Civilinė byla Nr. e2-29049-1097/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08647-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.2.1; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Clean Solutions“ atstovui advokato padėjėjui Gintautui Šteinui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Apicus LT“ atstovui advokato padėjėjui Linui Mikalauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Clean Solutions“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apicus LT“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB ,,Clean Solutions“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Apicus LT“ dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 1 649,85 Eur skolą, 40 Eur baudą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. šalys sudarė Valymo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20180912/01 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės patalpų, esančių Užupio g. 4, Vilnius, valymo darbus, o atsakovė – už atliktą darbą sumokėti Sutarties 4 skirsnyje nustatyta tvarka. Ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, t. y. reguliariai valė atsakovės patalpas, tačiau atsakovė tinkamai neatsiskaitė, neapmokėjo sąskaitų Nr. CSR-296922, Nr. CSR-305393, Nr. CSR-311184 bei Nr. CSR-318195 ir liko skolinga 1 649,85 Eur.
3. Atsakovė UAB ,,Apicus LT“ atsiliepime į ieškinį su pareikštais reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma yra nepagrįsta, nes ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos yra skaičiuotos pagal didesnes paslaugų kainas, nei šalys buvo susitarusios Sutarties 4.1 punkte, t. y. ieškovė remiasi Sutarties neatitinkančia paslaugų kaina. Be to, ieškovė reikalavimus grindžia pateikdama tarpusavio skolų suderinimo aktą, į kurį yra įtraukusi PVM sąskaitų faktūrų, kurių atsakovė nėra gavusi arba nėra priėmusi. Atsakovė teigė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigius, nes tokio dydžio delspinigiai yra nepagrįstai dideli ir turtų būti mažinami iki 0,02 proc. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė, reikalaudama priteisti 40 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį ir delspinigius, prašo taikyti dvigubas netesybas, o tai reiškia dvigubos atsakomybės taikymą ir neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad Sutarties 4.8 punkte šalys ieškovės teiktų paslaugų kainą susiejo su MMA, todėl, padidėjus MMA, pakilo ir paslaugų kaina. Atsakovei ši Sutarties sąlyga buvo žinoma ir priimtina – atsakovė priėmė ir, nors vėluodama, apmokėdavo sąskaitas. Taip pat ieškovė nurodė, kad sąskaitos atsakovei buvo siunčiamos elektroniniu paštu ir laikytinos tinkamai pateiktomis, nes atsakovė jas apmokėdavo. Ieškovė pabrėžė, kad netesybos nustatytos šalių susitarimu ir atsakovė neįrodė pagrindo jas mažinti. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė sąskaitų neginčijo ir ginčai dėl pateiktų sąskaitų ar delspinigių kilo tik teisme.
5. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai pabrėžė, kad nėra gavusi dalies sąskaitų ir ieškovė nepateikė įrodymų, jog šias sąskaitas būtų siuntusi atsakovei. Sąskaitos dėl delspinigių atsakovė nėra priėmusi ir ją ginčijo, ką patvirtina šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Atsakovės teigimu, reikalaujami priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Atsakovės veikla yra odontologinių paslaugų teikimas ir dėl COVID-19 karantino atsakovės veikla buvo visiškai sustabdyta (apribota), todėl tokio dydžio delspinigiai prieštarautų praktikai ir sąžiningumo, protingumo principams.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
6. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis).
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. valymo paslaugų teikimo sutartimi Nr. 20180912/01 (toliau – Sutartis) ieškovė UAB ,,Clean Solutions“ (vykdytoja) įsipareigojo atlikti atsakovės UAB ,,Apicus Lt“ (užsakovė) patalpų, esančių Užupio g. 4, Vilnius, valymo darbus Sutartyje numatyta tvarka, o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo už atliktą darbą sumokėti Sutarties 4 skirsnyje numatyta tvarka (Sutarties 1 punktas). Taigi, tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai.
8. Ieškovė UAB ,,Clean Solutions“ teigia, kad tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį, reguliariai valė atsakovės patalpas ir už suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų sumokėti už suteiktas paslaugas, vėluodavo atsiskaityti ir liko skolinga 1 649,85 Eur. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti skolą už suteiktas paslaugas (į kurią įskaičiuoti ir delspinigiai pagal Sutartį), 40 Eur baudą, 8 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl skolos priteisimo
9. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.720 straipsnio 3 dalį, suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos.
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad už suteiktas paslaugas išrašydavo atsakovei PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovė mokėdavo vėluodama ir liko iš viso neatsiskaičiusi 1 649,85 Eur pagal sąskaitas faktūras: 2019 m. gruodžio 31 d. Nr. CSR-29692 (396,67 Eur), 2020 m. sausio 31 d. Nr. CSR-30539 (519,64 Eur), 2020 m. vasario 29 d. Nr. CSR-31118 (537,17 Eur), 2020 m. kovo 13 d. Nr. CSR-31819 (196,37 Eur). Ieškovės teigimu, tokia skolos suma fiksuota ir 2020 m. kovo 18 d. Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akte.
11. Atsakovė, ginčydama savo prievolę sumokėti prašomą priteisti skolą už suteiktas paslaugas pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras, nurodė, kad ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos yra skaičiuotos pagal didesnes paslaugų kainas, nei šalys buvo susitarusios Sutarties 4.1 punkte, t. y. ieškovė remiasi Sutarties neatitinkančia paslaugų kaina.
12. Iš šalių sudarytos 2018 m. rugsėjo 12 d. valymo paslaugų teikimo sutarties 4.1 punkto matyti, kad šalys susitarė, jog sutartų valymo darbų kaina per mėnesį yra 321 Eur ir 67,41 Eur PVM, iš viso kaina su PVM yra 388,41 Eur per mėnesį. Sutarties 4.8 punkte šalys įtvirtino ir susitarė, kad, jeigu keičiasi darbų apimtys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis (MMA), kiti mokesčiai ar privalomos rinkliavos, turinčios įtakos paslaugų kainai, ar darbo sąlygos, tai 4.1 punkte nurodyta suma bus perskaičiuojama. Šalys tiesiogiai Sutartyje įtvirtino, kad padidėjus MMA, Sutarties kaina, laikantis šio punkto reikalavimų, be atskiro rašytinio šalių susitarimo didinama tokia tvarka: nauja valymo darbų kaina = (naujas MMA x sena valymo darbų kaina) / senas MMA. Taigi, vadovaujantis Sutarties 4.1 ir 4.8 punktų nuostatomis, nuo 2020 m. sausio 1 d. padidinus MMA, turėjo būti perskaičiuojama ir valymo paslaugų kaina. Tai ir buvo padaryta: iš pateiktų ginčo sąskaitų faktūrų, pagal kurias susidariusią skolą prašo priteisti ieškovė, matyti, kad jose nurodyta valymo paslaugų kaina yra 345,08 Eur (be PVM) 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje Nr. CSR-29692 ir 377,41 Eur (be PVM) kitose trijose sąskaitose 2020 m. sausio 31 d. Nr. CSR-30539, 2020 m. vasario 29 d. Nr. CSR-31118, 2020 m. kovo 13 d. Nr. CSR-31819. Pažymėtina, kad byloje pateiktas ieškovės 2019 m. gruodžio 17 d. elektroninis laiškas patvirtina, jog ieškovė atskiru laišku informavo atsakovę, kad, nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitus MMA, keičiasi ir valymo paslaugų kaina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog ieškovės išrašytose PVM sąskaitos faktūrose nurodyta kaina neatitiko Sutarties sąlygų ir šalių suderintos paslaugų kainos.
13. Atsakovė, ginčydama ieškinio reikalavimą priteisti skolą, nurodė, kad ieškovė neperdavė atsakovei sąskaitų, pateikiamo tarpusavio skolų suderinimo akto, be to, į šį aktą nepagrįstai įtraukė atsakovei nepateiktas arba jos ginčytas PVM sąskaitas faktūras.
14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė atsakovei valymo paslaugas suteikė. Taip pat atsakovė nekėlė klausimo dėl suteiktų paslaugų kokybės ir iš esmės neginčijo savo prievolės mokėti už paslaugas, tačiau teigė, jog jai nebuvo tinkamai perduotos išrašytos PVM sąskaitos faktūros, skolų suderinimo aktas. Ieškovė, grįsdama poziciją, jog sąskaitos atsakovei tinkamai perduotos, nurodė, kad šalys bendravo elektroniniu paštu, ir pateikė ieškovės atsakovei siųstų elektroninių laiškų kopijas, iš kurių matyti, jog laiškų prieduose siunčiamos sąskaitos, priminimai apie pradelstas skolas, delspinigių sąskaita. Iš pateiktų laiškų matyti, kad jie siųsti elektroninio pašto adresu info@apicus.lt. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šis elektroninio pašto adresas yra oficialus atsakovės elektroninio susirašinėjimo kontaktas. Taip pat byloje yra pateiktas atsakovės 2019 m. spalio 8 d. elektroninis laiškas, parašytas iš nurodyto elektroninio pašto adreso, kuriame prašoma pateikti delspinigių skaičiavimus. Pastebėtina, kad byloje pateikti duomenys, kad už dalį teiktų paslaugų atsakovė atsiskaitė pagal ieškovės minėtu elektroniniu paštu siųstas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė šios aplinkybės neginčijo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal šalių sudarytos 2018 m. rugsėjo 12 d. valymo paslaugų teikimo sutarties 4.3 punktą, vykdytoja (ieškovė) PVM sąskaitas faktūras už praeitą mėnesį suteiktas paslaugas pateikia užsakovei (atsakovei) el. paštu adresu info@apicus.lt. Tuo tarpu atsakovė, teigdama, kad dalies sąskaitų nepriėmė ar jas ginčijo, nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, pvz., elektroninių laiškų, kuriais būtų kėlusi klausimą dėl netinkamai išrašytų ar pateiktų sąskaitų, neteisingai apskaičiuotų sumų ar pan. (CPK 178 straipsnis). Byloje esantis atsakovės laiškas dėl delspinigių skaičiavimo sąskaitos neatspindi atsakovės pozicijos ginčyti prašomą mokėti sumą, nes jame tik prašoma detalizuoti skaičiavimus. Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įgyvendinant civiliniame procese esminius dispozityvumo ir rungtyniškumo principus, kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo teiginius (CPK 178 straipsnis). Įvertinus šalių pateiktus įrodymus, pirmiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas pripažįsta labiau tikėtina, jog ieškovės už suteiktas paslaugas atsakovei siustos PVM sąskaitos faktūros, taip pat skolų suderinimo aktas, atsakovei buvo tinkamai perduoti, laikantis šalių Sutartyje nustatyto sąskaitų pateikimo būdo (CPK 185 straipsnis). Atsakovė nepateikė įrodymų ir nepagrindė teiginių, kad tinkamai pateiktas sąskaitas būtų ginčijusi (CPK 178 straipsnis).
15. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad atsakovei tinkamai buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovė savo pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas tinkamai nevykdė ir liko skolinga pagal valdymo paslaugų teikimo sutarties pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą už paslaugas yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsniai).
Dėl delspinigių
16. Šalys 2018 m. rugsėjo 12 d. valymo paslaugų teikimo sutarties 4.5 punkte susitarė, kad užsakovė (atsakovė) moka vykdytojai (ieškovei) 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė, teikdama sąskaitas už paslaugas, taip pat į mokėtinas sumas įskaičiavo ir Sutartyje nustatytus delspinigius pagal neapmokėtas sąskaitas. Delspinigių skaičiavimas atskleistas pateiktoje delspinigių skaičiavimo lentelėje. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigius, nes tokio dydžio delspinigiai yra nepagrįstai dideli ir turtų būti mažinami iki 0,02 proc.
17. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; kt.). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias konkrečios individualios bylos aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus; atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama mažinti Sutartyje nustatytą netesybų (delspinigių) dydį, nurodo tai, kad delspinigių dydis yra neprotingai didelis ir, atsižvelgiant į karantino situaciją bei atsakovės veiklos apsunkinimą karantino metu, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.
20. Teismo vertinimu, vien tokie bendro pobūdžio teiginiai nėra pakankamas pagrindas Sutartyje įtvirtintiems delspinigiams mažinti. Teismų praktikoje, kaip minėta, pabrėžiama būtinybė nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgti į kiekvienos konkrečios situacijos ypatumus: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, ir kt. Be to, netesybų mažinimas neturi pažeisti šalių interesų pusiausvyros principo. Taigi, teismų praktikoje, įvertinant konkrečios nagrinėtos bylos aplinkybes, tas pats delspinigių dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas pernelyg dideliu, kitą kartą – tokiu nepripažįstamas. Pavyzdžiui, ir 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną dydžio delspinigiai yra vertinami skirtingai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos specifiką: yra praktikos pavyzdžių, kai toks dydis pripažintas aiškiai per didelėmis netesybomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016), tačiau yra atvejų, kai tokio dydžio delspinigiai nepripažinti akivaizdžiai per dideliais ar prieštaraujančiais teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Dėl to vien atsakovės nuoroda į tam tikrus teismų praktikos pavyzdžius nėra pakankamas pagrindas netesyboms mažinti, nes atsakovė neargumentuoja, kodėl turėtų būti vadovaujamasi būtent jos nurodytais praktikos pavyzdžiais.
21. Svarbu pabrėžti, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, todėl valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus tik esant pakankamam pagrindui, siekiant apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Nagrinėjamu atveju, vertinant šalių Sutartyje įtvirtintų delspinigių dydį, svarbu atsižvelgti į konkrečias reikšmingas aplinkybes. Netesybos ir delspinigių dydis buvo sutartas ir įtvirtintas šalių laisva valia sudarytoje Sutartyje. Abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Atsakovė ilgą laiką nevykdė savo sutartinių prievolių, mokesčius už suteiktas paslaugas mokėjo vėluodama, ieškovė ne kartą turtėjo siųsti atsakovei raginimus atsiskaityti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja nesant pagrindo laikyti, jog šalių sutartyje įtvirtintos netesybos akivaizdžiai neprotingos, o vertybių pusiausvyros principas įpareigoja, nekonstatavus poreikio saugoti silpnesnės šalies, visuomenės interesą ar viešąją tvarką, gerbti sutarčių laisvės principą ir šalių autonomiją pačioms apibrėžti sutartinių teisinių santykių turinį.
22. Pažymėtina, kad, kaip minėta pirmiau, konkrečiu atveju tinkamas netesybų dydis yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Nagrinėjamu atveju atsakovė, ginčydama šalių sutartyje laisva valia įtvirtintą delspinigių dydį, iš esmės remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikdama jokių esminę šalių nelygybę ar delspinigių dydžio neprotingumą patvirtinančių konkrečių duomenų (CPK 178 straipsnis). Atsakovė, prašydama mažinti delspinigių dydį, remiasi situacija ir apribota jos veikla įvedus karantiną dėl COVID-19 viruso grėsmės, tačiau, kaip matyti iš ieškinio turinio, prašoma priteisti skola susidarė ir PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias prašoma priteisti skolą, išrašytos dar iki karantino paskelbimo ir veiklos apribojimų odontologiniams kabinetams taikymo. Dėl to atsakovės nurodyti argumentai nėra pakankami Sutartyje įtvirtintoms netesyboms mažinti.
23. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, šalių interesų pusiausvyros principą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sumažinus netesybas iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti netesybų, nes tai yra tinkama, sutarties sudarymo metu šalių valią atitikusi kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti ieškovės teisėtus interesus. Taigi, atsakovei pažeidus sutartinę prievolę laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas, pagal šalių sudarytos Sutarties nuostatas, ieškovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius ir įtraukti juos į prašomą priteisti sumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių ir laiku neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
Dėl išieškojimo išlaidų
24. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė į 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimą. Atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai, šalių sudaryta nuomos sutartis patenka į įstatymo reguliavimo sritį. Atsakovė laiku nesumokėjo mokesčio už suteiktas paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidų pagrįstas ir tenkintinas.
25. Ieškovė, formuluodama reikalavimą priteisti 40 Eur pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, šią sumą įvardija bauda. Atsižvelgdama į tai, atsakovė teigia, jog, prašydama priteisti šią sumą ir delspinigius, ieškovė prašo taikyti dvigubas netesybas. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą šios sumos priteisimo pagrindą, pažymi, jog Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta teisė gauti nurodytą konkrečią 40 Eur sumą nėra siejama su baudos taikymu, o netikslus šios sumos įvardijimas ieškinyje nekeičia jos prigimties bei esmės. Dėl to nurodyti atsakovės argumentai pripažintini nepagrįstais ir nepaneigia ieškovės teisės gauti įstatyme įtvirtintą ikiteisminio išieškojimo išlaidų kompensaciją.
Dėl procesinių palūkanų
26. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 5 dalimi, prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad šalių teisiniai santykiai patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, o atsakovė laiku neatsiskaitė pagal Sutartį, šis ieškovės reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 76 Eur žyminis mokestis, 670 Eur už teisinę pagalbą byloje, iš viso – 746 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka užmokesčio dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl priteistina ieškovei iš atsakovės.
28. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,37 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl valstybei iš atsakovės priteistina 5,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Clean Solutions“ (j. a. k. 301097838) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Apicus LT“ (j. a. k. 302582260) 1 649,85 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 85 ct) skolos, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1 689,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 746 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Apicus LT“ (j. a. k. 302582260) 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė