Administracinė byla Nr. I-441-162/2013
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00086-2013-5
Procesinio sprendimo kategorijos 14.7; 74
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugpjūčio 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjams B. K., J. G., pareiškėjų atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Andriui Kačalinui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. A., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Studija 33“ atstovui M. Š., 2013 m. rugpjūčio 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. K., J. G., V. B. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. A., UAB „Studija 33“ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-1275 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjai B. K., J. G. ir V. B. skundu (t. I, b.l. 66-68) prašo:
1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-1275, kuriuo nederintas parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui;
2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti pareiškėjų parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
Nurodo, kad 2012 m. gruodžio 18 d. pareiškėjai iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos gavo 2012 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-1275, kuriame nurodoma, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsisako derinti parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – ir Planas) šiais argumentais; 1) sprendinių brėžinyje nurodomas sklypo užstatymo tankumas – 0,35, kuris neatitinka tankumo, nustatyto pagal esamą užstatymo plotą – 0,0189 ha, todėl turi būti pateiktas didesnio tankumo nustatymo pagrindimas; 2) transporto organizavimo dalis parengta be jokio pagrindimo, nepateikti duomenys apie gatvių ribas, ašį; 3) atsižvelgiant į tai, kad gretimoje teritorijoje vykdomos teritorijų planavimo procedūros, rengiamų abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai negali prieštarauti vieni kitiems, todėl būtina atlikti parengto žemės sklypo plano viešinimo procedūrą, siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Pareiškėjai su tokia atsakovo pozicija nesutinka ir mano, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Nurodo, jog Planą pareiškėjams buvo leista pradėti rengti 2011 m. kovo 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-560. Planavimo tikslas – žemės sklypo pertvarkymas, jį padidinant 4 arais laisvos valstybinės žemės sąskaita. Pagal teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), jau yra suprojektuotas detaliuoju planu (toliau – ir Detalusis planas), patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. AD 1-1062. Žemės sklypą, kuris suformuotas minėtu Detaliuoju planu, sudaro pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, į kurį pareiškėjai patenka per valstybei priklausančio sklypo dalį, kuris pagal pareiškėjų parengtą Planą sudaro 359 kv. m. Tam, kad įsigyti šią žemės sklypo dalį, pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kuri priėmė įsakymą ir išdavė sąlygas Plano rengimui. Dėl šių priežasčių atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo kelti naujas sąlygas pareiškėjams, kurios prieštarauja atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priimtam 2008 m. birželio 2 d. įsakymui Nr. AD1-1062 dėl Detaliojo plano patvirtinimo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų prašoma iš valstybės įsigyti 359 kv. m. valstybinės žemės sklypo dalis sudaro įvažiavimas į jiems nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, kurioje jokių statinių nėra.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai Planą yra parengę pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotas sąlygas, kuriose reikalavimų, susijusių su transporto organizavimo dalis parengimu, duomenų apie gatvių ribas, ašį pateikimu, nebuvo.
Pabrėžia, kad klausimas dėl Plano derinimo su trečiojo suinteresuoto asmens J. A. rengiamu planu jau yra išspręstas administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012, kurioje Klaipėdos apygardos administracinis teismas dar 2012 m. spalio 2 d. sprendimu konstatavo, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje reglamentuotos žemės sklypo sąvokos, o tretysis suinteresuotas asmuo J. A. negali būti laikytinas tokios žemės naudotoju. Be to, reikalavimas ginčo žemės sklypo plano bylą papildyti dokumentais, patvirtinančiais, jog gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas yra informuotas apie parengtą ginčo žemės sklypo planą laikytinas nepagrįstu.
Atkreipia dėmesį, kad atsakovas pareiškėjams buvo pateikęs 2012 m. lapkričio 2 d. raštą Nr. RS-1085 su reikalavimais, kurie buvo nustatyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 2 d. sprendimu, tačiau jame reikalavimai, nurodyti ginčijamame 2012 m. gruodžio 17 d. rašte, pareiškėjams nebuvo iškelti.
Pareiškėjai B. K., J. G. ir pareiškėjų atstovas advokatas Laimonas Strauka prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Pareiškėjas V. B. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (t. II, b.l. 35), į teismo posėdį neatvyko.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas Andrius Kačalinas prašo atmesti pareiškėjų skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsakovas atsiliepime (t. I, b.l. 120-122) nurodo, kad sprendinių brėžinyje netinkamai nurodytas esamas užstatyto plotas. Pažymi, jog Plano rengimo reikalavimų, nustatytų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. AD1-560, 4.2 punkte nurodyta, kad pertvarkytame žemės sklype užstatymo tankumas nustatomas pagal esamą užstatymo plotą. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto 2010 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1124, 15.2 punkte nurodoma, kad žemės sklypo plano rengimo reikalavimuose nurodomi esami pastatų aukščio ir užstatymo tankumo rodikliai. Atsakovo 2011 m. kovo 24 d. įsakyme Nr. AD1-560 nustatyta, kad prijungiamo suplanuoto žemės sklypo užstatymo tankumas yra 0, pertvarkytame – nustatomas pagal esamą užstatymo plotą, prijungiamame suplanuotame sklype pastatų statyba negalima.
Pažymi, jog prijungtame suplanuotame sklype nustatytas 0 užstatymo tankumas, todėl neaišku, kodėl pertvarkomame sklype nurodomas žymiai didesnis 0,35 užstatymo intensyvumas, negu apskaičiuotas pagal esamą užstatymo plotą remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis. Taip pat pažymi, kad nei sprendinių brėžinyje, nei Plano aiškinamajame rašte nebuvo pateikta nuoroda, kad yra patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Detalusis planas, kuriame nustatytas didesnis užstatymo tankumas. Šią nederinimo priežastį Plano rengėjas turėjo ištaisyti, nurodydamas Plano aiškinamajame rašte galiojantį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Detalųjį planą ir pateikti pertvarkomo žemės sklypo užstatymo tankumo pagrindimą, įvertinant, kad Detalusis planas užstatymo tankumą nustatė tik pareiškėjų valdomam sklypui, bet ne prijungiamam sklypui, todėl Detaliojo plano sprendiniai automatiškai negali būti perkeliami detaliuoju planu nesuplanuotam sklypui arba laikomi nustatytais pagal faktą.
Nurodo, kad sprendinių brėžinyje nepateikti (duomenys neskelbtini) gatvės pagrindiniai parametrai – jos ašis, atstumas nuo gatvės ašies iki planuojamo sklypo ribos. Nesant šių duomenų, atsakovas negali nustatyti, ar planuojamo žemės sklypo riba nepatenka į gatvės (esama D kategorijos, bendrajame plane numatytos C kategorijos) raudonąsias linijas ir ar teikiami sprendiniai neužkerta kelio ateityje (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijai į C kategorijos gatvę. Ši nederinimo priežastis taip pat gali būti pašalinta Plano rengėjui sprendinių brėžinyje nurodžius reikalaujamus gatvės parametrus. Be to pažymi, kad pareiškėjai nepagrįstai nurodo, jog šie reikalavimai nebuvo nurodyti atsakovo 2011 m. kovo 24 d. įsakyme Nr. AD1-560, kuriuo leista rengti Planą, nes įsakymo 1 priedo 9.2 punkte nurodyta vadovautis planuojamoje teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtintu Klaipėdos miesto bendruoju planu. Aplinkybę, kad Planas negali prieštarauti Klaipėdos miesto bendrajam planui, pažymėjo ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012. Nepaisant to, Plano rengėjas jo nepapildė sprendiniais, skaičiavimais ir paaiškinimais, iš kurių būtų galima matyti, kad prašomas prisijungti žemės sklypas nepateks į miesto būsimą C kategorijos gatvę.
Teigia, jog gretimoje teritorijoje taip pat vykdomos teritorijų planavimo procedūros, rengiamų abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai negali prieštarauti vieni kitiems, todėl būtina atlikti parengto žemės sklypo plano viešinimo procedūrą, siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Viešumą užtikrinančių procedūrų nesilaikymas teritorijų planavimo procese yra pagrindas netvirtinti teritorijų planavimo dokumento. Nors šalia rengiamas detalusis planas neapima suformuoto žemės sklypo, planuojamo žemės sklypo ribos kertasi ties (duomenys neskelbtini) gatve, todėl ignoruoti greta rengiamo detaliojo plano sprendinių negalima. Be to, šiuo metu yra Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-4386-793/2013, kurioje yra ginčijamas atsakovo nurodymas trečiajam suinteresuotam asmeniui J. A. pakoreguoti rengiamo detaliojo plano sprendinius taip, kad planuojamo žemės sklypo ribos nesikirstų su pareiškėjų rengiamo Plano ribomis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime (t. I, b.l. 112-116) nurodo esantis gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas. 2007 m. sausio 10 d. buvo gautas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimas Nr. 2-111-(12.24) dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) projekto rengimo, kurio tikslas – žemės sklypo ribų keitimas, nekeičiant pagrindinės tikslinės sklypo naudojimo paskirties, prijungiant laisvos valstybinės žemės fondo žemę. Pažymi, jog trečiojo suinteresuoto asmens rengiamas (duomenys neskelbtini) detalusis planas ir pareiškėjų Planas ribojasi su prijungiama laisva valstybine žeme, t.y. turi daugiau kaip vieną bendrą ribos posūkio tašką. Abiejų sklypų savininkai siekia realizuoti teisę į laisvą su jų žemės sklypais besiribojančią žemę, todėl abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti suderinti ir vienas kitam neprieštarauti.
Nurodo, jog su pareiškėjais 2011 m. sausio 28 d. buvo sudarytas susitarimas įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą išpirkti lygiomis dalimis pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos žemėtvarkos skyriaus parengtą įsiterpusio žemės ploto schemą. Iš šios schemos matyti, kad pareiškėjai sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens J. A. planuojama prisijungti laisvos valstybinės žemės dalimi pagal atsakovo sudarytą schemą, tačiau pareiškėjai nesilaiko susitarimo, jų parengto Plano sprendiniai kerta trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rytinę kraštinę. Pabrėžia, jog remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 17.3 punktu, besiribojančių sklypų savininkams ar valstybinės žemės naudotojams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam prašymą pateikusiam asmeniui nustatomas lygiomis dalimis. Todėl pareiškėjų parengtas Planas yra neteisėtas, pažeidžia į žemės sklypą lygių dalių principą.
Pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra C kategorijos, o Statybos techninių reikalavimų reglamente STR 2.06.01:1999 nustatyta, jog C kategorijos gatvės šalutiniai keliai gali būti ne arčiau nei 50 metrų nuo sankryžos. Iš pareiškėjų pateikto derinti Plano matyti, kad parengtas Planas šio reikalavimo neatitinka, tokiu būdu neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. AD1-560 patvirtintų Plano rengimo 9.2 punkto reikalavimų, todėl negali būti derinamas ir tvirtinamas. Teigia, jog parengtas Planas prieštarauja ne tik teisės aktams, tačiau taip Planas ir jo priedai prieštarauja vieni kitiems (aiškinamajame rašte nurodoma, kad pareiškėjai parengto Plano sprendiniais planuoja prisijungti 359 kv.m. laisvos valstybinės žemės, tuo brėžinio matyti, kad planuojamos prisijungti laisvos valstybinės žemės yra 284 kv.m.).
Pabrėžia, jog buvo praleistas skundo teismui pateikimo terminas, kad pareiškėjai privalėjo pasinaudoti ikiteismine skundo nagrinėjimo tvarka, tačiau ja nepasinaudojo, todėl mano, kad šiuo pagrindu yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą nutraukti.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Studija 33“ atstovas M. Š. prašo pareiškėjų skundą tenkinti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui V. B. nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-1275 (toliau – ir ginčijamas raštas), kuriuo nederintas parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (minėta, toliau – ir Planas) panaikinimo. Panaikinus ginčijamą raštą, pareiškėjas prašo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti pareiškėjų parengtą Planą.
Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 0,1136 ha žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 88-91), kuris buvo suprojektuotas 2008 m. birželio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1062 patvirtintu detaliuoju planu (minėta, toliau – ir Detalusis planas, t. I, b.l. 77-78).
Atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 23 d. raštą Nr. 13ST-(14.13.5) ir į 2011 m. vasario 3 d. piliečių prašymą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. AD1-560 (t. I, b.l. 93) leido pradėti rengti Planą pagal žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą. Žemės sklypo rengimo tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, padidinant jį ne daugiau kaip 4 arais laisvoje valstybinėje žemėje.
Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012 nustatytų aplinkybių matyti, jog Plano rengėja UAB „Studija 33“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. gruodžio 9 d. raštu (4.39.)-R2-4155 buvo informuota, jog parengtas Planas bus tvirtinamas, kai bus pateikti sprendiniai, tenkinantys žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkus. Be to, Plano rengimo bylą pasiūlyta papildyti dokumentais, patvirtinančiais, jog gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas yra informuotas apie parengtą Planą (t. I, b.l. 71-76).
Pareiškėjai, nesutikdami su minėtu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. gruodžio 9 d. raštu (4.39.)-R2-4155, jį apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris minėtu 2012 m. spalio 2 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjų skundą, t.y. 2011 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (4.39)-R2-4155 panaikino bei įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių per 20 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pateikto žemės sklypo, unikalus Nr. 2101-0002-0691, esančio (duomenys neskelbtini), Plano, tvirtinimo arba per tokį pat laiką raštu motyvuotai atsakyti plano rengėjui, jeigu planas netvirtinamas.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vykdydama minėtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, 2012 m. lapkričio 2 d. priėmė raštą Nr. RS-1085, kuriame nurodė pataisyti Plano pagrindinį brėžinį taip, kad jis neprieštarautų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams, kuriuose numatyta (duomenys neskelbtini) gatvės C kategorija, - atitraukti formuojamo sklypo ribą nuo esamos (duomenys neskelbtini) ašies 10 m. atstumu ir pataisytą Planą derinti ir tvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka (t. I, b.l. 70)
Pataisytas Planas buvo pateiktas derinimui, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skundžiamu 2012 m. gruodžio 17 raštu Nr. (31.1)-RS2-1275 jį derinti atsisakė.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (nagrinėjamai bylai aktuali 2012 m. rugsėjo 20 d. įstatymo Nr. XI-2225 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas.
Dėl skundo padavimo termino ir kreipimosi į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. teigia, kad buvo praleistas skundo padavimo teismui terminas, be to pareiškėjai nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl skundas turi būti paliktas nenagrinėtu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (minėta, toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skundžiamą raštą priėmė 2012 m. gruodžio 17 d., o pareiškėjų skundas teismui išsiųstas 2013 m. sausio 16 d. (t. I, b.l. 42-43). Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2013 m. vasario 6 d., kadangi pateiktas skundas neatitiko ABTĮ 23 bei 24 straipsnio reikalavimų (t. I, b.l. 46-47). Pareiškėjai 2013 m. vasario 4 d. pateikė patikslintą skundą (t. I, b.l. 50-56), tačiau skundo trūkumus pašalino iš dalies, todėl 2013 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėjams pakartotinai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams ištaisyti (t. I, b.l. 58-59). Pareiškėjai ištaisė minėtose nutartyse nurodytus skundo trūkumus 2013 m. vasario 28 d. pateikdami patikslintą skundą (t. I, b.l. 62-64, 104), kuris buvo priimtas Klaipėdos administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartimi (t. I, b.l. 106-107). Pažymėtina, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato 1 mėnesio kreipimosi į teismą terminą dėl galimai pažeistų teisių gynimo ir vėlesni teismo įpareigojimai patikslinti skundą ar pašalinti jame esamus trūkumus nevertinami, kad su patikslintais skundais buvo dar kartą kreiptasi į teismą. Taigi, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai nepraleido skundo padavimo teismui termino, kadangi skundas teismui išsiųstas 2013 m. sausio 16 d.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. teigia, kad pareiškėjai nesilaikė išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl jų skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnis numato, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami, kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalis nustato, kad ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Aiškinantis, ar asmuo privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju yra svarbu nustatyti, kuriame detaliojo planavimo proceso etape kilo ginčas. Detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai ginčija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-1275, kuriuo atsisakyta derinti parengtą žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilo Plano derinimo procedūros metu, todėl pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalį ginčas privalėjo būti nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai 2013 m. sausio 16 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri 2013 m. vasario 12 d. (iki skundo priėmimo nagrinėti teisme) išnagrinėjo pareiškėjų skundą ir sprendime Nr. (6.3)-2D-2325 „Dėl žemės sklypo plano derinimo ir tvirtinimo“ nurodė, kad ginčijamame rašte nurodyta nederinimo priežastis dėl nepateikto didesnio tankumo užstatymo pagrindimo yra pagrįsta, o kitos dvi priežastys – nepagrįstos (t. I, b.l. 144-145). Remiantis tuo darytina išvada, kad pareiškėjai pasinaudojo šios kategorijos byloms nustatyta privaloma bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka.
Dėl ginčijamame rašte nurodytų Plano nederinimo motyvų pagrįstumo
Teritorijų planavimo dokumentai – bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 41 dalis). Teritorijų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalis). Teritorijų planavimo dokumentų derinimas – procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo sąlygų ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 44 dalis). Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis savo ruožtu inter alia numato, jog detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Baigiamąjį etapą sudaro: 1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; 2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalis).
Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – ir žemės sklypas), rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 4 punkte nurodyta, jog rengiant žemės sklypo planą, atliekami šie veiksmai: padidinami ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valdybinėje žemėje esami žemės sklypai, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Žemės sklypo plane numatomas įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu, taip pat sujungto žemės sklypo pertvarkymas pagal Aprašo 4.2 punkte nurodytus būdus (Aprašo 4.4 punktas). Aprašo 15 punkte numatyta, kad žemės sklypo plano rengimo reikalavimuose nurodoma: 15.1 formuojamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, nustatyti pagal Aprašo 7 punktą, arba esama pertvarkomo arba didinamo žemės naudojimo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis; 15.2 esami pastatų aukščio ir užstatymo rodikliai; galimi pastatų aukščio ir užstatymo tankumo rodikliai nustatomi formuojant žemės sklypus vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, vadovaujantis Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, jeigu neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams (tarp jų detaliesiems planams, kurie žemės sklypo planu negali būti keičiami), Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams ir kt. Aprašo 33 punktas įtvirtina, jog žemės sklypo plano rengėjas planą ir dokumentus, įrodančius, kad Aprašo 28–30 punktuose nustatyta tvarka asmenys supažindinti ar kviesti susipažinti su parengtu žemės sklypo planu (sprendinių brėžinys su susipažinusių asmenų parašais, išsiųstų laiškų kopijos), teikia derinantiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams ir institucijoms. Aprašo 34 punktas išvardina subjektus, su kuriais žemės sklypo planas turi būti derinamas, o Aprašo 36 punktas numato, jog žemės sklypo planas laikomas suderintu, kai yra derinimo įrašas sprendinių brėžinyje arba teigiamas rašytinis atsakymas. Galiausiai, suderintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo plano rengimo bylą plano rengėjas teikia savivaldybės administracijos direktoriui (Aprašo 38 punktas), o jis sprendimą dėl pateikto žemės sklypo plano tvirtinimo privalo priimti per 20 darbo dienų. Per tokį pat laiką privaloma raštu motyvuotai atsakyti plano rengėjui, jeigu planas netvirtinamas (Aprašo 39 punktas).
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ginčijamu 2012 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-1275 atsisakė derinti Planą (t. I, b.l. 69), nurodydama šiuos motyvus:
1) sprendinių brėžinyje nurodomas sklypo užstatymo tankumas – 0,35, kuris neatitinka tankumo, nustatyto pagal esamą užstatymo plotą – 0,0189 ha. Nurodyta, kad turi būti pateiktas didesnio tankumo nustatymo pagrindimas (nuoroda į galiojantį teritorijos detalųjį planą);
2) transporto organizavimo dalis parengta be jokio pagrindimo, nepateikti duomenys apie gatvių ribas, ašį;
3) atsižvelgiant į tai, kad gretimoje teritorijoje taip pat vykdomos teritorijų planavimo procedūros, rengiamų abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai negali prieštarauti vieni kitiems, todėl būtina atlikti parengto žemės sklypo plano viešinimo procedūrą, siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Minėta, jog 2011 m. kovo 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-560 buvo leista pradėti rengti Planą, pagal žemės sklypo plano rengimo reikalavimus (1 priedas) ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą (2 priedas). Žemės sklypo rengimo tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, padidinant jį ne daugiau kaip 4 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Šio įsakymo 1 priede nurodyti Plano rengimo reikalavimai (t. I, b.l. 93, 94). Iš šių reikalavimų matyti, jog formuojamas žemės sklypas, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija; naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Plano rengimo reikalavimų 4 punkte nustatyti šie pastatų aukščio ir užstatymo tankumo rodikliai: pastatų aukštis – prijungiamame sklype pastatų statyba negalima; užstatymo tankumas – prijungiamame sklype - 0; pertvarkytame sklype nustatomas pagal esamą užstatymo plotą.
Vienas iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ginčijamame rašte nurodytų Plano nederinimo motyvų yra tas, kad sprendinių brėžinyje nurodomas sklypo užstatymo tankumas – 0,35, kuris neatitinka tankumo, nustatyto pagal esamą užstatymo plotą – 0,0189 ha. Nurodyta, kad turi būti pateiktas didesnio tankumo nustatymo pagrindimas (nuoroda į galiojantį teritorijos Detalųjį planą). Kaip matyti iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Detaliojo plano, jame leistinas žemės sklypo, kurio plotas 1136 kv.m, užstatymo tankumas yra 35 procentai (t. I, b.l. 78). Iš Plano brėžinių su teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimo reikalavimais matyti, kad prijungiamo laisvos valstybinės žemės sklypo, kurio plotas 284 kv.m, užstatymo tankumas nenumatytas, o Planu formuojamo naujo žemės sklypo, kurio plotas 1420 kv.m, užstatymo tankumas nurodomas 0,35 procentai, t.y. perkeliant didesnio žemės sklypo ploto užstatymo tankumą naujam sklypui, nors Plano rengimo reikalavimuose buvo nurodyta, kad prijungiamame žemės sklype užstatymo tankumas – 0.
Aprašo 3 punkte nurodyta, kad žemės sklypo plano rengimo tikslas – žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas, esamų naudojimo ir veiklos sąlygų nustatymas, servitutų projektavimas ir (ar)panaikinimas. Veiklos plėtojimo sąlygos gali būti nustatomos tik Aprašo 15.2 punkte nurodytu atveju – formuojant žemės sklypus vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti. Aprašo 15.2 punkte pateiktos nuostatos, kuriomis turi vadovautis savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, rengdamas žemės sklypo plano rengimo reikalavimus. Minėtame punkte pažymėta, kad turi būti nurodomi esami pastatų aukščio ir užstatymo tankumo rodikliai bei pabrėžta, kad žemės sklypo planu negali būti keičiami detalieji planai.
Nagrinėjamoje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. gegužės 31 d. raštu Nr. Nr. (6.5)-2D-8704 bei 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (6.5)-2D-12328 pateikė atsakymus į atsakovo Klaipėdos savivaldybės administracijos ir pareiškėjų atstovo pateiktus klausimus, susijusius su Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. vasario 12 d. rate Nr. (6.3)-2D-2325 pateiktu atsakymu išnagrinėjus pareiškėjų skundą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. (6.5)-2D-12328 (t. II, b.l. 43-44) nurodė, kad pagal Detaliojo plano sprendinius žemės sklype buvo sudaryta galimybė statyti atitinkamo aukščio, tūrio ir bendrojo ploto daugiabutį gyvenamąjį namą. Atsižvelgiant į žemės sklypo savininkų teisę realizuoti šiuos Detaliojo plano sprendinius ir pradėtus realizavimo darbus – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 16 d. išduotą statybos leidimą Nr. 316/56-GN/09, šie Detaliojo plano sprendiniai turėjo būti įvertinti rengiant Planą, nurodant juos vietoje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalaujamo, Nekilnojamojo turto registre registruoto, esamo užstatymo ploto – 0,0189 ha. Pažymėta, kad Detaliajame plane nustatytas 35 procentų leistinas užstatymo tankumas, rengiant Planą ir didinant žemės sklypo plotą valstybinės žemės sąskaita, turėtų būti proporcingai perskaičiuotas, kitu atveju – nustačius 35 procentų užstatymo tankumą visam naujai formuojamam žemės sklypui, būtų sudarytos prielaidos, rengiant naują statinių statybos projektą, ženkliai padidinti Detaliajame plane numatyto pastato tūrio ir bendrojo ploto parametrus. Tokie sprendiniai prieštarautų institucijų suderinto ir viešai apsvarstyto Detaliojo plano sprendiniams, tuo pačiu galimai pažeistų trečiųjų asmenų ir suinteresuotos visuomenės teises.
Sprendime minėta, jog Aprašo 15.2 punkte numatyta, kad žemės sklypo planu negali būti keičiami detalieji planai.
Darytina išvada, kad Planu nustačius 35 procentų užstatymo tankumą visam naujai formuojamam žemės sklypui, kurio plotas 0,1420 ha, bus pakeistas Detalusis planas, t.y. ženkliai padidinti Detaliajame plane numatyto pastato tūrio ir bendrojo ploto parametrai, kadangi padidėjus žemės sklypo plotui ir esant tam pačiam užstatymo tankumo procentui, užstatymo tankumas padidėja daugiau, nei kad numatyta Detaliajame plane.
Atsižvelgdama į prieš tai išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ginčijamu. raštu pagrįstai atsisakė derinti žemės Planą dėl to, jog sprendinių brėžinyje nurodomas sklypo užstatymo tankumas – 0,35 procentai, kuris neatitinka nustatyto užstatymo tankumo.
Planą atsisakyta ir dėl to, jog transporto organizavimo dalis parengta be jokio pagrindimo, nepateikti duomenys apie gatvių ribas, ašį.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vykdydama įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą, 2012 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (31.1)-R32-1085 pareiškėjams nurodė pataisyti Plano pagrindinį brėžinį taip, kad jis neprieštarautų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams, kuriuose numatyta, kad (duomenys neskelbtini) C kategorija, - atitraukti formuojamo sklypo ribą nuo esamos (duomenys neskelbtini) ašies 10 metrų atstumu.
Iš Plano brėžinio matyti, jog prijungiamo žemės sklypo Nr. 2 ribos nuo (duomenys neskelbtini) atstumas – 10 metrų (t. I, b.l. 85), t.y. toks atstumas, kokį Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (31.1)-R32-1085 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ buvo nurodžiusi laikytis, t.y. atitraukiant formuojamo sklypo ribą nuo esamos (duomenys neskelbtini) gatvės ašies 10 metrų atstumu. Pažymėtina tai, kad Plano rengimo reikalavimuose nebuvo reikalauta nurodyti kitus duomenis apie gatvių ribas, ašis, išskyrus prijungiamo sklypo šiaurinę ribą iki (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų. Plano aiškinamajame rašte „Transporto organizavimo dalis“ numatyta, jog į planuojamą sklypą patenkama iš šiaurės pusėje esančios (duomenys neskelbtini) gatvės. Vadovaujantis gatvių tinklo klasifikacija, (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų plotis 15 m, gatvės plotis – 6 m. Parkavimas numatytas sklypo ribose. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjai laikėsi numatytų Plano rengimo reikalavimų bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. (31.1)-R32-1085 nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012 m. vasario 12 d. rašte Nr. (6.3)-2D-2325 ir 2013 m. gegužės 31 d. rašte Nr.(6.5)-2D-8704 nurodė, kad ginčijamame rašte Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimas dėl transporto organizavimo pagrindimo bei duomenų apie gatvių ribas, ašį pateikimo yra nepagrįstas (t. I, b.l. 144-145; t. II, b.l. 15-17), kadangi prijungiamo žemės sklypo Nr. 2 ribos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atstumas – 10 metrų, t.y. kiek ir reikalavo pats atsakovas, be to Klaipėdos miesto savivaldybės, o ne Plano rengimo organizatorių pareiga yra pagrįsti perspektyvinės C kategorijos gatvės plotį.
Visa tai įvertinusi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamo rašto dalis, nurodanti, jog transporto organizavimo dalis parengta be jokio pagrindimo, nepateikti duomenys apie gatvių ribas, ašį, neteisėta ir nepagrįsta.
Ginčijamu raštu atsakovas atsisakė derinti Planą ir dėl to, kad gretimoje teritorijoje taip pat vykdomos teritorijų planavimo procedūros, rengiamų abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai negali prieštarauti vieni kitiems, todėl būtina atlikti parengto žemės sklypo plano viešinimo procedūrą, siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Dėl atsisakymo derinti Planą minėtu argumentu jau yra pasisakęs Klaipėdos apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2012 m. spalio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012 (t. I, b.l. 71-76).
Minėtu sprendimu teismas nustatė, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), neatitinka Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje reglamentuotos žemės sklypo sąvokos, o trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. negali būti laikytinas tokios žemės naudotoju, reikalavimas ginčo žemės sklypo plano bylą papildyti dokumentais, patvirtinančiais, jog gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas yra informuotas apie parengtą ginčo žemės sklypo planą laikytinas nepagrįstu. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal Aprašo 17.3 punktą, gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie pradedamą rengti žemės sklypo planą raštu informuojami su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkai ir (ar) valstybinės žemės naudotojai, ir siūloma pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą visiems besiribojančių žemės sklypų savininkams arba valstybinės žemės naudotojams. Besiribojančių žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės naudotojai valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos turi pareikšti raštu per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo. Pažymėta, kad laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės), laikomas tiesiogiai besiribojančiu tik su tuo žemės sklypu, su kuriuo turi bendrą ribą kelio (gatvės) pusėje. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas bei nustatytas faktines aplinkybes, teismas pabrėžė, jog 2008 m. birželio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1062 patvirtintu detaliuoju planu laisvoje valstybinėje žemėje buvo suplanuotas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuris tiesiogiai ribojasi tik su pareiškėjams – B. K., J. G., V. B. priklausančiu žemės sklypu. Minėtoje byloje nebuvo nustatyta, jog 2008 m. birželio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1062 patvirtintas detalusis planas būtų panaikintas. Nuspręsta, jog teiginys, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu sklypu, neatitinka tikrovės, įpareigojimas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkams suderinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius laikytinas nepagrįstu.
ABTĮ 14 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ( pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-929/2011). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams, ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra realizuojamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas. Tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais. Kartu sudaromos realios galimybės realizuoti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą ( pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimas, 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas). Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui ( pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010, 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje AS444-432/2013). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip, negu instancine tvarka. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms (Teismų įstatymo 9 straipsnis). Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų.
Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio 2012 m. spalio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012, kurioje dalyvavo tie patys asmenys buvo nustatyta, kad įpareigojimas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkams suderinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nebuvo pagrįstas, todėl ginčijamame rašte atsisakymas derinti Planą tuo pagrindu, jog būtina atlikti parengto žemės sklypo plano viešinimo procedūrą, siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, laikytinas nepagrįstu.
Dėl įpareigojimo patvirtinti Planą
Aprašo 34 punkte įvardijami subjektai su kuriais derinamas žemės sklypo planas. Aprašo 35 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar kita institucija derinti žemės sklypo plano negali ilgiau kaip 10 darbo dienų. Per tokį pat laiką privaloma raštu pateikti motyvuotą atsakymą plano rengėjui, jeigu planas nederinamas. Aprašo 38 punkte nurodyta, kad suderintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo rengimo bylą plano rengėjas teikia savivaldybės administracijos direktoriui. Aprašo 39 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl pateikto žemės sklypo plano patvirtinimo privalo priimti per 20 darbo dienų. Per tokį pat laiką privaloma raštu motyvuotai atsakyti plano rengėjui, jeigu planas netvirtinamas. Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, jog tvirtinamas gali būti tik suderintas žemės sklypo planas. Nagrinėjamoje byloje nusprendus, kad ginčijamame rašte nurodytas vienas Plano nederinimo motyvas yra pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti pareiškėjų parengtą Planą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjų B. K., J. G., V. B. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. (31.1)-RS2-1275 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ dalį, kuria nederintas parengtas žemės sklypo planas, dėl to, kad „ - transporto organizavimo dalis parengta be jokio pagrindimo, nepateikti duomenys apie gatvių ribas, ašį; - atsižvelgiant į tai, kad gretimoje teritorijoje taip pat vykdomos teritorijų planavimo procedūros, rengiamų abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai negali prieštarauti vieni kitiems, todėl būtina atlikti parengto žemės sklypo plano viešinimo procedūrą, siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius“.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjos Dalia Gumuliauskienė
Aušrelė Mažrimienė
Laimutė Jokubauskaitė