Administracinė byla Nr. N575-1457/2011

Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00316-2010-8

                                                      Procesinio sprendimo kategorija 45.7

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarties N. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 20 d. nutarimu N. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 2 dalį skirta 1 700 Lt bauda už tai, kad jis, būdamas individualios įmonės savininku, atsakingu už transportą bei krovinių pervežimą, neužtikrino, kad įmonės vairuotojas R. K. 2010 m. kovo 15 d., apie 9 val. 20 min., vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę „RENAULT“ su puspriekabe, nevežtų sunkiasvorio krovinio (faktinė pakrauto junginio masė – 42,75 t, viršyta – 2,75 t), neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais, taip pažeisdamas Kelių įstatymo 20 straipsnio, Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalies, Kelių priežiūros ir plėtrios programos finansavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 2002 m. vasario 18 d. Susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-66 II, III skyriaus, Kelių eismo taisyklių 213 punkto reikalavimus.

N. K. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. balandžio 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad apskaičiavo krovinio masę pagal Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių lentelę Nr. 8.2, todėl bendra masė turėjo neviršyti 35,75 t.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi N. K. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Institucijos 2010 m. balandžio 20 d. nutarimą ir sumažino skirtą baudą iki 500 Lt. Teismas sprendė, kad padarytas pažeidimas įrodytas administraciniu teisės pažeidimo protokolu, Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2010 m. kovo 15 d. svėrimo aktu Nr. 93321 bei 2010 m. kovo 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93321. Nustatė, kad vykdant svėrimo procedūrą nebuvo pažeistos Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 271 patvirtintos Kelių transporto priemonių ašių apkrovimo ir taktiškosios masės svėrimo taisyklės. Vertino, kad Institucijos nutarimu skirta 1 700 Lt bauda savo dydžiu yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl teismas pritaikė ATPK 301 straipsnį ir skyrė mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali.

II.

              Apeliaciniu skundu N. K. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad pagal Susisiekimo ministro įsakymą Nr. 271, transporto priemonės svėrimas turi būti atliekamas tam tikrus standartus atitinkančiose aikštelėse. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonė buvo sveriama aikštelėje, neatitinkančioje standartų. Pažymi, kad neturi galimybės kiekviename miške turėti svarstykles, todėl krovinio svoris buvo sveriamas pagal Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių lentelę Nr. 8.2 bei standartą LST 1997:2009. Nurodo, kad kaip įmonės savininkas, jis negali fiziškai dalyvauti visuose transporto priemonių krovimuose.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos prašo apeliacinio skundo netenkinti. Pažymi, kad Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalis įpareigoja įmonės vadovą rūpintis krovinio pervežimo sąlygomis. Tvirtina, kad svėrimus atliekantys Institucijos darbuotojai vadovaujasi teisės aktais ir svarstyklių naudojimo instrukcijomis, yra apmokyti naudotis svarstyklėmis, todėl nesutinka su apelianto argumentu, kad svėrimas galėjo būti atliktas neteisingai. Akcentuoja, kad apeliantas svėrime nedalyvavo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 iki 1 000 Lt ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 1 000 iki 2 000 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad N. K. kaltė dėl ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai. Pagal Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrųjų masių II dalies 2 punktą, krovininis automobilis kartu su puspriekabe negali viršyti 40 t svorio. Pažymėtina, kad pagal Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Iš byloje esančio 2010 m. kovo 15 d. svėrimo akto matyti, kad transporto priemones junginio nustatytas svoris – 42,75 t (b. l. 24). Taigi bendroji transporto priemonės junginio masė viršyta 2,2 tonos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Institucijos pareigūnų svėrimo akte užfiksuotų duomenų teisingumu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo svėrime nedalyvavo, todėl N. K. apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo svėrimo vertinami kritiškai.

Pažymėtina, kad transporto priemonės „RENAULT“ vairuotojas jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pripažino, jog krovinio svoris nebuvo tiksliai apskaičiuotas (b. l. 23). Apeliantas nurodo, kad vežamos 29,54 m3 medienos svoris buvo apskaičiuotas pagal Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių lentelę Nr. 8.2 bei Lietuvos standartą LST 1997:2009, pagal kurio 8.2 lentelę vidutinis 1 m3 pusiau išdžiūvusios eglės medienos sveria 550 kg (b. l. 33). Tačiau pažymėtina, kad minėtame standarte LST 1997:2009 8.2 lentelė numato, jog šviežiai nukirstos eglės medienos 1 m3 sveria 794 kg. Byloje nėra duomenų apie tai, ar šiuo atvejų krovinį sudarė pusiau išdžiūvusi, ar šviežiai nukirsta mediena. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad vežto krovinio svoris buvo apskaičiuotas pagal standarte LST 1997:2009 8.2 lentelėje nustatytą pusiau išdžiūvusios medienos 1 m3 svorį, nėra paremti jokiais įrodymais ir todėl laikytini nepagrįstais, tuo labiau, kad paskaičiavus vežto krovinio svorį pagal standarte nurodytą 1 m3 šviežiai nukirstos eglės medienos svorį (29,54 m3 x 0,794 t = 23,45 t) ir jį sudėjus su transporto priemonės junginio svoriu (19,50 t), gautas bendras 42,95 t svoris artimas svėrimo akte nurodytam 42,75 t.

Pastebėtina, jog pagal Kelių transporto kodekso 31 straipsnio 2 dalį, krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai ar nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje. Iš byloje esančio važtaraščio (b. l. 28) matyti, kad vairuotojas šia teisės aktuose numatyta galimybe teikti pastabas nepasinaudojo, nesiėmė jokių veiksmų gabenamo krovinio svoriui patikrinti, taigi jis nesielgė rūpestingai, nebuvo aktyvus, todėl spręstina, kad jo veiksmuose subjektyvusis administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas – kaltė – nustatyta. Tai, kad buvo nustatytas pažeidimas, leidžia spręsti, kad įmonės vadovo taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad jam pavaldūs darbuotojai nedarytų pažeidimų. Šiuo atveju vadovo kaltė pasireiškė neatsargia forma (ATPK 11 straipsnis).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas N. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybės, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei padarė pagrįstas išvadas dėl N. K. kaltės dėl inkriminuojamo pažeidimo padarymo. Taigi naikinti ar keisti teismo nutarties ar Institucijos nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

              N. K. apeliacinio skundo netenkinti.

              Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Nutartis neskundžiama.