Civilinė byla Nr. e2A-344-450/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00178-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.11.4.1; 3.3.1.14

                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 3 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Diamedica“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diamedica“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Nacionaliniam kraujo centrui dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Diamedica“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtais viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“ (toliau – ir pirkimas) sąlygose nustatytus šiuos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus:

1.1.                      pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.1 eilutėje nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų: „Tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV / mL. (T1)“;

1.2.                      pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.2 eilutėje nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų: „Medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas (T2)“;

1.3.                      pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.3 eilutėje nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų: „Galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui (T3)“;

1.4.                      pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.4 eilutėje nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų: „Kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4)“.

2.       Ieškovė nurodė, kad ekonomiškai naudingiausio (kainos ir kokybės santykio) pasiūlymo vertinimo kriterijai yra neteisėti, kadangi pažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus bei tikslą užtikrinti konkurenciją. Pagal atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Nacionalinio kraujo centro (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) pirkime siekiamą įsigyti objektą yra tik dvi kompanijos, kurios gamina priemones, tinkamas kraujo donorų tyrimams atlikti: 1) ieškovės atstovaujamas gamintojas „Grifols“, kuris specializuojasi kraujo plazmos produktų gamyboje, laboratorinės diagnostikos, ligoninių ir biofarmacijos sprendimuose; 2) UAB „Roche Lietuva“ atstovaujamas gamintojas „Roche“, galintis pasiūlyti perkančiajai organizacijai reikiamas prekes.

3.       Ieškovės teigimu, pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai yra neteisėti dėl dviejų pagrindinių priežasčių: 1) ekonominio naudingumo kriterijai yra diskriminaciniai ir pažeidžiantys konkurenciją, kadangi jie suteikia pranašumą UAB „Roche Lietuva“ platinamiems produktams; 2) ekonominio naudingumo kriterijų lyginamieji svoriai yra neproporcingi.

4.       Pirkimo sąlygų 7 priede „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ kokybiniams parametrams yra skiriama net 50 procentų galutinio balo. Kokybiniai parametrai (sistemos techninės charakteristikos) yra suformuoti taip, kad juos atitinka tik UAB „Roche Lietuva“ siūlomas gaminys. Tai reiškia, kad net tuo atveju, jeigu ieškovė pasiūlytų gerokai mažesnę kainą, joks kitas tiekėjas, išskyrus UAB „Roche Lietuva“, neturi galimybių laimėti pirkimo. Ieškovė nurodė, kad pirkimo sąlygose nustatyti diskriminaciniai ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, kuriuos atitinka tik „Roche“ įranga, bet neatitinka „Grifols“ įranga.

5.       Ieškovė teigė, kad pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.1 eilutėje nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus „Tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV / mL.(T1)“ (toliau – ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1) pažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus bei dirbtinai sumažina konkurenciją, kadangi šį kriterijų atitinka tik gamintojo „Roche“ įranga. Atsakovės pasirinkta kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV / mL yra pritaikyta „Roche“ įrangai. Atsakovė nepagrindė pirkimo sąlygoje nustatytos kaupinio HBV DNA aptikimo ribos ?10 TV / mL tikslingumo, t. y. perkančioji organizacija nenurodė, kodėl buvo pasirinktas būtent minėtas dydis.

6.       Ieškinyje nurodyta, kad pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.2 eilutėje yra nustatytas toks ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus „Medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas) (T2)“ (toliau – ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T2) proteguoja gamintoją „Roche“ ir jo siūlomą įrangą. Ieškovė pažymėjo, kad gamintojo „Grifols“ įrangos naudojimo metu reikia vidinę kontrolę įpilti į TRC buferį, o gamintojo „Roche“ įranga sukurta taip, jog jos naudojimo metu nereikėtų sumaišyti priemonių rankiniu būdu. Perkančioji organizacija laiko, kad tai, jog vidinė kontrolė turi būti supilama į TCR buferį, reiškia, jog medicinos priemonės ir priedai nėra paruošti naudoti. Lyginant „Roche“ įrangą ir „Grifols“ įrangą matyti, kad „Grifols“ įranga yra pranašesnė automatizavimo atžvilgiu, turi stiprius techninius automatizacijos parametrus, kurių neturi „Roche“. Perkančioji organizacija ignoruoja tai, kad „Grifols“ įranga pasižymi geresnėmis charakteristikomis, nesąžiningai proteguoja „Roche“ gamintojo įrangą.

7.       Ieškovės teigimu, pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.3 eilutėje nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus „Galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui (T3)“ (toliau – ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T3) pažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, dirbtinai sumažina konkurenciją, kadangi šį kriterijų atitinka tik „Roche“ įranga. Ieškinyje nurodyta, kad nėra aišku, kodėl reikalaujama, jog konkretus infekcinis žymuo būtų nustatytas jau pirminiame tyrime, jei pakartotinių tyrimų metu vis tiek bus identifikuotas tiek konkretus mėginys, tiek žymuo. Nepaisant to, ar pirminio tyrimo metu bus (ar nebus) nustatytas infekcijos žymuo, atlikus tokį tyrimą vis tiek nebus aišku, kuris konkrečiai kaupinio mėginys yra teigiamas. Tiek „Roche“, tiek „Grifols“ įranga, gavus teigiamą kaupinio rezultatą, privaloma atlikti pakartotinį tyrimą individualiame mėginyje. Nustatytas reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi net ir pirminio tyrimo metu nustačius konkretų virusą, nebus nustatytas, kurio konkrečiai žmogaus (kraujo donoro) kraujas yra užkrėstas. Pirminio ištyrimo metu nustatytas infekcinis žymuo nesuteikia naudos perkančiajai organizacijai, jis neužtikrina kokybiškesnio ar greitesnio rezultato ir neišvengiamai lemia papildomo individualaus tyrimo būtinybę.

8.       Ieškinyje akcentuota, kad pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkto lentelės 2.4 eilutėje nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus „Kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai, nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4)“ (toliau – ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T4) pažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, dirbtinai sumažina konkurenciją, kadangi šį kriterijų atitinka tik „Roche“ įranga. Reikalavimas, kad priežiūros medžiagos neturėtų chloro junginių, yra perteklinis ir neproporcingas. „Grifols“ įrangos priežiūrai reikia naudoti priemones, turinčias chloro junginius, tačiau „Roche“ gamintojo įrangai reikia naudoti kenksmingesnes medžiagas, galinčias sukelti cheminius nudegimus. Perkančioji organizacija nesąžiningai proteguoja būtent „Roche“ gamintojo įrangą ir įtvirtina sąlygas, diskriminuojančias UAB „Diamedica“ atstovaujamo gamintojo „Grifols“ įrangą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 11 637,08 Eur bylinėjimosi išlaidas.  

10.       Teismas nustatė, kad byloje nepaneigta ieškovės nurodyta aplinkybė, jog pasaulyje yra tik du gamintojai, galintys pasiūlyti reikiamas prekes – „Grifols“ ir „Roche“.

11.       Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija turi teisę pati nuspręsti, kokią santykinę svarbą kiekvienam ekonominio naudingumo pasiūlymų vertinimo kriterijui nustatyti, todėl vien ieškovės nesutikimas su nustatytu kriterijų lyginamuoju svoriu, nėra pakankamas pripažinti, jog ekonominio naudingumo pasiūlymų vertinimo kriterijų svoriai nustatyti, neatsižvelgiant į atsakovės poreikius, pirkimo objektą bei kitas reikšmingas sąlygas ar yra neaiškūs.

12.       Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T1 teismas pažymėjo, kad atsakovė, nuspręsdama dėl tyrimų jautrumo, įvertino viruso perdavimo riziką, t. y. riziką su donoro krauju perduoti slaptas ligų formas. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė siekė, jog virusu infekuotas kraujas nebūtų perduodamas kraujo recipientams, nusprendė, jog atsakovė suformulavo labai jautrų atrankinį molekulinį hepatito B DNR tyrimo metodą, kurio aptikimo riba yra <10 IU / mL. Teismas vertino, kad atsakovė pagrindė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T1 proporcingumą siekiamiems tikslams.

13.       Teismas akcentavo, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T2 nustatymas leidžia pasiekti atsakovei norimą rezultatą, t. y. užtikrinti reagentų vienodumą, sumažinti reagentų užteršimo riziką ir išvengti žmogiškojo faktoriaus įtakos.  

14.       Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T3 teismas pažymėjo, kad atsakovės funkcijos, veiklos specifika ir kraujo donacijų skaičius, taip pat siekis tinkamai ir laiku atlikti tyrimus, išvengti pakartotinių tyrimų atlikimo yra pakankami pateisinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T3 nustatymą. Teismo įvertinimu, ekonominio naudingumo kriterijus T3 skirtas tyrimų kokybei ir operatyvumui užtikrinti, todėl yra proporcingas siekiamiems tikslams.

15.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė, nustatydama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T4, siekė užtikrinti atsakovės darbuotojų sveikatos apsaugą bei garantuoti saugų tyrimų organizavimo procesą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Ieškovė UAB „Diamedica“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, pripažinti neteisėtais ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2025 m. kovo 14 d. sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) arba atsakovei taikyti alternatyvias sankcijas; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:   

16.1.                      Teismas, pasisakydamas dėl kiekvieno ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus, apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie siekį užtikrinti perkamų tyrimų kokybę, tačiau nevertino, ar šie kriterijai nesukūrė nepagrįsto pranašumo vienam gamintojui („Roche“) ir nediskriminavo kito gamintojo („Grifols“).

16.2.                      Vien aplinkybė, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai pažeidžia konkurenciją, yra pagrindas pripažinti juos neteisėtais. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad užtikrintų veiksmingą konkurenciją. Pirmosios instancijos teismas nevertino kriterijų atitikties konkurencijos užtikrinimo tikslui.

16.3.                      Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra neteisėti, kadangi pernelyg didelė reikšmė yra suteikiama kokybiniams parametrams palyginti su kaina.

16.4.                      Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi T1 perkančioji organizacija nustatė tokią aptikimo ribą, dėl kurios vienas gamintojas gauna atitinkamą balą, o kitas gamintojas tokio balo negauna. Perkančioji organizacija nepaaiškino, kodėl buvo pasirinkta būtent aptikimo riba ?10 TV / mL

16.5.                      Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T2 pažeidžia konkurenciją, kadangi jį atitinka tik „Roche“ įranga, o „Grifols“ įranga šio reikalavimo neatitinka. Ginčijamas kriterijus dėl reagentų paruošimo formos yra neproporcingas pirkimo tikslui, nes nuo šio kriterijaus nepriklauso nei galutinio tyrimų rezultato kokybė, nei pacientų saugumas.

16.6.                      Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T3 pažeidžia konkurenciją, nesuteikia pridėtinės vertės, kadangi bet kuriuo atveju vieno tyrimo nepakaks, o abiejų įrangų atveju reikėtų atlikti po papildomą (pakartotinį) tyrimą.

16.7.                      Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T4 atitinka tik „Roche“ įranga, o „Grifols“ įranga šio reikalavimo neatitinka. Pati priežiūrai naudojamų valiklių sudėtis neturi priežastinio ryšio nei su diagnostiniu tikslumu, nei su įrangos veikimu, nei su paciento ar darbuotojo saugumu, todėl šio reikalavimo nustatymas laikytinas pertekliniu ir neatitinkančiu proporcingumo principo.

16.8.                      Perkančioji organizacija 2025 m. kovo 13 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl, patenkinus ieškinį, teismas turi spręsti dėl sutarties pripažinimo niekine arba jos išsaugojimo ir alternatyvių sankcijų taikymo.

17.       Atsakovė VšĮ Nacionalinis kraujo centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai nustatyti, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos pareigą tenkinti viešąjį interesą – užtikrinti saugaus kraujo perdavimą gydymo įstaigoms, ir atitinka viešųjų pirkimų reikalavimus.

17.2.                      Pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus atitinka ir ieškovės siūloma „Grifols“ įranga, tačiau dėl subjektyvių priežasčių nusprendė, kad negalės pateikti konkurencingo pasiūlymo, ir  pirkime nedalyvavo.

17.3.                      Ieškovė dalyvavo kitame viešajame pirkime, kuriame ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų metodikoje kokybei buvo skiriama 60 balų. Ieškovė remiasi dvigubais standartais: jeigu ji laimi pirkimą, kokybei skirtas 60 balų kriterijus yra tinkamas ir net vertinamas kaip pavyzdinis, bet jeigu ji nelaimi pirkimo ar net jame nedalyvauja, kokybei skiriami 50 balų yra neproporcinga ir konkurenciją apribojanti sąlyga.

17.4.                      Ieškovė nepateikė pasiūlymo pirkime, jos pasiūlymas nebuvo vertinamas pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.

17.5.                      Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1 atsakovė nustatė, siekdama užtikrinti, kad recipientams būtų perduotas tik saugus kraujas ar jo dalys. Atsakovės pasirinkimą dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus, tarp jų ir vertinti hepatito B jautrumą, nulėmė praktinė darbo patirtis, tarptautinė praktika bei tikslas užtikrinti saugaus kraujo perdavimą recipientams.

17.6.                      Atsakovė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T2 nustatė, siekdama įsigyti įrangą, kuri padėtų užtikrinti perkančiosios organizacijos funkcijų atlikimą. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T2, numatantis, kad medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudoti, nustatytas tam, jog būtų pasiektas norimas rezultatas – užtikrintas reagentų vienodumas, sumažinta reagentų užteršimo rizika ir būtų išvengta žmogiškojo faktoriaus įtakos.

17.7.                      Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T3 atsakovė nurodė, kad pirkimu siekiama įsigyti vieno mėginio tyrimą, t. y. vieno kraujo mėginio ištyrimui reikalingą medicinos priemonių bei priedų rinkinį, skirtą kraujo donorų atrankiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T3 pasirinktas siekiant užtikrinti, kad jau pirminio ištyrimo metu būtų gaunami konkrečių infekcijų žymenų rezultatai.

17.8.                      Perkančioji organizacija, nustatydama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T4, nustatantį, kad įrangos priežiūrai nebūtų naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai), siekė saugiausio tyrimų organizavimo proceso.

17.9.                      Atsakovės ir UAB „Roche Lietuva“ 2025 m. kovo 13 d. sudaryta sutartis yra vykdoma. Laimėtoja sutartyje numatytą įrangą pristatė 2025 m. balandžio 24 d. Dėl sutarties nutraukimo kiltų rizika, kad sutriks esminis atsakovės funkcijų vykdymas, t. y. kritinis kraujo tiekimas gydymo įstaigoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : 

         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

19.       Atsakovė VšĮ Nacionalinis kraujo centras kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. tarp atsakovės ir pirkimo laimėtojos UAB „Roche Lietuva“ 2025 m. balandžio 11 d. sudaryto įrenginių priėmimo–perdavimo akto kartu su ataskaitos apie pirkimo laimėtojos suteiktas paslaugas kopijas. Nurodė, kad pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas, 2025 m. kovo 14 d. sudaryta viešojo pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti išsaugota.

20.       CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

22.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės naujai pateiktų įrodymų turiniu, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Įvertinęs tai, kad atsakovės prašomi priimti nauji įrodymai nepagrindžia ir nepaneigia byloje nustatinėjamų reikšmingų aplinkybių dėl pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo, o duomenys apie atsakovės sudarytą pirkimo sutartį byloje yra pateikti, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, vertina, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingai išspręsti ginčą, nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.

23.       Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. birželio 9 d. gauti ieškovės UAB „Diamedica“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra prieštaringi bei nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

24.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

25.       Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateikto procesinio dokumento turinio nustatyta, kad ji siekia papildyti apeliacinį skundą argumentais bei atsikirsti į atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus. Tačiau 30 dienų terminas apeliaciniam skundui pateikti yra pasibaigęs, o civilinio proceso įstatymas nenumato šalies teisės išdėstyti savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui pateiktą procesinį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

26.       Atsakovė VšĮ Nacionalinis kraujo centras vykdė viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“.

27.       Pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkte lentelėje numatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai:

a)       2.1 eilutėje nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus „Tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV / mL. (T1)“;

b)       2.2 eilutėje nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus „Medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas (T2)“;

c)       2.3 eilutėje nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus „Galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui (T3)“;

d)       2.4 eilutėje nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus „Kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4)“.

28.       2025 m. sausio 27 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kurioje prašė panaikinti pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1, T2, T3 ir T4, kadangi: 1) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra diskriminaciniai ir pažeidžiantys konkurenciją, jie suteikia prioritetą UAB „Roche Lietuva“ platinamiems produktams; 2) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai yra neproporcingi, pernelyg didelė reikšmė yra suteikiama kokybiniams parametrams palyginti su kaina.

29.       2025 m. vasario 3 d. atsakovė atmetė ieškovės pretenziją.

30.       Ieškovė 2025 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtais pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkte nurodytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus T1, T2, T3, T4, kadangi, ieškovės įsitikinimu, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir riboja konkurenciją.

31.       2025 m. kovo 13 d. atsakovė ir UAB „Roche Lietuva“ sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamojo svorio (ne)pagrįstumo

32.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nepagrįstai ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams suteikė 50 procentų galutinio balo lyginamąjį svorį.

33.       Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 55 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti ir ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Šioje VPĮ nuostatoje detalizuota, kad kriterijų lyginamasis svoris pirkimo sąlygose gali būti išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Taigi, pasirinkusi aptariamą pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo būdą, perkančioji organizacija yra laisva ne tik pasirinkti konkrečius kriterijus, kuriuos turėtų atitikti teikiami pasiūlymai, bet taip pat ir nustatyti kiekvieno iš pasirinktų kriterijų reikšmę visų kitų kriterijų atžvilgiu (lyginamąjį svorį) ir šių kriterijų vertinimo tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-602-790/2021).

34.       Iš pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ nustatyta, kad bendrai pasiūlymo kainai skiriama 50 procentų galutinio balo ir kokybės vertinimo kriterijams skiriama 50 procentų galutinio balo. Taigi, nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygose yra nustatyta, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas pirkime bus išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį.

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės, kad pirkimu įsigyta įranga iš esmės užtikrina perkančiosios organizacijos funkcijų vykdymą, t. y. kraujo ir jo komponentų surinkimą ir ištyrimą, taip pat viešojo intereso, jog saugus ir patikrintas kraujas pasiektų gydymo įstaigas bei recipientus, patenkinimą, įrodo pasirinktų kriterijų lyginamojo svorio pagrįstumą. Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką bei siekiamą tikslą, kuris betarpiškai susijęs su žmonių sveikatos apsauga, pagrįsta reikalauti užtikrinti maksimalią įsigyjamų priemonių kokybę. Be to, iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė dalyvavo viešajame pirkime Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vykdė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos ir kurio objektas buvo priemonės kraujo tyrimams atlikti, minėto pirkimo laimėtoja pripažinta ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors minėtame pirkime ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams taip pat buvo skirta 50 procentų galutinio balo, tačiau ieškovė tokių pirkimo sąlygų neginčijo, su jomis sutiko ir pasiūlymą pirkime pateikė. Taigi, ieškovė, vertindama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamąjį svorį, nėra nuosekli, analogiškas situacijas, kuomet perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato 50 procentų galutinio balo lyginamąjį svorį, selektyviai, nesant objektyvaus pagrindo, pripažįsta arba ginčija, priklausomai nuo aplinkybės, ar pati ieškovė pripažįstama pirkimo laimėtoja. Tokia ieškovės pozicija nėra teisiškai pagrįsta ir pateisinama. 

36.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad perkančioji organizacija objektyviomis priežastimis dėl pirkimo objekto specifikos (objektas, susijęs su kraujo tyrimų atlikimu) ir viešojo intereso užtikrinimo (objektas betarpiškai susijęs su žmonių sveikatos apsauga) pagrindė nustatytų kriterijų lyginamąjį svorį, todėl vadovaujantis vien apeliantės pateiktu subjektyviu situacijos vertinimu, teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo vertinti, jog atsakovė netinkamai įgyvendino jai suteiktą diskreciją nustatyti pasirinktų kriterijų reikšmę, todėl apeliantės teiginiai, kad nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų lyginamasis svoris pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir riboja jos galimybę konkuruoti, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1, T2, T3 ir T4 (ne)teisėtumo

37.       VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti principiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai: jie neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją; pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimai pasiūlymų vertinimo kriterijams Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje ir kasacinio teismo praktikoje aiškinami, be kita ko, kaip išplaukiantys iš bendrųjų viešųjų pirkimų skaidrumo ir vienodo požiūrio principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 38 punktas).

38.       Tiek vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, jog viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 61 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 39–40 punktai).

39.       Apeliantės teigimu, pirkimo sąlygose numatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai (T1, T2, T3 ir T4) lėmė nepagrįstą pranašumą pirkime trečiajam asmeniui UAB „Roche Lietuva“, kuris atstovauja gamintojui „Roche“, be to, nustatyti kriterijai pažeidžia tiekėjų konkurenciją bei nediskriminavimo principą. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas pirkimo sąlygų teisėtumas, nurodant, kad: 1) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 nustatytas tai, jog tik vieno gamintojo priemonės atitinka jį, perkančioji organizacija nepaaiškino, kodėl buvo pasirinkta būtent aptikimo riba ?10 TV / mL; 2) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T2 dėl reagentų paruošimo formos yra neproporcingas, nes nuo šio kriterijaus nepriklauso nei galutinio tyrimų rezultato kokybė, nei pacientų saugumas; 3) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T3 nesuteikia pridėtinės vertės, kadangi su abiejų gamintojų siūloma įranga reikėtų atlikti po papildomą (pakartotinį) tyrimą; 4) ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T4 yra neproporcingas, kadangi priežiūrai naudojamų valiklių sudėtis neturi priežastinio ryšio nei su diagnostiniu tikslumu, nei su įrangos veikimu, nei su paciento ar darbuotojo saugumu. 

40.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkte lentelėje nustatė šiuos ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus: „Tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV / mL. (T1)“, lyginamasis svoris 15 balų; „Medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas (T2)“, lyginamasis svoris 10 balų; „Galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui (T3)“, lyginamasis svoris 10 balų; „Kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4)“, lyginamasis svoris 10 balų; „Galimybė visus tyrimus (HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, B19V DNA ir HAV RNA) atlikti vieno sistemos paleidimo metu (T5)“, lyginamasis svoris 5 balai.

41.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų ir nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją, laikydamasi šiame įstatyme nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019 44 punktas). Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai (tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui), kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015).

42.       Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Tai, ar atitinkamas pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia (be kita ko) į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį. Tik pačios perkančiosios organizacijos nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ir (ar) darbus pagal savo poreikius parengia viešųjų pirkimų dokumentus. Perkančiosios organizacijos gali ir privalo pagrįsti nustatytų reikalavimų perkamam objektui tikslingumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018 36 punktas). Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas; tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015).

43.       Nagrinėjamu atveju atsakovė pirkimo sąlygų 7 priedo „Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai bei tvarka“ 1 punkte lentelėje nustatė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų: „Tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV / mL. (T1)“. Priešingai nei teigia apeliantė, perkančioji organizacija paaiškino nustatyto ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T1 tikslingumą. Kaip matyti, atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tyrimo metodas, kuomet HBV DNA aptikimo riba yra ?10 TV / mL, pasirinktas siekiant užtikrinti saugaus kraujo perdavimą recipientams, įvertinus riziką su donoro krauju perduoti slaptas ligų formas bei siekiant išvengti hepatito B perdavimo kraujo recipientams, t. y. perkančiosios organizacijos nustatytas reikalavimas pirkimo objektui grindžiamas žmogaus (kraujo recipiento) sveikatos apsauga. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirkimo objekto specifika ir atsakovės siekiamas tikslas (užtikrinti saugaus (virusu neinfekuoto) kraujo perdavimą recipientams) yra pakankami pagrįsti nustatyto ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T1 proporcingumą ir tikslingumą, o ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie paneigtų atsakovės poziciją, jog tik nustačius aptikimo ribą ?10 TV / mL, galima efektyviai atlikti tyrimus ir nustatyti hepatito B virusą kraujyje. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, siekdama užtikrinti kokybiškų tyrimų atlikimą ir kraujo recipientų sveikatos apsaugą, aptariamą reikalavimą pagrįstai laikė savo poreikiu.

44.       Nors apeliantė teigia, kad nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus „Medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas (T2)“ yra neproporcingas, nes nuo šio kriterijaus nepriklauso nei galutinio tyrimų rezultato kokybė, nei pacientų saugumas, tačiau tokiam savo argumentui pagrįsti objektyvių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija, grįsdama nustatyto reikalavimo pirkimo objektui tikslingumą, nurodė, jog medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui siekiant užtikrinti reagentų vienodumą, sumažinti reagentų užteršimo riziką ir išvengti žmogiškojo faktoriaus įtakos. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad šiuo atveju pirkimo objektas yra išimtinai susijęs su viešojo intereso apsauga, nes pirkimu siekiama įgyti itin specifinių, sveikatos apsaugos požiūriu reikalingų ir dėl to maksimaliai kokybiškų medicinos priemonių, todėl atsakovės siekis maksimaliai sumažinti reagentų užteršimo bei atliktų tyrimų netikslumo riziką naudojant pirkimo objektu esančias medicinines priemones, negali būti vertinamas kaip perteklinis ir pažeidžiantis viešųjų pirkimų principus.

45.       Apeliaciniame skunde kvestionuojamas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui (T3)“ proporcingumas, nurodant, kad šis kriterijus nesuteikia pridėtinės vertės pirkimo objektui, kadangi su tiek su gamintojo „Roche“, tiek su gamintojo „Grifols“ siūloma įranga reikėtų atlikti po papildomą (pakartotinį) tyrimą. Atsakovė, grįsdama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T3 pirkimo objektui tikslingumą ir reikalingumą, teigė, kad infekcijos, kurių identifikavimui atliekami kraujo tyrimai, yra sukeliančios rimtas pasekmes, o ankstesnis ir tikslesnis (pirminis) ištyrimas, užtikrina tiek infekcijos suvaldymą, tiek savalaikį gydymą, be to, kraujas, kuriame identifikuojami infekcijų žymenys, nėra naudojamas kraujo perpylimui ar kitoms procedūroms, t. y. kraujo recipientai apsaugomi nuo infekuoto kraujo gavimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirkimo objekto svarbą ir specifiką, t. y. kad pirkimo objektas tiesiogiai susijęs su visuomenės sveikatos apsauga, taip pat perkančiosios organizacijos specifines funkcijas, susijusias su kraujo donacijomis, nusprendžia, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus yra proporcingas siekiamiems tikslams – užtikrinti, kad kraujo recipientams nepatektų infekuotas kraujas. Pažymėtina, kad atsakovės veiklos specifika, kuomet per metus yra atliekama itin daug (virš 76 000) kraujo donacijų, pagrindžia perkančiosios organizacijos poreikį jau pirminio ištyrimo metu gauti duomenis apie infekcinį žymenį kraujyje tam, jog būtų išvengta nebūtinų ir netikslingų pakartotinių tyrimų atlikimų. Įvertinęs tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatytas pirkimo objektui ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T3 yra neatsiejamai susijęs su atsakovės medicininių paslaugų teikimo kokybe (tiesioginis ryšys tarp pirminio kraujo ištyrimo rezultato ir ištirto kraujo panaudojimo), taip pat pritaikytas perkančiosios organizacijoms poreikiams, atsižvelgiant į atliekamų kraujo donacijų skaičių, kraujo ištyrimo operatyvumo kriterijų bei asmenų sveikatos apsaugos paslaugų kokybišką teikimą.

46.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytus motyvus, konstatuota, kad perkančioji organizacija pagrindė, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1, T2 ir T3 yra reikalingi ir pagrįsti perkamo objekto pobūdžiu ir specifika, taip pat viešojo intereso užtikrinimu (kokybiškų sveikatos apsaugos paslaugų teikimu žmonėms), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė, teikianti specifines medicinines paslaugas (atliekanti kraujo tyrimus bei užtikrinanti saugaus kraujo perdavimą recipientams) ir atsakinga už paslaugų kokybę, nustatė tinkamus, tikslingus ir pagrįstus reikalavimus pirkimo objektui, įvertinusi perkančiosios organizacijos interesus, pirkimo objekto poreikį bei siekdama nupirkti tai, ko reikia. Vien apeliantės subjektyvus ir abstraktus situacijos interpretavimas, neįvertinus pirkimo objekto ir jo specifikos, nesudaro pagrindo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1, T2 ir T3 pripažinti neteisėtais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T1, T2 ir T3 buvo pasirinkti pagrįstai, siekiant suteikti pranašumą būtent tiems tiekėjams, kurie, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, galėtų kokybiškiausiai ir efektyviausiai įvykdyti pagal pirkimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

47.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė pripažįsta ir dėl to byloje nėra ginčo, jog ne tik trečiojo asmens pirkime pasiūlytų „Roche“ gamintojo priemonės atitinka pirkimo sąlygose nustatytus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus (T1, T2 ir T3), bet ir gamintojo „Grifais“ priemonės atitinka pirkimo sąlygose keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, kad pirkimo sąlygos (ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai) ribojo konkurenciją bei diskriminavo tiekėjus, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė konkrečių argumentų ir duomenų, patvirtinančių, kad ji (asmeniškai ar pasitelkusi kitus ūkio subjektus) neturi sąlygų (galimybių) ar turi blogesnes sąlygas (galimybes) pasiūlyti atsakovei pirkimo objektu esančias priemones ir (ar) lygiavertį pasiūlymą. Vien ieškovės subjektyvus situacijos vertinimas, jai nepateikus pasiūlymo pirkime, nesudaro pagrindo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus vertinti kaip ribojančius konkurenciją bei diskriminuojančius tiekėjus ir dėl to neteisėtus, juolab jog minėti kriterijai neriboja tiekėjų galimybės teikti pasiūlymus (ne vieno gamintojo priemonės atitinka pirkimo sąlygas), o tik suteikia pateiktiems pasiūlymams didesnį ar mažesnį įvertinimą.

48.       Kita vertus, apeliantės argumentą, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus „Kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4)“ yra neproporcingas ir ribojantis konkurenciją, kadangi priežiūrai naudojamų valiklių sudėtis neturi priežastinio ryšio su diagnostiniu tikslumu, įrangos veikimu, paciento saugumu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu. Pirma, atsakovė neginčija, kad pirkimu siekiamam tikslui, t. y. kraujo tyrimų atlikimui ir jų rezultatams, įrangos, skirtos tokiems tyrimams atlikti, priežiūros priemonės be chloro junginių ar su jais tiesioginės įtakos ir reikšmės neturi, todėl priežiūros priemonės be chloro junginių ar su jais yra tinkamos užtikrinti perkančiosios organizacijos funkcijų atlikimą. Antra, atsakovė nepagrindė, kodėl įrangos priežiūrai reikalinga būtent priemonė be chloro junginių. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad kraujo tyrimų tikslumas ir rezultatų patikimumas yra nesusiję su konkretaus valiklio (su chloru ar be jo) naudojimu įrangai valyti. Byloje nėra pateikti įrodymai, be kita ko, ekspertinio tyrimo išvados, iš kurių būtų galima spręsti, kad tik įrangos priežiūros priemonės be chloro junginių gali užtikrinti tinkamą kraujo tyrimų atlikimo įrangos valymą bei jos veikimą. Trečia, nors atsakovė minėtos sąlygos nustatymą sieja su saugiu tyrimų organizavimo procesu bei darbuotojų sveikatos apsauga, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, jog šiems teiginiams pagrįsti atsakovė įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad valymo priemonės, kuriose naudojamos medžiagos tiek su chloro junginiais, tiek be jų, yra visuotinai platinamos ir naudojamos, todėl vien tik atsakovės deklaratyvūs argumentai, nesant pateiktų įrodymų apie draudimą naudoti (ribotą naudojimą) valymo priemones su chloro junginiais, nesudaro pagrindo pripažinti, jog priežiūros priemonės su chloro junginiais negali būti naudojamos įrangos priežiūrai dėl kenksmingų savybių.  

49.       Įvertinęs išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus „Kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4)“ yra perteklinis, nepagrįstas ir dirbtinai ribojantis konkurenciją, todėl pripažįstamas neteisėtu (VPĮ 55 straipsnio 5 dalis). 

Dėl pirkimo sutarties (ne)pripažinimo negaliojančia bei alternatyvių sankcijų taikymo

50.       VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia, nustačius kitų šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų šiurkščius pažeidimus. VPĮ 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, nors pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pasekmes.

51.       Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tokiais iš esmės yra pripažįstamos įstatyme įtvirtintos neigiamo pobūdžio priemonės – viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia (VPĮ 105 straipsnis) ar jos išsaugojimas ir alternatyvios sankcijos skyrimas (VPĮ 106 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020 73 punktas; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 174 punktas).

52.       Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu viešasis pirkimas įstatymo pagrindu yra pasibaigęs (taigi jo metu priimti sprendimai nebesukelia teisinių padarinių) viešojo pirkimo sutarties sudarymu, teismas, konstatavęs, kad viešojo pirkimo procedūros vyko neteisėtai, ex officio pripažįsta viešojo pirkimo sutarties sudarymą neteisėtu ir sprendžia dėl įstatyme įtvirtintų padarinių: viešojo pirkimo sutarties pripažinimo niekine ir jos panaikinimo arba jos išsaugojimo ir alternatyvių sankcijų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016 38 punktas; 2023 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023 63 punktas).

53.       Nagrinėjamu atveju pripažinus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „Kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4)“ neteisėtu, turi būti išspręstas klausimas dėl 2025 m. kovo 13 d. atsakovės ir laimėjusios tiekėjos UAB „Roche Lietuva“ sudarytos viešojo pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (ne)pripažinimo negaliojančia.

54.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pirkimo sutartis sudaryta 2025 m. kovo 13 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia, atsižvelgiant į pirkimo tikslą bei pirkimo objektą, t. y. į tai, jog pirkimu siekiamos įsigyti medicininės priemonės, reikalingos kraujo tyrimams atlikti teikiant kraujo donorystės paslaugas, taip pat į tai, kad atsakovės medicininių paslaugų teikimo kokybė yra neatsiejamai susijusi su pirkimu siekiamų įsigyti priemonių naudojimu (ryšys tarp kraujo ištyrimo rezultato ir ištirto kraujo panaudojimo), taip pat įvertinus atsakovės atliekamų kraujo donacijų skaičių, kraujo ištyrimo operatyvumo poreikį bei būtinybę teikti kokybiškas asmenų sveikatos apsaugos paslaugas, iš esmės perkančiajai organizacijai sukeltų neproporcingų padarinių, nes apsunkintų jos funkcijų, susijusių su viešuoju interesu, t. y. šiuo atveju kokybiškų medicinos paslaugų teikimu žmonėms, vykdymą, todėl nagrinėjamoje byloje kyla poreikis taikyti VPĮ 106 straipsnio 2 dalies nuostatas – išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyvių sankcijų.

55.       Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios; teismas taiko šias alternatyvias sankcijas: 1) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimą; 2) perkančiajai organizacijai skiriamą baudą, kuri skiriama ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai). Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį, taip pat teismo paskirta alternatyvi sankcija turi būti motyvuojama teismo sprendime (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis).

56.       Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį, aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu ir vykdymu, kurios aktualios sprendžiant klausimą dėl alternatyvios sankcijos taikymo, nebuvo nagrinėtos, o taikant sankciją, būtina vertinti faktines bylos aplinkybes, susijusias su sudarytos sutarties vykdymo terminu ir įvykdyta sutarties apimtimi. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė argumentus, kad UAB „Roche Lietuva“ vykdo sutartį, 2025 m. balandžio 24 d. pristatė atsakovei įrangą ir pradėjo teikti kvalifikavimo paslaugas, tačiau atsakovė nenurodo, kokia dalis sutarties objekto įvykdyta, koks tiksliai nustatytas sutarties galiojimo terminas, koks kiekis priemonių pristatytas ir koks kiekis priemonių nepristatytas, todėl teisėjų kolegija negali objektyviai įvertinti, ar galima taikyti alternatyvią sankciją – sutarties termino sutrumpinimą, ir kiek turėtų būti sutrumpintas sutarties įvykdymo terminas. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją – baudą, neatsižvelgtina į tai, ar ji, pažeisdama imperatyviąsias teisės normas, iš esmės siekė teisėto viešąjį interesą atitinkančio tikslo; alternatyvios sankcijos – baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 106 straipsnio 3 dalis), antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis), kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017). Šiuo konkrečiu atveju, šalys nepateikė nuomonės dėl pagrindo taikyti alternatyvią sankciją ir skirti atsakovei baudą (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punktas) išsaugojant imperatyviosioms normoms prieštaraujančią sutartį. Nurodytos aplinkybės, kurios aktualios sprendžiant dėl VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje nustatytų alternatyvių sankcijų taikymo, pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinėjamos ir vertinamos.

57.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės nuspręsti dėl teisinių padarinių taikymo, kadangi reikia tirti esmines aplinkybes, susijusias su alternatyvios sankcijos taikymu atsakovei, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, taip pat suteikti galimybę šalims ateityje galimai pasinaudoti teise į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-701/2017), todėl yra teisinis pagrindas aptariamą bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Toks sprendimas iš esmės atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

58.       Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo pripažinti viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“ sąlygas dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1, T2 ir T3 neteisėtomis, tačiau suklydo vertindamas, jog sąlyga dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T4 nepažeidžia konkurencijos ribojimo draudimo, ir dėl to nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl šios sąlygos pripažinimo neteisėta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pripažįstant viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“ ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „Kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4)“ neteisėtu, o bylos dalis dėl alternatyvios sankcijos taikymo perkančiajai organizacijai perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

59.       Perdavus bylos dalį dėl alternatyvios sankcijos perkančiajai organizacijai taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose paskirstymo klausimas nesprendžiamas, šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu atsakovės viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro vykdyto viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“ sąlygose nustatytą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „Kasdieninei / mėnesinei įrangos priežiūrai nėra naudojamos agresyvios medžiagos (chloro junginiai) (T4)“.

Atmesti ieškinio reikalavimus dėl atsakovės viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro vykdyto viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Medicinos priemonių bei priedų rinkinys, skirtas kraujo donorų atrankiniam sudėtiniam molekuliniam tyrimui dėl infekcijų žymenų, su įrangos įsigijimu panaudos būdu“ sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „Tyrimo metodas užtikrina, kad tiriant kaupinyje, kaupinio HBV DNA aptikimo riba ?10 TV / mL. (T1)“; „Medicinos priemonės bei priedai turi būti paruošti naudojimui (jų nereikia tirpinti ar skiesti rankiniu būdu, ar paruošti sumaišant dvi (ar daugiau) medžiagas (T2)“ ir „Galimybė, kad tiriant IDT / kaupinius dėl HIV 1/2 RNA, HCV RNA, HBV DNA, HAV RNA, B19V DNA, pirminio ištyrimo metu rezultatai gaunami konkrečiam infekciniam žymeniui (T3)“ pripažinimo neteisėtais.“

Bylos dalį dėl alternatyvios sankcijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                   Asta Radzevičienė

                                                                                               Antanas Rudzinskas 

                                                                                           Neringa Švedienė