Civilinė byla Nr. 2-635/2014
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00582-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija 118.5
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ direktoriaus J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ direktoriaus J. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Resota“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą pagal visus vykdomuosius dokumentus iš atsakovo turto, uždrausti pradėti vykdyti naujus išieškojimus iš atsakovo turto, uždrausti taikyti bet kokius kreditorių apribojimus iš atsakovo turto.
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas išieškojimas pagal visus vykdomuosius dokumentus iš atsakovo turto, uždrausta pradėti vykdyti naujus išieškojimus iš atsakovo turto, uždrausta taikyti bet kokius kreditorių apribojimus iš atsakovo turto, leista naudoti iš atsakovo veiklos gaunamas lėšas einamosioms įmokoms, lėšas kaupiant sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke.
Ieškovas pateikė naują prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas pareikšto 2014 m. sausio 16 d. reikalavimo Nr. dnk1400584 (dėl įsiskolinimo sumokėjimo iki 2014 m. vasario 19 d.) vykdymą; uždrausti kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui nutraukti su UAB „Resota“ sudarytą 2006 m. balandžio 28 d. kredito sutartį Nr.K200604-0941 (su visais papildymais ir pakeitimais). Nurodo, kad gavo kreditoriaus Danske Bank A/S 2014 m. sausio 16 d. raštą, kad nuo 2014 m. vasario 19 d. be atskiro įspėjimo nutrauks 2006 m. balandžio 28 d. kredito sutartį, jeigu įmonė per mėnesį laiko nepadengs 410 546,47 EUR įsiskolinimo. Šios kredito sutarties įvykdymas yra užtikrintas įkeistu UAB „Jaumina“ turtu, esančiu adresu Kretingos g. 100, Klaipėda. Pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-812-123/2011 patvirtintą taikos sutartį atsakovas iš investicinio projekto Kretingos g. 100, Klaipėdoje siekia gauti 12 858 536,60 Lt pajamų. Jei bankas nutrauks kredito sutartį ir pradės išieškojimą iš UAB „Jaumina“ įkeisto turto, tuomet UAB „Resota“ negalės pasiekti taikos sutarties tikslų – gauti pajamų, todėl nebus įmanoma pasiekti restruktūrizacijos byloje siekiamo tikslo – tęsti įmonės veiklą, atsiskaityti su įmonės kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti atsakovo kreditoriaus veiksmus, atsakovas turi pareigą tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui, o vien tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, nėra pagrindas stabdyti visų jos prisiimtų įsipareigojimų vykdymą kreditoriams. Pažymėjo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Šioje byloje nesprendžiamas ir nevertinamas atsakovo kreditoriaus veiksmų teisėtumas, o sprendžiama, ar yra įstatyme numatyti pagrindai pradėti restruktūrizavimo procesą atsakovui. Be to, kaip teigė ieškovas, išieškojimas bus nukreiptas ne į atsakovo turtą, o į trečiojo asmens įkeistą turtą, todėl atsakovo turto nesumažės. Sprendė, kad ieškovo argumentas, kad pradėjus išieškojimą iš UAB „Jaumina“ turto atsakovas negaus 12 858 536,60 Lt pajamų pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. patvirtintą taikos sutartį niekuo nepagrįstas (CPK 178 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Resota“ direktorius J. G. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - sustabdyti kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas pareikšto 2014 m. sausio 16 d. reikalavimo Nr. dnk1400584 „dėl įsiskolinimo sumokėjimo iki 2014 m. vasario 19 d.“ vykdymą ir uždrausti kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui nutraukti su UAB „Resota“ sudarytą 2006 m. balandžio 28 d. kredito sutartį Nr.K200604-0941. Nurodo šiuos argumentus.
1. Nestabdant banko veiksmų bus pažeistos kitų kreditorių teisės, nes neliks turto, iš kurio būtų galimas kitų kreditorių interesų tenkinimas.
2. Nesustabdžius kreditoriaus veiksmų, atsakovą gali ištikti bankrotas, o tai prieštarauja paties teismo konstatuotam restruktūrizacijos tikslui. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas dėl laikinų finansinių sunkumų nėra pajėgus iki 2014 m. vasario 19 d. bankui sumokėti 410 546,47 EUR sumą.
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apelianto argumentas dėl turtinės teisės yra neva nepagrįstas. Sutartis su nekilnojamojo turto agentūra įrodo, kad turtas, iš kurio planuojama gauti pajamų, yra itin vertingas, o bankas jį išvaržys pusvelčiui, kad tik patenkintų savo interesą.
4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nėra numatyta, jog su banku sutartis bus nutraukiama.
Atsiliepimu atsakovas UAB „Resota“ prašė atskirąjį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimu trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvas filialas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį galioti. Nurodo tokius argumentus.
1. Bankas, išsiųsdamas raštą atsakovui dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo, niekaip nepažeidė tiek 2013 m. rugsėjo 30 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslo, tiek ir pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo restruktūrizavimo byloje tikslo - nemažinti įmonės turto iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo.
2. Pateiktas apelianto ieškinys dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nėra pagrindas stabdyti visų atsakovo prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Juolab, kad byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl banko veiksmų teisėtumo.
3. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad bankui nutraukus kredito sutartį ir vykdant išieškojimą iš įkeisto turto, būtų realizuojamas ne atsakovo, o UAB „Jaumina“ priklausantis turtas, kas dar kartą patvirtina, kad apelianto prašoma laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas atskiruoju skundu įrodinėja, kad netaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos įmonės kreditorių teisės, įmonę ištiks bankrotas ir nebus užtikrinti atsakovo restruktūrizavimo tikslai.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismas, gavęs pareiškimą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios galioja iki nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos (ĮRĮ 7 str. 3 d. 3 p.).
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, pagal bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles jų poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones. Pastebėtina, kad tam tikros kategorijos bylose (pavyzdžiui, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kt.) šių priemonių (ne)taikymui gali būti reikšmingos ir kitos aplinkybės, sąlygojamos tų bylų specifikos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes atskirojo skundo motyvai neteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas klausimą išsprendė neteisingai.
Įmonių restruktūrizavimo tikslai yra sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Šių tikslų įgyvendinimui užtikrinti nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytas išieškojimas pagal visus vykdomuosius dokumentus iš atsakovo turto, uždrausta pradėti vykdyti naujus išieškojimus iš atsakovo turto, uždrausta taikyti bet kokius kreditorių apribojimus atsakovo turtui, leidžiant naudoti iš atsakovo veiklos gaunamas lėšas einamosioms įmokoms, lėšas kaupiant atitinkamoje sąskaitoje banke. Taigi šioje byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimui, siekiant atsakovo turtinės padėties status quo išsaugojimo, laikinosios apsaugos priemonės jau yra pritaikytos minėta teismo nutartimi. Tuo tarpu prašoma taikyti papildoma laikinoji apsaugos priemonė, kuria siekiama sustabdyti kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas pareikšto 2014 m. sausio 16 d. reikalavimo Nr. dnk1400584 „Dėl įsiskolinimo sumokėjimo iki 2014 m. vasario 19 d.“ vykdymą ir uždrausti kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui nutraukti su UAB „Resota“ sudarytą 2006 m. balandžio 28 d. kredito sutartį Nr.K200604-0941, šioje byloje niekaip papildomai neužtikrina pareikštų teisinių materialinių reikalavimų, o ir galimas sutarties nutraukimas savaime nepablogina esamos atsakovo turtinės padėties, nes bet kokių išieškojimų vykdymas iš atsakovo turto, minėta, jau yra uždraustas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi. Vėliau - įsiteisėjus nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo - visų piniginių prievolių, neįvykdytų iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, vykdymas yra sustabdomas teisės aktų pagrindu (ĮRĮ 8 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad prisiimtų įsipareigojimų vykdymo stabdymui vien tik dėl pareikšto teismui pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju minėtos atsakovo ir Danske Bank A/S sutarties vykdymo užtikrinimui yra įkeistas ne apelianto, o trečiojo asmens UAB „Jaumina“ turtas. Šiame kontekste pažymėtina, kad atskirojo skundo teiginiai apie planuotas gauti pagal Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-812-123/2011 patvirtintos taikos sutarties sąlygas pajamas iš UAB „Jaumina“, kurias praradus, anot apelianto, būtų pažeisti ir kitų kreditorių restruktūrizavimo byloje interesai, yra apskritai abejotini - iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šiai įmonei atsakovas UAB „Resota“ yra ne tik inicijavęs bankroto bylą, bet tokia byla Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. jau ir iškelta, beje, UAB „Jaumina“ joje sutiko su bankroto bylos iškėlimu. Tuo tarpu sutarties tarp atsakovo ir Danske Bank A/S (galimo) nutraukimo legitimumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ir prašomos laikinosios apsaugos priemonės, nukreiptos sutarties vykdymui užtikrinti, nėra užtikrinančios būsimo teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,
n u t a r ė:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Alvydas Poškus