Pirmosios instancijos teismo                                                               Civilinė byla Nr. 2S-508-102/2013

teisėja Irena Stacevičienė                                                                      Proceso Nr. 2-50-3-00710-2013-4

                                                        Procesinio sprendimo kategorija

(S)

35.3.6;36.1; 42.9; 125.11.2; 122.3    

                                                        PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                                                          N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 14 d.

        Panevėžys

              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Romualdas Januška apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės UAB „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimo dalį dėl delspinigių priteisimo civilinėje byloje Nr. L2-1051-228/2013 pagal kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą skolininkui R. Č. dėl skolos, delspinigių, baudos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

n u s t a t ė :

              Kreditorė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą, prašydama CPK XXIII skyriaus tvarka priteisti iš skolininko R. Č. 5 998,95 Lt skolą, 24 144,21 Lt delspinigius, 599,89 Lt baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 231 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškimo dalį dėl 24 144,21 Lt delspinigių priteisimo atsisakė priimti, vadovaudamasis CPK 435 str. 2 d. nuostata, kai pareiškimą atsisakoma priimti, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad pareiškimo dalis dėl delspinigių priteisimo yra aiškiai nepagrįsta. Iš teismui pateiktų Išperkamosios nuomos sutarčių matyti,  kad sutarčių 11.1 punktu šalys susitarė dėl 0,2 procento dydžio delspinigių mokėjimo už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti šaliai nuostolius, padarė išvadą, kad prašomos priteisti 24 144,21 Lt netesybos, taikant 0,2 proc. delspinigių normą, yra aiškiai per didelės. Todėl kreditorės pareiškimo dalį dėl delspinigių priteisimo, kaip aiškiai nepagrįstą, priimti atsisakė (CPK 435 str. 2 d.) ir nurodė, kad dėl netesybų priteisimo kreditorius turi teisę kreiptis į teismą pagal bendrąsias ginčo taisykles.

Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininko R. Č. priteisė 5 998,95 Lt skolą, 599,89 Lt baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 598,84 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. gegužės 13 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 49 Lt žyminio mokesčio kreditorei UAB „Kapitalo valda“.

Kreditorė UAB „Kapitalo valda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti kreditorės pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą visa apimtimi. Apeliantė nurodo, kad pagal CPK 435 str. 3 d. teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o tik įvertina, ar procesinis dokumentas atitinka CPK normas. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimo dalį dėl teismo įsakymo išdavimo - delspinigių priteisimo, pažeidė supaprastintam procesui taikytinas procesinės teisės normas ir viršijo kompetencijos ribas šioje bylos stadijoje. Teismo padaryta išvada, kad delspinigiai yra neprotingai dideli, nesuteikia teisės atsisakyti priimti pareiškimo dalį dėl priteisimo. Teismas neturėjo duomenų apie kreditorės patirtų nuostolių dydį ir nenustatė, kad delspinigiai apskaičiuoti neteisingai. Vadovaujantis CPK 126 str. 2 d., mažinti ieškinio sumą, taikyti ieškinio senatį teismas gali, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja. Skolininkas turi teisę pareikšti  prieštaravimą dėl pareikšto reikalavimo, jeigu mano, kad delspinigiai yra nepagrįsti. Neaišku, kokiais teisės aktais teismas vadovavosi, darydamas išvadą dėl delspinigių priteisimo nepagrįstumo. Delspinigiai apskaičiuoti vadovaujantis išperkamosios nuomos(lizingo) sutartyje nustatytomis sąlygomis. CPK 435 str. 2 d. taikytina tik tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra nepagrįstas ir kad reikalavimas nepagrįstu laikytinas pagal materialiąsias teisės normas. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.258 str. 3 d., kuri įtvirtina teismo teisę mažinti netesybas. Netesybų mažinimo aplinkybės nenustatinėjamos sprendžiant pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą. Šioje stadijoje teismas neturi teisės vertinti sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo.

Atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą (CPK 433 str. 1 d. 5 p.). CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio kodekso  137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami (CPK 433 str. 3 d.). Šiuo atveju kreditorė prašo priteisti iš skolininko už pagal 2007 m. rugpjūčio 31 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 708658474 įsigytą kompiuterį 3 747,21 Lt skolą, 15 123,74 Lt delspinigius, už 2 018 praleistų atsiskaityti dienų, skaičiuojant po 0,2 proc. už dieną, ir 374,72 Lt baudą. Pagal 2007 m. rugsėjo 4 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. 709660092 įsigytą telefoną NOKIA N95 kreditorė prašo priteisti iš skolininko 2 251,74 Lt skolą, 9 020,47 Lt delspinigius už 2003 pradelstas atsiskaityti dienas, skaičiuojant po 0,2 proc. už dieną, ir 225, 17 Lt baudą. Tokiu būdu, iš viso kreditorė prašo priteisti iš skolininko 5 998,95 Lt skolą, 24 144,21 Lt delspinigius, 599,89 Lt baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 231 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pareiškime kreditorė nurodo, kad, skolininkui sutartyje nustatytu laiku neatsiskaičius už parduotus kompiuterį ir telefoną, jai iš viso padaryta 30 743,05 Lt nuostolių, įskaitant skolą, delspinigius ir baudą. 

CK 6.256 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o  neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).  CK 6.71 straipsnis leidžia civilinio teisinio santykio šalims sudarant sandorį susitarti dėl netesybų (baudos, delspinigių). Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. CK 6.73 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai)   aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Analogiškai delspinigių sumažinimas reglamentuojamas ir CK 6.258 str. 3 d. Šiomis teisės normomis teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-316/2005; 2005-09-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-400/2005, 2010-10-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-386/2010 ir kt.). Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimo dalį dėl delspinigių priteisimo, nepagrįstai vadovavosi CK 6.258 str. 3 d. tuo pagrindu, kad klausimas dėl netesybų mažinimo gali būti sprendžiamas tik teismui įvertinus konkrečias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorės apskaičiuoti delspinigiai - 24 144,21 Lt už skolininko laiku nesumokėtą skolą už nupirktus kompiuterį ir telefoną sudaro 402,47 proc. nesumokėtus skolos. Atsižvelgiant į skolos ir apskaičiuotų delspinigių santykį, kreditorės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo gali būti laikomas aiškiai nepagrįstu CPK 435 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad kreditorės reikalaujama priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelė ir neprotinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2008 -08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.).

Byloje nustatyta, jog dalis pareiškime nurodytų reikalavimų- dėl netesybų priteisimo- yra aiškiai nepagrįsti, todėl nenagrinėtini CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Dėl pareiškime nurodytų dalies reikalavimų, kuriuos teismai vertina kaip aiškiai nepagrįstus, teismas turi teisę motyvuota nutartimi juos atsisakyti priimti ( CPK 435 str. 2 d. ), o dėl kitų reikalavimų, kuriuos teismas nevertina aiškiai nepagrįstais, išduoti teismo įsakymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, pagrįstai atsisakė priimti pareiškimo dalį dėl delspinigių priteisimo CPK 435 str. 2 d. pagrindu. Atsisakymas priimti pareiškimą dėl reikalaujamų priteisti delspinigių nėra kliūtis kreiptis į teismą dėl jų priteisimo bendra ieškinio teisenos tvarka.

Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

  Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                   Romualdas Januška