Civilinė byla Nr. e2-1197-475/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03977-2021-1 Procesinių sprendimų kategorijos: 1.3.2.7.5;

1.3.2.9.10.8; 1.3.2.9; 1.3.7.5; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 9 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Jokubauskienei,

dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovei advokato padėjėjai D. M.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „TAKSI A&G“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teismas

nustatė:

I.                      Šalių reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovė J. K. (toliau – ieškovė, darbuotoja) ieškiniu prašė: 1) jos nušalinimą nuo darbo nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. pripažinti neteisėtu, įpareigoti atsakovę bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Taksi A&G“ (toliau – atsakovė) paskaičiuoti ir išmokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 2) ieškovės atleidimą iš darbo 2020 m. gruodžio 14 d. dienos įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo pripažinti neteisėtu, darbuotojos į darbą negrąžinti, priteisti iš atsakovės išmokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat priteisti kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus; 3) priteisti 1 320,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo už ieškovės patirtus neigiamus išgyvenimus ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

1.1.       Ieškovė su atsakove 2017 m. sausio 2 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė dirbo atsakovės įmonėje administratore-vadybininke nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. 2020 m. gruodžio 15 d. ieškovė savo elektroninio pašto paskyroje gavo pranešimą apie tai, kad jos darbo sutartis su atsakove yra nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 14 d., remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t.y. dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo. Minėtas pranešimas ieškovei išsiųstas 2020 m. gruodžio 15 d., 12.19 val. iš elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini), priklausančios atsakovei. Tame pačiame elektroniniame laiške ieškovei buvo nurodyta 2020 m. gruodžio 15 d. atvykti į atsakovės buveinę, kur ieškovei bus išmokėtos atleidimo dieną priklausančios sumos. Vėliau, t.y. 2020 m. gruodžio 16 d. ieškovė elektroniniu paštu gavo 2020 m. gruodžio 14 d. įmonės direktoriaus pasirašytą įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, kuriame buvo nurodyta, kad J. K. šiukščiai pažeidė darbuotojo darbo pareigas ir tuo pagrindu jai yra skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo dėl darbuotojo kaltės, remiantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

1.2.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė dar prieš ieškovės atleidimą iš darbo ėmėsi neteisėtų veiksmų prieš ieškovę. Kilus asmeniniam konfliktui tarp įmonės vadovo ir ieškovės, 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovei buvo pateiktas reikalavimas pateikti paaiškinimus raštu dėl 2020 m. lapkričio 13, 14 dienomis į eterį nepaskelbtų klientų užsakymų. Reikalavime ieškovei buvo nurodytas terminas paaiškinimams pateikti – iki 2020 m. lapkričio 19 d. Tą pačią dieną (2020 m. lapkričio 16 d.) vadovo įsakymu ieškovė buvo nušalinta nuo darbo funkcijų vykdymo, nors apie nušalinimą ieškovė sužinojo tik 2020 m. lapkričio 19 d. Reikalavimas bei nušalinimas ieškovei buvo pateikti jos nedarbo metu, atvykusi į darbą 2020 m. lapkričio 19 d. ieškovė pateikė atsakovei paaiškinimus raštu (tą pripažino ir pati atsakovė savo 2020 m. gruodžio 14 d. dienos įsakyme). Nepaisant to, dar tą pačią 2020 m. lapkričio 19 dieną atsakovės atstovas ją dar kartą nušalino nuo atliekamų pareigų, šį kartą iki 2020 m. lapkričio 23 dienos, nemokant darbuotojai atlyginimo, nurodydamas nušalinimo pagrindą – DK 49 straipsnio 2 dalį.

1.3.       2020 m. lapkričio 24 d. vadovas priėmė dar vieną sprendimą tuo pačiu pagrindu nušalinti ieškovę nuo darbo funkcijų atlikimo iki 2020 m. lapkričio 26 d., taip pat pateikė dar vieną reikalavimą pateikti rašytinį galimai padaryto darbo pažeidimo aplinkybių paaiškinimą. Šie nušalinimai nuo darbo (bendras nušalinimo laikotarpis - nuo 2020 m. lapkričio 16 iki 2020 m. lapkričio 26 dienos), darbuotojai nemokant darbo užmokesčio buvo neteisėti, nepagrįsti ir pažeidė ieškovės teises. Atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo nušalinti ieškovę nuo darbo funkcijų atlikimo, nemokant jai vidutinio darbo užmokesčio, todėl atsakovė įpareigotina išmokėti vidutinį darbo užmokestį ieškovei už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, t.y. 2020 m. lapkričio 16 d. iki lapkričio 26 d.

1.4.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji savo veiksmų nevertina kaip pažeidimo, kai yra nepaskelbiami į eterį klientų užsakymai, nes tokia praktika įmonėje yra susiformavusi atsakovės vadovo nurodymu. Pavyzdžiui, pačiam vadovui vairuojant taksi automobilį, jam tiesiogiai yra nukreipiami užsakymai, neskelbiant jų eteryje, eteryje neskelbiami ir kiti užsakymai, jei taip yra nurodęs pats vadovas. Taigi ieškovė ne savo sprendimu nusižengė darbo taisyklėms, formaliai galiojančioms įmonėje, bet paties vadovo nurodymu, o atsakovė savo atstovo kaltų veiksmų pagrindu skyrė nuobaudą ieškovei.

1.5.       Ieškovė pažymi, kad siekdamas užbaigti kilusį konfliktą, 2020 m. gruodžio 10 d. įmonės vadovas pats atvyko pas ieškovę į namus ir žodžiu pateikė pasiūlymą nutraukti darbo santykius bendru sutarimu, siūlė dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją. Tačiau dar nesuėjus įstatyme numatytam 5 darbo dienų terminui, per kurį ieškovė turėjo teisę priimti arba atmesti siūlymą, vadovas savo pasiūlymą anuliavo, priimdamas įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo – atleidimo iš darbo.

1.6.       2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu atsakovės atstovas atleido ieškovę dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo. Apie darbo sutarties nutraukimą ieškovė buvo informuota 2020 m. gruodžio 15 d., o 2020 m. gruodžio 16 d. ji buvo supažindinta su įmonės vadovo 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu, kuriuo ieškovė ir buvo atleista iš užimamų pareigų atsakovės įmonėje.

1.7.       Šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu darbdavys laikė darbo taisyklių pažeidimą, nepaskelbiant užsakymų į eterį. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Ieškovė pažymi, kad vadovaujantis teisės normomis ir teisingumo principais, reikalavime pateikti paaiškinimą dėl darbo taisyklių pažeidimo, turi būti nurodyta, kad pažeidimas, kuris įstatyme nėra apibrėžtas kaip šiurkštus, gali būti laikomas šiurkščiu pažeidimu darbdavio valia, ir kad už šį pažeidimą gali būti taikoma drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Ieškovė paaiškinimą dėl savo darbo funkcijų darbdaviui pateikė 2020 m. lapkričio 19 d. ir tą pripažino pati atsakovė įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo, tačiau, kaip nurodė atsakovė, jos netenkino paaiškinime nurodytos aplinkybės. Tai, kad atsakovė nesutiko su paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, nepaneigia fakto, kad tokį paaiškinimą ieškovė yra davusi. Be to, kaip jau buvo minėta, darbo taisyklių pažeidimai, kai administratorė nepaskelbia eteryje visų užsakymų, buvo pastovi praktika įmonėje, suformuota paties jos vadovo. Pažymėtina, kad konfliktas tarp atsakovės ir darbuotojos kilo ne dėl šio pažeidimo, tačiau šio galimo pažeidimo (kurį padaryti privertė pats darbdavys) faktas buvo panaudotas kaip svertas konflikte su darbuotoja. Tuo pačiu ieškovei buvo pasakyta, kad ir ką ji parašytų, ją vis tiek atleis iš darbo. Dėl visų čia nurodytų aplinkybių ieškovė pakartotinių paaiškinimų darbdaviui nepateikė.

1.8.       Šiuo atveju darbdavys atleisdamas ieškovę niekaip nemotyvavo, kodėl darbuotojos padarytas pažeidimas yra sunkus, kokius padarinius jis sukėlė atsakovei, ar tų padarinių negalima pašalinti kitomis priemonėmis, kokią konkrečią žalą patyrė atsakovė ir kodėl atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė skirti nuobaudą – atleidimą iš darbo.

1.9.       Mėnesį užsitęsusio konflikto su atsakove metu ieškovei buvo daromas nuolatinis spaudimas iš darbdavio pusės ir tai įrodo į bylą pateikti atsakovės vadovo priimti vidaus teisės aktai. Pastebėtina, kad net nesuėjus ankstesniame administraciniame akte nurodytam nušalinimo nuo pareigų terminui jau buvo priimamas naujas teisės aktas su naujais reikalavimais, vėlgi nušalinant ieškovę nuo darbo funkcijų atlikimo, nemokant darbo užmokesčio. Įmonės vadovas siūlė nutraukti darbo santykius bendru darbuotojo ir darbdavio susitarimu, tačiau nesuėjus įstatyme numatytam 5 darbo dienų terminui, per kurį ieškovė galėjo sutikti su jai pateiktu pasiūlymu nutraukti darbo santykius, ji buvo atleista DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Iš šių aplinkybių yra akivaizdu, kad atleidimas ieškovei buvo netikėtas, prieš pat Šv. Kalėdų šventes. Dėl darbdavio veiksmų ieškovė patyrė neigiamus išgyvenimus, įtampą ir nerimą, jai teko kreiptis pagalbos į medikus. Dėl šios priežasties ieškovė prašo teismo priteisti 1 320,00 Eur neturtinę žalą iš atsakovės. Ši suma atitinka ieškovės trijų mėnesių vidutinį darbo užmokestį (440,00 Eur x 3) ir ieškovės vertinimu būtų teisingas atlygis už ieškovės patirtus neigiamus išgyvenimus, netikėtai netekus darbo.

1.10.       Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad buvo kilęs asmeninis konfliktas tarp jos ir įmonės vadovo. Vadovas į jos vietą norėjo priimti kitą asmenį.

1.11.       Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė gaudavo minimalų darbo užmokestį. Ieškovei nebuvo pateikti algalapiai, todėl neturėjo galimybių nustatyti, ar atsakovė su ieškove tinkamai atsiskaitė, ar jai buvo mokamas darbo užmokestis nušalinimo laikotarpiu.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

2.1.       2020 m. gruodžio 10 d. atsakovė ieškovei pateikė siūlymą nuo 2020 m. gruodžio 15 d. nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, ieškovei išmokant dviejų vidutinių darbuotojo darbo užmokesčių 1 213,68 Eur dydžio (prieš mokesčių atskaitymą) kompensaciją. Ieškovei neišsakius savo pozicijos dėl pasiūlymo, atsakovės 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 20/12-14 buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo dėl darbuotojo kaltės, atleidžiant iš darbo nuo 2020 m. gruodžio 14 d. Atsakovė 2020 m. gruodžio 15 d. elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei pranešimą apie tai, kad jos darbo sutartis yra nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 14 d., vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t.y. dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo. Tame pačiame elektroniniame laiške atsakovė ieškovei nurodė atvykti 2020 m. gruodžio 15 d. į atsakovės buveinę, kur ieškovei bus išmokėtos atleidimo dieną priklausančios pinigų sumos.

2.2.       Ieškovei atvykus į atsakovės buveinę 2020 m. gruodžio 14 d. buvo išmokėtas visas jai priskaičiuotas atlyginimas už 2020 m. lapkričio mėnesį (296,45 Eur) ir visas atlyginimas už gruodžio mėnesį dirbtas dienas bei galutinis atsiskaitymas (536,60 Eur). Todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę paskaičiuoti ir išmokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, nes ieškovei yra ne tik išmokėta visa jai priklausanti pinigų suma, bet ir permokėta. Atsakovė klaidingai paskaičiavo ieškovei darbo užmokestį už 2020 m. gruodžio mėnesį, nes neatskaitė pinigų pagal vykdomuosius dokumentus, todėl ieškovei buvo išmokėta daugiau pinigų nei turėjo būti išmokėta. Turėjo būti išmokėta 353,78 Eur, o išmokėta 536,60 Eur. Ieškovei už 2020 m. lapkričio mėnesį buvo priskaičiuota 568,36 Eur, t. y. ligos pašalpa iš darbdavio ir pagrindinis atlyginimas, atskaičius sumas pagal vykdomuosius dokumentus ir mokesčius, ieškovei buvo išmokėta 296,45 Eur.

2.3.       Ieškovė pasirašytinai yra supažindinta su UAB „Taksi A&G“ administratorės-vadybininkės pareigine instrukcija Nr. 3, kurios 17 punkte numatyta, administratorės –vadybininkės pareiga – ,,aiškiai ir raiškiai paskelbti per raciją skambinusiojo keleivio užsakymą telefonu”. Atsakovės atstovas net tris kartus (2020 m. lapkričio 16 d., 19 d. ir 24 d.) ragino ieškovę pateikti paaiškinimus, reikalavimus pateikti paaiškinimą siųsdamas registruotu laišku. Pasiaiškinti, kodėl užsakymai buvo nepaskelbti per eterį: atsakovė reikalavo pasiaiškinti dėl penkių taksi automobilio iškvietimų: 2020 m. lapkričio 13 d. į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., bei 2020 m. lapkričio 14 d. į (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) pl. ir (duomenys neskelbtini) g. Atsakovės atstovas nurodė konkrečius atvejus, dėl kurių ieškovė turi pasiaiškinti.

2.4.       Ieškovė atsakovės atstovui pateikė paaiškinimą esą užsakymų nepaskelbė per eterį vykdydama keleivių pageidavimus, tačiau ieškinyje teigia, kad esą tokia praktika įmonėje yra susiformavusi atsakovės vadovo nurodymu. Atsakovė visiškai nesutinka su minėtu ieškovės teiginiu, nes užsakymų nepaskelbimas per eterį daro tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atsakovei. Taksi automobilių vairuotojai negaudami užsakymų negauna pajamų, o tuo pačiu pajamų negauna ir UAB „Taksi A&G“. Taksi vairuotojai neturintys užsakymų, girdi, kad jokie užsakymai per eterį neskelbiami, todėl jie neturi darbo, o mato mieste nuolat važinėjančius kitus tos pačios bendrovės automobilius, todėl supranta, kad tie automobiliai gauna užsakymus ne per eterį, o asmeniškai. Toks administratore-vadybininke dirbusios ieškovės elgesys kelia užsakymų negaunančių vairuotojų pagrįstą pasipiktinimą ir nepasitenkinimą, menkina atsakovės įvaizdį darbuotojų akyse ir daro žalą bendrovei.

2.5.       Šio ginčo atveju darbdavys ieškovės nesilaikymą administratorės-vadybininkės pareiginėje instrukcijoje numatyto reikalavimo pripažino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kuris sukėlė neigiamas pasekmes atsakovės kolektyve ir mano, kad ieškovę iš darbo atleido teisėtai.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

II.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. sausio 2 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė buvo priimta dirbti į darbą administratorės-vadybininkės pareigose. Darbo sutartis įsigaliojo 2017 m. sausio 2 d. Atsakovė įsipareigojo mokėti minimalų mėnesinį darbo užmokestį (darbo sutarties 3 punktas). Šalių sudaryta darbo sutartis keista kelis kartus dėl etato dydžio. Galiausiai paskutiniu darbo sutarties pakeitimu 2018 m. sausio 2 d. nustatyta, kad ieškovė dirbs administratorės–vadybininkės pareigose pilnu etatu, 8 val. per dieną, po 40 val. per savaitę, mokant jai 405 Eur mėnesinį atlyginimą.

4.       Atsakovė 2020 m. lapkričio 16 d. reikalavime „Pateikti paaiškinimą“ Nr. P’20-1 nurodė, kad 2020 m. lapkričio 13 d. ieškovės pamainos metu buvo gauti iškvietimai telefonu adresu (duomenys neskelbtini) 21:15 val. ir (duomenys neskelbtini) g. 11 23:33, tačiau eteryje šie užsakymai nebuvo paskelbti. Remiantis įmonės vidaus veiklos taisyklėmis visi einamieji užsakymai privalomai turi būti skelbiami eteriu. Minėtu adresu keleiviams paslauga buvo suteikta. Atsakovė pareikalavo iki 2020 m. lapkričio 19 d. darbo dienos pabaigos pateikti raštišką paaiškinimą, kodėl ir kokiu būdu buvo perduoti šie minėti užsakymai.

5.       Atsakovė 2020 m. lapkričio 16 d. įsakyme „Dėl J. K. nušalinimo nuo darbo“ Nr. P’20- nurodė, kad ieškovei pateikti reikalavimai pateikti paaiškinimą dėl netinkamai atliekamų darbo funkcijų 2020 m. lapkričio 13–14 dienomis, todėl pakartotinai pareikalavo parašyti išsamų pasiaiškinimą. Minėtu įsakymu iki pažeidimo aplinkybių išaiškinimo, ieškovė nušalinta nuo darbo iki 2020 m. lapkričio 19 d. imtinai remiantis DK 49 straipsnio 2 dalimi.

6.       2020 m. lapkričio 19 d. ieškovė pateikė pasiaiškinimą atsakovei, kuriame nurodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. pateiktuose reikalavimuose Nr. P’20-1 ir Nr. P’20-2 paminėti užsakymai perduoti vairuotojui ne per eterį, nes keleiviai pageidavo atsiųsti švarią, tvarkingą, neprirūkytą transporto priemonę, kuri „nevežioja keleivių ratais po miestą“. Kiti keleiviai prašė atsiųsti būtent vairuotoją dirbantį su juodu mersedesu.

7.       Atsakovė 2020 m. lapkričio 19 d. įsakyme „Dėl J. K. nušalinimo nuo darbo“ Nr. P’20-2 nurodė, kad ieškovė pateikė paaiškinimą neatitinkantį faktų, todėl pakartotinai pareikalavo parašyti išsamų pasiaiškinimą. Minėtu įsakymu iki pažeidimo aplinkybių išaiškinimo, ieškovė nušalinta nuo darbo iki 2020 m. lapkričio 23 d. imtinai remiantis DK 49 straipsnio 2 dalimi.

8.       Atsakovė 2020 m. lapkričio 24 d. įsakyme „Dėl J. K. nušalinimo nuo darbo“ Nr. P“20 nurodyta, kad ieškovei buvo pateikti reikalavimai Nr. P’20-1 ir P’20-2 pateikti raštišką paaiškinimą dėl netinkamai atliktų darbo funkcijų 2020 m. lapkričio 13–14 dienomis. Darbuotojai pateikus paaiškinimą , neatitinkantį faktų, pakartotinai pateiktas reikalavimas Nr. P’20-4 parašyti išsamų paaiškinimą. Minėtu įsakymu iki pažeidimo aplinkybių išaiškinimo, ieškovė nušalinta nuo darbo iki 2020 m. lapkričio 26 d. imtinai remiantis DK 49 straipsnio 2 dalimi.

9.       Atsakovė 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ Nr. 20/12-14 nutraukė su ieškove 2017 m. sausio 2 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 17/01-2 su visais jos priedais nuo 2020 m. gruodžio 14 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

10.       Atsakovė 2020 m. gruodžio 14 d. el. paštu informavo ieškovę apie jos atleidimą DK 58 straipsnio 1 ir 2 dalies 1 punkto pagrindu ir pakvietė atvykti pas atsakovę 2020 m. gruodžio 15 d. 12 val. atsiimti jai priklausančio darbo užmokesčio, nes neturėjo informacijos apie ieškovės banko sąskaitą.

11.       Į bylą taip pat pateiktas 2020 m. gruodžio 10 d. siūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu Nr. P’20-5, kuriuo ieškovei buvo siūloma nuo 2020 m. gruodžio 15 d. nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pagal DK 54 straipsnį išmokant dviejų vidutinių darbo užmokesčių 1 213,68 Eur kompensaciją bruto (tai yra prieš mokesčių atskaitymą). Galutinis atsiskaitymas 2021 m. vasario 15 d.

12.       Į bylą pateikta atsakovės direktoriaus 2015 m. spalio 1 d. įsakymu patvirtinta „Administratorės-vadybininkės pareigybinė instrukcija Nr. 3“, kurios 17 punkte numatyta pareiga aiškiai ir raiškiai per raciją paskelbti skambinusiojo keleivio užsakymą telefonu. Atsakovė taip pat pateikė Darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registracijos žurnalo išrašą, kurio 47 eilutėje yra 2017 m. sausio 2 d. pasirašiusi ieškovė.

13.       Į bylą taip pat pateikti antstolių 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 27 d. patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš ieškovės darbo užmokesčio.

14.       Ieškovė 2021 m. sausio 21 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisiją (toliau – DGK). DGK 2021 m. vasario 11 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)1444 atsisakė nagrinėti jos skundą, kadangi praleistas DK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas.

15.       Ieškovė kreipiasi į teismą reikalaudama pripažinti jos atleidimą iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu. Atsakovė atsiliepime teigė, kad ieškovės nesilaikymą administratorės-vadybininkės pareiginėje instrukcijoje numatyto reikalavimo pripažino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kuris sukėlė neigiamas pasekmes atsakovės darbuotojų kolektyve ir mano, kad ieškovę iš darbo atleido teisėtai.

16.       DK 58 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagrindus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.

17.       Byloje ginčo, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 13–14 d. nepaskelbė per raciją užsakymų: 2020 m. lapkričio 13 d. adresais (duomenys neskelbtini)21:15 val., (duomenys neskelbtini) g. 11, 23:33 val. ir 2020 m. lapkričio 14 d. adresais (duomenys neskelbtini) g. 27 20:42 val., (duomenys neskelbtini) pl. 66, 22:24 val. ir (duomenys neskelbtini)g. 23:11 val. ir tokiais veiksmais pažeidė atsakovės direktoriaus 2015 m. spalio 1 d. įsakymu patvirtintos „Administratorės-vadybininkės pareigybinės instrukcijos Nr. 3“ 17 punktą, kuriame numatyta pareiga aiškiai ir raiškiai paskelbti per raciją skambinusiojo keleivio užsakymą telefonu, nėra.

18.       Tačiau ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji savo veiksmų nevertina kaip pažeidimo, kai yra nepaskelbiami į eterį klientų užsakymai, nes tokia praktika įmonėje buvo susiformavusi atsakovės vadovo nurodymu, pavyzdžiui, kai pats vadovas vairuodavo taksi automobilį. Tačiau ieškovė jokiais įrodymais aplinkybių dėl kitokios nei numato „Administratorės-vadybininkės pareigybinės instrukcijos Nr. 3“ 17 punktas užsakymų paskelbimo tvarkos nepagrindė. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Todėl pripažintina, kad ieškovė nepaskelbdama į eterį klientų užsakymų kaip to reikalauja „Administratorės-vadybininkės pareigybinės instrukcijos Nr. 3“ 17 punktas, padarė darbo pareigų pažeidimą.

19.       Vis dėl to ne kiekvienas darbo pareigų pažeidimas laikytinas šiurkščiu, kurio pagrindu gali būti taikoma griežčiausia drausminė priemonė atleidimas iš darbo. Kai už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Kasacinio teismo pažymėta, kad, net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, jog darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. DK 58 straipsnio 2 dalies pagrindais atleidžiamas darbuotojas nėra įspėjamas ir jam išeitinė išmoka nemokama, todėl visais atvejais toks atleidimas turi būti proporcinga ir adekvati priemonė darbuotojui dėl jo padaryto darbo pareigų pažeidimo.

20.       Be konkrečių DK 58 straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nurodytų pažeidimų, šiurkščiais gali būti laikomi ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (7 punktas). Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan.

21.       Atsakovė atsiliepime nurodė, kad užsakymų nepaskelbimas per raciją, o vairuotojų informavimas asmeniškai, kelia užsakymų negaunančių vairuotojų pasipiktinimą ir nepasitenkinimą, menkina atsakovės įvaizdį darbuotojų akyse ir daro žalą bendrovei. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad kiti darbuotojai (vairuotojai) skundėsi, jog ieškovė apie užsakymus vairuotojus informuoja asmeniškai, ne per raciją. Ieškovė rašytiniame pasiaiškinime nurodė, kad užsakymai perduoti vairuotojui ne per eterį, nes keleiviai pageidavo atsiųsti švarią, tvarkingą, neprirūkytą transporto priemonę, kuri nevežioja keleivių ratais po miestą. Kiti keleiviai prašė atsiųsti būtent vairuotoją, dirbantį su juodu mersedesu. Tuo tarpu atsakovė, kitų tokio ieškovės elgesio priežasčių nenurodė. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad atsakovės įmonėje tokie darbo pareigų pažeidimai nėra toleruojami, kokios prevencinės priemonės yra taikomos. Dėl nurodyto, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovės darbo pareigų pažeidimas yra šiurkštus ir kad atleidimas iš darbo yra proporcinga pažeidimui priemonė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu. Esant darbo sutarties nutraukimui neteisėtu, darbo sutartis pripažintina nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 ir 4 dalis, negrąžinant ieškovės į darbą, nes ieškovė neprašo jos grąžinti į darbą, o atsakovė bankrutuoja (Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-946-273/2022).

Dėl nušalinimo pripažinimo neteisėtu

22.       Ieškovė prašo pripažinti jos nušalinimą nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. neteisėtu, įpareigoti atsakovę paskaičiuoti ir išmokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Iš į bylą pateiktų atsakovės 2020 m. lapkričio 16 d., 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. įsakymų „Dėl J. K. nušalinimo nuo darbo“, matyti, kad atsakovė buvo nušalinta nuo darbo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. remiantis DK 49 straipsnio 2 dalimi.

23.       DK 49 straipsnio 2 dalis numato, kad darbdavys taip pat raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio, pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą iki trijų mėnesių. Jame turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas. Byloje duomenų apie pareigūnų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą iki trijų mėnesių nušalinti ieškovę nuo darbo nepateikta.

24.       Atsakovė atsiliepime teigia, kad atsakovės nušalinimo nuo darbo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. darbo užmokestis jai buvo mokamas. Į bylą pateiktas darbo užmokesčio lapelis už 2020 m. lapkričio mėnesį, patvirtina, kad ieškovei buvo priskaičiuotas 550,80 Eur pagrindinis atlyginimas už 18 d. ir 17,56 Eur ligos pašalpa iš darbdavio už 1 d. (mėnesinis atlyginimas 612 Eur, 364,47 Eur NPD). Įvertinus šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (atsakovės reikalavimus ieškovei dėl pasiaiškinimų, ieškovės pasiaiškinimą, atsakovės įsakymus dėl nušalinimo, algalapius), spręstina, kad atsakovė ieškovės nušalinimo nuo darbo laikotarpiu siekė išsiaiškinti galimo padaryto darbuotojos pažeidimo sudėtį, todėl turėjo vadovautis DK 49 straipsnio 3 dalies norma, kuri numato, kad darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį. Nustačius, kad ieškovės nušalinimo laikotarpiu ieškovei vidutinis darbo užmokestis buvo mokamas, vien tik klaidingas darbo kodekso normos įsakymuose dėl nušalinimo nurodymas nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės nušalinimą neteisėtu.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir kompensacijos

25.       Ieškovės darbo sutartį nutraukus teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, darbuotojai išieškotinas DK 218 straipsnio 4 dalis numatytas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

26.       Nagrinėjamu atveju nuo ieškovės atleidimo iš darbo iki šio teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl išmokos suma sudarytų 7 344 Eur (612 Eur * 12 mėn.). Nors įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta galimybė nurodytą sumą mažinti, teisinio reglamentavimo tikslai, orientuoti į šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų užtikrinimą, sąlygoja teismo pareigą įvertinti nustatyta tvarka apskaičiuotos išmokos adekvatumą.

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl darbuotojui, neteisėtai atleistam iš darbo, priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio mažinimo nurodė, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas kompensavimo mechanizmas (vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus) iš dalies atlieka atleisto darbuotojo ir darbdavio finansinių interesų subalansavimo funkciją, nes, viena vertus, užtikrinamas darbuotojo patirtų netekimų kompensavimas, kita vertus, švelninami darbdaviui galintys tekti padariniai. Toks priverstinės pravaikštos laikotarpio, už kurį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, ribojimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad priverstinės pravaikštos trukmę, be kitų priežasčių, lemia ir darbo ginčo išnagrinėjimo trukmė, dažnai nepriklausanti nuo darbdavio, mažina atvejus, kai priteistina kompensacija tampa neadekvačia našta darbdaviui. Vis dėlto ir apribojus laikotarpį, už kurį gali būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, galimos situacijos, kai priteistinas kompensacijos dydis neatitinka tokios kompensacijos tikslo bei paskirties ar prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), taikomiems ir darbo teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad teismo pareigos įvertinti priteistinos kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, nepaneigia ir 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos DK 218 straipsnyje nustatytas maksimalus 1 metų terminas, už kurį išmoka skaičiuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

28.       Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 p.; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 50–51 p.).

29.       Nagrinėjamu atveju reikšmingomis pripažintinos kelios aplinkybės. Ieškovė pas atsakovę dirbo beveik ketverius metus. Ieškovė kiek daugiau nei po 7 mėnesių (2021 m. rugpjūčio 2 d.) po atleidimo įsidarbino. Atsakovė šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais, bankrutuoja. Nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta pakankamu pagrindu išmoką už priverstinės pravaikštos laiką sumažinti iki 6 120 Eur (612 Eur * 10 mėn.) (suma neatskaičius mokesčių).

30.       DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kompensacija priteisiama tuo atveju, jeigu darbuotojas atleistas iš darbo neteisėtai ir tik jeigu darbuotojas negali būti grąžintas į darbą arba jo negrąžinti prašo darbdavys. Šiuo atveju ieškovė grąžinti jos į darbą neprašo, o buvusi darbdavė bankrutuoja. Nustačius, jog ieškovė dirbo pas atsakovę 3 metus ir 11 mėnesių, pagal DK 218 straipsnio 4 dalį jai priklauso dviejų VDU dydžio kompensacija, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 224 Eur kompensacija.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

31.       Ieškovė prašo priteisti 1 320,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu, dėl mėnesį užsitęsusio konflikto su atsakove ieškovei buvo daromas nuolatinis spaudimas iš darbdavio Atleidimas ieškovei buvo netikėtas, prieš pat Šv. Kalėdų šventes. Dėl darbdavio veiksmų ieškovė patyrė neigiamus išgyvenimus, įtampą ir nerimą, jai teko kreiptis pagalbos į medikus. Atsakovė nesutinka su ieškovės reiškiamu reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo.

32.       DK 151 straipsnyje yra įtvirtinta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Darbo kodekso normos nereguliuoja neturtinės žalos nustatymo sąlygų, todėl pasisakant dėl neturtinės žalos atlyginimo sąlygų vadovaujamasi CK nuostatomis (DK 4 straipsnio 2 dalis).

33.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

34.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai; ii) situacijose, kai padaryta neturtinė žala nežymi (darbuotojo atleidimo pagrindas nediskredituojantis, nepakenkta darbuotojo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015). 

35.       Šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai teko kreiptis pagalbos į medikus dėl patirto nerimo ir įtampos. Ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad buvo pakenkta jos kaip darbuotojos reputacijai ar dėl to buvo sumažėjusios galimybės konkuruoti darbo rinkoje. Todėl šiuo konkrečiu atveju pats neteisėto atleidimo konstatavimas yra pakankama satisfakcija ir reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36.       Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37.       Ieškovė prašo priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 50 proc. (0+100+100+0) ( 1) reikalavimas dėl nušalinimo nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. pripažinimo neteisėtu – atmestas; 2) reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu – patenkintas; 3) reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo ir kompensacijos priteisimo – patenkintas; 4) reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo – atmestas). Įvertinus nurodytas proporcijas, ieškovei iš atsakovės priteistina 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.

38.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį mokėjimo, ieškinį tenkinus iš dalies, mokėtinas žyminis mokestis valstybei priteistinas patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės (CPK 96 straipsnis). Tačiau šiuo atveju atsakovei iškelta bankroto byla, todėl žyminis mokestis iš šalių nepriteistinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

39.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 27,86 Eur. Ieškinį patenkinus 50 procentų, iš ieškovės valstybei priteistina – 13,93 Eur dalis pašto siuntimo išlaidų, likusi dalis iš atsakovės, kaip bankrutuojančios įmonės, nepriteistina (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270  straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „TAKSI A&G“, juridinio asmens kodas 303006513, 2020 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu.

Ieškovės J. K. į darbą negrąžinti, pripažinti, kad ieškovės J. K. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TAKSI A&G“ 2017 m. sausio 2 d. sudaryta darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „TAKSI A&G“, juridinio asmens kodas 303006513, 6 120 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto dvidešimties eurų) (suma neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio išmoką už priverstinės pravaikštos laiką, 1 224 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt keturių eurų) (suma neatskaičius mokesčių) kompensaciją ir 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,93 Eur (trylikos eurų 93 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą sąskaitą, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Mokant procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                            Virginija Simanavičienė