Administracinio nusižengimo byla Nr. II-226-1013/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01124-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 21.10.4

 (S)

        VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

 2020 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,

sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui T. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi skundą padavusio pareiškėjo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2020 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 14-ANR_N-474-2020,

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2020 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-474-2020 (toliau – Nutarimas) buvo nutarta nutraukti  administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį dėl to, kad jog 2020 m. sausio 8 d.  K. V., pasinaudodamas M. A. sąskaita, socialiniame tinkle „facebook.com“ susitarė parduoti Latvijos tarpukario 1938 m. 25 latų banknotus, vokiškų 20 markių; T. A. pervedė į nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso M. A. 45 eurų sumą, tačiau prekių negavo, pinigų negrąžino; padaryta turtinė žala – 45 eurai. Nutarime motyvuojama, jog nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo arba nusikaltimo požymių, nesutarimus dėl internetiniame puslapyje „facebook.com“ siūlyta spęsti kreipiantis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

T. A. dėl minėto Nutarimo pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti nutarimą ir perduoti bylą institucijai tyrimui atlikti. Skunde nurodyta, kad su K. V. buvo sutarta, kad šis išsiųs banknotus ir atsiųs registracijos kodą, siunta turėjo būti registruota. Šis iš pradžių tvirtino, kad išsiuntė per „Omniva“ pirmenybine siunta, tačiau „Omniva“ neturi tokios funkcijos, vėliau teigė, kad išsiuntė per paštą. Nors daug kartų prašė atsiųsti siuntos registracijos kodą, tačiau nei jo, nei pačios siuntos nesulaukė. Teigia, kad žmogus nieko nebuvo siuntęs ir jam melavo. Jis patyrė 500 Eur materialinę žalą, nes buvo suradęs pirkėją visiems parduotiems banknotams. Pareiškėjo teigimu, policija turėtų nustatyti tiksliai asmenį, kuris apgavo jį, papildomai išnagrinėti visą informaciją. Pažymėjo, kad K. V. melavo ir savo draugui M. A., į kurio sąskaitą liepė pervesti visus pinigus, sakydamas, kad brolis turi pervesti šiam pinigus – 35 Eur ir 10 Eur (b. l. 3).

Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atsiliepime į skundą nurodoma, kad nesutinkama su T. A. skunde išdėstytais motyvais, kadangi trūkstant objektyvių ir faktinių administracinį nusižengimą kvalifikuojančių duomenų, patvirtinančių, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 108 straipsnyje, bei trūkstant asmens kaltę įrodančių duomenų, buvo pagrįstai priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nustačius, kad tarp šalių susiklosčiusius santykius reglamentuoja Civilinio proceso kodekso normos, T. A. buvo pasiūlyta kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arbą ginčą spręsti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka teisme, todėl mano, jog institucija, nagrinėdama T. A. administracinio nusižengimo bylą, ją išnagrinėjo iš esmės ir priimdama nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną visapusiškai ir objektyviai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir kitus byloje esančius duomenis, o apeliantas savo skunde remiasi ne faktinėmis aplinkybėmis, o prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, prašoma skundo netenkinti ir palikti Nutarimą galioti (b. l. 2).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. A. palaikė pateiktą skundą, nurodė, kad nori, kad jam būtų atlyginta padaryta žala. Paaiškino, kad asmenį, iš kurio pirko banknotus, susirado per „Facebook“, ten pamatė, kad K. V. pardavinėjo banknotus, kurie nuotraukose gražiai atrodė. Jam iš karto pardavimo suma pasirodė per maža, bet jie susirašė ir susitarė, kad perka 10 vienetų 25 latų kupiūrų ir vieną 1934 metų 50 latų kupiūrą, sutarus jis pervedė 35 Eur. Po pusvalandžio jam parašė tas pats asmuo ir pasakė, kad dar turi 190 vienetų vokiškų 20 markių banknotų. Jis pasakė, kad jam tiek daug nereikia, tačiau pasiteiravo pažįstamo, gal pastarajam reikės (jis nėra kolekcininkas, kuriam reikia tiek vienodų banknotų, jis juos perka būtent tam, kad perparduotų ir jis tą pačią dieną buvo radęs kitą pirkėją - A. M., su kuriuo susitarė, kad iš jo šis viską perpirks už 500 Eur). Tas pats A. M. pasakė, kad sumokės 150 Eur už minėtas visas vokiškas kupiūras. K. V. jam sakė, kad kupiūras parduos už simbolinę 10 Eur kainą, todėl jis ir nusipirko. Nurodė, kad dėl šio įvykio jis prarado 45 Eur, kuriuos pervedė iš savo sąskaitos, investavo ir nieko neuždirbo. Po to, kai susirašinėjo dėl adreso, kur siųsti banknotus, jis paprašė, kad būtinai būtų siunčiama registruotu paštu ir nurodytų kodą, kad būtų galima sekti siuntą ir jis žinotų, kur ši yra, tačiau jis šio kodo taip ir negavo. Jam iš pradžių dar sakė, kad buvo siųsta iš pašto, po to sakė, kad per „Omniva“, tačiau vėliau jam nebeatrašinėjo į žinutes ir jis siuntos negavo. Jam K. V. nebuvo išsiuntęs čekio nuotraukos su kodu, jis turi visą susirašinėjimą ir ten to nėra. Susirašinėjimas yra pateiktas į bylą, ten aiškiai matosi, kad jis tris ar keturis kartus prašė atsiųsti registracijos kodą, bet nieko nebuvo atsiųsta ir jis buvo ignoruojamas. Kuomet policija apklausinėjo K. V., kodėl pinigai buvo pervesti būtent į M. A. sąskaitą, K. V. melavo, kad pastarajam turi brolis pervesti pinigus, neva jis buvo brolis. Taigi buvo apgautas ne tik jis, bet ir M. A.. Jis nėra gavęs jokios siuntos iki šiandien, jis prašė registruota siunta siųsti. Pažymėjo, kad jam siunta nėra atkeliavusi ir pavėluotai ir apie išsiųstą siuntą jis neturi jokių duomenų. Po šio įvykio, kai kreipėsi į policiją, jis daugiau nekontaktavo su K. V.. Galimai buvo trumpas susirašinėjimas tarp jų, kad buvo kreiptasi į policiją, jog būtų grąžinti pinigai ir nereikėtų vykti į teismą, bet K. V. į tai nereagavo. Jis ir pats bandė aiškintis, ar K. V. siuntinys buvo siųstas per Lietuvos paštą, nes jis dažnai perka ir parduoda, todėl jį pažįsta pašte ir jam siuntas dažnas atneša paštininkė, be to, jis buvo papildomai nuvykęs į patį paštą, bet ten ieškojo ir nieko nerado, nebuvo jokios siuntos iš Latvijos, nei siuntos jo vardu ar adresu. Ši siunta neegzistavo, nes kitaip ji būtų įvesta į duomenų bazę, todėl registruotos siuntos tikrai nebuvo. Jis nematė bei negavo nei iš policijos, nei K. V. jokių čekių apie siuntą.

Į bylą pateiktas susirašinėjimas tarp T. A. ir K. V., iš kurio matyti susirašinėjimas dėl banknotų pirkimo ir jų siuntimo (b. l. 5-15).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. sausio 8 d. dienos metu internete iš žmogaus pirko senovinius pinigus ir po pinigų pervedimo pardavėjas nebebendrauja. Pervedė 45 eurus (b. l. 18).

Byloje esančiame 2020 m. vasario 3 d. T. A. pareiškime nurodyta, kad 2020 m. sausio 8 d. dienos metu (duomenys neskelbtini), būdamas savo bute per internetinį puslapį pamatė, kad asmuo, pasivadinęs K. V., iš (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis pagal „facebook“ profilį Rygoje, parduoda Latvijos tarpukario 1938 m. 25 latų banknotus ir vokiškų 20 markių. Susirašė per „Messenger“, sutarė, kad parduos 10 vnt. labai gražaus stovio 1938 m. 25 latus tik už 35 Eur, o 50 latų (1934 m.) įdės į komplektą, nes pagal šio žodžius, šis nerenka, o užsiima griovimo darbais ir visą tai rado Latvijoje, seno namo sienoje. 2020 m. sausio 8 d. kaip ir tarėsi pervedė 35 Eur į K. V. nurodytą sąskaitą Luminor banke, priklausančią M. A., Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 35 Eur). Tą patį vakarą K. V. vėl jam parašė ir pasiūlė pirkti dar pigiai visus vokiškus tarpukario 20 markių banknotus 120 vnt., sutarė dėl kainos tik 10 Eur. Pinigų sumą 10 Eur už 120 vnt. vokiškų banknotų, 20 markių nominalu, irgi paprašė pervesti į tą pačią sąskaitą Luminor banke priklausančią M. A.. Pažadėjo, kai įkris iš jo pinigai, viską supakuoti saugiai ir išsiųsti į Vilnių pagal jo gyvenamąjį adresą. 2020 m. sausio 9 d. K. V. vėl jam parašė ir patvirtino, kad pinigus gavo ir siuntą išsiuntė. Praėjus dviem savaitėms negavęs jokios siuntos ir būdamas ignoruojamas, suprato, kad buvo apgautas. Daug kartų bandė susisiekti su pastaruoju, kad grąžintų visus pinigus, motyvuodamas, kad nuvyks į policiją. Palaukė dar savaitėlę. Užsitikrino, kad pašte nei į namus siuntos taip ir neatnešė, pinigų neatgavo. Buvo priverstas parašyti pareiškimą į policiją. Jis patyrė materialinę žalą, lygiai 500 Eur, nes buvo iš karto radęs pirkėją tiem banknotams: 10 vnt. 25 latų 1938 m., labai gero stovio, sutarė, kad iš jo, kai gaus siuntą pirks po (neįskaitoma) už vnt., 50 latų 1934 m. gero stovio už 30 Eur ir visus vokiškus tarpukario 20 markių banknotus 120 vnt. lygiai po 1 Eur (b. l. 19).

M. A. paaiškinime nurodyta, kad sausio 8 d. su juo susisiekė K. V. ir paprašė jo banko sąskaitos. Paklausė kam pastarajam reikalinga jo banko sąskaita, šis atsakė neva pastarajam brolis atsiųs pinigų. Jis pasitikėdamas šiuo davė savo banko sąskaitą, tiksliau banko sąskaitos numerį. Tą pačią dieną gavo SMS žinutę iš banko, kad įkrito į sąskaitą 35 Eur. Vakare po darbo K. V. užėjo pas jį į namus pinigų, jie nuėjo iš jo namų iki bankomato ir nuėmė 35 Eur bei padavė K. V.. Kai padavė K. V. pasakė, kad rytoj, t. y. sausio 9 d. brolis atsiųs dar 10 Eur. Kitą dieną vėl gavo SMS žinutę, kad įkrito į jo sąskaitą pinigai. Po darbo susitiko su pastaruoju ir nuėmė 10 Eur iš bankomato. Nieko neįtardamas, net netikrino banko išrašų kas siuntėjas ir kokia pervedimo paskirtis, pasitikėdamas K. V., kad sako tiesą, jog pinigus siunčia brolis. Jo turima informacija šis dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, tačiau kartas nuo karto grįžta pas mamą į (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).

Byloje esančiame K. V. 2020 m. vasario 5 d. paaiškinime nurodyta, kad jis dirba šiuo metu Latvijoje. Dėl įvykio gali paaiškinti tiek, kad užsisakęs žmogus negavo savo užsakymo, bet viskas buvo išsiųsta per Lietuvos paštą, kitą dieną po užsakymo buvo išsiųstas siuntinys. Su 10 vnt. 25 latų kupiūromis ir kiek tiksliai nepamena vienetų 20 reichsmarkių kupiūromis. Jis po išsiuntimo nusiuntė jam čekio nuotraukas su kodu. Po to visą susirašinėjimą ištrynė ir kadangi jo neturi programos „facebook“ drauguose, jam nerodo jo parašytų žinučių. Apie parašytą pareiškimą sužinojo iš draugo M. A.. Šis yra nieko dėtas, nes ji pastarajam pasakė, kad brolis turi padaryti pinigų pervedimą jam, nes kadangi jis neturi Lietuvos banko sąskaitos. Tai šis pirmą dieną nuėmė 35 Eur, kitą dieną 10 Eur, iš viso gaunasi 45 Eur. Kodėl jis negavo siuntos, jis nežino. Visus pašto čekius vis dar turi, grįžus į Lietuvą savaitgalį pasižada atsiusti. Dabar neturi galimybės parvažiuoti ir nufotografuoti pašto čekius. 2020 m. vasario 8 d. padarys visas fotografijas, kurie paneigs jo kaltę (b. l. 21).

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe, išvados padarytos ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ANK 567 straipsnis). Vadovaujantis ANK 619 straipsnio nuostatomis, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kai yra bent viena iš šio kodekso 591 straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (ANK 619 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Pažymėtina, kad procesinis sprendimas gali būti priimtas tik išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjus bei išsiaiškinus kiekvienos bylos (įvykio) aplinkybes bei įvertinus surinktų byloje įrodymų visumą. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 str.).

ANK 108 straipsnyje nurodyta, kad vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų.

Nagrinėjamu atveju T. A. pateikė skundą dėl Nutarimo, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena K. V. atžvilgiu, teigdamas, jog jis buvo apgautas, nes jis sutaręs su K. V., iš pastarojo nusipirko užsienio banknotus už 45 Eur, tačiau jis šių banknotų taip ir negavo, todėl, jo nuomone, Nutarimą reikėtų panaikinti ir atlikti tyrimą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo.

Šiuo atveju nustatytos aplinkybės iš esmės sutampa su teismo posėdžio metu apklausto T. A. parodymais, jog pareiškėjas radęs socialiniame tinkle „Facebook“ skelbimą apie parduodamus senus banknotus ir sutiko iš K. V. įsigyti Latvijos be Vokietijos kupiūras už bendrą 45 Eur sumą. Po to, T. A. pervedė sutartą sumą į jam nurodytą M. A. banko sąskaitą, tačiau nors buvo sutarta, kad banknotai bus atsiųsti T. A., pirktų banknotų pareiškėjas negavo. Faktines aplinkybes, kad T. A. iš tiesų susirašinėjo su K. V. bei su pastaruoju tarėsi dėl banknotų kainos bei jų atsiuntimo patvirtina byloje esančios jų susirašinėjimo nuotraukos (b. l. 5-15).

Nors atsiliepime į skundą bei skundžiamame nutarime buvo teigiama, kad tarp T. A. bei K. V. susiklostė civiliniai santykiai ir T. A. turėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba ginčą spręsti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka teisme, byla buvo išnagrinėta visapusiškai įvertinus visus byloje surinktus duomenis, o T. A. rėmėsi tik prielaidomis, tačiau šiuo atveju teismas nepritaria tokiai pozicijai, kadangi, teismo vertinimu, tiriant įvykio aplinkybes nebuvo surinkti ir išsamiai ištirti visi duomenys.

Kaip minėta, faktines aplinkybes, susijusias su pačiu banknotų pirkimu, patvirtina byloje esantys susirašinėjimai. Būtent juose yra matoma, kad K. V. neva išsiuntė siuntinį, bet siuntos kodo šis T. A. nenurodė, nors žadėjo šį kodą pateikti (b. l. 5-6, 14-15). Be kita ko, abejonių keliančia aplinkybe dėl minėto sandorio laikytina tai, jog K. V. sutarė su T. A., kad pinigai už banknotus bus pervesti ne į paties K. V. banko sąskaitą, bet į M. A. banko sąskaitą. Atsižvelgtina ir į M. A. paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad sausio 8 d. su juo susisiekė K. V. ir paprašė jo banko sąskaitos, nurodydamas,  jo banko sąskaita reikalinga tam, kad brolis atsiųstų pinigų. Jis pasitikėdamas šiuo davė savo banko sąskaitos numerį (b. l. 20). Be to, savo paaiškinime K. V. taip pat patvirtino, kad jis M. A. nurodė, kad pervesti pinigai bus nuo brolio (b. l. 21). Tai, kad K. V. melagingai nurodė M. A., jog gauti pinigai bus nuo brolio, nors šiuo atveju T. A. ir K. V. nesieja jokie giminystės ryšiai, kelia abejonių K. V. sąžiningumu, šiuo atveju K. V. galimai ėmėsi konspiracinių priemonių, siekdamas neteisėtai pasipelnyti ir tokie K. V. veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl jo ketinimų atsiųsti Latvijos bei Vokietijos banknotus pareiškėjui. Minėtos aplinkybės nebuvo vertinamos priimant skundžiamą nutarimą.

Abejonių dėl tinkamai įvertintų ir ištirtų aplinkybių kelia ir tai, jog nagrinėjamu atveju galimai gana formaliai buvo apklaustas K. V., kadangi jo paaiškinime nurodytos aplinkybės nebuvo pilnai patikrintos ir ištirtos. Kaip minėta, byloje esančiuose susirašinėjimuose nėra jokių duomenų, kad K. V. būtų pateikęs siuntos kodą arba kitokius papildomus duomenis apie siuntą T. A., tačiau minėtame K. V. paaiškinime yra nurodyta, jog siunta buvo išsiųsta per paštą ir jis nusiuntė čekio nuotrauką su kodu (b. l. 21). Atsižvelgiant į tai, yra akivaizdu, jog byloje yra visiškai prieštaringos faktinės aplinkybės susijusios su kupiūrų išsiuntimu. Pastebėtina, jog K. V. paaiškinime nurodė, kad jis turi išsaugojęs visus pašto čekius ir banko išrašą, kurį pažadėjo pateikti policijai, tačiau to šis taip ir nepadarė. Pažymėtina, jog institucija priėmusi skundžiamą Nutarimą, taip pat nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant gauti minėtus duomenis arba patikrinti susijusias aplinkybes dėl siuntos išsiuntimo. Iš esmės institucija priėmė Nutarimą net nesulaukus minėtų pašto siuntų kodų, kurias nurodė K. V. paaiškinime, arba kitokių duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų faktinę aplinkybę, jog K. V. būtų išsiuntęs siuntinį T. A.. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą teigti, kad sprendimas priimti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną buvo per daug skubotas, nes nebuvo surinkti bei patikrinti visi galimi duomenys susiję su aptariamu įvykiu.

Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu apklaustas pareiškėjas T. A. taip pat patvirtino aplinkybę, jog jis net pavėluotai nėra gavęs pirktų banknotų ir iki šiol bei patikslino, kad kiek jis domėjosi Lietuvos pašte, jog jam nebuvo jokios siuntos iš Latvijos, nei siuntos jo vardu ar adresu, ši siunta neegzistavo, nes kitaip ji būtų įvesta į duomenų bazę, todėl registruotos siuntos tikrai nebuvo. Tokios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, jog K. V. išsiuntė banknotus T. A. bei atsižvelgiant į visumą kitų aptartų aplinkybių, skatina dvejoti ar K. V. turėjo ketinimą išsiųsti parduotas kupiūras pareiškėjui.

Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pilnai sutrinkti,  pilnavertiškai ištirti, įvertinti gauti duomenys, atliekant tyrimą nutarimą priėmusioje institucijoje. Teismas pastebi, jog pagal bylos duomenis K. V. galimai susijęs darbo santykiais su Latvijos Respublika bei ten gyvena, todėl ten praleidžia nemažą dalį laiko, kas sudaro kliūčių teismui operatyviai išsikviesti asmenį į teismo posėdį ir jį tinkamai apklausti bei sudaryti sąlygas pašalinti minėtus prieštaravimus byloje. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad grąžinus bylą skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai, visi duomenys bus surinkti sėkmingiau, efektyviau bei mažesniais kaštais su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato turimais resursais ir galimybėmis. Taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, byla yra grąžintina institucijai surašiusiai Nutarimą atlikti administracinio nusižengimo tyrimą siekiant išsamiai bei pilnavertiškai nustatyti visas aptariamo įvykio aplinkybes.

Teismas pažymi, kad nors pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė atlyginti jam padarytą žalą ir negautas pajamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byla yra grąžintina institucijai, kuri priėmė skundžiamą nutarimą atlikti papildomus veiksmus, dėl minėtų prašymų pagrįstumo nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2020 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-474-2020 panaikinti ir bylą grąžinti nutarimą priėmusiai institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Jurgita Šėlienė