąnaudas, teismas sprendė, jog būtų nepagrįsta jos nuostolius skaičiuoti pagal Taisyklių 52 punktą, kuris suformuluotas atsižvelgiant į aplinkybę, kad paviršinės nuotekos gali būti nevalomos (jų tvarkymo sąnaudos mažesnės). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra konkrečių duomenų apie ieškovės išlaidas hidroinžinerinės įrangos amortizacijai, elektros, cheminių, biologinių valymo medžiagų sąnaudoms, nurodė, jog reikia atsižvelgti į tai, kad dėl nesąžiningų asmenų ieškovė turėjo skirti papildomų lėšų, darbuotojų darbo laiką, įsigyti specialią įrangą neteisėtiems prisijungimams aptikti. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas remtis Taisyklių 51 punkte nustatyta nuotekų apskaičiavimo tvarka, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 išdėstytą poziciją, pritaikant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Kadangi Taisyklės taikomos visų rūšių teršėjams, o individualaus asmens realus nuotekų kiekis mažesnis, nei, pavyzdžiui, įmonės nuotekų kiekis, tai, remdamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, siekdamas išlaikyti šalių interesų proporciją, teismas nuotekų kiekį skaičiavo ne už ieškovės nurodytas 10 parų, bet už 5 paras ir ieškovei priteisė iš atsakovo 1174 Eur nuostolių atlyginimą.
20. Teismas kaip teismų praktika nesirėmė Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1559-460/2017, pažymėjo, kad nurodytos bylos aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, taip pat nesirėmė Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1836-775/2018, nurodė, kad pastarojoje byloje dar nebuvo apeliacinio proceso.
21. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su šios nutarties 15 punkte nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, pažymėjo, kad reikšminga yra tai, jog GVTNTĮ, atribodamas paviršines nuotekos nuo buitinių, ūkio ar gamybinės veiklos nuotekų (3 straipsnio 18 dalis, 25 dalis) ir įtvirtindamas taisyklę, jog abejų nuotekų rūšys turi būti tvarkomos atskirai (Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (aktuali redakcija) 5 punktas), nenustato atvejo, kai buitinių, ūkinių, gamybinių nuotekų tinklai prijungiami prie paviršinių nuotekų tinklų, o paviršinių nuotekų tinklai – prie buitinių, ūkinių, gamybinių nuotekų tinklų. Tai patvirtina ir byloje esantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas, nurodantis, jog teisinio reglamentavimo, kaip apskaičiuoti nuostolių dydį, kai paviršinės nuotekos prijungiamos prie buitinių nuotekų tinklų, nėra.
23. Iš bylos medžiagos ir viešai prieinamos informacijos apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos miestų ir rajonų savivaldybių tarybos nėra patvirtinusios detalesnių paviršinių (lietaus) nuotekų sistemų ir įrenginių naudojimo taisyklių, kuriose būtų nurodyta nuostolių apskaičiavimo tvarka išleidžiant paviršines nuotekas į buitinių nuotekų tinklus.
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad teisinio reglamentavimo spragos (galimybė Taisykles traktuoti dviprasmiškai) neturi būti aiškinamos prievolės turėtojui (vartotojui) nenaudinga prasme. Teismo vertinimu, negali būti toleruojama situacija, kai toje pačioje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl paviršinių (lietaus) nuotekų sistemų neteisėto prijungimo prie buitinių nuotekų sistemų patirtų nuostolių dydžiai skirtingose savivaldybėse apskaičiuojami skirtingai, remiantis skirtingais Taisyklių punktais, taip sukeliant prievolės turėtojui (šiuo atveju – atsakovui) neadekvačias neigiamas ir jokiais įrodymais nepagrįstas finansines pasekmes, o ieškovei galimai sudarant sąlygas nepagrįstai praturtėti.
25. Kadangi atsakovas išleido paviršines (lietaus) nuotekas, kurios be jokio papildomo valymo gali būti išleidžiamos į gamtinę aplinką, už šį pažeidimą buvo nubaustas administracine tvarka, tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuostolių dydis negali būti apskaičiuojamas abstrakčiai, remiantis prielaidomis ir ieškovei patogesniu Taisyklių punktu, siekiant pakartotinės auklėjamosios funkcijos, o turi būti įrodinėjamas bendra tvarka, pateikiant teismui įrodymus, pagrindžiančius žalos dydį, arba apskaičiuojamas pagal metodiką, palankesnę prievolės turėtojui (vartotojui).
26. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo paviršinės nuotekos (krituliai, lietaus vanduo) į ieškovės buitinių nuotekų sistemą pateko nuo pastato stogo. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, jog atsakovo paviršinės nuotekos į ieškovės buitinių nuotekų sistemą pateko ne nuo viso stogo, o tik nuo jo dalies – pusės stogo, nes dūmai, kuriuos pasitelkiant buvo nustatomas savavališkas prisijungimas, ėjo tik pro du lietvamzdžius, pro kitus du lietvamzdžius dūmai nėjo. Teismas pažymėjo, kad visas pastato stogo plotas, kaip teigia atsakovas, sudaro 120 kv. m, pusė stogo, nuo kurio galimai paviršinės nuotekos pateko į buitinių nuotekų tinklus, sudaro 60 kv. m. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomi du Taisyklių punktai, t. y. paviršinių nuotekų kiekiui nustatyti turėjo būti taikomas Taisyklių 52 punktas, o 1 kub. m nuotekų tvarkymo kaina turėjo būti nustatoma pagal buitinių nuotekų tvarkymo kainą (didesnę), t. y. ne pagal paviršinių nuotekų tvarkymo kainą. Toks skaičiavimas, anot teismo, atitinka ne tik realias ieškovės turėtas išlaidas tvarkant atsakovo nuo dalies pastato stogo į buitinių nuotekų tinklus išleistas paviršines nuotekas, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, kitose savivaldybėse taikomą nuostolių apskaičiavimo, esant analogiškoms situacijoms, metodiką, įtvirtintą Taisyklių 52 punkte. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, surašydama savavališko prisijungimo aktą, privalėjo nurodyti, nuo kokio ploto atsakovo paviršinės nuotekos patenka į ieškovei priklausančius buitinių nuotekų tinklus, kada galimai buvo prisijungta, tačiau ieškovė akto tinkamai nesurašė.
27. Vertindamas ieškovės argumentus dėl teismų praktikos, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytos civilinės bylos susijusios išimtinai tik su UAB „Palangos vandenys“, jos nenagrinėtos kasacine tvarka, jų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, todėl vienareikšmiškai vadovautis ieškovės nurodoma teismų praktika nėra teisinio pagrindo.
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių nuostolius patvirtinančių įrodymų, taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas galimą nuostolių buvimo faktą nustatė remdamasis liudytojų paaiškinimais, kad lyjant dėl neteisėto prijungimo smarkiai apkraunamas siurblinės darbas, daug elektros, valymo, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kiek konkrečia pinigine išraiška daugiau ji išnaudojo elektros dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar patyrė kitų išlaidų. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, nesant byloje įrodymų, pagrindžiančių patirtus nuostolius, ir tinkamai surašyto neteisėto prisijungimo akto, kuriuo remiantis būtų įmanoma apskaičiuoti žalos dydį pagal Taisyklių 52 punktą, laikytina, jog ieškovė nuostolių dydžio neįrodė.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
29. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovė netinkamai surašė savavališko prisijungimo aktą. Remiantis Taisyklių 28, 34 punktų nuostatomis, savavališko prisijungimo akte nereikia nurodyti savavališko prisijungimo laikotarpio, jeigu jis nėra žinomas. Šis laikotarpis nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas, todėl teismas jo nenurodymą nepagrįstai pripažino akto trūkumu. Savavališko prisijungimo akte nenurodyta, nuo kokio ploto atsakovo paviršinės nuotekos patenka į ieškovei priklausančius buitinių nuotekų tinklus, nes ieškovė, nustatydama nuostolių dydį, taikė Taisyklių 51 punktą, pagal kurį tokia aplinkybė nėra aktuali.
29.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atmetė vien tuo pagrindu, kad jis neįrodytas. Padarydamas išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kiek konkrečia pinigine išraiška daugiau ji išnaudojo elektros dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar patyrė kitų išlaidų, teismas ignoravo aplinkybę, kad tokius įrodymus pateikti labai sunku ar net neįmanoma to padaryti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
29.3. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 pateiktais išaiškinimais, pagrįstai sprendė, kad nustatant nuostolių, patirtų dėl savavališko prisijungimo prie nuotekų šalinimo tinklų, dydį taikytinos Taisyklių nuostatos. Konstatavęs reguliavimo spragą dėl nuostolių, kai paviršinių nuotekų tinklai prijungiami prie buitinių nuotekų tinklų, dydžio apskaičiavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos dydį apskaičiavo taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei Taisyklių 51 punkte įtvirtintą nuotekų apskaičiavimo tvarką, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Taisyklių 52 punktą. Apeliacinės instancijos teismas taikė Taisyklių 52 punktą iš esmės vien dėl to, kad jo nuostatos yra palankesnės atsakovui, ir taip pažeidė bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė), prioritetą suteikė neteisėtus veiksmus atlikusio atsakovo interesui išvengti pareigos atlyginti nuostolius, ignoruodamas sąžiningos ieškovės teisę gauti nuostolių atlyginimą. Be to, šiuo atveju atsakovo atsakomybė yra deliktinė, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai prioritetą teikė atsakovui, jį vertindamas kaip vartotoją.
29.4. Ginčo teisiniams santykiams neaktualus apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai taikytas Taisyklių 52 punktas, jis taikomas tuomet, kai paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginiai savavališkai prijungiami prie paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Toks reguliavimas sukurtas atsižvelgiant į tai, kad paviršinės nuotekos gali būti nevalomos (jų tvarkymo sąnaudos yra mažesnės nei buitinių nuotekų tvarkymo). Ginčo atveju atsakovo įrenginiai buvo neteisėtai prijungti prie ieškovės buitinių nuotekų tinklų, paviršinės nuotekos buvo tvarkomos kaip buitinės (nutransportuotos ir išvalytos).
29.5. Reikalavimas buitines nuotekas tvarkyti atskirai nuo paviršinių nuotekų nėra savitikslis; nuotekų vamzdynų pralaidumas, siurblinių pajėgumas apskaičiuojamas atsižvelgiant į galimą maksimalų geriamojo vandens suvartojimą ir didžiausią nuotekų kiekio susidarymą; jeigu į nuotakyną patenka paviršinių nuotekų, pagausėjęs nuotekų kiekis nebegali per trumpą laiką pratekėti per riboto skersmens vamzdžius, pasitvenkia nuotekų siurblinės, buitinės nuotekos nebeišteka iš gyventojų namų, pradeda kauptis ir tvindyti patalpas, be to, sutrinka nuotekų valymo procesas. Taikant Taisyklių 52 punktą lieka neįvertinta tai, kad dėl neteisėto prijungimo smarkiai apkraunamas siurblinės darbas, papildomai sunaudojama daug elektros, cheminių, biologinių reagentų. Kadangi atsakovo neteisėti veiksmai (savavališkas lietaus nuotekų tinklų prijungimas prie buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros) buvo konstatuoti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, nustačius Taisyklių 23, 23.2 punktų pažeidimus, šioje byloje taikytinas Taisyklių 28 punktas, nukreipiantis į jų 51 punktą.
29.6. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino, kad ieškovė siekia pakartotinio auklėjamosios funkcijos taikymo. Atsakovui paskirta bauda nebuvo skirta ieškovės patirtiems nuostoliams atlyginti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nustatant nuostolių dydį turi būti įvertinta aplinkybė, jog Taisyklių 51 ir 52 punktų nuostatos patvirtina tikslą ne tik kompensuoti nuostolius, bet ir atgrasyti nesąžiningus asmenis nuo neteisėto elgesio. Atsakovui skirta 45 Eur bauda, įvertinus neteisėtų veiksmų trukmę bei tai, kad buvo pažeistas imperatyvus draudimas buitines ir paviršines nuotekas tvarkyti atskirai, negali būti laikoma pakankama auklėjamąja ir prevencine priemone.
29.7. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį ir neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose pateiktus išaiškinimus dėl teismo precedento reikšmės, nukrypo nuo horizontaliųjų precedentų, suformuluotų Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1559-460/2017 (šioje nutartyje nuostoliai, atsiradę dėl gruntinio vandens nuotekų neteisėto leidimo į buitinių nuotekų tvarkymo tinklus, buvo apskaičiuoti vadovaujantis Taisyklių 51 punktu), taip pat nuo analogiškų išaiškinimų Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1836-775/2018, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1848-775/2018. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesirėmė Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-103-357/2013 pateiktu aiškinimu, kad įvado prijungimas prie nuotekų sistemos savaime preziumuoja pažeidimo buvimą, paslaugų teikėjui nenustatyta pareiga kontroliuoti, kokios nuotekos (ar gruntinis vanduo) per savavališkai prijungtą įvadą teka į miesto nuotekų sistemą.
30. Atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pašalintų paviršinių nuotekų kiekio nustatymo, kai asmuo savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius savavališkai prijungė prie nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų (buitinių, komunalinių ir gamybinių) tvarkymo infrastruktūros, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 51, 52 punktų taikymo nagrinėjamoje byloje
31. Byloje kilo teisės klausimas dėl pašalintų paviršinių nuotekų kiekio nustatymo, kai asmuo savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius savavališkai ir neleistinai prijungė prie nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar jo kitaip valdomos ir (arba) naudojamos buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, t. y. dėl Taisyklių 51 ir 52 punktų taikymo, ir tokiais veiksmais nuotekų tvarkytojui padarytų nuostolių atlyginimo dydžio nustatymo.
32. Teismų nustatyta, kad ieškovė 2017 m. sausio 31 d. atlikto patikrinimo metu, leidžiant dūmus per sau priklausantį nuotekų tinklą, nustatė, kad atsakovo vasarnamio paviršinių (lietaus) nuotekų tinklas savavališkai prijungtas prie ieškovės buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Toks prijungimas yra ne tik savavališkas, bet ir apskritai negalimas, nes paviršinių nuotekų išleidimas į buitinių, komunalinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemą yra draudžiamas. Dėl nurodyto prijungimo atsakovas yra pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą ir jam paskirta bauda.
33. Ieškovė prašė, taikant deliktinę civilinę atsakomybę, priteisti iš atsakovo 2349,43 Eur nuostolių atlyginimą už savavališkai išleistų nuotekų tvarkymą, pašalintų nuotekų kiekį ir šiuos nuostolius apskaičiavo taikydama Taisyklių 51 punktą, už 10 dienų laikotarpį. Atsakovas nesutiko su pareikštu reikalavimu, be kita ko, teigdamas, kad pašalintų nuotekų kiekiui ir ieškovės nuostoliams apskaičiuoti taikytinas ne Taisyklių 51 punktas, o 52 punktas.
34. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pašalintų paviršinių nuotekų kiekiui apskaičiuoti ir pagal tai ieškovės patirtų nuostolių dydžiui nustatyti taikytinas Taisyklių 51 punktas (šios nutarties 17–19 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, sprendė, kad taikytinas Taisyklių 52 punktas (šios nutarties 26 punktas).
35. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Taisyklių 52 punktą ir nepagrįstai netaikė jų 51 punkto.
36. Vertinant kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius, susijusius su paviršinių nuotekų tvarkymu, įstatymo lygmeniu reglamentuoja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Šio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d.) 3 straipsnio 18 dalyje pateikta sąvokos „nuotekos“ apibrėžtis, pagal kurią nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti. Įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje pateikta sąvokos „paviršinės nuotekos“ apibrėžtis, pagal kurią paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui). Taigi šis įstatymas reglamentuoja asmenų teisinius santykius, atsirandančius tvarkant bet kokių rūšių nuotekas, tačiau paviršinės nuotekos yra išskiriamos iš kitų nuotekų rūšių ir nuo jų atskiriamos.
37. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) pateiktos šių nuotekų rūšių sąvokos: buitinių (5.3 punktas), gamybinių (5.5 punktas) ir komunalinių (5.8 punktas), taip pat įtvirtinta, kad šis reglamentas netaikomas atskirai renkamoms ir tvarkomoms paviršinėms nuotekoms, jeigu kitais teisės aktais nenustatyta kitaip (3 punktas). Reikalavimus paviršinių nuotekų surinkimui, išleidimui ir pan. reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d., 1 punktas). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad buitinės, komunalinės, gamybinės nuotekos yra atskiriamos nuo paviršinių nuotekų ir šioms nuotekoms tvarkyti nustatyti skirtingi reikalavimai.
38. GVTNTĮ 16 straipsnio 17 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmenims, savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius savavališkai prijungusiems prie nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros nesilaikant šiame įstatyme, Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, išleistų paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.
39. GVTNTĮ 16 straipsnio 20 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, jog fizinis ar juridinis asmuo savavališkai prijungė nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius ar kitaip valdomus ir (arba) naudojamus nuotekų tvarkymo įrenginius prie nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, išleistų nuotekų kiekis nustatomas ir nuostoliai išieškomi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir CPK nustatyta tvarka.
40. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 21 d.), 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad šios Taisyklės reglamentuoja nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą ir priežiūrą, abonentų ir vartotojų nuosavybės teise ar kitaip valdomų ir (arba) naudojamų nuotekų šalinimo įrenginių prijungimą prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros, abonentų paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginių prijungimą prie paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, savavališką prijungimą prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros, savavališką prijungimą prie paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, nuotekų tvarkytojo, paviršinių nuotekų tvarkytojo, abonento, vartotojo pareigas ir teises, priimtų tvarkyti nuotekų, paviršinių nuotekų apskaitą, nuotekų šalinimo įrenginių, paviršinių nuotekų šalinimo įrenginių atjungimą.
41. Taisyklių VI skyriuje reglamentuojamas savavališkas prisijungimas prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Į šį skyrių patenkančiame Taisyklių 28 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nuotekų tvarkytojas, fiksuodamas savavališko prisijungimo faktą ir pagal šių Taisyklių 24 punktą atjungdamas savavališkai prijungtą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, akte turi nurodyti savavališko prisijungimo nustatymo datą, laiką, vietą, savavališko prisijungimo laikotarpį (jeigu žinomas), per savavališko prisijungimo laikotarpį suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekį (jeigu nustatoma), geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atjungimo datą ir laiką; jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, išleistų nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, išleistų nuotekų kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 51 punktu.
42. Taisyklių VII skyriuje reglamentuojamas savavališkas prisijungimas prie paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Į šį skyrių patenkančiame Taisyklių 34 punkte, be kita ko, nustatyta, kad paviršinių nuotekų tvarkytojas, fiksuodamas savavališko prisijungimo faktą ir pagal šių Taisyklių 31 punktą atjungdamas paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, akte turi nurodyti savavališko prisijungimo nustatymo datą, laiką, vietą, savavališko prisijungimo laikotarpį (jeigu žinomas), per savavališko prisijungimo laikotarpį išleistų paviršinių nuotekų kiekį (jeigu nustatoma), paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros atjungimo datą ir laiką; jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, išleistų paviršinių nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, išleistų paviršinių nuotekų kiekis apskaičiuojamas Taisyklių 52 punkte nustatyta tvarka.
43. Taisyklių X skyriuje reglamentuojama sunaudoto geriamojo vandens ir priimtų tvarkyti nuotekų, paviršinių nuotekų apskaita. Į šį skyrių patenka Taisyklių 51, 52 punktai, į kuriuos, kaip minėta, atitinkamai nukreipia jų 28 ir 34 punktai.
44. Taisyklių 51 punkte nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar jų kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, asmens pašalintų nuotekų kiekis nustatomas skaičiuojant, kad nuotekos tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu dvidešimt keturias valandas per parą, esant 0,65 (šešiasdešimt penkių šimtųjų) nuotekų tinklų skersmens užpildymui, laikotarpiu nuo savavališko prijungimo dienos iki savavališko prijungimo pašalinimo dienos, pagal formulę: Q =?D2×0,65/4×v×l; jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens pašalintų nuotekų kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau ne per ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį.
45. Taisyklių 52 punkte įtvirtinta, jog paviršinių nuotekų tvarkytojui nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius prie paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar jo kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, asmens pašalintų paviršinių nuotekų kiekis nustatomas per paskutinius 6 mėnesius iškritusių kritulių kiekį padauginant iš abonento teritorijos, nuo kurios surenkamos paviršinės nuotekos, ploto.
46. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punkte, be kita ko, nustatyta, kad faktinis paviršinių nuotekų kiekis (Wf) išmatuojamas apskaitos prietaisais, o, kai jų nėra, apskaičiuojamas pagal formulę Wf = 10 x Hf x ps x F x K, m3/mėnesį ar kitą ataskaitinį laikotarpį, čia: Hf – faktinis praėjusio mėnesio ar kito ataskaitinio laikotarpio kritulių kiekis, mm (pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis); ps – paviršinio nuotėkio koeficientas (ps=0,85 – stogų dangoms; ps=0,83 – kietoms, vandeniui nelaidžioms, dangoms; ps=0,78 – akmenų grindiniui; ps=0,4 – iš dalies vandeniui laidiems paviršiams (pavyzdžiui, sutankintas gruntas, žvyras, skalda, ir pan.); ps=0,2 – žaliesiems plotams (pavyzdžiui, pievos, vejos, gėlynai ir pan.), kuriuose įrengta vandens surinkimo infrastruktūra; ps=0,8 – koeficientas taikomas, kai teritorija yra planuojama ir (ar) nėra žinomas paviršiaus tipas); F – teritorijos plotas, išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas, ha; K – paviršinio nuotėkio koeficientas, atsižvelgiant į tai, ar sniegas iš teritorijos pašalinamas (jei sniegas pašalinamas – K=0,85, jei nešalinamas – K=1).
47. Šioje byloje aktualus neteisėtai pašalintų paviršinių nuotekų kiekio nustatymas. Teisės aktuose, į kuriuose nustatytą tvarką dėl tokių nuotekų kiekio nustatymo nukreipia GVTNTĮ 16 straipsnio 17, 20 dalys, reglamentuojama, kad pašalintų paviršinių nuotekų, nesant jų apskaitos prietaisų, kiekis apskaičiuojamas ir nustatomas atsižvelgiant į faktinį per paskutinius 6 mėnesius iškritusių kritulių kiekį, teritorijos, nuo kurios surenkamos paviršinės nuotekos, plotą ir t. t. (šios nutarties 45, 46 punktai). Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punkte įtvirtinta universali faktinio paviršinių nuotekų kiekio apskaičiavimo taisyklė, jame (reglamente) nėra nurodyta, kad tokia taisyklė taikoma tik nustatant išleistų paviršinių nuotekų kiekį, kai asmuo savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius neteisėtai prijungė prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Akivaizdu, kad kritulių pavidalu ant pastato stogo patenkančio kritulių vandens, kaip paviršinių nuotekų, kiekiui neturi įtakos jų išleidimo būdas.
48. Taisyklių 52 punktas tiesiogiai reglamentuoja pašalintų paviršinių nuotekų kiekio nustatymą tuo atveju, kai asmuo savavališkai prijungė savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius prie paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar jo kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Šis Taisyklių punktas ir kitos taisyklių normos nereglamentuoja pašalintų paviršinių nuotekų kiekio nustatymo tuo atveju, kai asmuo savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius neteisėtai prijungė prie nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas savo esme atitinka įtvirtintą Taisyklių 52 punkte, tačiau nėra išsamus, nes jame nėra apibrėžtas ataskaitinis laikotarpis, taikytinas faktiniam paviršinių nuotekų kiekiui apskaičiuoti. Toks ataskaitinis laikotarpis apibrėžtas Taisyklių 52 punkte.
49. Taisyklių 51 punktas reglamentuoja ne paviršinių nuotekų, o kitų nuotekų rūšių (buitinių, komunalinių, gamybinių) kiekio nustatymą tuo atveju, kai asmuo savavališkai prijungė savo nuotekų (buitinių, komunalinių, gamybinių) šalinimo įrenginius prie nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar jo kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų (buitinių, komunalinių, gamybinių) tvarkymo infrastruktūros.
50. Spręstina, kad šią bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog nei GVTNTĮ, nei teisės aktuose, į kuriuose nustatytą tvarką dėl išleistų paviršinių nuotekų kiekio nustatymo nukreipia GVTNTĮ 16 straipsnio 17, 20 dalys, nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį dėl išleistų paviršinių nuotekų kiekio nustatymo, ir šia prasme egzistuoja teisės spraga. Ši teismų išvada kasaciniu skundu neginčijama, priešingai, jame nurodomas poreikis pašalinti spragą.
51. Tokiu atveju, kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti teisės norma nereglamentuoja, egzistuoja teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų – įstatymo arba teisės analogija. CK 1.8 straipsnyje nustatyta, kad civilinės teisės nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija) (1 dalis); jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija) (2 dalis); neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančių normų (3 dalis). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje.
52. Spręstina, kad panašius į ginčo dėl neteisėtai pašalintų paviršinių nuotekų kiekio nustatymo santykius reglamentuoja Taisyklių 52 punktas, kuriame įtvirtintas teisinis reglamentavimas dargi savo esme atitinka įtvirtintą Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punkte, į kurį, be kita ko, nukreipia GVTNTĮ 16 straipsnio 17 dalis. Dėl to konstatuotina, kad šią bylą nagrinėję teismai nustatytą egzistuojančią teisės spragą turėjo užpildyti pagal įstatymo analogiją taikydami Taisyklių 52 punktą (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis).
53. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 52 punktą). CK nenustato atsakingam asmeniui prievolės sumokėti baudinio dydžio nuostolių atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-916/2018, 56 punktas).
54. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir bylos aplinkybes pripažintina pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šioje byloje išleistų paviršinių nuotekų kiekiui nustatyti pagal įstatymo analogiją taikytinas Taisyklių 52 punktas, o jų (paviršinių nuotekų) tvarkymo kaina nustatytina pagal buitinių nuotekų tvarkymo kainą.
55. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Taisyklių 52 punktą ir nepagrįstai netaikė jų 51 punkto, vertintini kaip nepagrindžiantys tokio teiginio ir yra atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl nuostolių dydžio nustatymo
56. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad: ieškovė, surašydama savavališko prisijungimo aktą, privalėjo nurodyti, nuo kokio ploto atsakovo paviršinės nuotekos patenka į ieškovei priklausančius buitinių nuotekų tinklus, kada galimai buvo prisijungta, tačiau ieškovė akto tinkamai nesurašė; ieškovė nepateikė jokių nuostolius patvirtinančių įrodymų; pirmosios instancijos teismas galimą nuostolių buvimo faktą nustatė remdamasis liudytojų paaiškinimais, kad lyjant dėl neteisėto prijungimo smarkiai apkraunamas siurblinės darbas, daug elektros, valymo, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kiek konkrečia pinigine išraiška daugiau ji išnaudojo elektros dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar patyrė kitų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškinį, nes sprendė, kad, nesant byloje įrodymų, pagrindžiančių patirtus nuostolius, ir tinkamai surašyto neteisėto prisijungimo akto, kuriuo remiantis būtų įmanoma apskaičiuoti žalos dydį pagal Taisyklių 52 punktą, laikytina, jog ieškovė nuostolių dydžio neįrodė.
57. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį, CPK 179 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atmetė vien tuo pagrindu, kad jis neįrodytas. Padarydamas išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kiek konkrečia pinigine išraiška daugiau ji išnaudojo elektros dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar patyrė kitų išlaidų, teismas ignoravo aplinkybę, kad tokius įrodymus labai sunku ar jų net neįmanoma pateikti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovė netinkamai surašė savavališko prisijungimo aktą. Remiantis Taisyklių 28, 34 punktų nuostatomis, savavališko prisijungimo akte nereikia nurodyti savavališko prisijungimo laikotarpio, jeigu jis nėra žinomas. Šis laikotarpis nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas, todėl teismas jo nenurodymą nepagrįstai pripažino akto trūkumu. Savavališko prisijungimo akte nenurodyta, nuo kokio ploto atsakovo paviršinės nuotekos patenka į ieškovei priklausančius buitinių nuotekų tinklus, nes ieškovė, nustatydama nuostolių dydį, taikė Taisyklių 51 punktą, pagal kurį tokia aplinkybė nėra aktuali.
58. Vertinant šiuos kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
59. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
60. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018, 46 punktas).
61. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieškovo įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas – teisė, kurią teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 36, 37 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
62. Kasacinio teismo konstatuota, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskreciją dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).
63. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas vasarnamio paviršinių nuotekų tinklą buvo neteisėtai prijungęs prie ieškovės buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir taip neteisėtai šalino paviršines nuotekas.
64. Kreipdamasi į teismą ieškovė nuostolių dydį apskaičiavo remdamasi Taisyklių 28, 51 punktais (žiūrėti šios nutarties 41, 44 punktus), pastarąją teisės normą nurodydama kaip vieną iš savo reikalavimo teisinių pagrindų. Ieškovė kartu su ieškiniu kaip jo priedą pateikė 2017 m. sausio 31 d. nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktą su nuotraukomis. Šiame akte nurodyta, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti pažeidimai – lietaus vanduo prijungtas prie buitinių nuotekų tinklų per PVC 110 mm skersmens vamzdį. Ieškovė byloje kaip savo reikalavimo pagrindu nesirėmė aplinkybėmis dėl neteisėto paviršinių nuotekų šalinimo konkretaus laikotarpio, neteisėtai išleistoms nuotekoms tvarkyti patirtų išlaidų elektros energijai bei kitų išlaidų, šių aplinkybių neįrodinėjo.
65. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes bei tai, kad ji savo pažeistas teises siekia ginti naudodamasi Taisyklėse įtvirtintomis teisinėmis priemonėmis, sutiktina su kasacinio skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai akcentavo tai, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kiek konkrečia pinigine išraiška daugiau ji išnaudojo elektros dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar patyrė kitų išlaidų.
66. Apeliacinės instancijos teismas, priėjęs prie išvados, kad šioje byloje išleistų paviršinių nuotekų kiekiui nustatyti taikytinas Taisyklių 52 punktas, sprendime nurodė, kad, surašant savavališko prisijungimo aktą, jame buvo privalu nurodyti, nuo kokio ploto atsakovo paviršinės nuotekos patenka į ieškovei priklausančius buitinių nuotekų tinklus, kada galimai buvo prisijungta. Vertinant tokius skundžiamo sprendimo motyvus sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad savavališko prisijungimo akte nereikia nurodyti savavališko prisijungimo laikotarpio, jeigu jis nėra žinomas. Dėl privalomumo akte nurodyti aplinkybę, nuo kokio ploto atsakovo paviršinės nuotekos patenka į ieškovei priklausančius buitinių nuotekų tinklus, spręstina, kad, nustačius atsakovo paviršinių nuotekų tinklo neteisėto prijungimo faktą ir tiksliai surašant pažeidimo aplinkybes, kaip tai nurodyta ieškovės direktoriaus 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. V-48 patvirtintos Geriamojo vandens apskaitos prietaisų tinkamo eksploatavimo ar nelegalių nuotekų ir (arba) vandentiekio prisijungimų tikrinimo atmintinės 6 punkto 2 dalyje, akte vis dėlto turi būti nurodyta (jeigu nustatoma), nuo kokio ploto paviršinės nuotekos patenka į ieškovei priklausančius buitinių nuotekų tinklus. Kita vertus, pažymėtina, kad nuotekų tinklų eksploatavimo sąlygų patikrinimo aktas kartu su kitais šios procedūros metu surinktais įrodymais taip pat yra vertintinas kaip įrodymas, t. y. akte užfiksuoti duomenys apie tariamai padarytą pažeidimą savaime nesukelia asmeniui, kuriam šis aktas surašytas, konkrečių teisinių pasekmių, nes šie duomenys privalomai turi būti tikrinami ir vertinami tolesnėje galimai padarytos žalos nustatymo ir išieškojimo procedūroje.
67. Spręstina, kad, kaip šios bylos atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, priėjęs prie išvados, jog šioje byloje išleistų paviršinių nuotekų kiekiui nustatyti taikytinas ne Taisyklių 51 punktas, kuriuo rėmėsi ieškovė, o pagal analogiją taikytinas Taisyklių 52 punktas, apeliacinės instancijos teismas, būdamas atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, turėjo patikslinti įrodinėjimo dalyką, nurodyti dalyvaujantiems byloje asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti jiems pateikti papildomus įrodymus, o ne, apsiribojus konstatavimu apie nebuvimą byloje įrodymų žalos dydžiui pagal Taisyklių 52 punktą apskaičiuoti, atmesti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovė neįrodė nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad, kaip nurodyta skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, šalys byloje vis dėlto yra pateikusios tam tikrų duomenų, reikšmingų nuostolių dydžiui pagal Taisyklių 52 punktą apskaičiuoti. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs nurodytų veiksmų ir atmesdamas ieškinį, netinkamai taikė CPK 179 straipsnio 1 dalį, CK 6.249 straipsnio 1 dalį.
68. Nustatytas netinkamas teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 3465 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Jį panaikinus byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
69. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui ir skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
70. Ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 66 Eur žyminio mokesčio, pateikė įrodymus, kad turėjo 1089 Eur išlaidų advokato pagalbai už kasacinio skundo parengimą, bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Kasaciniame teisme patirta 5,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2019 m. kovo 13 d. pažyma). Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, tai šių ir kitų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turės išspręsti apeliacinės instancijos teismas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas