Civilinė byla Nr. e2A-1075-790/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00290-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ ieškinį atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Ekonovus“, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno švara“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą atmesti UAB „Kauno švara“ pasiūlymą kaip nepriimtiną; 2) įpareigoti atsakovę iš naujo vertinti ieškovės pasiūlymą bei sudaryti naują pasiūlymų eilę atsakovės vykdomame viešajame pirkime „Komunalinių atliekų surinkimo Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje ir išvežimo paslaugų pirkimas“ Nr. 473581 (toliau – Pirkimas); 3) pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą dėl UAB „Ekonovus“ pasiūlymo pripažinimo tinkamu, pasiūlymų eilės sudarymo, UAB „Ekonovus“ pripažinimo pirkimo laimėtoju ir sutarties su juo sudarymo; 4) pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą neleisti ieškovei UAB „Kauno švara“ susipažinti su likusia trečiojo asmens UAB „Ekonovus“ pasiūlymo dalimi.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pateikė pasiūlymą Pirkime, tačiau atsakovė priėmė skundžiamą sprendimą pripažinti pasiūlymą nepriimtinu pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2 straipsnio 18 dalies 1 punktą bei Pirkimo sąlygų 62.1 papunktį ir jį atmesti. Atsakovė tokį sprendimą grindė tuo, kad ieškovė nepateikė Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje nurodyto techninių priemonių aprašymo pagal Pirkimo sąlygų 4 priedo „Techninė specifikacija“ (toliau – ir Techninė specifikacija) 12 skyriaus reikalavimus. Atsakovė taip pat nurodė, kad toks ieškovės pasiūlymo trūkumas negalėjo būti ištaisytas dėl to, jog yra tiesiogiai susijęs su Pirkimo objektu, t. y. su pasiūlymu siaurąja prasme. Ieškovės manymu, atsakovė priėmė sprendimą, klaidingai išaiškinusi Pirkimo sąlygų 8.5 papunkčio reikalavimo pobūdį ir netinkamai pritaikiusi viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą, t. y. šis reikalavimas susijęs su tiekėjo kvalifikacija (techniniu pajėgumu teikti Pirkime siekiamas įsigyti paslaugas) ir yra priskiriamas pasiūlymui plačiąja prasme. Todėl aiškinant ir tikslinant ieškovės pasiūlymą šio priemonių aprašymo aspektu negalėjo būti taikomos pasiūlymų siaurąja prasme aiškinimo ir tikslinimo taisyklės. Atsakovė negalėjo tiesiog atmesti ieškovės pasiūlymo, ji privalėjo kreiptis į ieškovę bei prašyti pateikti ieškovės techninį pajėgumą pagrindžiantį dokumentą VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje bei 55 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje nustatytą priemonių aprašymą aiškinant kaip pasiūlymą siaurąja prasme, Pirkimo sąlygos būtų akivaizdžiai neatitinkančios VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.
3. Pašalinusi iš Pirkimo ieškovę, kuri pasiūlė mažiausią kainą, atsakovė 2020 m. balandžio 21 d. paskelbė apie sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, paskelbti Pirkimo laimėtoja beveik 200 000 Eur didesnę kainą nei ieškovė pasiūliusią UAB „Ekonovus“ ir sudaryti su ja Pirkimo sutartį. Ieškovei susipažinus su UAB „Ekonovus“ pasiūlymu (jo dalimi), paaiškėjo, kad atsakovė nenustatė ir neįvertino, jog UAB „Ekonovus“ vienos iš paslaugų atžvilgiu pasiūlė nepagrįstą neįprastai mažą, socialinių bei darbo teisės reikalavimų neužtikrinsiantį įkainį, t. y. didelių gabaritų ir kitų komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo į apdorojimo įrenginius paslaugos įkainis yra dešimt kartų mažesnis nei, pavyzdžiui, ieškovės pasiūlytas įkainis. Ieškovė pažymėjo, kad, vertindama atsakovės priimtą sprendimą dėl UAB „Ekonovus“ pripažinimo Pirkimo laimėtoja, ji turėjo ribotas galimybes, kadangi atsakovė nepagrįstai 2020 m. gegužės 6 d. sprendimu pernelyg plačiai taikė VPĮ 20 straipsnyje nustatytą tiekėjų pirkime pateiktų duomenų ir dokumentų konfidencialumo apsaugą ir neleido ieškovei susipažinti su likusia UAB „Ekonovus“ pasiūlymo dalimi.
4. Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovei kartu su pasiūlymu nepateikus priemonių plano (kaip reikalaujama Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje), pateiktas pasiūlymas negalėjo būti laikomas tinkamu. Be to, priemonių planas yra skirtas Pirkimo objektui, jo savybėms bei sutarties vykdymo aplinkybėms apibūdinti. Dėl šių priežasčių priemonių planas laikytinas ne kvalifikacijos, o Techninės specifikacijos (pasiūlymo siaurąja prasme) reikalavimu. Tokio pobūdžio dokumentai negali būti nei tikslinami, nei pateikiami nauji, todėl ieškovės pasiūlymas turėjo būti vertinamas tiksliai pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus.
5. Trečiasis asmuo UAB „Ekonovus“ prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo prašyti ieškovės papildyti savo pasiūlymą naujais duomenimis, o Pirkimo sąlygos buvo aiškios ir suprantamos. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė buvo vienintelis konkurso dalyvis, nepastebėjęs (nesupratęs) reikalavimo pateikti priemonių aprašymą. Vertindama trečiojo asmens pasiūlymą, atsakovė neturėjo pareigos reikalauti UAB „Ekonovus“ pagrįsti neįprastai mažą kainą, nes pasiūlyme (įskaitant ir ieškovės akcentuojamą didelių gabaritų atliekų įkainį) nurodyta suma yra pagrįsta. Be to, tiekėjas neturi pareigos grįsti kiekvienos kainos sudedamosios dalies.
6. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, kad Pirkimo sąlygų 8 punkte yra aiškiai nurodyta, jog priemonių aprašymas kartu su kitais minėtame punkte nurodomais dokumentais sudaro dalyvio pasiūlymą, o 10.4 papunktyje nurodoma data, iki kurios reikia pateikti pasiūlymą, todėl, tarnybos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovė Pirkimo sąlygose nenurodė, kada tiekėjai turi pateikti Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje nurodytą priemonių aprašymą. Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimu, tiekėjai galėjo ir turėjo suprasti, kad Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje nurodytas priemonių aprašymas turi būti teikiamas kartu su pasiūlymu Pirkimo sąlygose nurodytu terminu. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje taip pat pažymėjo, kad dalis Techninės specifikacijos 12 skyriuje nurodomų reikalavimų galėtų būti vertinami ir kaip reikalavimai, kuriais galėtų būti siekiama įsitikinti tiekėjo kvalifikacija (pvz. reikalavimas, pagal kurį transporto priemonės (šiukšliavežiai) turi būti su hidrauliniais keltuvais ir pan.), tačiau šiame Techninės specifikacijos skyriuje taip pat yra nustatyti ir tokie reikalavimai, kurie yra sutarties vykdymo dalykas, t. y. suformuluoti kaip tiekėjo įsipareigojimai „į ateitį“ (pvz. reikalavimas, kad transporto priemonės būtų pažymėtos paslaugų tiekėjo logotipu ar apdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad Techninės specifikacijos 12 skyriuje nurodyti reikalavimai savo esme ir pobūdžiu yra skirtingi, Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje nurodytą reikalavimą vienareikšmiškai įvertinti kaip kvalifikacinį ar techninį šiuo atveju nėra galimybės. Atkreipė dėmesį, kad Techninės specifikacijos 12 skyriuje dalis nurodytų reikalavimų yra sutarties vykdymo dalykas, todėl tokių aspektų vertinimas pasiūlymo „siaurąja prasme“ vertinimo metu yra neproporcingas, kadangi bet koks menkiausias nustatyto priemonių aprašymo neatitikimas Techninės specifikacijos 12 skyriaus sąlygoms, kuris būtų susijęs ne su konkrečiomis charakteristikomis, o su tam tikrais reikalavimais, aktualiais tik sutarties vykdymo etape, galėtų lemti tiekėjo pasiūlymo atmetimą. VPĮ prezumpciją, pagal kurią 30 ir daugiau procentų mažesnė tiekėjo kaina yra laikoma neįprastai maža, nustato kainai, bet ne jos sudedamosioms dalims, todėl perkančioji organizacija kreiptis į tiekėją dėl jo siūlomų paslaugų sudedamųjų dalių neįprastai mažos kainos pagrindimo privalo tuomet, kai ji pati nustato, kad sudedamųjų dalių kaina jai atrodo neįprastai maža.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad Pirkimo sąlygų 8 punkte perkančioji organizacija nurodė, jog dalyvio pasiūlymą sudaro CVP IS priemonėmis pateiktų dokumentų ir duomenų visuma, be kita ko, ir priemonių pagal Pirkimo sąlygų 4 priedo „Techninė specifikacija“ 12 skyriaus reikalavimus aprašymas (8.5 papunktis). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė kartu su pasiūlymu nepateikė Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje reikalauto priemonių aprašymo (šį dokumentą pateikė su 2020 m. balandžio 30 d. pretenzija), dėl to atsakovė ieškovės pasiūlymą atmetė VPĮ 2 straipsnio 18 dalies 1 punkte ir Pirkimo sąlygų 62.1 papunktyje numatytu pagrindu.
9. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad reikalavimas pateikti priemonių aprašymą yra susijęs tik su tiekėjų techniniu pajėgumu vykdyti Pirkimo sutartį, t. y. su pasiūlymu plačiąja prasme. Teismas, įvertinęs tai, kokie duomenys turi būti pateikiami priemonių aprašyme pagal Techninės specifikacijos 12 skyrių, padarė išvadą, kad ši pasiūlymo dalis yra skirta patikrinti tiek sutarties vykdymo aplinkybes (kokiomis transporto priemonėmis bus teikiamos paslaugos), tiek ir įsitikinti tiekėjo techniniu pajėgumu vykdyti sutartį (tiekėjo prašoma užtikrinti, kad naudojamos transporto priemonės atitinka Techninės specifikacijos 12 punkte nustatytus minimalius reikalavimus).
10. Teismas sprendė, kad nėra galimybės vienareikšmiškai konstatuoti, jog priemonių aprašymas laikytinas pasiūlymu plačiąja prasme. Todėl sprendžiant dėl tiekėjo teisės taisyti pasiūlymą (teikti naują, kartu su pasiūlymu nepateiktą, dokumentą), turi būti vadovaujamasi VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi – ar dokumento (vienos iš pasiūlymo sudedamųjų dalių) pateikimu ieškovės pasiūlymas iš neatitinkančio Pirkimo sąlygų reikalavimus taptų atitinkančiu.
11. Teismas nurodė, kad neginčytina, jog ieškovė atsakovės identifikuotą trūkumą būtų galėjusi ištaisyti tik iš naujo pateikdama trūkstamą dokumentą – priemonių aprašymą. Tačiau, jei nustatytą pasiūlymo trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis, tai negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina klaida. Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad Pirkimo pasiūlymą, be kita ko, sudaro priemonių pagal Pirkimo sąlygų 4 priedo „Techninė specifikacija“ 12 skyriaus reikalavimus aprašymas. Pirkimo sąlygų 10.4 papunktyje nurodoma data, iki kurios reikia pateikti pasiūlymą, neišskiriant nei vieno iš pasiūlymą sudarančių dokumentų. Todėl ieškovė, kaip ilgametė viešųjų pirkimų dalyvė ir organizatorė, neabejotinai galėjo ir turėjo suprasti, kad Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje nurodytas priemonių aprašymas, kaip ir kiti 8 punkte išvardyti dokumentai, turi būti teikiamas kartu su pasiūlymu Pirkimo sąlygose nurodytu terminu.
12. Teismo vertinimu, perkančioji organizacija negalėjo leisti patikslinti pasiūlymo, nes ieškovė, pateikdama trūkstamus dokumentus, pateiktų duomenis, kurie keistų pasiūlymą, t. y. atsakovė leistų pateikti naują pasiūlymą sudarančią dalį. Dokumento pateikimas po pasiūlymų pateikimo termino pasibaigimo laikytinas ne pasiūlymo patikslinimu, o pasiūlymo keitimu iš esmės, t. y. leidus ieškovei po pasiūlymo pateikimo termino pateikti dokumentą, kuris nebuvo pateiktas kartu su pasiūlymu, ieškovės pasiūlymas iš neatitinkančio Pirkimo sąlygų reikalavimus taptų atitinkančiu. Todėl perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą, o ne leisti jai iš naujo teikti trūkstamą dokumentą, buvo pagrįstas ir teisėtas.
13. Teismas ieškovės abejones dėl Pirkimo sąlygų 8.5 papunkčio neatitikimo VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams vertino kritiškai. Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pasiūlymą, be kita ko, sudaro priemonių aprašymas. Nei pačiai ieškovei, nei kitiems Pirkimo dalyviams pasiūlymų teikimo stadijoje nekilo abejonių dėl priemonių aprašymo pateikimo laiko. Teismas sprendė, kad ieškovė, netinkami interpretavusi reikalavimą kartu su pasiūlymu pateikti ir priemonių aprašymą (ar tiesiog dėl aplaidumo nepateikusi šio dokumento), turi prisiimti dėl to kylančias neigiamas pasekmes.
14. Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Ekonovus“ bendra pasiūlymo kaina nepatenka į neįprastai mažos kainos sąvoką VPĮ prasme, t. y. pirkimo laimėtojos UAB „Ekonovus“ pasiūlyta kaina (2 043 116,18 Eur) yra tik apie 8 procentus mažesnė už UAB „Ecoservice projektai“ bendrą pasiūlymo kainą (2 211 879,86 Eur). Ieškovės bendra pasiūlymo kaina (1 868 863,94 Eur) buvo apie 9 procentus mažesnė negu UAB „Ekonovus“ bendra pasiūlymo kaina ir apie 18 procentų mažesnė negu UAB „Ecoservice projektai“ bendra pasiūlymo kaina. Kita vertus, nepaisant to, kad UAB „Ekonovus“ pasiūlytas įkainis už didelių gabaritų ir kitų komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą į apdorojimo įrenginius (6,00 Eur) yra dešimt kartų mažesnis negu, pavyzdžiui, ieškovės už tą pačią paslaugą pasiūlytas įkainis (63,65 Eur), pačios ieškovės pasiūlyme nurodytas mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo į apdorojimo įrenginius įkainis (9,20 Eur) yra beveik penkis kartus mažesnis negu UAB „Ekonovus“ pasiūlytas įkainis (44,00 Eur) už tą pačią paslaugą. Taigi, nepaisant to, kad pasiūlymų sudedamųjų dalių įkainiai tam tikrais atvejais ženkliai skiriasi, perkančioji organizacija neturėjo pareigos lyginti tiekėjų bendrą galutinę pasiūlymų kainą sudarančių jos sudėtinių dalių įkainius, nustatinėti jų vidurkį ir nukrypimo nuo jo procentą bei pagal tai spręsti dėl neįprastai mažos pasiūlymo kainos buvimo ar nebuvimo, nes bendros pasiūlymų kainos iš esmės buvo panašios.
15. Teismas pažymėjo, kad, nepaisant to, jog ieškovės pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai, ji išsaugo teisinį suinteresuotumą susipažinti su Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu ir netgi jį kvestionuoti. Tačiau, nepaisant suinteresuotumo susipažinti su Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu, ieškovė teismo prašo tik pripažinti neteisėtu atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą neleisti ieškovei UAB „Kauno švara“ susipažinti su likusia trečiojo asmens UAB „Ekonovus“ pasiūlymo dalimi, tačiau nenurodo nei kurie dokumentai jai turėjo būti pateikti, nei kodėl šie dokumentai turėtų būti nelaikomi konfidencialiais. Vien abstraktaus pobūdžio argumentai, kad atsakovės veiksmai nepateikiant ieškovei susipažinti likusios dalies tiekėjo pasiūlymo dokumentų dėl priemonių aprašymo neatitiko nei VPĮ 20 straipsnio, nei jį aiškinančios teismų praktikos bei pažeidė teisėtus ieškovės interesus, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo neteisėtumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Kauno švara“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą ir 1) pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą kaip nepriimtiną; 2) įpareigoti atsakovę iš naujo vertinti ieškovės pasiūlymą bei sudaryti naują pasiūlymų eilę atsakovės vykdomame Pirkime; 3) pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą dėl UAB „Ekonovus“ pasiūlymo pripažinimo tinkamu, pasiūlymų eilės sudarymo, UAB „Ekonovus“ pripažinimo pirkimo laimėtoju ir sutarties su juo sudarymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:
16.1. Teismas priemonių aprašymą klaidingai priskyrė pasiūlymui siaurąja prasme ir todėl klaidingai sprendė, kad atsakovė teisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą. Priemonių aprašymas yra susijęs su tiekėjų techniniu pajėgumu teikti Pirkime atsakovės siekiamas įsigyti paslaugas, tai patvirtino ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvada. Todėl atsakovė negalėjo tiesiog atmesti ieškovės pasiūlymo, o privalėjo kreiptis į ieškovę dėl jo patikslinimo. Teismas, nors aiškiai ir tiesiogiai konstatavo, kad priemonių aprašymo pobūdis yra neaiškus ir dviprasmiškas, tačiau tokį neaiškumą ir dviprasmiškumą vertino ieškovės nenaudai. Teismas priemonių aprašymo nepateikimą įvertino pagal pasiūlymo siaurąja prasme atžvilgiu nustatytas pasiūlymo aiškinimo ir tikslinimo taisykles, pagal kurias pasiūlymo pataisymai ir patikslinimai yra galimi tik išimtiniais ir siaurai aiškinamais atvejais. Tokiu būdu teismas ne tik nepagrįstai priskyrė priemonių aprašymą pasiūlymui siaurąja prasme, bet ir nukrypo nuo nuoseklios kasacinio teismo praktikos, kad pirkimo sąlygų neaiškumai negali būti vertinami tiekėjo nenaudai.
16.2. Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje nustatytas priemonių aprašymas yra skirtas įsitikinti tiekėjo pajėgumu (kvalifikacija), t. y. kad tiekėjas bus techniškai pajėgus teikti Pirkimu siekiamas įsigyti paslaugas, todėl jis laikytinas pasiūlymo plačiąja prasme dalimi. Priemonių aprašymo nepateikimas turėjo būti vertinamas taikant pasiūlymui plačiąja prasme nustatytą trūkumų pašalinimo reguliavimą. Todėl atsakovė privalėjo kreiptis į ieškovę dėl priemonių aprašymo pateikimo ir negalėjo tiesiog atmesti pasiūlymo. Teismas supainiojo VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką. Jeigu nustatoma, kad pasiūlymo trūkumai yra susiję su pasiūlymu plačiąja prasme, tokie trūkumai iš esmės visais atvejais gali būti ištaisyti patikslinant ar paaiškinant pateiktą informaciją, pateikiant papildomą informaciją. Jeigu nustatoma, kad pasiūlymo trūkumai yra susiję su pasiūlymu siaurąja prasme, tokie trūkumai gali būti ištaisyti tik tada, kai jie yra redakcinio pobūdžio, paprastai nustatomi ir objektyviai ištaisomi.
16.3. Teismas teisingai pažymėjo, kad priemonių aprašymas yra skirtas patikrinti du dalykus: Pirkimo sutarties vykdymo aplinkybes, t. y. kokiomis transporto priemonėmis bus teikiamos paslaugos, ir tiekėjo techninį pajėgumą vykdyti sutartį, t. y. transporto priemonių atitikimą minimaliems reikalavimams. Tokios teismo konstatuotos aplinkybės tik patvirtino Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, kad šiuo atveju nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti priemonių aprašymo pobūdžio. Padaręs išvadą, kad Pirkimo sąlygų reikalavimai dėl priemonių aprašymo yra neaiškūs ir netikslūs, teismas privalėjo šias Pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo naudai. Priemonių aprašymo pateikimas ne kartu su pasiūlymu, bet vėliau, niekaip nekeistų pasiūlymo esmės ir būtų visiškai teisėtas, atitiktų tiek VPĮ reikalavimus, tiek juos aiškinančią teismų praktiką.
16.4. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, kad priemonių aprašymo pripažinimas pasiūlymu siaurąja prasme būtų neproporcingas ir lemtų neproporcingus padarinius. Tokią savo poziciją grindė tuo, kad vertinant priemonių aprašymą kaip pasiūlymo siaurąja prasme dalį, menkiausias jo neatitikimas Techninės specifikacijos 12 skyriaus reikalavimams lemtų atsakovės pareigą pašalinti tokį tiekėją iš Pirkimo. Tačiau atsakovė, Pirkimo procedūrų metu vertindama trečiojo asmens pateiktą priemonių aprašymą, jo nevertino kaip pasiūlymo siaurąja prasme ir neatmetė, nors trečiojo asmens pateiktas priemonių aprašymas neatitiko visų Techninės specifikacijos 12 skyriaus reikalavimų.
16.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Pirkimo sąlygų neteisėtumo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik Pirkimo procedūrų pradžioje. Tokia išvada yra neteisinga, nes pirkimo dokumentų neaiškumai gali paaiškėti tik perkančiajai organizacijai priėmus atitinkamus sprendimus. Tokiais atvejais tiekėjas apie pirkimo dokumentų neatitikimą VPĮ 35 straipsnio 4 daliai sužino tik gavęs perkančiosios organizacijos sprendimą ir jo motyvus, todėl tik nuo šio momento įgyja teisę ginčyti pirkimo dokumentus.
16.6. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, teigdamas, kad sudėtinės kainos dalys neturi tokios reikšmės kaip bendra pasiūlymo kaina. Teismas net nevertino ieškovės pateiktų objektyvių įrodymų ir argumentų, kad trečiojo asmens pasiūlytas įkainis yra ne tik nepagrįstas, bet ir neatitinka socialinės apsaugos bei darbo teisės reikalavimų, todėl privalėjo būti pripažintas nepriimtinu ir atmestas. Sudėtinei kainos daliai gali ir turi būti taikomas neįprastai mažos kainos institutas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad perkančioji organizacija, remdamasi objektyviais ir skaidriais kriterijais, gali ir turi konstatuoti neįprastai mažą kainą ir siūlyti tiekėjui ją pagrįsti ir kitais atvejais, inter alia (be kita ko), kai pasiūlyme nurodyta neįprastai maža atskirų jo dalių kaina (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-570-469/2016).
17. Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
17.1. Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje nurodyta, kad dalyvio pasiūlymą, be kita ko, sudaro „priemonių pagal konkurso sąlygų 4 priedo „Techninė specifikacija“ 12 skyriaus reikalavimus aprašymas“. Ieškovė kartu su pasiūlymu šio dokumento nepateikė, todėl jos pasiūlymas privalėjo būti ir buvo atmestas. Priemonių aprašymas, kaip atskiras dokumentas, pateiktinas kartu su pasiūlymu, buvo netgi atskirai, atskiru punktu išskirtas tarp dokumentų, kurie sudaro pasiūlymą. Todėl Pirkimo sąlygos buvo aiškios, o ieškovė turėjo visas galimybes pateikti klausimus perkančiajai organizacijai, tačiau to nepadarė. Ieškovė yra praleidusi terminą ginčyti Pirkimo sąlygų teisėtumą, todėl apeliacinio skundo dalis dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo turėtų būti atmesta.
17.2. Atsakovės teigimu, ieškovės pasiūlymo nebuvo įmanoma paaiškinti nepakeičiant jo esmės, kadangi kartu su pasiūlymu nepateikto dokumento pateikimas būtų laikomas pasiūlymo esmės keitimu. Dėl nurodytų priežasčių ir vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi, perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą, o ne leisti jai iš naujo teikti trūkstamą dokumentą, buvo pagrįstas ir teisėtas.
17.3. Pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalį kaina turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkį. Minėta teisės norma nenustato, kad, siekiant nustatyti neįprastai mažą kainą, turi būti lyginamos vieno tiekėjo pasiūlytos kainos sudedamosios dalys ar kainų įkainiai su kitų tiekėjų pasiūlytų kainų sudedamosiomis dalimis ar kainų įkainiais. Be to, pačios ieškovės pasiūlymo kaina buvo apie 18 procentų mažesnė nei UAB „Ecoservice projektai“ bei apie 9 procentus mažesnė nei UAB „Ekonovus“ pasiūlymo kaina. Nenustačius, kad UAB „Ekonovus“ pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, UAB „Ekonovus“ neturėjo pareigos teikti įrodymus ir argumentus, patvirtinančius pasiūlytos kainos pagrįstumą. Šiuo aspektu apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika netaikytina. Naujausia teismų praktika dėl neįprastai mažos kainos leidžia siūlyti nulinius ar netgi minusinius įkainius.
18. Trečiasis asmuo UAB „Ekonovus“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
18.1. Ieškovė klaidingai interpretuoja Techninės specifikacijos 12 skyriaus reikšmę ir priemonių aprašymo reikšmę, t. y. nepagrįstai juos sutapatina. Priemonių aprašymas privalėjo būti pateikiamas kaip dokumentas, patvirtinantis perkamų paslaugų tinkamą kokybę, o ne įsitikinti tiekėjų turimos įrangos (šiukšliavežių) konkrečių modelių prieinamumu tiekėjams visą sutarties galiojimo laikotarpį.
18.2. Techninės specifikacijos 12.1 papunktyje atsakovė aiškiai nurodė, kad jai svarbu ne tik paslaugų suteikimo faktas (nurodytų konkrečių atliekų kiekių surinkimas ir išvežimas), tačiau ir šių paslaugų suteikimo kokybė. Siekiant užtikrinti, kad paslaugos bus teikiamos laikantis šių reikalavimų, atsakovė Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje nurodė pareigą tiekėjams pateikti priemonių aprašymą.
18.3. Jei pirkimo dokumentuose yra numatyta pareiga kartu su pasiūlymu pateikti vieną ar kitą dokumentą, tiekėjai privalo juos pateikti kartu su pasiūlymu. Tiekėjai, būdami profesionaliais viešųjų pirkimų dalyviais, privalo būti atidūs ir išnagrinėti visus pateiktus pirkimo dokumentus bei pagal juos parengti ir pateikti tinkamus pasiūlymus. Pirkimo sąlygų 8 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, kas turi sudaryti Pirkime teikiamą pasiūlymą, o Pirkimo sąlygų 10.4 papunktyje nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas. Nei vienam Pirkime dalyvaujančiam tiekėjui nekilo klausimų dėl Techninės specifikacijos 12 skyriaus reikalavimų, nebuvo gautas nei vienas paklausimas dėl šių sąlygų paaiškinimo ir nebuvo gauta nei viena pretenzija dėl Pirkimo sąlygų.
18.4. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje pasisakė tik dėl dalies Techninės specifikacijos 12 skyriuje nurodytų reikalavimų, kurie nesusiję su priemonių aprašymu, todėl jei tam tikri Techninės specifikacijos 12 skyriaus neaiškumai ir būtų egzistavę (nors trečiasis asmuo su tuo nesutinka), jie nedarė įtakos sprendimui dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo.
18.5. Įkainio, kuris ir yra kainos sudedamoji dalis, vadovaujantis VPĮ 57 straipsnio 1 dalimi pagrindimo galima reikalauti tik tuomet, kai pasiūlymo kaina (o ne pats įkainis) yra neįprastai maža. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje taip pat nurodė, kad VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija reiškia prievolę perkančiosioms organizacijoms vertinti išskirtinai tik neįprastai mažas pasiūlymo kainas, bet ne įkainius. Ieškovės nurodomos VPĮ 57 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos nėra aktualios teisiniam atsakovės pareigos prašyti pagrįsti neįprastai mažą įkainį vertinimui, nes šios nuostatos nurodo taisykles, kurios yra taikomos, kai neįprastai maža kaina jau yra nustatyta.
18.6. Net ir nustačius tariamą trečiojo asmens pasiūlyto įkainio neproporcingumą (su kuo trečiasis asmuo nesutinka), ši išvada neturėtų jokios teisinės ar įrodomosios reikšmės vertinant atsakovės sprendimų teisėtumą, kadangi atskiroms paslaugų įkainių eilutėms visi tiekėjai buvo laisvi pasiūlyti net ir 0 Eur įkainį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškovės rašytinių paaiškinimų priėmimo
20. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nesutinka su atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytais argumentais dėl galimybės pasiūlyme nurodyti nulinį arba neigiamą įkainį, teigia, kad atsakovė ir trečiasis asmuo klaidingai pateikia bei interpretuoja teismų praktiką.
21. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, tačiau tik tada, jeigu tokių paaiškinimų turinys atitinka apeliacinio proceso esmę ir jo reglamentavimą, be kita ko, nepažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Paprastai rašytinių paaiškinimų, pateikiamų apeliacinės instancijos teisme, paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsikerta į atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose į skundą pateiktus argumentus, taigi tuo ji faktiškai papildo savo apeliacinio skundo argumentus, nors tai neleistina pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti. Dėl rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose į apeliacinį skundą klaidingai pateikiama bei interpretuojama teismų praktika, teisėjų kolegija pažymi, jog teismui yra žinoma teismų praktika, todėl jis turi galimybę įvertinti tikrąjį jos turinį bei reikšmę sprendžiamai bylai.
Dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo
23. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė, teikdama pasiūlymą Pirkimui, nepateikė Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje nurodyto pasiūlymo dokumento – priemonių pagal Techninės specifikacijos 12 skyriaus reikalavimus aprašymo. Tarp šalių kilo ginčas dėl šios aplinkybės teisinių pasekmių, t. y. atsakovės 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo. Tokį sprendimą atsakovė grindė Pirkimo sąlygų 63.3 papunkčiu, numatančiu, kad pasiūlymas atmetamas, jeigu jis neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, bei VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią dokumentai, susiję su pirkimo objektu, negali būti papildomi. Ieškovė, nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu, pirmiausia teigė, kad Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, iki kada reikia pateikti priemonių aprašymą. Ieškovės teigimu, šis aprašymas yra skirtas įsitikinti tiekėjo pajėgumu vykdyti sutartį, todėl taikytina Pirkimo sąlyga, pagal kurią kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai reikalaujami tik iš ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo. Ieškovės tvirtinimu, kadangi Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje nurodyto pasiūlymo dokumento paskirtis yra įsitikinti tiekėjo pajėgumu vykdyti sutartį, atsakovė negalėjo tiesiog atmesti ieškovės pasiūlymo, o turėjo kreiptis į ieškovę su prašymu pasiūlymą šiuo aspektu paaiškinti.
24. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pagal Pirkimo sąlygas ieškovei turėjo būti aišku, jog Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje numatytas dokumentas turi būti teikiamas kartu su pasiūlymu. Be to, teismas vertino, kad Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje numatyto dokumento vienareikšmiškai negalima laikyti pasiūlymo plačiąja prasme dalimi, todėl turi būti vadovaujamasi VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi, pagal kurią atsakovė negalėjo leisti ieškovei pateikti trūkstamo dokumento, nes tokiu atveju pasiūlymas būtų pakeistas iš esmės, t. y. leidus ieškovei po pasiūlymo pateikimo termino pateikti dokumentą, ieškovės pasiūlymas iš neatitinkančio Pirkimo sąlygų reikalavimus taptų atitinkančiu.
25. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nustatęs Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje numatyto priemonių aprašymo neaiškumą ir dviprasmiškumą (t. y. kad aprašymas skirtas patikrinti tiek sutarties vykdymo aplinkybes, tiek tiekėjo techninį pajėgumą vykdyti sutartį), šį neaiškumą nepagrįstai vertino ieškovės nenaudai, tuo būdu nepagrįstai nesilaikė VPĮ ir jį aiškinančioje teismų praktikoje nustatytų tiekėjų pasiūlymų trūkumų vertinimo taisyklių, taikomų priklausomai nuo to, kurioje pasiūlymo dalyje (pasiūlyme siaurąja ar plačiąja prasme) jie nustatyti. Ieškovės teigimu, teismas, nusprendęs priemonių aprašymo nelaikyti pasiūlymo plačiąja prasme dalimi, privalėjo spręsti dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo, kadangi jos tokiu atveju neatitinka imperatyvių VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų, jog pirkimo dokumentai privalo būti aiškūs, tikslūs ir nedviprasmiški, kad tiekėjai galėtų pateikti tinkamus pasiūlymus. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
26. Visų pirma, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pagal Pirkimo sąlygas ieškovei turėjo būti aišku, jog Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje numatytas dokumentas turi būti teikiamas kartu su pasiūlymu. Šiuo aspektu nėra pagrindo Pirkimo sąlygų pripažinti neatitinkančiomis VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatytų tikslumo ir aiškumo reikalavimų. Pirkimo sąlygos, jas aiškinant tiek lingvistiškai, tiek sistemiškai, nesuteikė jokio objektyvaus pagrindo ieškovei manyti, kad Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje numatytas dokumentas perkančiosios organizacijos yra vertinamas kaip kvalifikaciją pagrindžiantis dokumentas, kurio neprašoma pateikti kartu su pasiūlymu. Pažymėtina, kad aptariamas dokumentas aiškiai ir tiesiogiai įvardijamas Pirkimo sąlygų bendrosiose nuostatose (8.5 papunktyje), apibūdinant pasiūlymą sudarančius dokumentus. Iš paties dokumento apibūdinimo (priemonių pagal Techninės specifikacijos 12 skyriaus reikalavimus aprašymas) ieškovei turėjo būti suprantama, kad jame reikalaujama pateikti duomenis pagal Techninės specifikacijos (t. y. dokumento, kuriame įtvirtinami reikalavimai perkamų paslaugų ypatybėms, o ne kvalifikacijai), reikalavimus. Tai matyti ir iš Pirkimo sąlygų 23 punkto, kuriame išdėstyti tik du kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams (turėti teisę teikti pavojingų ir nepavojingų atliekų surinkimo bei išvežimo paslaugas; būti registruotam Atliekų tvarkytojų valstybės registre), o priemonių pagal Techninės specifikacijos 12 skyriaus reikalavimus aprašymas, kaip kvalifikaciją pagrindžiantis dokumentas, šiame punkte neminimas.
27. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tiekėjai privalo išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais, juolab kad gali skirtis ne tik skirtingų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų, bet ir to paties pirkėjo pakartotinai atliekamo pirkimo sąlygų turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-969/2019 29 punktas). Šiuo atveju ieškovei, kaip profesionaliai viešųjų pirkimų dalyvei, objektyviai neturėjo kilti abejonių dėl jos pareigos pateikti priemonių pagal Techninės specifikacijos 12 skyriaus reikalavimus aprašymą kartu su pasiūlymu, todėl tai, kad ieškovė kartu su pasiūlymu tokio dokumento nepateikė, reiškia jos nepakankamą atidumą arba netinkamą Pirkimo sąlygų interpretavimą, dėl kurio jai kyla VPĮ bei Pirkimo sąlygose numatytos teisinės pasekmės.
28. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė pasiūlymo trūkumo negalėjo ištaisyti pateikdama trūkstamą dokumentą po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Remiantis VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, „tikslinami, pildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams <…> ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina.“. Tuo tarpu pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį perkančioji organizacija „negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo <…> esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus“.
29. Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje galimybę tiekėjams patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus aiškina itin griežtai (siaurai), kaip apimančią tik išskirtines situacijas, daugiau kaip išimtį nei bendrą taisyklę, taikytiną tik tais atvejais, kai pasiūlymo trūkumai yra redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažįstama, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015). Tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai, kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės, yra nepriimtini; net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Taigi pagal VPĮ nuostatas ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką tai, ar atsakovė po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos turėjo pareigą pasiūlyti ieškovei pateikti trūkstamą dokumentą, priklauso nuo ieškovės pasiūlymo trūkumo pobūdžio įvertinimo. Tuo atveju, jeigu ieškovės pasiūlymo trūkumą galima būtų vertinti kaip duomenų apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams nepateikimą, atsakovė būtų privalėjusi ieškovei siūlyti pateikti trūkstamą dokumentą, o tuo atveju, jeigu toks trūkumas laikytinas susijusiu su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis, pasiūlymo taisymas būtų negalimas.
31. Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti pagal viešojo pirkimo sutartį įsipareigojimus, kurie apima ar gali apimti finansinį, ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ir pan. (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis). Galimybė papildyti pasiūlymą duomenimis apie kvalifikaciją paaiškinama tuo, kad tiekėjo kvalifikacija yra objektyvi kategorija, žyminti tam tikrų praeities ar dabarties faktų egzistavimą, tuo tarpu reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jos pagrindimo reikalavimas; jis yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).
32. Nagrinėjamu atveju analizuojant Techninės specifikacijos 12 skyriaus reikalavimus matyti, kad jie, nors ir turi panašumų su techninio pajėgumo, kaip tiekėjų kvalifikacijos, reikalavimais (žr. VPĮ 47 straipsnio 6 dalį bei Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 21 punktą), tačiau tokiais negali būti laikomi, kadangi jie neatitinka tiekėjų kvalifikacijos, kaip objektyvios kategorijos, esmės. Pažymėtina, kad pagal Pirkimo sąlygų 23 punktą tiekėjo kvalifikacija turi būti įgyta iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Tačiau Techninės specifikacijos 12 skyriuje nėra nurodoma, kad tiekėjai būtent iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos turi būti įgiję šiame skyriuje nurodomas transporto priemones ar įrengimus. Šiame Techninės specifikacijos skyriuje įtvirtintos nuostatos iš esmės yra orientuotos „į ateitį“, t. y. kaip tiekėjų įsipareigojimai būsimos pirkimo sutarties vykdymo metu (tai ypač matoma iš, pvz., keliamų reikalavimų dėl logotipų klijavimo vietos, reikalavimų apdrausti transporto priemones ir pan.). Be to, Techninės specifikacijos 12 skyriuje nėra numatyta, kad tiekėjai, siekdami pagrįsti atitiktį numatytiems reikalavimams, privalo pateikti kokius nors dokumentus dėl turimų transporto priemonių ar įrenginių, pagrįsti jų prieinamumą pasiūlymo pateikimo bei sutarties vykdymo metu ar pan. Taigi reikalavimu pateikti priemonių pagal Techninės specifikacijos 12 skyriuje nustatytus reikalavimus aprašymą perkančioji organizacija siekia įsitikinti ne tiekėjų techniniu pajėgumu vykdyti pirkimo sutartį, bet tuo, kokią (kokiomis priemonėmis teikiamą) paslaugą tiekėjai siūlo ir ar ši paslauga atitiks keliamus kokybės reikalavimus. Jeigu Techninės specifikacijos 12 skyriuje nustatytus reikalavimus atsakovė vertintų kaip reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, tai itin apsunkintų galimybes tiekėjams pateikti pasiūlymus, kadangi jie privalėtų dar iki pasiūlymo pateikimo momento įsigyti reikalaujamas transporto priemones bei įrenginius, juose įdiegti reikalaujamas sistemas ir pan., nors dar nebūtų aišku, ar jų pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu. Pastebėtina ir tai, kad Metodikos 21.9 papunktyje galimybė pirkimo dokumentuose nurodyti kvalifikacinį reikalavimą dėl disponavimo konkrečiomis techninėmis priemonėmis yra daugiau išimtinio pobūdžio, taikoma tik tada, kai tiekėjas norimo rezultato negali pasiekti kitomis priemonėmis.
33. Kadangi priemonių pagal Techninės specifikacijos 12 skyriaus reikalavimus aprašymas, kaip iš esmės teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, yra susijęs su sutarties vykdymo sąlygomis, šio dokumento pateikimas po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos negalimas (žr. šios nutarties 28–29 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką). Priešinga išvada reikštų, kad ieškovei leidžiama taisyti ne objektyvaus pobūdžio trūkumus, bet pasiūlymo esminę dalį, ją papildyti naujais, ieškovės anksčiau nepateiktais duomenimis apie siūlomą paslaugą (kokiomis priemonėmis ji bus teikiama). Kartu tai reikštų situaciją, kai ieškovei būtų leidžiama padaryti pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų juos atitinkančiu. Tai būtų nesuderinama ne tik su VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostata, bet ir su perkančiosios organizacijos pareiga laikytis tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje.
34. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos į bylą pateikta išvada, kad Techninės specifikacijos 12 skyriuje įtvirtintų reikalavimų dalis yra sutarties vykdymo dalyku, todėl tokių aspektų vertinimas pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo metu yra neproporcingas, kadangi bet koks menkiausias Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje nustatyto priemonių aprašymo neatitikimas Techninės specifikacijos 12 skyriaus sąlygoms, galėtų lemti tiekėjo pasiūlymo atmetimą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai galėtų būti aktualūs tik tuo atveju, jeigu ieškovė keltų ginčą dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo arba dėl kartu su pasiūlymu pateikto priemonių aprašymo tinkamumo. Tačiau šiuo atveju ieškovė ginčo dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo VPĮ nustatytais terminais nekėlė, o Pirkimo sąlygų 8.5 papunktyje nustatyto priemonių aprašymo kartu su pasiūlymu apskritai nepateikė, dėl to minėta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada šiuo atveju neturi įtakos ieškovės keliamo ginčo išsprendimui.
35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė VPĮ nuostatas dėl galimybės ištaisyti pasiūlymo trūkumus bei teisingai išsprendė atsakovės 2020 m. balandžio 20 d. sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo klausimą. Apeliacinio skundo argumentai dėl šios ginčo dalies pripažįstami nepagrįstais.
Dėl atsakovės sprendimo Pirkimo laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį
36. Ieškovė perkančiosios organizacijos sprendimą Pirkimo laimėtoju pripažinti trečiąjį asmenį ginčijo tuo pagrindu, kad, jos vertinimu, perkančioji organizacija turėjo nustatyti, jog trečiasis asmuo vienos iš paslaugų atžvilgiu pasiūlė nepagrįstą neįprastai mažą įkainį, t. y. didelių gabaritų ir kitų komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo į apdorojimo įrenginius paslaugos įkainis yra dešimt kartų mažesnis nei, pavyzdžiui, ieškovės pasiūlytas įkainis. Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos ieškovės argumentus, nurodęs, kad trečiojo asmens bendra pasiūlymo kaina nepatenka į neįprastai mažos kainos sąvoką VPĮ prasme, o tai, jog pasiūlymų sudedamųjų dalių įkainiai tam tikrais atvejais ženkliai skiriasi, nesudarė perkančiajai organizacijai pareigos spręsti dėl neįprastai mažos kainos buvimo. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad teismas, teigdamas, jog sudėtinės kainos dalys neturi tokios reikšmės kaip bendra pasiūlymo kaina, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvados. Be to, ieškovės teigimu, teismas nevertino ieškovės pateiktų objektyvių įrodymų ir argumentų, kad trečiojo asmens pasiūlytas įkainis yra ne tik nepagrįstas, bet ir neatitinka socialinės apsaugos bei darbo teisės reikalavimų. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais nesutinka.
37. VPĮ 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija reikalauja, jog dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.
38. Perkančiųjų organizacijų pareiga taikyti neįprastai mažos kainos institutą grindžiama tuo, kad tiekėjo, atitinkančio minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir siūlančio techninius reikalavimus atitinkantį pirkimo objektą, pasiūlymas, atsižvelgiant į jo siūlomą (mažiausią) kainą, nėra per se (pats savaime) priimtiniausias. Pirma, tiekėjo siūloma mažiausia kaina (taikant tiek mažiausios kainos, tiek ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus) gali būti ekonomiškai nepagrįsta ir lemti jo nesugebėjimą laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį arba būti jo nesąžiningų veiksmų padarinys. Antra, viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas lemia tai, kad kainos, kaip vienos iš pagrindinių tiekėjo pasiūlymo ir viešojo pirkimo sutarties sąlygų, nebegalima keisti nei sudarant viešojo pirkimo sutartį, nei ją vykdant (išimtis nustatyta tik iš anksto nustatytoms kainodaros taisyklėms) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).
39. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos, aiškinančios neįprastai mažos kainos institutą, seka, kad perkančioji organizacija privalo įsitikinti tiekėjo gebėjimu įvykdyti sutartį, todėl ji turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti siūlomų paslaugų ar jų sudedamųjų dalių kainą visais atvejais, kai paslaugų ar jų sudedamųjų dalių kaina perkančiajai organizacijai atrodo neįprastai maža. Esant VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms (kai pasiūlymo kaina yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už kitų tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkį), preziumuojama pasiūlymo neįprastai maža kaina, todėl perkančioji organizacija tokiu atveju privalo prašyti tiekėją ją pagrįsti. Tačiau tokia prezumpcija nustatyta kainai, bet ne jos sudedamosioms dalims, todėl perkančioji organizacija kreiptis į tiekėją dėl pasiūlymo sudedamųjų dalių kainos pagrindimo privalo tik tuomet, kai pati nustato, kad sudedamųjų dalių kaina jai atrodo neįprastai maža.
40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal tiekėjų pasiūlymų duomenų visumą perkančiajai organizacijai nekilo pareiga kreiptis į trečiąjį asmenį dėl jo pasiūlyme nurodytos vieno iš siūlomų paslaugų (didelių gabaritų ir kitų komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo į apdorojimo įrenginius paslaugos) įkainio pagrindimo. Kaip matyti iš pasiūlymų formos, tiekėjai pasiūlyme turėjo nurodyti atskirų paslaugų įkainius ir jų bendras kainas: 1) mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo į apdorojimo įrenginius pasiruošimo laikotarpiu vienos tonos ir bendrą kainą (per 3 mėn.), 2) fiksuotą mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo į apdorojimo įrenginius mėnesinį įkainį bei bendrą kainą per 12 mėn., mišrių komunalinių atliekų konteinerio aptarnavimo įkainius ir bendrą preliminarią pasiūlymo kainą paslaugų teikimo laikotarpiui (48 mėn.), 3) didelių gabaritų ir kitų komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo į apdorojimo įrenginius įkainį už toną bei bendrą tokios paslaugos kainą pagal numatomą preliminarų kiekį, taip pat žaliųjų atliekų surinkimo ir išvežimo į aikštelę įkainį už toną bei bendrą tokios paslaugos kainą pagal numatomą preliminarų kiekį.
41. Sulyginus ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymuose pateiktus duomenis matyti, kad kai kurie šiuose pasiūlymuose nurodyti siūlomų paslaugų įkainiai ženkliai skyrėsi. Antai, trečiasis asmuo nurodė 44 Eur vienos tonos mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo į apdorojimo įrenginius pasiruošimo laikotarpiu įkainį, nors ieškovė nurodė keletą kartų mažesnį 9,20 Eur įkainį už šią paslaugą; trečiasis asmuo nurodė 0,04 Eur įkainį už 0,12, 0,24, 1,1 kub. m talpos konteinerių aptarnavimą, nors ieškovė nurodė ženkliai didesnį 0,36 Eur įkainį už tokią pat paslaugą, kita vertus trečiasis asmuo pasiūlė 6,38 Eur įkainį už didesnės talpos konteinerių aptarnavimą, kai ieškovė nurodė apie du kartus mažesnį 3,46 Eur įkainį už šių konteinerių aptarnavimą (bendra konteinerių aptarnavimo paslaugų kaina abiejuose pasiūlymuose buvo panaši). Trečiojo asmens pasiūlytas vienos tonos didelių gabaritų ir kitų komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo į apdorojimo įrenginius paslaugos 6 Eur įkainis, kaip akcentuoja ieškovė, buvo apie dešimt kartų mažesnis už ieškovės pasiūlytą 63,65 Eur įkainį.
42. Iš ginčijamo atsakovės sprendimo bei į bylą pateiktų ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų matyti, kad trečiojo asmens pasiūlyta bendra kaina buvo 2 043 116,18 Eur, o antrąją vietą užėmusios UAB „Ecoservice projektai“ bendra kaina – 2 211 879,86 Eur, taigi Pirkimo laimėtojos pasiūlyta kaina buvo apie 18 proc. mažesnė už antrąją vietą užėmusios bendrovės pasiūlytą kainą. Lyginant trečiojo asmens pasiūlytą kainą su ieškovės pateikto pasiūlymo kaina (1 868 863,94 Eur), ji apie 9 proc. didesnė. Tai reiškia, kad visų Pirkime pateiktų pasiūlymų bendros kainos buvo iš esmės panašios.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, kai Pirkime pateiktų pasiūlymų sudedamųjų dalių įkainiai ženkliai skyrėsi, tačiau bendros pasiūlymų kainos buvo iš esmės panašios, perkančiajai organizacijai nekilo pareigos spręsti, kad kurie nors pasiūlymų sudedamųjų dalių įkainiai buvo neįprastai maži bei reikalauti juos pagrįsti. Šiuo atveju perkančioji organizacija siekė tam tikram laikotarpiui įsigyti visų Pirkimo sąlygose nurodytų paslaugų (t. y. mišrių komunalinių atliekų, didelių gabaritų atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, buityje susidarančių pavojingų atliekų ir žaliųjų atliekų surinkimo bei išvežimo) kompleksą pagal Techninėje specifikacijoje apskaičiuotus orientacinius kiekius, todėl pirkimo sutarties vykdymo metu visos šios paslaugos turės būti vykdomos ir apmokamos. Vadinasi, galima pagrįstai teigti, kad tiekėjai pasiūlymuose ženkliai besiskiriančius atskirų paslaugų įkainius nustatė ne atsietai vertindami už tą konkrečią paslaugą gautinas pajamas, bet įvertinę bendrą numatomą už paslaugų kompleksą gautiną naudą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad perkančioji organizacija neturėjo pareigos lyginti tiekėjų bendrą galutinę pasiūlymų kainą sudarančių sudėtinių jos dalių įkainių, nustatinėti jų vidurkių, nukrypimo nuo jų procentų ar pan.
44. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad vien tai, jog trečiojo asmens pasiūlytas vienos tonos didelių gabaritų ir kitų komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo į apdorojimo įrenginius paslaugos įkainis buvo apie dešimt kartų mažesnis už ieškovės pasiūlytą įkainį, atsakovei nesudarė pagrindo taikyti neįprastai mažos kainos instituto. Pirmosios instancijos teismo išvada šiuo klausimu neprieštarauja ieškovės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-570-469/2016 pateiktiems išaiškinimams, kadangi juose kasacinis teismas tik nurodė, kad neįprastai mažos kainos institutas taikomas ne tik kainai, bet ir jos sudėtinėms dalims. Tokio teisės aiškinimo pirmosios instancijos teismo sprendimas nepaneigia, kadangi šiuo atveju teismas įvertino tai, kad trečiojo asmens pasiūlymo sudėtinių kainos dalių vertinti kaip neįprastai mažų perkančioji organizacija neturėjo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė VPĮ nuostatas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė ieškovės pasiūlymą atmetė teisėtai, taip pat teisėtai Pirkimo laimėtoju pripažino trečiąjį asmenį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas.
46. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovei ir trečiajam asmeniui priteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
47. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė duomenis, kad už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 1 815 Eur išlaidų. Atsakovės prašomos atlyginti išlaidos viršija pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 papunktį apskaičiuotą didžiausią priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl mažintinos iki šio dydžio, t. y. iki 1 795,30 Eur (apskaičiuojama dauginant Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą 1,3 koeficientą iš 2020 m. I ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, sudarančio 1 381 Eur). Trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 1 928,62 Eur išlaidų. Šios išlaidos taip pat viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotą didžiausią priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl mažintinos iki šio dydžio, t. y. 1 795,30 Eur (apskaičiuojama analogiškai, kaip ir atsakovės didžiausias priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ (juridinio asmens kodas 132616649) atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188768545) 1 795,30 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ (juridinio asmens kodas 132616649) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) 1 795,30 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Gintaras Pečiulis