Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-29-280-2011].doc
Bylos nr.: 2A-29-280/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Žemės vystymo fondas 12" 300094383 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl nuomos
dėl žemės nuomos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolės:
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Prievolių įvykdymo užtikrinimas:
Netesybos
Nuoma:
Žemės nuoma
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Pirmosios instancijos teismo

Pirmosios instancijos teismo                                 Civilinė byla Nr.2A-29-280/2011

teisėja Valentina Paliulionienė                                     Proceso Nr. 2-15-3-00025-2010-1

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                         35.5; 36.1; 121.15; 121.21

                                                                                  

 

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 10 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

            kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja),

            sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,           

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Žemės vystymo fondas 12“ ieškinį atsakovui V. T. dėl netesybų bei palūkanų priteisimo. 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos L. Sankauskaitės pranešimą apie bylą ir

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 17 890,76 Lt skolos, susidariusios nesumokėjus pagal tarp šalių sudarytas 2007-06-13 d. privačios žemės nuomos sutartis Nr. 12-ŽNS-127, Nr. 12-ŽNS-128, Nr. 12-ŽNS-129, Nr. 12-ŽNS-130, Nr. 12-ŽNS-131, Nr. 12-ŽNS-132, Nr. 12-ŽNS-133, Nr. 12-ŽNS-134, Nr. 12-ŽNS-135, Nr. 12-ŽNS-136, Nr. 12-ŽNS-137, Nr. 12-ŽNS-138, Nr. 12-ŽNS-139, Nr. 12-ŽNS-140, Nr. 12-ŽNS-143, Nr. 12-ŽNS-144, Nr. 12-ŽNS-145, ir 2009-12-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ŽVFD 12015, 2009-10-19 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ŽVFD 12013, 2009-11-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVG000534, 2009-03-27 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AVG000503, 2008-12-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVG000378, 1 865,47 Lt skolos už žemės mokestį, 1 084,98 Lt delspinigių, 8,28% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010-01-14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus: atsisakė reikalavimo dėl skolos priteisimo, kadangi atsakovas sumokėjo žemės mokestį bei žemės nuomos mokestį, t.y. atsakovas sumokėjo 19 756,23 Lt. Prašė priteisti iš atsakovo 1084,98 Lt nesumokėtų delspinigių, 8,28% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2010-01-14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas - 1126 Lt už advokato pagalbą bei grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, kad su atsakovu 2007-06-13 d. buvo sudarytos privačios žemės nuomos sutartys: Nr. 12-ŽNS-127, Nr. 12-ŽNS-128, Nr. 12-ŽNS-129, Nr. 12-ŽNS-130, Nr. 12-ŽNS-131, Nr. 12-ŽNS-132, Nr. 12-ŽNS-133, Nr. 12-ŽNS-134, Nr. 12-ŽNS-135, Nr. 12-ŽNS-136, Nr. 12-ŽNS-137, Nr. 12-ŽNS-138, Nr. 12-ŽNS-139, Nr. 12-ŽNS-140, Nr. 12-ŽNS-143, Nr. 12-ŽNS-144, Nr. 12-ŽNS-145. Pagal minėtas sutartis atsakovas turėjo sumokėti už kiekvienus einamuosius metus ne vėliau kaip iki kiekvienų einamųjų metų gruodžio 1 d. Atsakovas sutartyse nurodytais terminais sąskaitų faktūrų neapmokėjo. 2009-01-16 atsakovui buvo išsiųstas pranešimas susimokėti skolą.

Biržų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu bylą dalyje dėl skolos priteisimo nutraukė, o ieškinį dalyje dėl delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo V. T. 542,49 Lt delspinigių, 8,28% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010-01-14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 164 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt advokato pagalbai apmokėti ieškovui UAB “Žemės vystymo fondas 12” , grąžino ieškovui UAB “Žemės vystymo fondas 12” dalį žyminio mokesčio – 445 Lt. Nurodė, kad tarp šalių sudarytose žemės nuomos sutartyse numatyti 0,2 proc. delspinigiai. Tokios netesybos yra aiškiai per didelės netesybos ir prieštarauja tiek CK nuostatoms, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Teismas atsižvelgė, kad netesybos atsirado žemės nuomos sutarties pagrindu, įvertinoį šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, netesybų dydį mažino iki 0,1 procento, t.y. pusiau. Netesybos priteisė už 182 dienas, tokiu būdu delspinigiai sudarė 542,49 Lt. Teismas vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 1 ir 4 d. darė išvadą, kad atsakovas privalo mokėti ieškovui 8,28% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, todėl priteisė jas iš atsakovo.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2010-09-03 sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nors teismas delspinigius iki 0,1 proc. mažino pagrįstai, tačiau net ir 0,1 proc. dydžio delspinigiai yra per dideli ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos. Nurodo, kad pagrindinė prievolė yra įvykdyta, bei kreditorius dėl to nepatyrė nuostolių, yra pagrindas mažinti neprotingai dideles netesybas, kurios savo pobūdžiu yra baudinės. Nurodė, kad LAT savo praktikoje tinkamo dydžio netesybomis laiko 0,02 proc. už kiekvieną praleistą dieną, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., kadangi per mažai mažino netesybas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo naudai priteisė per dideles procesines palūkanas – 8,28 proc., kadangi šioje byloje netaikytinas LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, o šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi CK 6.210 str. – nustatytos 5 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį iš dalies, todėl nepagrįstai priteisė 400 Lt išlaidų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Žemės vystymo fondas 12“ prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2010-09-03 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra pagrindo mažinti priteistų delspinigių dydžio, kadangi šalims pačioms suteikta teisė susitarti dėl delspinigių dydžio sutartyje, o sutarti delspinigiai yra laikomi minimaliais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Pirmosios instancijos teismas, mažindamas delspinigių dydį iki 0,1 proc. atsižvelgė į atsakovo argumentus ir prašymus, kad delspinigių mažinimas iki 0,02 proc. pažeistų interesų pusiausvyrą, neatitiktų susitarimo tarp šalių. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad 0,1 proc. ir netgi 0,2 proc. delspinigių dydis yra protingas ir leidžiamas. Nurodo, kad atsakovas viso teisminio proceso metu naudojosi ieškovui priklausančia didele pinigų suma ir žemės sklypais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 8,28 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų sudarytiems komerciniams sandoriams, o ūkio subjektai yra asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla. Pagal LR Ūkininko ūkio įstatymą, ūkininkas yra laikomas asmeniu, besiverčiančiu ūkine komercine veikla, todėl šiuo atveju taikytinas minėtas įstatymas. Ieškovas pažymėjo, kad nėra pagrindo keisti bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo, kadangi pagal LR CPK 94 str. ieškovui atsisakius pareikšto ieškinio dėl to, kad pareiškus ieškinį, atsakovas reikalavimus patenkino, teismas ieškovo prašymu priteisia jam iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, o kadangi šiuo atveju ieškovas, vadovaudamasis LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl užmokesčio už teisinę pagalbą dydžio, pateikė prašymą atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino.

    Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1d. 1 p.).

    Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, išdėstytais apeliaciniame skunde.

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykužius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-304/2007). Taigi, ieškovei  nagrinėjamu atveju nėra pareigos įrodyti patirtus nuostolius, nes šalys laisva valia susitarė dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir priteistos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl delspinigių dydžio. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad apeliantas  tinkamai ir laiku nevykdė sutarties įsipareigojimų, todėl jam tenka pareiga mokėti sutartines netesybas. Todėl apelianto teiginys, kad ieškovė nepatyrė jokių nuostolių ir nėra pagrindo priteisti netesybas atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas yra ūkininkas, ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, suteikiant identifikavimo kodą 5711155. Jis užsiima ūkine komercine veikla iš žemės ūkio, siekia iš jos pelno, todėl pagal veiklos pagrindą jis laikomas ūkio subjektu, kurio atžvilgiu už netinkamą prievolių vykdymą gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (2003 m. gruodžio 9 d. Nr. IX-1873; CK 6.37 str. 2 d).

CK 6.210 straipnis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o jei abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius, t. y. vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 str. 3 d.), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėtas  specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 str. nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovės prašomas procesines palūkanas, vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (CK 6.37 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir paskirstymą reglamentuojančias procesines teisės normas. Ieškovas ieškinio dalies dėl skolos priteisimo atsisakė, nes, pareiškus ieškinį, atsakovas geruoju sumokėjo žemės ir žemės nuomos mokestį ir todėl ieškovas turi teisę į turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurių dydį patvirtinantys dokumentai buvo pateikti laiku, turėtų išlaidų dydis atitiko CPK 98 straipsnio reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius, bylos apimtį, sudėtingumą (yra mažesnis už maksimalius dydžius, CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas nuo dalies reikalavimų atsisakė tik todėl, kad atsakovas skolą sumokėjo  jau po bylos iškėlimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1d.1 p.

n u t a r i a :

Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą

 

Teisėjai                                                                       Zina Mickevičiūtė

                                                                                    Laimantas Misiūnas

                                                                                    Laimutė Sankauskaitė