Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-93-557/2015

Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00403-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 39.4.; 50.1.1.;

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. Š. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimo, kuriuo R. Š. nubaustas pagal ATPK 187 str. 2 d. 300 Lt bauda, o byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., nutraukta.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

nustatė:

R. Š. 2014 m. liepos 27 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-07-26 20.35 val. prie (duomenys neskelbtini)namo Palangoje konfliktavo, agresyviai nusiteikęs kabinėjosi, nesiorientavo aplinkoje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, stumdė policijos pareigūnus. Tokiais veiksmais R. Š. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 str. bei 187 str. 2 d.             

Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimu R. Š. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., ir paskyrė jam administracinę nuobaudą - 300 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad nagrinėjimo metu nustatyta, jog R. Š. nevykdė policijos pareigūnų nurodymų, t. y. atsisakė pateikti ir nurodyti asmens duomenis, o kai pareigūnai nutarė asmens tapatybės nustatymui jį pristatyti į komisariatą, tuomet R. Š. vengė vykdyti teisėtą pareigūnų nurodymą lipti į tarnybinį automobilį. Teismas bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 174 str. nutraukė, nes byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai nepatvirtino protokole nurodytų faktinių aplinkybių, kad  R. Š. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Apeliaciniu skundu R. Š. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimo dalį dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d. padarymo, ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes nutarimo dalis, kuria jis buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą, yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, kad LVAT, aiškindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. 1 d., 260 str., 284 str. 2 d. yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. LVAT yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Apelianto nuomone, aptartų būtinųjų požymių jam surašyta administracinio teisės pažeidimo protokolo dalis pagal ATPK 187 str. 2 dalį neatitinka, nes iš kaltinimo turinio nėra visiškai aišku, kokių konkrečiai policijos pareigūnų nurodymų jis nevykdė. Protokole jis buvo kaltinamas, kad pažeidė viešąją tvarką ir nevykdė teisėtų, bet abstrakčių policijos pareigūnų nurodymų bei juos stumdė, o buvo nubaustas už tai, kad atsisakė pateikti ir nurodyti pareigūnams asmens duomenis, o vėliau - lipti į tarnybinį automobilį. Apelianto manymu, šis procesinis pažeidimas iš tiesų atrodo menkavertis, tačiau vertinant jo teisinę padėtį yra jis esminis, nes: 1) bylos dalis pagal ATPK 174 straipsnį buvo nutraukta; 2) konstatavus, kad nebuvo padarytas ATPK 174 straipsnyje numatytas pažeidimas, kyla pagrįstų abejonių dėl policijos pareigūnų nurodymų teisėtumo, pagrįstumo ir/ar proporcingumo, o tokios abejonės turėtų būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

ATPK 187 str. 2 d. inter alia numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Šio straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Taigi, ATPK 187 str. 2 d. yra įtvirtintos dvi atskiros administracinio teisės pažeidimo sudėtys, t. y. policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas ir policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimas. Vertinant asmens veiksmus pagal ATPK 187 str. 2 dalį, pirmuoju atveju svarbu nustatyti jog, kaltininkas kėsinasi pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (VTAT nutartys Nr. N62-841/2006, N62-653/2010 ), antruoju atveju svarbu nustatyti pareigūnų atžvilgiu pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į nukentėjusįjį, ar jie buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus, ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Apelianto nuomone, pastarojoje byloje konstatuotas pažeidimas buvo įvertintas netinkamai, nes: 1) patys pareigūnai apklausiami teisme liudytojais paneigė, kad jis juos stumdė ar kitaip įžeidė; 2) nutraukus bylą ir konstatavus, kad nebuvo padarytas ATPK 174 str. numatytas pažeidimas, iškyla abejonių ir dėl pareigūnų nurodymų (pateikti asmens duomenis ir lipti į automobilį) teisėtumo, pagrįstumo ir/ar proporcingumo.

Policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d. numatyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą; 2 dalyje numatyta, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais; 18 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti. Patrulių veiklos instrukcijos 21.2 p. nurodyta, kad patruliuodami sektoriuje, maršrute ar poste, policijos patruliai privalo tikrinti asmenis, kurie be tikslo renkasi viešose vietose, stebi parduotuves, bankomatus, parduotuvėse apsiperkančius žmones, juos seka, apžiūrinėja pastatytas transporto priemones, bando patekti į užrakintas daugiabučių namų laiptines, apžiūrinėja, stebi individualių gyvenamųjų namų, vienkiemių teritorijas, nešasi įtartinus daiktus ar kitaip įtartinai elgiasi (tikrinti šiuos asmenis ieškomų asmenų registruose, pasidomėti apie jų užimtumą (kur dirba, mokosi), gyvenamąją vietą, atvykimo į esamą vietą tikslą). Kaip minėta, Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. numato, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę: įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Taigi, tik teisėtvarkos pažeidėjas gali būti sulaikomas įtariant jį pažeidimo padarymu, o asmens tapatybė šiais laikais gali būti lengvai nustatoma techninių priemonių pagalba, ką pareigūnams apeliantas ir siūlė padaryti prie tarnybinio automobilio, nes į kurortą nebuvo pasiėmęs asmens tapatybės kortelės. Iš administracinėje byloje surinktų duomenų matyti, kad jokio kito pažeidimo jis nebuvo padaręs; gyvenamųjų patalpų nuomotojas J. Rimdeikis iš karto atsisakė rašyti pareiškimą; policijos pareigūnai teismo posėdyje patys patvirtino, kad jokių chuliganiškų veiksmų apeliantas nepadarė; iš byloje esančių 2014-07-26 M. V. ir 2014-07-26 M. Z. tarnybinių protokolų turinio matyti, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti dėl to, kad prie (duomenys neskelbtini) namo grupė (o ne vienos gyvenamosios patalpos nuomininkas) agresyviai nusiteikusią jaunuolių triukšmauja ir kabinėjasi prie praeivių. Apelianto nuomone, šios aplinkybės bent iš dalies patvirtina, kad ne jis, o nenustatyti asmenys triukšmavo ir kabinėjosi prie praeivių; nenustatyti asmenys neteisėtus veiksmus padarė viešoje vietoje, o ne privačios valdos kieme, o į tai vertinant policijos pareigūnų pateiktų nurodymų teisėtumą ir kitas bylos aplinkybes, apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė. Į Palangos kurortą apeliantas atvažiavo pailsėti ne vienas, ne su grupe agresyviai nusiteikusių jaunuolių, o su sužadėtine. Pripažįsta, kad įvykio metu buvo išgėręs keletą taurių vyno po vakarienės.

Apeliantas iš dalies sutinka, kad policijos pareigūnai turėjo pagrindo įtarti jį padarius nedidelį chuliganizmą, nes, jo nuomone, gyvenamųjų patalpų nuomotojas matyt suklydo, kad gatvėje, privačiame name ir jo kieme būtent apeliantas išvartė gėles ar prie jo kabinėjosi. Apeliantas įvykio metu buvo kambaryje su sužadėtine, nors girdėjo, kad namo kieme vyksta konfliktas. Kadangi namo kieme buvo paliktas sužadėtinės automobilis bei kiti daiktai (buvo padžiauti rankšluosčiai, maudymosi kostiumėliai), apeliantas išėjo pasižiūrėti, kas atsitiko. Pamatęs apeliantą su trumpomis sportinėmis kelnaitėmis, patalpų nuomotojas be jokio objektyvaus pagrindo apkaltino jį, kad būtent jis išvartė kieme daiktus (lauko baldus) ir sudaužė butelį. Apeliantas mano, kad tik dėl to, kad ne laiku išėjo į kiemą, jį namo savininkas apkaltino nebūtais dalykais. Kaip tik tuo metu atvyko policija. Atvykus pareigūnams, pastarieji nebuvo objektyvūs, nes klausėsi tik vienos konflikto pusės. R. Š. manymu, jo nesiklausė dėl grėsmingos išvaizdos, o pareiškėju pareigūnai tikėjo dėl garbingo jo amžiaus ir objektyvių priežasčių (kieme iš tiesų buvo apverstas stalas). Išklausę pareiškėjo, pareigūnai pareikalavo pateikti asmens dokumentus. Apeliantas pabandė pareigūnams pateikti savo paaiškinimus, bet kai pasakė, kad neturi dokumentų, nes atvažiavo ilsėtis, pareigūnai gal būt šiek tiek įsižeidė ir nusprendė, kad būtent jis dėl visko kaltas, nes atsikalbinėja, bando teisintis ir pradėjo temti R. Š. į tarnybinį automobilį. Apelianto manymu, asmens tapatybės duomenis pareigūnai galėjo nustatyti ir techninėmis priemonėmis, tačiau klaidingai pamanę, kad būtent R. Š. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, jie nusprendė tai daryti policijos įstaigoje. Apeliantas sutinka, kad pareigūnai tokią teisę formaliai turėjo, tačiau atsižvelgiant į kitas įvykio aplinkybes, R. Š. manymu, jie įstatymo suteiktomis teisėmis pasinaudojo iš dalies nepagrįstai ir neproporcingai. Pareigūnai turėjo matyti, kad apeliantas buvo ne šiaip praeivis, o gyvenamųjų patalpų nuomininkas. Be to, dėl nesuprantamų priežasčių pareigūnai visiškai nesiaiškino, kas iš tiesų agresyviai nusiteikę kabinėjosi prie praeivių, neapklausė kitų kieme buvusių nuomininkų, ir net apelianto sužadėtinės, kuri net įvykio vietoje liudijo, kad jis buvo kambaryje. Apeliantas yra tikras, kad pareigūnai buvo suklaidinti, jie šiek tiek peržengė savo kompetencijos ribas, o vėliau tai supratę ir sužinoję, kad R. Š. yra teisininkas, išsigando, kad neapskustų jų veiksmų, susijusių su specialiųjų priemonių panaudojimu, dėl to surašė jam protokolą už viešosios tvarkos pažeidimą.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. O šiuo atveju nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis byloje Nr. N575- 2791/2009).

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami įrodymai (ATPK 256 str.). Pabrėžtina, kad byla administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu gali būti nutraukiama tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (ATPK 256 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos visos įstatymo numatytos galimybės ir surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, o apylinkės teismo sprendimas pripažinti R. Š. kaltu padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą priimtas, remiantis visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

Iš teismo nutarimo ir posėdžio protokolo (b. l. 37-39) matyti, kad teismas posėdžio metu apklausė tik vieną liudytoją policijos pareigūną M. Z., o pripažindamas R. Š. kaltu padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą, rėmėsi vien tik M. Z. parodymais teisme ir šio pareigūno bei jo kolegos – policijos pareigūno M. V. tarnybiniais pranešimais (b. l. 5-6), kuriuose nurodyta, kad M. V. ir M. Z. gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur agresyvūs asmenys triukšmauja, kabinėjasi prie praeivių. Nuvykus tuo adresu, juos pasitiko namo savininkas, kuris nurodė, kad policiją iškvietė, nes R. Š., kuris išsinuomojęs iš jo patalpas, gadina gėles vazonuose, triukšmauja, mėto kėdes, kabinėjasi prie jo. Namo savininkas nurodė būtent į R. Š., kaip į triukšmaujantį asmenį, aplink buvo išvartytų daiktų. Nors kieme buvo ir dar kitų jaunuolių, tačiau priėjus prie R. Š. jie pamatė, kad šis akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kai šio asmens paprašė pateikti asmens dokumentą, R. Š. atsisakė jį pateikti, sakė, kad tokio neturi, savo asmens duomenis (vardą, pavardę) sakyti atsisakė, todėl jo buvo paprašyta sėstis į tarnybinį automobilį ir vykti į komisariatą asmenybės nustatymui, R. Š. atsisakė sėstis į tarnybinį automobilį, įsirėžęs stumdėsi, nelipo, todėl panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir asmuo įsodintas į automobilį, uždėti antrankiai. Namo savininkas pareiškimą atsisakė rašyti motyvuodamas tuo, kad nuomininkas grįš, nes patalpos išnuomotos jam, o jis jo bijo. Pristačius į komisariatą, tikrintis girtumą atsisakė.

Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad įvykį betarpiškai stebėjo ir policijos ekipažą iškvietė namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, kuris, pasak pareigūnų, atsisakė rašyti pareiškimą dėl R. Š. veikos tik dėl to, kad jam buvo išnuomojęs butą, be to, pareigūnams atvykus į  namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemą, jame buvo ir kitų jaunuolių. Šis asmuo nebuvo apklausiamas, nebuvo aiškintasi, kokios aplinkybės jam yra žinomos apie galimą administracinio teisės pažeidimo padarymą, teismas nesiaiškino ir (duomenys neskelbtini) namo savininko pranešimo policijai turinio. Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai kaip vienintelę priežastį, kodėl namo savininkas atsisakė rašyti pareiškimą įvardino faktą, jog jis bijojo R. Š., nes tuo metu jam nuomavo butą, tačiau bylos nagrinėjimo metu šių asmenų nebesaisto jokie civiliniai santykiai, todėl namo savininkas galėtų nešališkai nurodyti visas jam žinomas įvykio aplinkybes. Byloje nebuvo apklausta ir apeliaciniame skunde minima kartu su R. Š. nuomotame bute buvusi ir po to į kiemą išėjusi jo sužadėtinė, kuriai, pasak apelianto, taip pat yra žinomos įvykio aplinkybės. Remiantis aukščiau išvardintu, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, kad asmenys, turintys žinių apie įvykį – įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas M. V., namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sužadėtinė būtų apklausti. Taigi, apylinkės teismas, neapklausęs teisme liudytojais tiesiogiai įvykį mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Teismas paminėto principo nesilaikė.

ATPK 272 str. 1 d. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nagrinėjant šio kodekso 50 str., 174 str., 178 str. 3 d., 1861 str., 1862 str., 1864 str., 187 str., 1887 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Jeigu pagal policijos arba teisėjo šaukimą šis asmuo vengia atvykti, policijos pareigūnas jį gali atvesdinti. Jeigu pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi, įstatymas šios kategorijos bylose numato papildomas garantijas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. byla nagrinėjama asmeniui nedalyvaujant tik tuo atveju, jei nustatomas vengimas atvykti į bylos nagrinėjimą. Vengiant atvykti į bylos nagrinėjimą, pagal ATPK 272 str. 2 d. taip pat turi būti organizuojamas asmens atvesdinimas į teismą. Tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atvesdinti nepavyko dėl asmens vengimo būti atvesdintam, būtų pagrindas nagrinėti bylą tokiam asmeniui nedalyvaujant (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N444–1798/2007, N438-137/2008, N575-881/2009, N62-2169/2011, N62-5/2012).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam R. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 str. 2 d., taigi byla turi būti nagrinėjama privalomai dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Iš bylos medžiagos matyti, jog prieš 2014-11-26 dienos teismo posedį administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Š. teismui pateikė prašymą (b. l. 32) atidėti bylos nagrinėjimą dėl patirtos traumos ir pateikė medicininę pažymą iš VŠĮ Kauno klinikų (b. l. 33-34). Apylinkės teismas 2014-12-04 nutarime pripažino, kad R. Š. vengia pagal teismo šaukimą atvykti į teismą, jo neatvykimo į teismo posėdį priežastį pripažino nesvarbia, prašymą atidėti bylos nagrinėjimą atmetė, nurodė, kad nepateikta nustatytos formos pažyma ir bylą nutarė nagrinėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ATPK 272 str.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vykdydamas ATPK 272 str. 2 d. reikalavimus, teismas būtų ėmęsis papildomų priemonių pristatyti pastarąjį į bylos nagrinėjimą, o šis būtų vengęs atvykti. Iš byloje esančio R. Š. paaiškinimo (b. l. 4) matyti, jog jis nurodė, kad paaiškinimus apie įvykio aplinkybes duos teisme, tačiau teismas, neišnaudojęs visų jam įstatymo suteiktų priemonių, leidžiančių užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimą teismo posėdyje, ir neišklausęs R. Š. paaiškinimų, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir pripažino jį kaltu pagal ATPK 187 str. 2 d. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog šiuo atveju iš R. Š. buvo atimta teisė būti išklausytam, gintis nuo jam inkriminuoto kaltinimo, teikti prašymus, įrodymus, taip kartu pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).

Apeliacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjant R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, be to, nebuvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nebuvo užtikrinta jo teisė būti išklausytam ir gintis nuo jam inkriminuoto kaltinimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog iškilusios abejonės dėl R. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą gali būti pašalintos tik teisme betarpiškai apklausus įvykį mačiusius asmenis ir patį administracinėn atsakomybėn traukiamą R. Š., išreikalavus duomenis iš policijos apie namo savininko pranešimo policijai turinį. Tiriant papildomus įrodymus būtina aiškintis, ar namo savininkas tikrai nurodė pareigūnams R. Š. kaip jo turtą niokojantį asmenį, kuriuo momentu ir aplinkybėmis namo savininkas atsisakė rašyti pareiškimą, ar namo savininkui neturint pretenzijų, policijos pareigūnai turėjo pagrindą nustatinėti R. Š. asmenybę ir gabenti jį į policijos komisariatą. Pažymėtina, kad atsakomybė pagal ATPK 187 str. 2 d. kyla tik už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą, todėl, apeliantui ginčijant pareigūnų veiksmų ir reikalavimų teisėtumą, šias aplinkybes būtina kruopščiai patikrinti. Remiantis išdėstytu, R. Š. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimas naikinamas dalyje, kuria R. Š. pripažintas kaltu padaręs ATPK 187 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje perduodama Palangos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimą dalyje dėl R. Š. nubaudimo pagal ATPK 187 str. 2 d. panaikinti, ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje perduoti Palangos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

              Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą

              Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                      Linas Pauliukėnas