Baudžiamoji byla Nr. 1-1582-1033/2020

Proceso Nr. 1-01-1-52648-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.1.1; 1.1.5.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,

sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Kristinai Juodelytei, Džestinai Medeišytei,

dalyvaujant prokurorams Gyčiui Normantui, Larisai Fedotovai,

kaltinamajam M. D.,

gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

vertėjams Irinai Pikčilingienei, Natalijai Reut, Giedriui Račkauskui, Eglei Smailienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Moldovos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas Moldovoje, (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas ir laikomas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 3 sektoriuje, Lietuvos Respublikoje ir Moldovos Respublikoje neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

M. D. sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2019 m. gruodžio 12 d. apie 21.20 val., gatvėje netoli namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su nukentėjusiuoju A. K. (A. C.) metu tyčia dūrė jam vieną kartą peiliu į kairę pilvo sritį, padarydamas kiauryminę durtinę - pjautinę pilvo sienos kairės pusės žaizdą su storosios žarnos ir kairio inksto sužalojimu, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, t. y. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

 Kaltinamasis M. D. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad V. V. turėjo 1750 Eur už laiptus sumokėti, tačiau jam sumokėjo 1000 Eur darbo eigoje ir 300 Eur davė avanso, likusius 750 Eur turėjo sumokėti K., kuris dirbo pagalbiniu. V. 6000 už visą darbą sumokėti turėjo, nes nuo pavasario iki gruodžio 12 d. jis dirbo. V. pasakė, kad Moldovoje atsiskaitys. Nors V. V. sakė, kad jam sumokėjo 5000 Eur, tačiau tai melas. Tą vakarą atvyko namo girti S. Z., I. B., A. K. ir V. V.. Jie iš anksto buvo parengę planą apie kurį jis nežinojo. Namuose iš karto po jų atvykimo prasidėjo konfliktas dėl pinigų. Jis pasakė V., kad sumokėtų 750 Eur už darbą K., su kuriuo jis 2 mėnesius dirbo. Be to V. V. turėjo sumokėti jam už darbą, kurį dirbo visą vasarą. V. nenorėjo mokėti ir sugalvojo konfliktą tarp jo ir K., norėjo, kad jie susipyktų. Pastarasis patikėjo V. ir pradėjo konfliktą su juo. V. V. buvo labiausiai girtas, I. B. irgi išgėręs, A. K. taip pat buvo girtas, bet ne tiek kiek V.. S. irgi išgėręs buvo. Jie pradėjo konfliktą virtuvėje. K. laikė po striuke rankoje kažką, nejudino jos. S. parodė jam šautuvą, atitraukęs striukę buvo. S. draudė jiems kalbėtis moldavų kalba, liepė kalbėtis rusų kalba. S. pasakė jam, kad išsirinktų vieną kurį iš jų ir eitų muštis, bet jis atsisakė muštis. S. pasakė, kad nušaus jį. V. turėjo tokį patį peilį, kaip pas jį (kaltinamąjį), tik juodos spalvos. Jie kartu pirko peilius Vilniaus turguje. Peilis jam buvo reikalingas konservams atidaryti, pjaustyti dešrą, kai vagonėliuose gyveno. V. laikė savo juodą peilį rankoje, mojavo, taikėsi jam smogti, bet jis išsisukdavo nuo jų. Dar virtuvėje, kai prasidėjo konfliktas, jis matė, kai B. davė K. kirvį, kurį šis paslėpė. Buvo sumaištis, visi judėjo, jie išėjo į kiemą. Jie visi 4 buvo prieš jį vieną, todėl jis išsitraukė peilį, kad juos išgąsdintų, kad jie nesiartintų. Po to pro atidarytus kiemo vartelius jie išėjo į gatvę, stotelė buvo šalia. Jis laikėsi visą laiką atokiau, kad jie neprieitų, traukėsi atbulas. Atėję prie stotelės, jie visi vienu metu prišoko, todėl jis pradėjo bėgti. Kažkas paėmė akmenį ir metė į jį, bet nepataikė. Pabėgęs jis sustojo ir matė, kad jie nuėjo į namą. Tuo metu jau buvo vakaras, apšvietimo stulpai buvo, bet ne visur apšvietė, buvo vietų, kur tamsu. Kadangi jo telefonas, dokumentai ir raktai nuo automobilio liko name, jis išsigando dėl savo automobilio, kad jie gali apgadinti, daužyti, todėl nutarė grįžti. Triukšmas buvo didelis, buto šeimininkė girdėjo, todėl pagalvojo, kai ji išeis ir jis galės paimti daiktus, o dėl pinigų išsiaiškins kitą dieną. Kai grįžinėjo tuo pačiu keliu paimti daiktų, priėjo prie stotelės, nuo kurios pradėjo prieš tai bėgti. Iš tamsos išėjo K., pamatė jį, kai jis jau buvo arti, gal vieno metro atstumu, gal mažiau stovėjo. K. iš striukės išsitraukė kirvį ir užsimojo, buvo puolimo pozoje, jau buvo iškėlęs kirvį virš galvos. Jis prieš tai nematė, kad K. pasislėpęs buvo. K. stovėjo gatvėje, kur stotelė, iš šešėlio išėjo, ne ant šaligatvio buvo. Ten namai ir tvora buvo. Jis (kaltinamasis) buvo su peiliu, kurį dar laikė rankoje, nes galvojo, kad jo automobile jie daužys iš pykčio. Iš tamsos išniręs K. norėjo trenkti kirviu, bet jis spėjo apsiginti. Jeigu būtų nespėjęs, tai K. jam kirviu būtų trenkęs. Pabėgti jis neturėjo galimybės, nes nebuvo laiko apsisukti ir bėgti. Savisauga suveikė, kai smogė peiliu, dūrė vieną kartą. Nukentėjusysis nieko nesakė, kai jis dūrė. Tuo metu, kai dūrė peiliu, atstumas tarp jų buvo apie pusę metro, kirvis buvo virš jo galvos, sekundės dalis buvo. Tuomet kažkas riktelėjo ir pradėjo bėgti į jo pusę, K. gulėjo. Jie visi ėmė bėgti į jo pusę ir jis taip pat pradėjo bėgti. B. paėmė kažkokį daiktą ir metė į jo pusę, bet nepataikė, girdėjo krentančio sunkaus daikto garsą. Tyrėjui parodė, kaip viskas įvyko. Po suduoto smūgio matė, kai B. pakelė K. ir kirvį, kuris gulėjo šalia jo. B. nusinešė kirvį su savimi į namą ir daugiau to kirvio jis nematė. Jis pagalvojo, kad reikia policiją kviesti, bet jam reikėjo paimti telefoną, kuris buvo likes name, todėl nuėjo į namus. Ten jau buvo kaimynai, kurie buvo Moldovos piliečiai, jie beldė į šeimininkės duris. Ji išėjo greitai. Su šeimininke jis įėjo į namą, K. sėdėjo krėsle, nieko jam nesakė. Jis paėmė raktus, dokumentus ir nutarė nueiti į kitą kvartalą, kad viskas nurimtų. V. sėdėjo, B. išėjo, paskui ir V. išėjo. Galvojo, kad jie vėl jį puls, todėl atsisėdo į automobilį, nuvažiavo per kvartąlą ir sustojo. Po pusvalandžio policininkai jį sulaikė. Jis sakė pareigūnams apie kirvį, kad gynėsi, bet policininkas pasakė, kad tai papasakotų tyrėjui. Jis (kaltinamasis) matė kirvį, kuris buvo pusiau raudona rankena, geležtė didelė, apie metro ilgio kirvis, gal 90 cm, apytiksliai sako. Kirvis priklausė V., juo kartais smulkindavo kaulus, kai ruošdavo mėsą. Kirvis būdavo padėtas tarp sienos ir krėslo, kuriame V. miegodavo. B. sakė, kad jis iš spintos paėmė kirvį, kur laikė daiktus, bet tai netiesa. Jie kiekvienas turėjo savo spintą, niekas nelįsdavo į kito spintą. Jis policijai neskambino, nes negalėjo sukaupti minčių, manė, kad vėl jį puls. Jis su šeimininke kartu užėjo į namą, prie jos jie nieko nedarė, tik išėjo į lauką, kad pasiruoštų jį pulti. Įvykio metu jis išgėręs nebuvo, alkoholio ir narkotikų nevartoja. V. ir K. yra ne giminės, tik jie gyvena viename kaime, K. bijojo V.. Jis yra lyderis, gali gerai organizuoti. B. su V. taip pat nėra giminės. Peilį jis paėmė, kai virtuvėje prasidėjo konfliktas. Kišenėje turėjo peilį, virtuvėje jo neišsitraukė. Peilis nukrito ant grindų, kai jis vilkosi striukę, niekas nebandė atimti jo peilį. S. pakėlęs peilį padėjo ant spintos. Jis paėmė peilį, kai pamatė, kad S. turi pistoletą, o V. peilį, todėl ir jis paėmė peilį. Nežino, ar matė kiti, kai jis paėmė peilį. Išėjo į lauką, kad išvengtų konflikto. Kai visi išėję buvo, jis laikė rankoje peilį, nežino, kodėl nepaslėpė. Išgyveno dėl savo automobilio, kad gali kažką jam padaryti. Viskas įvyko greitai, nebuvo laiko galvoti. Jo santykiai iki to vakaro su K. buvo darbiniai, jis buvo jo viršininkas, buvo vyresnis ir jo klausė. Dėl vaizdo įrašo gali paaiškinti, kad ten buvo spektaklis, kurį V. suorganizavo ir nufilmavo. K. visada apgaudinėdavo, apgadindavo statybines medžiagas, todėl V. sakė, kad K. yra padaręs jam moralinę žalą, norėjo, kad pinigus grąžintų ir daugiau neapgaudinėtų. K. iš savo užpakalio susilažino, kad daugiau nepagaudinės, todėl V. paprašytas, jis liepė K. nusirengti, po ko jie nuėjo pakalbėti ir paskui pasakė jam apsirengti. Tai nebuvo pažeminimas, jis nieko nenorėjo K. daryti, galvojo, kad šis įrašas bus jam pamoka. Smurto prieš K. nenaudojo, bet jo negerbė, nes nuolat juos apgaudinėjo. Jis (kaltinamasis) iš nieko pinigų nereikalavo. Jis buvo teistas Rusijoje 2014 m už plėšimą, 2,6 metų bausmę atliko. Tai jo vienintelis teistumas, Moldovoje nėra teistas. V. nori jį apjuodinti, kad pats išvengtų bausmės. Jo (kaltinamojo) ūgis (duomenys neskelbtini) cm, K. gal 5 cm už jį mažesnis. M. V. paparašė atvykti parvaryti jo įsigytą automobilį, nes pats neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Automobilį jis pirko už 800 Eur, dar 1700 Eur sumokėjo už remontą, remontavo pas liudytoją (J. Š.) autoservise. M. V. matė konfliktą, nemiegojo, tuo metu naudojosi telefonu su internetu. S. vartojo alkoholį ir jį vertė gerti, bet jis atsisakė. Viskį jie gėrė, butelį su savimi atsinešė. Į namus atėjo jau išgėrę, V. buvo girčiausias. Tik tyrimo metu suprato visus V. veiksmus ir ketinimus, V. suplanavo taip, kad jis Moldovoje nesikreiptų į policiją dėl apgaudinėjimo, įtraukė į spektaklį su vaizdo įrašu. V. jį įdarbino, išnaudojo, kaip vergą ir apgavo, dar nužudyti norėjo su K. pagalba. Jam nebuvo kitos išeities, jis labai išsigando, kai pamatė, kad prieš jį K. užsimojo kirviu. Jeigu būtų neapsiginęs, būtų jį užmušę. Prašo jį išteisinti.

 Rašytiniuose pareiškimuose ir paaiškinimuose kaltinamasis M. D. nurodė, kad jis yra nekaltas, 2019-12-12 (duomenys neskelbtini), Vilniuje sukelto konflikto bei įvykdyto nusikaltimo iniciatoriai ir bendrininkai yra A. K., I. B., V. V. ir S. Z.. Konfliktas buvo kilęs dėl jų uždirbtų pinigų įrenginėjant laiptus, kurių V. V. nenorėjo sumokėti. V. V. turėjo sumokėti A. K. už laiptus 750 Eur, tačiau nenorėjo sumokėti ir šiuos pinigus pasiėmė sau. V. V. sukiršino jį su A. K., nuteikė prieš jį. Nuo pat tyrimo pradžios šie liudytojai davė melagingus parodymus, tuo klaidindami tyrėją ir teismą. Sulaikymo metu jis policijoje sakė, kad minėti asmenys iš anksto specialiai suorganizavo ir išprovokavo konfliktą ir, kad A. K. norėjo jį užmušti kirviu, kurį jam padavė I. B., o jis gynėsi su peiliu. Visose valstybėse pilietis pagal įstatymą turi teisę gintis, kai jam gresia mirtis, kai jį nori nužudyti. Apie kirvį pasakojo tiek jį sulaikiusiems policininkams, tiek tyrėjai, tačiau niekas į jo žodžius nesigilino. I. B. su V. V. kirvį paslėpė, todėl jis nebuvo rastas. Tai tik įrodo, kad jie buvo nusikaltimo bendrininkai. Jis visada tyrimo metu sakė tiesą, bet kadangi tyrėja juo netikėjo, o jis nepasitikėjo tyrėja ir abejojo jos kompetencija, todėl nedavė išsamių parodymų, nustodavo pasakoti, jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo paviršutiniai. Jis buvo nepagrįstai apkaltintas, suklastota baudžiamoji byla, nėra įrodymų pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikaltimo padarymo. V. V. įkalbėjo A. K. duoti melagingus parodymus prieš jį, kad jį mušė, kad norėjo išprievartauti ir pan. Mano, jog V. V. pažadėjo sumokėti A. K. padorią pinigų sumą, kad jis duotų melagingus parodymus prieš jį. Labai gerai pažįsta V. V. ir žino, kad A. K. ir I. B. jo bijo ir klauso. Šioje byloje kaltinimai turėjo būti pareikšti A. K., I. B. ir V. V., jie turėjo būti suimti ir patraukti atsakomybėn, tačiau buvo paleisti ir nenori atvykti į teismą, sugalvoja įvairių priežasčių, todėl jis negali įrodyti savo nekaltumo, tapo „atpirkimo ožiu“. Norėtų, kad nukentėjusysis ir liudytojai, kurie yra Moldovos Respublikos piliečiai, dalyvautų teismo procese, nes kitaip negalima objektyviai išnagrinėti bylos, kurioje sprendžiamas jo likimas, jis negalės įrodyti savo nekaltumo. Mano, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo sufabrikuota, tyrimas atliktas neišsamiai, nebuvo įsigilinta į jo nurodytas aplinkybes, nesurengtos akistatos, jokios žalos Lietuvos Respublikai nepadarė, todėl prašo grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui atlikti iš naujo, paskelbti V. V., I. B. ir A. K. paiešką, leisti jam įrodyti, kad yra nekaltas ir išteisinti (4 t., b. l. 105-108, 109-110, 138-163; 5 t., b.l. 14-28, 95-105, 115-130, 150-155).

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu M. D. 2019-12-13 parodė, kad prasidėjus konfliktui kambaryje, jis išėjo į kiemą, iš paskos išėjo V. V., A. K., I. B. ir S.. Jis pamatė, kad prieš tai A. K. paėmė iš kambario didelį kirvį, raudonos spalvos ir paslėpė už savo striukės. Kieme jam V. V. norėjo suduoti kumščiu į veidą, tačiau nepataikė. Vis jie keturiese ėjo link jo, norėdami jį sumušti. V. V. pasakė A. K. moldovų kalba, kad pastarasis jį nužudytų. Tada A. K. iš po savo striukės ištraukė kirvį, ir laikydamas dešinėje rankoje užsimojo kirviu, norėdamas jam suduoti per galvą. Prieš tai jis iš namo buvo paėmęs savo sulenkiama peilį, kurį visą laiką kieme laikė dešinėje rankoje. Kai A. K. norėjo jam suduoti kirviu, jis su peiliu vieną kartą dūrė A. K. į pilvo sritį. A. K. ranka su kirviu nusileido ir kirvį paėmė I. B.. Jis po smūgio peiliu pradėjo nuo jų bėgti. Iš paskos jam bėgo V. V., S. ir I. B., kuris dar rankoje turėjo kirvį. Ką jie šaukė, negirdėjo. Po to kažkas iš jų pradėjo į jį mesti akmenis, tačiau nepataikė. Jis nuo šių vyrų pabėgo. V. V., S. ir I. B. nuvedė A. K. namo. Jis nutarė grįžti ir pasiimti savo daiktus bei raktelius nuo automobilio „Alfa Romeo“ ir su juo išvažiuoti. Užėjęs namo, paėmė savo daiktus, kartu su juo užėjo ir namo šeimininkė I.. Name ant kėdės sėdėjo A. K., tačiau kraujo nematė. Pasiėmęs savo daiktus, su savo automobiliu išvažiavo. Kas kvietė policija ir greitąją pagalba nežino. Už kiek laiko prie jo privažiavo policija ir jį sulaikė. Dėl pateikto įtarimo prisipažįsta iš dalies, nes dūrė A. K. peiliu norėdamas apsiginti, kad jo neužmuštų kirviu (3 t., b.l. 24-26).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis M. D. 2019-12-19 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad jis su V. V., A. K. ir I. B. gyveno name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodė vietas kambaryje, kur įvykio metu sėdėjo S. Z., V. V., A. K. ir I. B., paaiškino, kad vakaro eigoje jų sėdėjimo vietos keitėsi. M. D. nurodė, kad šalia jo arčiausiai sėdėjo V. V., kuris konflikto metu atsistojo ir tempė jį už atlapų. V. V. bandė suduoti smūgį, bet jis išsisuko. Pagalvojęs, kad situacija rimtėja, jis priėjo prie kriauklės leido vandenį ir tuo pačiu atidarė spintelę ir iš ten paėmė metalinį peilį „plaštakę“. Jam priėjus prie durų, A. K. ir V. V. neleido išeiti, bet jis išsisuko nuo jų ir išėjo į lauką. Paskui visi stovėjo kieme jį apsupę, kieme jam bandė suduoti V. V. ir A. K.. S. Z. nebandė suduoti, bet jis stovėjo kovinėje pozoje, taip pat ir I. B. buvo visą laiką šalia. Jis (M. D.) traukėsi atatupstas, iš kišenės, išsitraukė peilį. Visi matė, kad jis turi peilį. S. Z. liepė padėti peilį ir su juo muštis be peilio. Kai jis stovėjo ant važiuojamosios dalies laikydamas peilį, V. V. ir A. K. vis tiek bandė jam suduoti smūgius, bet jam pavykdavo išsisukti nuo smūgių. Jis atsitraukinėdamas važiuojamąja dalimi atsidūrė prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje įvažiavimo. Bėgdamas girdėjo, kad kažkas sunkaus krito į jo pusę, nežino kas tiksliai tai buvo. Jis nuėjo iki (duomenys neskelbtini) namo eglučių, bet pamatęs, kad jį besivejantys asmenys apsisuko ir grįžinėja, pagalvojo kad jie apgadins jo automobilį. Jis irgi pradėjo grįžinėti. Jam einant priešais (duomenys neskelbtini) namo įvažiavimą, prie tvoros iš tamsos iššoko A. K., jis tik spėjo pamatyti, kad jis iš už striukės dešine ranka kažką traukia. Jis pamatė, kad tai buvo kirvis. Kai A. K. užsimojo kirviu, jis dešinėje rankoje turėtu peiliu dūrė A. K. į pilvą ir atšoko ant važiuojamosios dalies. Tuo metu I. B. kažką šūktelėjo ir visi apsisukę pradėjo grįžinėti link A. K.. Jis vėl pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) namo eglučių, vėl girdėjo iš paskos ant važiuojamosios kelio dalies krentančius sunkius daiktus. Bėgdamas atsisuko ir pamatė, kad kirvį, gulėjusį ant žemės šalia A. K., paėmė I. B.. Jis matė, kad kažkuris iš jų S. Z., V. V. ar I. B. pakėlė A. K. ir nusivedė link namų. Jis grįžinėjo taip pat, nes norėjo paimti automobilio raktelius. Kieme nieko nebuvo. Iš gretimo buto išėjo du kaimynai, kurie sėdo į automobilį, apsuko ratą, vėl grįžo į kiemą ir nuėję prie šeimininkės buto pradėjo belstis į duris ir šaukti, kad jiems atsibodo triukšmas. Išėjo šeimininkė, tada kartu su ja jis užėjo į kambarį, matė, kad A. K. sėdėjo ant kėdės. Užėjus šeimininkei, V. V., S. Z. ir I. B. iš virtuvės išėjo, o A. K. liko sėdėti krėsle. Jis pasiėmė daiktus, automobilio raktelius, dar paklausė A. K., kaip jaučiasi, bet šis nieko neatsakęs išėjo į lauką. Prisimena, kad išgertuvių metu A. K. buvo nuėjęs į kambarį, o grįžęs iš kambario į virtuvę pilė alkoholį viena ranka ir kai davė jam stikliuką dešine ranka, kairę ranką jis laikė prispaudęs prie savęs. Todėl mano, kad tuo metu A. K. galėjo kažką turėti su savimi (3 t., b.l. 35-55).

 Nukentėjusysis A. K. (A. C.) apie teismo posėdžius buvo informuotas el. paštu, tačiau pranešė, kad negali dalyvauti teismo posėdžiuose dėl sveikatos būklės po sužalojimo ir dėl to, kad nenori matyti kaltinamojo. Kai bus teismas Moldovoje, tada galės dalyvauti. Apklaustas nuotoliniu būdu negali, nes neturi kompiuterio ir nuolatinio interneto ryšio. Su juo galima susisiekti tik el. paštu (4 t., b. l. 101-102, 182; 5 t., b.l. 9). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusio A. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo teismo posėdyje pagarsinti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. 2019-12-18 parodė, kad jis dirba Bulgarijos įmonėje (duomenys neskelbtini) paprastu darbuotoju 7 mėnesius. Į Lietuvą jį atsivežė šios įmonės direktorius V. V., kuris yra tolimas jo giminaitis iš močiutės pusės. 6 mėnesius dirbo (duomenys nesklebtini), vieną mėnesį, dirba (duomenys neskelbtini). Per tuos mėnesius jis gavo avansus apie 2000 Eur, pretencijų V. V. neturi. Negali pasakyti, kiek tiksliai šis jam buvo skolingas. V.V. jiems buvo pasakęs, kad galutinai su jais atsiskaitys Moldavijoje. (duomenys neskelbtini), Vilniuje name jis gyveno kartu su V. V., M. D. ir I. B. (V., K.). Pirmas į Lietuvą atvažiavo I., vėliau jis, o paskutinis atvažiavo M. D.. Buvo kitų žmonių, tačiau jie padirbę po mėnesį išvažiavo. M. D. atvažiavęs iš karto pradėjo prie jo kabinėtis, prieš jį smurtaudavo, suduodavo smūgius kumščiais, taip pat kartais pasiimdavo ir kėdę ir trenkdavo jam, o jis gindavosi. Šio smurto priežastys buvo įvairios: nepatikęs jo kažkoks pasakymas, ar klaidos dirbant statybų objekte. Tai matydavo V. ir I.. I. bijojo M. ir nieko nesakydavo, o V. visą laiką jį užstodavo ir ramindavo M., kad jo nemuštų, nes yra jo giminaitis. Jis žino, kad vienas smurto atvejis yra užfiksuotas V. telefonu. Negali įvardinti tiksliai datos, kai vakare grįžus iš darbo M. D. liepė jam nusivilkti. Jis tą dieną buvo padaręs klaidų objektec ir M. sugalvojo jį nubausti. Sakė kad jį išprievartaus, liepė atsigulti ant lovos, stoti keturiomis. V. tai filmavo, kaip įrodymą, kad galėtų parodyti Moldavijos policijai. Vaizdo įraše girdisi, kaip V. ragina M. viską baigti. Tą kartą M. jam nieko nepadarė, nes V. jį išsivedė į lauką ir M. aprimo. Daugiau tokių atvejų nebuvo, bet dėl to, kad M. nepatyrė lytinio pasitenkinimo, reikalavo iš jo pinigų 700 Eur. Jis jam buvo sumokėjęs 400 Eur, dar 300 Eur liko skolingas. M. I. buvo skolingas 600 Eur, 300 Eur buvo skola, kad I. taip pat padarė klaidų objekte. V. matydavo, kad jis ir I. dalį savo avanso atiduodavo M.. Jis vis sakydavo, kad M. liautųsi tai daręs. 2019-12-12 jis ir I. dirbo pas S., tvarkė nuosavo namo fasadą ir ten jie visi vartojo alkoholį. S. yra V. ir jo pažįstamas. Būnant pas S., V. pradėjo sakyti, kad M. iš jų reikalauja pinigų, S. klausė jų, kodėl jie tai leidžia. Tada V. pasakė, kad jis sumokėjo už darbą laiptinėje, bet pinigus padavė M., o jis su juo (nukentėjusiu) neatsiskaitė. Jis supyko, kai visi grįžo namo, M. buvo namuose. Jie visi pradėjo pokalbį apie pinigus. Jis kaltino M., kad jis prigalvojo skolų, o dabar ir jo uždirbtų pinigų neatidavė. M. negalėjo normaliai paaiškinti. M. vienu metu pašoko nuo kėdės ir iš kišenės išsitraukė metalinį peilį „plaštakę“, laikė peilį dešinėje rankoje atstatęs ašmenis, bet V. peilį iš jo atėmė ir padėjo į spintelę virš kriauklės. Jie dar kurį laiką buvo kambaryje barėsi. I. taip pat pasakė, kad M. iš jo reikalavo pinigų. Jam atrodo, kad M. buvo atidaręs spintelę, bet ten jie laiko cigaretes, jis nepagalvojo, kad jis gali paimti peilį. M. pirmas iš jų išėjo į kiemą, jis pagalvojo, kad parūkyti, tada jie visi taip pat išėjo. Jis vėl pradėjo klausinėti M., kodėl šis jį apgaudinėja. Kai jis pakėlė dešinę ranką patraukti dūmo, M. stovėdamas priešais žengė link jo ir smūgiavo. Jis iš karto nesuprato, kas atsitiko. Kai pasisuko į M. pusę, šis nueidinėjo nuo jo. Išgirdo, kaip V. šaukė, kad jį padūrė peiliu. Jis pakėlė rūbus, pamatė pilve skylę, matėsi žarnos. Kiek prisimena, jis atatupstas prisėdo ant suoliuko lauke, girdėjo kad V. V. skambino medikams. Neprisimena, kas vyko toliau, tik pamena, kad atvykus medikams jo klausė, kas jį papjovė. Jis pasakė, kad tai padarė M. D.. Taip pat konflikto metu buvo M. pažįstamas M., kuris buvo atvažiavęs parvaryti M. D. automobilio, bet jis į konfliktą nesikišo. Į policiją jis anksčiau nesikreipė, nes bijojo. M. D. grasino, kad jį ir I. B. jis ras bet kur. Kada tiksliai M. prieš jį anksčiau smurtavo dienos negali įvardinti, į medikus nesikreipė, nes rimtų sužalojimų nebuvo, tik nedidelės žaizdelės ir mėlynės. M. D. pasakojo, kad jis visą gyvenimą praleido kalėjime. Jis nematė, kokiu peiliu jį sužalojo M. D. (1 t. b.l. 84-86).

Papildomos apklausos metu 2019-12-20 nukentėjusysis A. K. nurodė, kad jo asmens dokumentas yra namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, striukės vidinėje kišenėje. Striukė juodos spalvos odinė. V. V. nežino, kur jo dokumentas padėtas, jis tai laiko paslaptyje. Dėl paties įvykio nori savo parodymus patikslinti, nes dėl atliktų procedūrų ar narkozės buvo šiek tiek primiršęs, kad jau būnant kieme ir visiems rūkant, šalia jo stovėjo V. V. ir S. Z., o prieš jį - M. D.. Jis (nukentėjusysis) kairėje rankoje laikė cigaretę ir rūkė, o dešinę laikė už nugaros šiaip sau. I. B. tuo metu šalia nebuvo, jis buvo likęs kambaryje. Po minutės pajautė, kaip kažkas jam stuktelėjo į nugarą kažkokiu daiktu. Jis pasukęs galvą pamatė I. B., ištiesė ranką ir paėmė tai ką jis jam davė, bet kas ten tiksliai buvo, nesuprato, pajuto medinę rankeną, pagalvojo, kad tai gali būti pagalys. Suprato, kad I. B. jam padavė, kad jis apsigintų. Nuo to laiko, kai I. B. padavė jam medinį daiktą, galėjo praeiti iki 10 minučių. Kai vienu metu pakėlė kaire ranka cigaretę prie lūpų, pajuto smūgį nuo M. D. pusės. Jis nukrito, ką jam tiksliai buvo davęs I. B. jis taip ir nepamatė. Į užduotą klausimą, ar namuose (duomenys neskelbtini), buvo kirvis raudona rankena, nukentėjusysis atsakė, kad namuose kirvio nėra matęs, visokių kitokių įrankių buvo (1 t., b.l. 91-94).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2019-12-23 parodymų patikrinimo vietoje metu A. K. parodė, kad 2019-12-12 įvykio metu jis stovėjo šalia spintelės, S. Z. netoli išėjimo durų, I. B. stovėjo prie kriauklės, o V. V. sėdėjo prie stalo arčiau kriauklės. M. D. pradėjo reikalauti iš jo likusių 300 Eur, jis atsisakė mokėti sakydamas, kad M. D. jam dar nesumokėjo už darbą laiptinėje. M. D. atsistojo pagriebė nuo stalo metalinį peilį „plaštakę“. V. V. staigiai pašoko ir išmušė peilį iš rankų. Peilis nukrito ant žemės, negali tiksliai nurodyti, ar po stalu, ar arčiau durų, tačiau kažkas - ar S. Z., ar V. V. paėmė peilį ir padėjo į spintelę virš kriauklės. M. D. atsistojo prie savo spintos ir kažką pasiėmė, įsidėjo į kišenę. M. D. išėjo į lauką, visi ėjo iš paskos, virtuvėje liko tik I. B.. Jis išėjo į kiemą paskutinis. Kieme M. D. stovėjo priešais jį, pokalbio metu peilio rankose neturėjo. Jis pajuto, kad I. B. jam kažką duoda į ranką už nugaros. Pasisukęs pamatė, kad I. B. padavė cigarečių pakelį, kurį jis pasidėjo į kišenę. Jo kairėje stovėjo V. V., S. Z.. I. B. stovėjo jam už nugaros. Kai jis pakėlė cigaretę kaire ranka prie lūpų, pajuto smūgį iš M. D. pusės. Kas tiksliai buvo pas M. D. rankose, nematė. Išgirdo, kaip V. V., sakė, kad M. D. jį padūrė peiliu. Pamatęs žaizdą jis prisėdo ant suoliuko lauke. Iš parodymų patikrinimo vietoje metu darytų fotonuotraukų matyti, kad nukentėjusysis A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu vilkėjo juodos spalvos odinę striukę (1 t., b. l. 102-121).

 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad 2019-12-20 A. K. iš jam pateiktų 4 asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį (S. Z.) pažymėtą nuotraukoje Nr. 3, nurodė, kad jo vardas yra S., tačiau pavardės nežino. Atpažįsta jį pagal veido bruožus, matė jį ne vieną kartą (1 t., b.l. 95-99).

 Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2020-04-24 buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo A. K. „Viber“ paskyros susirašinėjimas, 2019-12-20 A. K. persiuntė savo dokumento nuotrauką. 2020-01-28 A. K. buvo užklaustas ar V. V. su juo atsiskaitė, jis atsakė, kad taip. 2020-03-19 A. K. buvo paprašytas nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą, kad būtų galima nusiųsti jam pranešimą, jis nurodė rašyti į „Viber“. 2020-03-25 A. K. buvo užklaustas ar jis turi M. D. kokias pretenzijas dėl sumušimo ir seksualinės prievartos. A. K. atsakė, jog nori, kad jį paliktų ramybėje, stengiasi tai užmiršti. 2020-03-26 A. K. paklaustas, ar jis nebenori teismo ir ar parašė pareiškimą Kišiniove, į šiuos klausimus neatsakė (1 t., b. l. 124-127).

 Liudytoja I. O. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra namo, kuriame gyveno nuomininkai, šeimininkė. Įvykio ji nematė, išėjo į lauką, kai atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Buvo apie 21-22 val., lauke buvo tamsu. Vėliau sužinojo apie įvykį iš kaimynų. Ji gyvena atskirai nuo nuomininkų bendrame name. Kiek žino, nebuvo jokių konfliktų tarp nuomininkų, jie buvo ramūs, išgertuvių nebuvo. Kaltinamasis gyveno jos name apie pusę metų. Atsimena, kad pasibeldė į duris kažkas iš kaimynų, norėjo pranešti jai, kaip namo šeimininkei, apie įvykį. Ji matė, kad lauke ant suoliuko sėdėjo nukentėjusysis, buvo prie jo priėjusi, tačiau kraujo ar sumušimų nematė. M. D. išėjo iš namo link mašinos ir atsisėdo į ją. Kieme dar buvo kaimynai. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir gydytojai juos išvarė. Ji matė S. Z., jis stovėjo aikštelėje, netoli namo. Vėliau ji užėjo į namą, kai išvažiavo policija. Nuėjo į namą paklausti, kas atsitiko. Brigadininkas V. (V. V.) jai pasakė, kad M. padūrė nukentėjusįjį. V. iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Namuose nebuvo nei kraujo, nei išvartytų daiktų. V. ir S. buvo namie, kambaryje. Ji nežino V. pavardės, S. yra mačiusi. Ji užėjo į namo vidų, po to, kai buvo priėjusi prie nukentėjusiojo ir klausė jo, kas atsitiko. Jis pasakė, kad M. jį padūrė, parodė šoną. Nesakė, kodėl M. taip pasielgė. Su kitais asmenimis ji nebendravo. Kai V. atvažiavo iš ligoninės, pasakė, kad nukentėjusiam buvo padaryta operacija. Ji nedažnai užeidavo pas nuomininkus. Policija klausinėjo jos apie kirvį, buvo atlikta krata namuose, bet nieko nerado. Ji niekada nematė kurio nors iš vaikinų rankose kirvio su raudona rankena. Ji turi kirvį, kurį laiko garaže. Ten nuominkai patekti negali. Jos kirvis labai didelis. Nedažnai ji užeidavo į nuomininkų namus. Jie gyveno apie pusę metų ir per tą laiką ji 3-4 kartus buvo užėjusi į namą. Namas yra aptvertas tvora. L. V. yra jos kaimynė, gyvena už poros namų.

Liudytoja L. V. teisme paaiškino, kad įvykio nematė. Buvo vakaras, apie 22 val., ji taisė mokinių darbus. Atėjo duktė ir pasakė, kad pas kaimynę I. O. atvyko policija ir greitoji pagalba. Sūnus buvo nubėgęs pažiūrėti, kas atsitiko. Grįžęs pasakė, kad kažkas kažką papjovė. Po kelių dienų matė, kaip policininkai kieme pas kaimynę kažką matuoja, filmuoja. Rankose jie nešiojosi skudurinę lėlę ir vedžiojasi po gatvę tamsaus gymio vyruką. Su I. O. nuomininkais ji nebendravo. Matė porą vyrukų, kurie šašlykus kepė kieme. Jie nebuvo konfliktiški. Ji nustebo, kad policija matavo gatvėje, nes galvojo, kad namuose jie pasipjovė. Tą vakarą ji iš namų nebuvo išėjusi. Mato kaimynės kiemą per savo langus, bet niekada nestebi to kiemo.

Liudytojas S. Z. teisme paaiškino, kad V. (V. V.) ir jo darbininkai darė pas jį fasadą. Tą dieną, kai buvo įvykis, jie atvyko adresu, kur viskas įvyko. V. paprašė jo pakeisti automobilio tepalus. Alkoholio pas jį namuose nevartojo. Nuo A. ir V. (I. B.) sklido alkoholio kvapas. Visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kai jis įėjo į kambarį, jame kažkas gulėjo už sienos. Visi užėjo į virtuvę. M. buvo namie, kai jie užėjo. V. paėmė butelį brendžio. Alkoholį vartojo V. ir V.. M. išgėrė gal 50 ml brendžio. Jis pats nevartojo alkoholio. Jie tarpusavyje šnekėjosi. Paskui kilo konfliktas. Kaip suprato, dėl pinigų, nes negavo atlyginimo, bet tiksliai nesuprato, kas atsitiko. Konfliktavo V., M., V. ir A., pradėjo stumdytis, keturiese konfliktavo. Jis nematė, kad kažkuris turėtų rankose peilį. Niekada anksčiau tie vyrai nesipykdavo. Jis paprašė V. raktų, nes norėjo išvažiuoti ir nieko nematė, kaip viskas atsitiko, buvo nuėjęs į aikštelę, kuri yra šalia prieš namą. Vėliau dar buvo nuėjęs į tualetą, kuris yra apie 40-50 metrų nuo kiemo, o kai grįžo, V. jau kvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Jis stovėjo aikštelėje, kai atvažiavo policija. V. atidavė jam raktus. Jis nebuvo užėjęs atgal į kiemą. Iš viso tame kambaryje yra buvęs du kartus. Negirdėjo, kad būtų konfliktai tarp vaikinų, jie ramiai gyveno. Nebuvo kalbų apie peilį. Kirvio ir peilio jis nematė. V. šaukė, kad sužeistas A.. Kai V. šaukė, kad sužeidė A., jis (liudytojas) buvo aikštelėje. Tuo metu, gal dar buvo išėjęs kaimynas. Tuo metu M. jis nematė. V. jam yra sakęs, kad M. konfliktuodavo su kitais žmonėmis, sakė, kad M. nenori dirbti. Mano, kad tuo metu, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, geriau prisiminė detales. Jis skambino V., nes šis turi grąžinti jam skolą, kadangi buvo avansu sumokėjęs 240 Eur už darbą. V. turi įmonę ir jis turėjo atsiskaityti su darbininkais. Gal prieš mėnesį skambino V. į prancūzišką numerį ir klausė ar atvyks. Konkrečiai nesakė, kada turėtų atvykti į Lietuvą. V. V. prisistatinėjo V. vardu. Nebuvo taip, kaip pasakoja kaltinamasis, kad iškrito peilis ir jis jį pakėlė. Jis nesiūlė niekam susimušti. Ankščiau tarp jo ir M. nebuvo konfliktų, buvo kartą atvažiavęs pas jį pastolius surinkti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Z. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir teismo posėdyje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo išsamesni. Nurodė, jog kambaryje, prasidėjus konfliktui, vyrai kalbėjo moldaviškai, todėl jis ne viską suprato, galėjo būti kad konfliktas kilo dėl pinigų. Matė, kad konfliktas rimtėja ir vyrai pradėjo stumdytis, todėl išėjo iš kambario. Jis išėjo pirmas, bet girdėjo, kad iš paskos jo taip pat eina ir kambaryje buvę asmenys. Jis neatsisukdamas ėjo tiesiai link automobilių aikštelės per gatvę, nuėjo nusilengvinti ir kas tiksliai vyko kieme nematė, kai atsisuko, pamatė, jog automobilių aikštelėje jau stovėjo ir keletas kaimynų. Vieną iš jų pažinojo, jo vardas J.. Jis atsistojo prie kaimynų, nes išgirdo, kaip V. šaukė, kad M. padūrė peiliu A. ir, kad iškvietė policiją. Viskas vyko kieme, jis išeidamas juos paliko kieme ir taip pat, kai V.l šaukė, jis tai darė būdamas kieme. Mano, kad policija atvažiavo po 5-6 minučių, taip pat atvyko ir greitoji. Kaip tiksliai buvo sužalotas A., nematė. Priėjo prie V. tik tada, kai šis jau sėdėjo policijos automobilyje, priėjęs paėmė iš V. automobilio raktelius (2 t., b. l. 93).

  Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Z. nurodė, kad įvykio metu 2019-12-12 sulankstomo peilio „peteliškė“ virtuvėje nematė, išėjo į lauką, nes virtuvėje pradėjo stumdytis V. su M.. Jis nei virtuvėje, nei lauke M. nieko nesakė, iš karto išėjęs iš virtuvės nuėjo tiesiai per gatvę link aikštelės nusišlapinti, kur stovėjo vilkikas. Po to grįžęs stovėjo prie kelio, kai atvažiavo greitoji ir policija. Kad namuose (duomenys neskelbtini) buvo laikomas kirvis, nežinojo, jo nematė, pirmą kartą girdi apie kirvį. Nežino, kodėl įtariamasis ir liudytojas jį apkalba, kad matė konfliktą tiesiogiai. Reikia klausti tų žmonių, kurie jį apkalba. Konfliktas prasidėjo virtuvėje, o M. peiliu galėjo sužaloti išeidamas iš virtuvės, koridoriuje. Viskas vyko kieme. Paskui jį niekas nėjo, policijai ir greitajai atvažiavus, visi buvo kieme (2 t., b. l. 105, 106).

 Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas S. Z. parodė, kad į butą (duomenys neskelbtini) užėjo paskui A. K., V. V. ir I. B.. V. V. pastatė ant stalo butelį alkoholio, M. D. jau buvo bute. Jis iš pradžių stovėjo prie įėjimo į kambarį, po to sėdėjo prie durų, stovėjo prie kriauklės, sėdėjo juodame krėsle. I. B. iš pradžių buvo prie baro (prie įėjimo į kambarį), po to sėdėjo prie stalo arčiau kriauklės. V. V. taip pat stovėjo prie kriauklės, po to buvo atsisėdęs. A. K. stovėjo prie kriauklės, prie baro. Konflikto metu visi keitė buvimo vietą. Kai konfliktas rimtėjo, visi susibūrė prie juodo odinio krėslo, tada jis (S. Z.) atidarė duris ir išeidinėjo į kiemą. Kas vyko viduje nematė, negirdėjo, kad kas nors kristų ant žemės. Niekas nekalbėjo apie peilį. Jam išeinant į lauką girdėjo, kad paskui jį taip pat eina žmonės iš kambario, bet kas tiksliai, nematė. Jis neatsisukdamas perėjo gatvę ir ėjo tarp automobilių nusišlapinti. Kai grįžo prie gatvės, aikštelėje jau buvo keletas žmonių - vienas iš jų kaimynas J.. Parodymų patikrinimo vietoje metu S. Z. prisiminė, kad jam stovint automobilių aikštelėje per gatvę perėjo ir I. B. bei atsistojo šalia. Dar būdamas tarp automobilių girdėjo, kaip trinktelėjo automobilio durelės ir pamatė nuvažiuojantį juodą M. D. automobilį. Jis (liudytojas) į kiemą negrįžo, liko stovėti kitoje gatvės pusėje apie 30 metrų nuo kiemo. Atvykus pareigūnams, jis iš V. V. (sodinamo į policijos automobilį) paėmė automobilio raktelius (2 t., b. l. 94-103).

Liudytojas A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad tikslios dienos nepamena, bet atsimena, kad buvo žiema, jau buvo tamsus paros metas, dirbo su kolega T. K., kai gavo iškvietimą (adreso neatsimena), kad yra sužalotas žmogus peiliu ir turi paskubėti. Atvažiavę į įvykio vietą kieme pamatė žmogų, sužalotą peiliu krūtinės srityje, medikų dar nebuvo. Prie žmogaus netoliese stovėjo ar sėdėjo du ar trys vyrai, jie aiškino, kad žmogus, kuris sužalojo, išvažiavo automobiliu, pasakė, koks automobilis ir, kad su savimi turėjo telefoną. Susisiekus su budėtoju, jis atsiuntė žemėlapį, kur maždaug yra tas telefonas, buvo apieškotos apylinkės ir, atrodo, (duomenys neskelbtini) gatvėje privažiavę rado nurodytą automobilį, su kuriuo buvo pasišalinęs kaltininkas. Priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo kaltinamasis, kuris ir buvo sulaikytas. Jiems nukentėjusysis nieko nepaaiškino, buvo akivaizdžiai neblaivus. Situaciją paaiškino su juo buvę asmenys, jie sakė, kad konfliktas įvyko tarp jų ir kaltinamasis dūręs peiliu pasišalino. Sulaikius kaltinamąjį, jis paaiškino, kad įvyko konfliktas, kad buvo namuose, tie kiti asmenys grįžo iš kažkur, vyko išgertuvės ir vienas iš ten buvusių asmenų pradėjo prie jo kabinėtis. Kaltinamasis teigė, kad tas kitas asmuo turėjo pasislėpęs už nugaros kirvį ir norėjo jį sužaloti, o jis turėjo su savimi peilį, nes dirba statybose ir juo pjausto savo maistą. Jo automobilyje rado tą peilį. Kaltinamasis iš pradžių neigė turėjęs peilį, sakė, kad nieko neturi, tačiau daiktadėžėje peilis buvo rastas. Kaltinamasis paaiškino, kad dirba statybose, baigė kažkokį objektą ir vienas iš tų kitų asmenų, kuris yra kaip darbų vadovas, nenorėjo atsiskaityti ir planavo kitą dieną išvažiuoti. Kaltinamasis atrodė blaivus, adekvatus (neatsimena ar jam tikrino blaivumą), o kiti asmenys akivaizdžiai neblaivūs. Kaltinamasis paaiškino, kad lauke įvyko konfliktas tarp vadovo ir jo, jie stovėjo vienas priešais kitą, nukentėjusysis turėjo už nugaros kirvį. Kaltinamasis paaiškino, kad jeigu jis nebūtų dūręs, tai jį užpultų su kirviu. Sakė, kad kėsinosi jam trenkti kirviu, konfliktas jau ėjo ta linkme. Kirvio jie neieškojo, dirbo pagal požymius, ieškojo kaltinamojo, į įvykio vietą buvo atvykę keli ekipažai. Mano, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes, jo apklausa galėjo būti tikslesnė. Praėjo nemažai laiko, turi daug iškvietimų, todėl gali kažko neprisiminti.

        Teismui pagarsinus liudytojo A. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino, kad jie yra teisingi, jeigu kažką ne taip pasakė, prašo vadovautis ankstesniais jo parodymais ir tarnybiniu pranešimu. Kaltinamasis sakė, kad jeigu nebūtų dūręs peiliu, tai nukentėjusysis būtų jam smogęs kirviu, tačiau kaltinamasis nieko nesakė, kad nukentėjusysis mosikuotų kirviu. Sakė, kad laikė kirvį už nugaros paslėpęs, matė jį, bet jokių konkrečių veiksmų, kad tuoj smogs nebuvo. Kaltinamasis sakė, kad gynėsi, bet nepasakojo koks kirvis buvo, tik vis kartojo, kad buvo kirvis, jo požymių nenurodė. Nepamena tokio pokalbio, jog sakytų kaltinamajam, kad tegul kirvio ieško kiti, ar kad būtų prašęs surasti tą kirvį. Vežant sulaikytą kaltinamąjį, jis buvo ramus, neagresyvus, kalbėjosi, ką jis veikia Lietuvoje.

Apklaustas liudytoju A. M. ikiteisminio tyrimo metu (2019-12-30) parodė, kad 2019-12-12 apie 21.24 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu T. K. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas prašo pagalbos, susimušė du draugai, vienas iš jų sužalotas peiliu į pilvą, kraujuoja. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, jog kieme yra jo draugas A. K., gim. (duomenys neskelbtini) su durtine žaizda. Jiems priėjus kieme ant medinio krėslo sėdėjo A. K., jam kraujavo kairės pusės pilvo srityje. Matėsi, kad jis buvo stipriai neblaivus, prie jo ant žemės buvo privemta. Jis sėdėjo lauke, vis kartojo, kad jam skauda, jis spėjo pasakyti, kad peiliu jį sužalojo M. D.. A. K. buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. V. V. nurodė, kad peiliu A. K. sužalojo M. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris iš įvykio vietos pasišalino juodos spalvos automobiliu ALFA (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prie namų buvo dar vienas asmuo I. B., gim. (duomenys neskelbtini). Jie, siekdami nustatyti automobilio ALFA ROMEO pasišalinimo kryptį, kurį laiką važinėjo po aplinkinius kiemus su V. V., vėliau jis nurodė M. D. turimą telefono numerį, todėl šią informaciją jie perdavė OVS budėtojui, kad jie patikrintų, ar telefonas nėra šiuo metu naudojamas. V. V. buvo perduotas kitiems pareigūnams. V. V. ir I. B. buvo pristatyti į VPK OVS tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi. V. V. buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas, I. B. – 1,63 promilių girtumas. Apie 23.00 val. pagal OVS budėtojų nurodytas koordinates pavyko M. D. sulaikyti sėdintį automobilyje ALFA (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje. M. D. automobilyje pradėjo sakyti, kad jis buvo namuose blaivus, iš kažkur grįžo visi namuose buvę asmenys: I. B., V. V. ir A. K. ir pradėjo jį provokuoti konfliktui. Jis aiškino, kad jie visi yra Moldavijos piliečiai ir, kad dirba statybose, kad jų darbdavys yra V. V. ir, kad jis ir sugalvojo konfliktą tam, kad nereikėtų mokėti M. D. pinigų. Taip pat jis pasakojo, kad konflikto metu jis tik gynėsi, nes A. K. už nugaros laikė kirvį rankoje, kad A. K. būtų norėjęs panaudoti kirvį prieš jį. M. D. neįvardino, jis tik vis kartojo, kad jei ne jis peiliu, tai jį A. K. būtų sužalojęs kirviu. Apžiūros metu automobilyje buvo rastas metalinis peilis “plaštakė”. M. D. patvirtino, kad tai yra tas peilis, su kuriuo jis sužalojo A. K.. Jis taip pat pasakė, kad peilis jam reikalingas statybose, ką nors atpjauti, todėl jį nešiojasi viską laiką. Taip pat gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), be išvardintų asmenų buvo M. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad įvykio metu miegojo, ką patvirtino ir I. B. bei V. V.. Jis paaiškino, kad M. D. įsigijo automobilį, o kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl jis atvažiavo tą automobilį parvaryti į Moldaviją (1 t., b. l. 71).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyriausiojo patrulio A. M. 2019-12-13 tarnybiniame pranešime iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir jo apklausos protokole (1 t., b. l. 69).

Liudytojas T. K. teismo posėdyje paaiškino, kad dienos neatsimena, buvo jau vakaras, kai gavo iškvietimą, kad peiliu padūrė žmogų. Kadangi buvo arčiausiai įvykio vietos, pirmi privažiavo. Jis dirbo su porininku A. M.. Atvykus į vietą, ten buvo chaosas. Trečias moldavas buvo visiškai neblaivus, trukdė jiems dirbti, bandė meluoti, nesakė kas padūrė žmogų. Tik paskui po pusvalandžio ir ilgų diskusijų iš jo sužinojo kaltininko telefono numerį. Medikai atvažiavo ir išsivežė nukentėjusįjį, o jie bandė išsiaiškinti su tuo asmeniu, kas padūrė ir kas įvyko. Su OVS budėtoju derino tolimesnius veiksmus, pagal telefono buvimo vietą surado “Alfa Romeo” mašiną, kurioje už vairo sėdėjo kaltininkas, jį sulaikė. Automobilyje buvo rastas peilis, asmuo prisipažino, kad dūrė, gailėjosi, sakė, kad taip neturėjo būti. Konfliktas dėl pinigų įvyko, kitas trečias asmuo išprovokavo konfliktą tarp jų, jie susipyko, kažkas užsimojęs lygtais kirviu buvo, o tas asmuo gindamasis dūrė peiliu. Visų aplinkybių pasakyti negali, neatsimena tiksliai, nes daug įvykių pas juos būna. Jie neapžiūrinėjo įvykio vietos, nerado kirvio. Atvažiavo NVRS pareigūnai, o jie tik sulaikė asmenį, kiti atvykę patruliai trečią asmenį pristatė į policijos komisariatą. Nukentėjusysis buvo neblaivus, nelabai kalbėjo. Ką jis sakė neatsimena, pastoviai dejavo. Kaltininkas atrodo buvo blaivus. Nežino, kur tiksliai buvo įvykis, rado nukentėjusį sėdintį prie namo ant suoliuko. Neatsimena ar kaltininkas sakė, kur viskas įvyko. Kaltininkas nurodė, kur yra peilis, jis buvo padėtas tarp sėdynių dėtuvėje. Kriminalistai ekspertai toliau viską darė. Kaltininkas sakė, kad gindamasis dūrė, jog kitas asmuo neva kirviu buvo užsimojęs prieš jį. Neminėjo, kaip atrodė kirvis. Suradę kaltininką daugiau į įvykio vietą negrįžo, nes ten NVRS tyrėjai buvo, jie perėmė visą eigą. Jie kaltininką pristatė į policijos komisariatą. Sulaikomas kaltininkas iš pradžių sakė, kad nežino, dėl ko jį sulaiko, kad tai nesąmonės, neigė iš pradžių kad dūrė, kad tai buvo ne jis, tačiau vėliau pradėjo pasakoti. Kaltininkas neapibūdino kirvio, porininkas geriau rusų kalbą moka, daugiau bendravo jis su kaltinamuoju, bet ir jis esmę suprato, ką pasakojo kaltininkas. Kažkokia kalba apie kirvį buvo. Jis neatsimena, ar tyrėja klausinėjo jį apie kirvį. Jei apklausoje neparašyta apie kirvį – tai gal neklausė. Negali atsakyti, ar sakė kaltininkui, kad dėl kirvio reikia tyrėjui sakyti. Visa informacija turėjo būti perduota tyrėjui.

  Liudytojas T. V. teismo posėdyje parodė, kad apie įvykio aplinkybes jis pats nieko nežino, tik tiek, kiek yra girdėjęs iš gandų. Su kaltinamuoju jie matydavosi darbo vietoje, objekte, asmeniškai konfliktų neturėjo. Darbe niekuo ypatingu kaltinamasis nepasižymėjo, dirbdavo su brigada. Kai buvo išvykęs įmonės vadovas, kaltinamajam buvo pavesta tiesiogiai vadovauti darbui, tai jis labai didelį vadovą vaizdavo. Sumušimų jokių niekada nepastebėjo ant brigadoje dirbančių asmenų. Buvo išėję iš jų brigados trys vaikinai, kurie pasakojo, kad po darbo jie nelabai sutaria, kažkokia prievarta naudojama, jiems neišeina kartu gyventi, nes visi gyveno vienoje patalpoje. Apie prievartą patys vaikinai pasakojo. Prievartą patirdavo iš kaltinamojo. Nežino, kokios sąlygos buvo žadėtos tiems darbuotojams, tačiau jų netenkino gyvenimo sąlygos ir kivirčai, todėl jie išėjo iš darbo. Apie įvykį jam daugiausia pasakojo V. V.. Jis pasakojo, kad kaltinamasis kolegas bendradarbius buvo „uždėjęs“ mokesčiais, reikėjo kažkokias duokles mokėti. V. V. apie tai lyg ir nežinojo tuo metu, aiškino, kad buvo prasidėję konfliktai ir kažkurį vakarą konfliktas įsisiūbavo ir Ma. smogė peiliu A.. Pasakojo, kad iš kaltinamojo lyg peilį buvo atėmę, bet jis vėl jį paėmė ar surado ir tada smogė. Įvykis lauke buvo, ne kambaryje, taip jis suprato. Kažkokia kalba lyg ir buvo, kad V. V. M. buvo apkaltinęs. Buvo kažkokia kalba apie kirvį. V. pasakojo, kad kaltinamasis apie kažkokį kirvį šneka, bet tai išsigalvojimai, kadangi jokio kirvio nėra buvę tuose namuose. Jis pats (liudytojas) nesilankė tuose namuose, kur jie gyveno. Pamena, kad buvo toks epizodas, kad tą pačią įvykio dieną buvo konfliktas priduodant darbus. Jis tikrindamas darbus pamatė, kad yra netinkamai atlikti darbai ir pasakė, kad už tuos darbus neatsiskaitys. M. į tai sureagavo labai piktai, agresyviai, kažkam pagrasino papjauti, tik nežino, kam tai buvo skirta. Nežino ar M. jį turėjo omenyje, ar užsakovą, bet to jis nesureikšmino. Yra girdėjęs, kad M. didžiavosi savo kriminaline praeitimi Maskvoje, pasakojo apie reketus, kad kažką pjovė. Nežino, kodėl jis apie tai pasakojo, bet tie pasakojimai buvo neadekvatūs. Nukentėjusysis yra ramus vaikinas, jam net keista, kad jis įsivėlė į konfliktą. Nukentėjusysis pagalbinius darbus atlikdavo, buvo paklusnus, nieko negali apie jį blogo pasakyti, jokios agresijos iš jo nepastebėjo. Jis buvo labai „prispaustas“, nes dirbo pas M. grandyje, o jis jam vadovavo. Jie už darbus atsiskaitydavo pervesdami pinigus įmonei, o kaip jie pasidalindavo pinigus, jis nežino. Pinigai buvo išmokami laiku. Grynais pinigais neatsimena ar buvo mokėta. Buvo prašęs kelis kartus V. V. paskolinti 100, 50 eurų. Taip pat buvo grynais išmokėta pagal kasos pajamų orderį, tačiau nebuvo didelės sumos. V. V. sakė, kad mokės pinigus grįžęs atgal. Yra pastebėjęs, kad iš statybos objekto dingdavo medžiagos, bet nežinojo, kad S. namuose visas dekoras buvo sudėtas iš jų medžiagų. Prisimena, kad paskutiniais mėnesiais V. ir M. nelabai sutardavo, nes kartais kai tardavosi dėl pervedimų, V. prašydavo apie tai nepasakoti M., sakydavo, kad tai tik jų reikalai. Darbai objekte nėra užbaigti, objektas sustabdytas. Jie prašė V. V. sutarties pratęsimo, bet jis nepasirašė. Girdėjo iš aplinkinių, kad V. V. dirba Prancūzijoje, todėl jo nelaukė. Jokio ryšio su V. nepalaiko. Mano, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes. Teismo posėdyje pagarsinus jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jie yra teisingi ir galima jais vadovautis.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2020-01-06) liudytojas T. V. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis dirba nuo 2019-08-06. Pradėjęs darbą ir atėjęs į objektą (duomenys neskelbtini) rado Bulgarijos įmonės (duomenys neskelbtini) vadovą V. V.. Jis su jų įmone buvo sudaręs sutartį, todėl, kaip ši įmonė atėjo į objektą, jis negali pasakyti. Su šia įmone buvo atsiskaitoma, pagal atliktų darbų aktus, buvo daromi pavedimai. Negali pasakyti, kieno vardu buvo atidaryta sąskaita (ar V. V. ar įmonės vardu). Kaip vyko atsiskaitymas konkrečiai su darbuotojais jam nebuvo žinoma. Buvo atvejis, kai vyresnioju iš šios įmonės buvo paskirtas M. D. (V.V. buvo išvykęs iš Lietuvos) ir tą kartą jo žiniomis iš Lietuvos išvyko keli šios įmonės darbuotojai, kurie jam buvo užsiminę, kad prieš juos gali smurtauti būtent M. D., tačiau nei dėl kokių priežasčių, nei kokiomis aplinkybėmis tiksliai negali nurodyti. Atkreipė dėmesį, kad M. D., gavęs vadovaujančias pareigas, pradėjo jaustis dideliu viršininku ir daugiau objekte vaikščiodavo nei dirbdavo. Statybose jokių konfliktų tarp darbuotojų nepastebėdavo, nematė nei karto Bulgarijos įmonės darbuotojų su mėlynėmis, niekas niekada nesiskundė. Buvo atvejis, kai V. V. buvo išvykęs ir palikęs dirbti tik kelis savo įmonės darbuotojus tame tarpe buvo A. ir V. (I.). Buvo kelias dienas, kad jie neišėjo į darbą, jis tabelių jiems nevesdavo. Kokie darbai atlikti ir kiek jų įmonė turi sumokėti įmonei (duomenys neskelbtini) visą laiką paskaičiuodavo mėnesio pabaigoje ir įmonės buhalterija padarydavo pavedimą. Buvo vieną kartą atvejis, kai pinigai (450 ar 500 Eur) buvo išmokėti grynaisiais pagal kasos pajamų orderį (pinigų priėmimo kvitą). Tai buvo padaryta V. V. prašymu, nes jis teigė, kad šiuo metu labai reikalingi pinigai maistui, o pervedus į Bulgarijos banko sąskaitą, pinigai įkrenta tik po kelių dienų. Pinigai buvo perduoti V. V.. Jam V. V. nurodė, kad jis 2019-12-12 nusprendė pinigus išmokėti tik grįžęs į savo šalį, galimai dėl to ir galėjo kilti konfliktas. Kas ir kiek iš darbuotojų buvo tiksliai uždirbę, jis nesidomėjo, tai skaičiavo pats V. V.. Apie tai, kad M. D. reikalavo pinigų iš kitų darbuotojų sužinojo jau po įvykio, jam papasakojo V. V., kuris įvardino, kad įvykio vakarą konfliktas ir kilo dėl pinigų, kurių M. D. reikalavo iš kitų darbuotojų ir taip pat dėl to, kad V. V. nusprendė su darbuotojais atsiskaityti ne Lietuvoje. Dirbant objekte matėsi, kad A. yra užguitas ir objekte atlieka visus pagalbinius darbus, bėgioja visur, kur jį pasiunčia V. ar M.. Ši Bulgarijos įmonė jo žiniomis visą laiką dirbo tik šiame objekte, ar galėjo atlikti darbus kur nors kitur, negali pasakyti. Jie objekte (duomenys neskelbtini) dirbdavo dažnai ir savaitgaliais. Nei vieno iš darbuotojo asmens dokumentų jis nėra matęs, jie neprivalo jam pateikti. Šiai dienai su įmone (duomenys neskelbtini) yra atsiskaityta pilnai, tik dar nėra iki galo pabaigti darbai, bet žiemos metu šie darbai ir negalėtų būti atliekami. Yra pateiktas įsipareigojimo raštas tuos darbus užbaigti kitais metais iki 2020 gegužės, bet kad šie asmenys sugrįš ir pabaigs darbus jis nėra tikras. M. D. yra pasakojęs, kad jis Maskvoje yra prižiūrėjęs prekyvietes ir kažką gasdindavo, pjaudavo, bet ar jis kalbėjo rimtai ar ne, negali pasakyti. Mano, kad tai pasakojo norėdamas padaryti įspūdį. Mano, jog kiti darbutojai galėjo M. D. bijoti. Nematė, kad M. D. objekte nešiotųsi peilį. 2019-12-12 iki pietų dar V. V. darbuotojai buvo objekte, gyventojai pasiskundė dėl netinkamai atliktų darbų, ir buvo pastebėta, kad apšiltinimo medžiagos užklijuotos per plačiai, ir jos iš vidaus matosi pro langą, jis garsiai įvardino trūkumus. Tą kartą M. D. labai supyko, tik negali pasakyti, ant ko, bet jis šaukė, kad “papjaus”, jis galėjo tai skirti jam ar gyventojams, kurie pasiskundė, bet jis nekreipė dėmesio, tuo viskas ir baigėsi. Ką jie visi veikė po pietų, po darbo, jis negali pasakyti, bet V. jau buvo jį informavęs, kad jis M. išleis iš Lietuvos, nes jis jam atsibodo, todėl mano, kad pats M. spaudė V. su juo atsiskaityti. 2019-12-13 jam paskambino V. ir pasakė, kad jie į objektą neateis, nes turi problemų, tada ir nurodė, kad M. peiliu padūrė A. ir papasakojo, kad A. šiuo metu ligoninėje, o M. policijoje. V. jam dar papasakojo, kad tą vakarą 2019-12-12 jis vieną kartą atėmė peilį iš M., bet vakaro eigoje M. vėl rankose iš kažkur laikė peilį su juo ir dūrė (2 t., b. l. 108).

  Liudytojas J. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad žino kaltinamąjį ir jo direktorių (V. V., kurį vadina V.), jis pas juos servise automobilį tvarkydavosi. Kaltinamojo vadovas irgi ateidavo į servisą. Apie kaltinamąjį gali pasakyti, kad jis tvarkingas žmogus, atsiskaitydavo už remontą, jokių pretenzijų niekad neturėjo, o direktorius V. buvo suktas žmogus, žiūrėdavo, kaip galima apgauti. Apie įvykį žino tiek, kad V. viską išprovokavo, nenorėjo mokėti pinigų. Kai ateidavo laikas mokėti pinigus, V. keldavo kokį nors konfliktą, kad tik nereiktų pinigų sumokėti. Visi apie tai pasakojo. Šias aplinkybes žino, nes jie kaimynai buvo, šnekėdavosi. Jis matė juos visus pastoviai, brigadoje buvo gal 4 žmonės. Žino, kad buvo sužalotas vienas žmogus. Tai įvyko dėl pinigų, V. viską sugalvojo, jam reikėjo iššaukti konfliktą, kad nereikėtų pinigų mokėti. Jis M. vieną sakė, o kitam žmogui kitką sakė, kad jie susipyktų ir gautųsi konfliktas. Konflikto auka yra M.. Nukentėjusysis peiliu buvo sužalotas, jis pats įvykio nematė, atėjo jau po konflikto, kai greitoji buvo, apie konfliktą tik girdėjo. Atėjo po 15-30 minučių po įvykio. M. nebuvo, jis buvo jau išvažiavęs, o sužalotas žmogus dar buvo. Jis atėjo, kai policija jau buvo. Jam sakė, kad vyrai konfliktavo namie, bet išėjo į lauką aiškintis. V. kvietė aiškintis lauke, jis juos išprovokavo. Jis nematė, kur jie konfliktavo. Atėjęs pamatė, kad vienas iš tos brigados aiškino situaciją. Nukentėjusysis gulėjo namuose, viduje. Jis į namo vidų nėjo, buvo greitoji atvažiavusi ir matė, kad nukentėjusį išnešė greitoji. Tą vakarą prieš konfliktą jis buvo servise, kuris yra už kelio nuo įvykio vietos, namas yra priešais namą, kuriame gyveno darbuotojai. Buvo išėjęs į gatvę, užėjo į namo kiemą ir pašnekėjo su policija. Dar buvo S. iš (duomenys neskelbtini), jie jo objektą darė. S. paaiškino jam situaciją, prie kelio jis stovėjo jo pusėje. Jis (liudytojas) ėjo link to kiemo, o S. stovėjo gatvėje priešais namą ir pasakė, kad buvo konfliktas tarp M. ir kito žmogaus, kurio pavardės neatsimena, sakė, kad M. sužalojo peiliu. Sužalojimas įvyko netoli namo, gatvėje. Po to, kai jie pašnekėjo, jis nuėjo į kiemą ir su pareigūnu pašnekėjo. Jam pasakė, kad pabėgo tas, kuris sužalojo. Medikai buvo namo viduje, suteikė pagalbą nukentėjusiam. Su V. pravarde „K.“ (I. B.) dar pakalbėjo. Apie kitokį įrankį nei peilis nebuvo kalbos. Gal kažkoks ir buvo pokalbis apie kirvį, kad vienas su peiliu buvo, kitas su kirviu. „K.“ sakė, kad prasidėjo konfliktas namuose ir nukentėjusysis šoko ant M. su kirviu. V. buvo paslėpęs peilius, o po to atsirado iš kažkur tas peilis, M. jį surado ir jie išėjo į gatvę aiškintis. Kirvį turėjo sužalotasis. Gali būti, kad “K.” slėpė kirvį, ten buvo daug automobilių, jis už vieno iš automobilių užėjo, kažką lyg slėpė ar pats slėpėsi. Jam atrodo, kad kažką paslėpė, po to atėjo. Nematė, kad slėptų kirvį. “K.” turėjo negaliojantį dokumentą, apie tai jis pats sakė. Žino, kad V. jiems nesumokėjo pinigų, juos apgavo. Žino visą situaciją dėl apgavysčių. Tie asmenys su kuriais jis bendravo, atrodė blaivūs. Jie sakė, kad vartojo alkoholį. S. gal ir buvo išgėręs, bet buvo galima susikalbėti. Galbūt jis nepastebėjo, kad jie buvo išgėrę. Pats nebuvo išgėręs.

Liudytojas K. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad jis nepažįsta M. D., šis asmuo jam nematytas. Apie įvykį sužinojo iš močiutės, daugiau nieko nėra girdėjęs. Močiutė jam pasakė, kad buvo sužalotas žmogus. Ji nieko nesakė kas ir kaip sužalojo, sklido kalbos apie šį įvykį. Močiutė gyvena (duomenys neskelbtini), o sužinojo apie įvykį iš kaimynų, rajonas nedidelis. Jis nežino, kaip žmogus buvo sužalotas. Jam nebuvo žinoma, kad šalia močiutės gyvena nuomininkai iš kitos valstybės. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini) ir tik nuvažiuodavo pas močiutę pasisvečiuoti. Močiutė nesiskųsdavo dėl kažkokių konfliktų.

Liudytojui V. V. apie teismo posėdį buvo pranešta. Susisiekus su juo telefonu, paaiškino, kad yra išvykęs iš Lietuvos ir neplanuoja atvykti. Šiuo metu laikinai gyvena Prancūzijoje ir vyks namo. Nurodė, kad apie įvykį viską papasakojo tyrėjai ir patvirtina, kad davė teisingus parodymus, galima jais tikėti. Sutiktų būti apklaustas nuotoliniu būdu per programas „Watsap“ ar „Viber“. Programa „Skype“ nesinaudoja (4 t., b. l. 137; 5 t., b. l. 45-46). Atsižvelgiant į tai, kad liudytojo V. V. iškviesti į teismo posėdį nepavyko ir nebuvo galima apklausti jo nuotoliniu būdu, kadangi liudytojo nurodytomis kompiuterinėmis programomis negalima surengti vaizdo konferencijos, todėl jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. 2019-12-13 parodė, kad jis yra Moldavijos pilietis, Lietuvoje užsiima statybomis ir yra Bulgarijos įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius. Lietuvoje gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), pas savo giminaitę I., kuri jam yra išskyrusi vieną kambarį savo name. Kambaryje gyvena kartu su dar trim Moldavijos piliečiais. Kambaryje, kuriame gyvena, įrengta ir virtuvės patalpa, jis dalinai skiria kambarį. Kiti Moldavijos piliečiai taip pat dirba kartu su juo, t. y. I. B., M. D. ir A. K.. 2019-12-14 jie turėjo išvykti iš Lietuvos į Moldaviją, nes baigėsi jų vizos. 2019-12-12, kada tiksliai negali pasakyti, tačiau jau buvo tamsu, jis su I. B. ir A. K. grįžo į namus. Namuose jau buvo M. D. ir laikinai pas juos besisvečiuojantis kitas Moldavijos pilietis M.. Jie į namus grįžo šiek tiek išgėrę alkoholio. Į namus atsinešė butelį viskio ir planavo išgerti butelį namuose, pasikalbėti, prieš išvykstant iš Lietuvos. Alkoholį vartojo virtuvėje. M. D. taip pat išgėrė kelis stikliukus viskio. Jiems bendraujant tarp jų kilo konfliktas dėl darbo ir dėl pinigų, t. y. I. B. su A. K. kaltino M. D., kad jis neteisingai dalinosi pinigus. Kažkuriuo metu, galimai apie 21.00 val., jie keturiese išėjo į lauką parūkyti. Būnant lauke, toliau tęsėsi konfliktas dėl pinigų ir konflikto metu M. D. staiga iš kažkur išsitraukė peilį (peilio neįsidėmėjo), kuriuo smogė vieną kartą A. K. į šoną. Kas tiksliai toliau vyko, nelabai atsimena, kadangi jis nedelsiant iškvietė medikus ir policiją, bei kartu su I. B. nuvedė A. K. į namus. Kur tuo metu buvo M. D. nematė, tačiau atsimena, kad jis išvažiavo su savo automobiliu „Alfa Romeo“. Atvykę medikai išsivežė A. K. į ligoninę (2 t., b.l. 2-4).

  Papildomų apklausų metu 2019-12-17 ir 2019-12-23 liudytojas V. V. parodė, kad įvykio dieną jiems būnant kambaryje. M. D. sėdėdamas prie stalo žaidė su metaliniu peiliu vadinamu „plaštake“. Jis žinodamas, kad M. gali kažką sužaloti, paėmė peilį iš M. ir padėjo į spintelę prie kriauklės. M. neprieštaravo, tačiau ar jis galėjo vėl tą peilį pasiimti, negali pasakyti, tačiau grįžęs į namus spintelėje to peilio neberado. Jis pagalvojo, kad peilį paėmė pareigūnai apžiūros metu. M. buvo įsigijęs automobilį „Alfa Romeo“, tačiau neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl išsikvietė savo draugą M., kad jis pavairuotų jo automobilį. M. tą vakarą visą laiką buvo toje pačioje patalpoje, tačiau ar jis girdėjo pokalbį, negali pasakyti, jis galėjo miegoti. Kambaryje kilo barnis, visi garsiai šaukė, paskui visi išėjo į lauką parūkyti ir apsiraminti. Kieme buvo tamsu, A. ir I. vėl kalbėjo su M. ir aiškino, kad jie nemokės M. baudų. M. sakė, kad jie vis tiek privalės atiduoti. Jis, A. su I. sakė, kad viskas bus išsiaiškinta Moldavijoje. Negali tiksliai pasakyti, kas tiksliai įvyko tarp A. ir M., tačiau vienu metu jis pamatė, kaip A. nukrito ant žemės. Kiek matė, M. pasišalino, todėl mano, kad jis automobilio raktelius jau turėjo, todėl atsisėdęs į automobilį išvažiavo. Kad M. būtų grįžęs į namą dėl raktelių, neprisimena. Priėjęs prie A. jis pamatė kruvinus rūbus, pakėlęs rūbus matė, durtinę žaizdą. Jis iš karto skambino 112 numerį ir pranešė, kad sužalotas asmuo. I. liko būti prie A., kol jis skambino. M. tada ir pasišalino iš kiemo su automobiliu. Jie A. nuvedė į kambarį. Kol dar nebuvo atvažiavusi policija, M. jam 21.34 val. skambino, jis klausė jo, kur jis yra, bet jis į tai nieko neatsakė, o tik paprašė policijai sakyti, kad A. išgriuvo. Jis pasakė, kad jis nemeluos. M. visą laiką su savimi turėjo peilius, vieną metalinį sulankstomą, dar vadinama „plaštake“, kurį nusipirko prie Kalvarijų turgaus lombarde, tačiau, ar jis galėjo turėti kelis peilius negali pasakyti. Negali pasakyti su kokiu peiliu tiksliai buvo sužalotas A., nematė, viskas įvyko greitai. M. yra teistas Moldavijos Respublikoje 2 ar 3 kartus, gali būti, kad vieną kartą už nužudymą. Jis filmavo A. K. ir I. B., nes filmavo M. D. veiksmus, norėjo surinkti įrodymus, kaip jis elgėsi su žmonėmis. Tą vakarą jis tiksliai neprisimena, kaip viskas vyko. Tik prasidėjo taip, kad M. D. pradėjo barti A. K., dėl ko tiksliai nepamena. M. D. liepė A. K. nusivilkti, kad jis jį paturės. Jis pagalvojo, kad juokauja, todėl paėmė telefoną ir pradėjo filmuoti. A. K. nusivilko, nes bijojo M. D.. Kai pamatė, kad M. D. pradėjo mautis kelnes, tada pakvietė jį išeiti į lauką, liepė jam apsiraminti ir daugiau prie A. K. nelįsti. Grįžęs į kambarį, liepė K. apsivilkti (2 t., b.l. 5-6, 45-46).

Iš liudytojo V. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė, kad viskas vyko 2019-12-12 vakare. Nurodė, kad jis sėdėjo prie lango, A. stovėjo prie stalo. I. B. buvo kažkur šalia A. K., o M. D. sėdėjo juodame krėsle. M. D. pradėjo reikalauti pinigų, tada A. K. atsakė, kad jis neduos jam pinigų, nes jis jam nesumokėjo už laiptinės remontą. Tada M. D. laikydamas rankoje peilį „plaštakę“ pašoko nuo kėdės. Jis (liudytojas) priėjęs trenkė M. D. per ranką ir peilis iškrito ant žemės po stalu. Jis paėmė peilį ir padėjo į spintelę virš kriauklės. M. D. vaikščiojo po virtuvę, buvo atidaręs spintą kažką ėmė, ar M. D. buvo priėjęs prie spintelės virš kriauklės, nematė. Paskui M. D. išėjo į kiemą, jie taip pat išėjo į kiemą. Kieme jis stovėjo prie M. D. iš dešinės pusės. Priešais stovėjo A. K., šalia buvo I. B.. Kieme toliau tęsėsi barnis. M. D. toliau reikalavo pinigų, o A. sakė nemokės, nes jį ir taip apgavo. Kieme jis bandė atstumti M. D. nuo A. K.. Kad M. D. kažką gali turėti rankose, jis įtarė, bet tiksliai nematė. Kieme galėjo praeiti apie 2-3 minutes ir M. D. dešine ranka smūgiavo A. K. į pilvo sritį. A. K. griuvo ant žemės. Tuomet jis suprato, kad M. D. galėjo smūgiuoti su kažkokiu žalojimo įrankiu. M. D. pabėgo, o jis su I. B. pakėlė A. K. nuo žemės ir pasodino ant krėslo lauke. Kur tuo metu buvo S. Z. neprisimena. Jis neprisimena, kad jie būtų užėję į virtuvę (2 t., b.l. 32-44).

 Liudytojo I. B. nepavyko iškviesti į teismo posėdį, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalimi, teismo posėdyje buvo pagarsinti jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui.

 Apklaustas 2020-01-20 pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas I. B. parodė, kad jis dirbo ir gyveno kartu su M. D. ir A. K.. Tą vakarą jie išgėrė. Paskui su M. ir A. prasidėjo konfliktas. Jie tarpusavyje kalbėjosi virtuvėje, išėjo į lauką. Ten irgi pradėjo pyktis. Jie rūkė, o paskui į pravažiuojamą kelią išėjo. Ten vėl pykosi. Nuėjo iki autobusų stotelės ir ten pykosi. A. rėkė, kad jį padūrė. Po to jis priėjo žiūrėjo, o M. buvo toli. A. nutempė namo. Atvažiavo greitoji, policija. Atsakydamas į teisėjos klausimus parodė, kad tikslios dienos, nei laiko nepamena, kada tas įvykis buvo. Įvykis buvo vakare. Negali pasakyti adreso kur viskas vyko, nes pamiršo. Tą vakarą virtuvėje gėrė jis, M., A., V. ir dar buvo vienas, kurio vardo, nei pavardės nežino. Jis iš vis jų pavardžių nežinojo, tik kai jį apklausinėjo, tada sužinojo pavardes. Kai jį apklausinėjo tyrėja, jis sakė tiesą. Kai jie ėjo atgal, A. sakė, kad jam skauda. Kai priėjo prie jo, jis su ranka laikė pilvo srityje esančią žaizdą. A. jam nieko nepasakojo, kas atsitiko. Tiesą sakant, jis nieko nesuprato, kas ten atsitiko. A. jam nieko nepasakojo, tik sakė, kad jam skauda. Ten buvo kirvukas šalia, bet su tuo kirvuku negalėjo tokios žaizdos padaryti. Kirvukas gulėjo metro atstumu nuo A.. Jis nematė, kad M. turėtų peilį, tik iš kalbų girdėjo. 15-20 minučių iki įvykio, kai M., V. ir A. rūkė, girdėjo, kad pas M. buvo peilis ir jis buvo atimtas. Arčiausiai A. buvo M.. Gal pusantro metro, gal du metrai atstumu. Jis buvo gal 3-4 metrai atstumu nuo A.. Tarp M. ir A. nelabai draugiški santykiai buvo. Tarp V. ir A. buvo darbiniai santykiai. A. nedarė savo darbo, melavo, kad kažką daro. M. dėl to visada pyko. Buvo taip, kad Ma. A. mušė. Buvo keletą kartų, kai M. keletą kartų smūgiavo A.. Matė 3-4 kartus, kai M. mušė A.. Mušė kumščiais. Matė kaip vieną kartą M. A. trenkė su kėdė. Kėdė sulūžo nuo suduoto smūgio. Tai buvo 2019 metų rudenį. A. mušdavo po darbo valandų. Nedažnai M. A. mušdavo. Jeigu A. kažko nedarė, tai M. bandė jam aiškinti, kaip daryti, mokė jį. Neatsimena kas tiksliai atsitiko tarp M. ir A.. M. pasakė A., kad jis nusirengtų ir nueitų į dušą, kad paskui iš jo pasityčiotų. A. nusirengė ir atsigulė ant lovos. Nežino, kodėl jis taip darė. Gali būti, kad A. bijojo M.. Tada M. su V. išėjo į lauką, o po to grįžo. Atsakydamas į prokurorės klausimus nurodė, kad A. sakė, kai dirbo su M., tai jis kažkokių pinigų jam nedavė. Kažkas paklausė M., kodėl jis žaidžia su peiliu. Nežino ar V., ar kas kitas paėmė iš M. peilį ir padėjo ten kur laiko indus. Jis tuo metu sėdėjo ant lovos virtuvėje. Prie lovos yra pertvara, todėl girdėjo pokalbį, bet nematė. Kirvis jau buvo, kai jie atėjo gyventi. Kirvis buvo A. rankose. Kirvį jis davė A., tada norėjo iš jo paimti, bet jis neatidavė. Kirvį A. davė maždaug pusvalandį iki įvykio. Jau tuo metu virtuvėje vyko konfliktas. A. priėjo prie spintos ir jis padavė A. kirvį. Po to norėjo jį paimti. A. laikė kirvį už nugaros. M., V. ir A. išėjo į lauką. Tas ketvirtas žmogus, kurio vardo nepamena, irgi išėjo į lauką. Lauke tęsėsi konfliktas. Konflikto metu kalbėjo apie pinigus. Iš gatvės jis grįžo pirmas. V. ir tas, kurio vardo nepamena. A. buvo stotelėje, o M. metro atstumu nuo jo. Jie nuo A. ir M. tuo metu buvo 3-4 metru atstumu. Po to, kai M. mušė A. matė vieną kartą mėlynę po akimi. Negali pasakyti, ar mėlynė po akimi buvo nuo to, kai M. sudavė ranka A. ar su kėde. Kai M. liepė A. nusirengti, tai A. buvo nuogas. V. filmavo nuogą A.. A. keturiomis stovėjo nuogas lovoje. V. su M. tada išėjo į lauką, po to grįžo. Tuo tarpu A. apsirengė. Tyrėjai pasakojo tą patį kaip ir čia. Jis nežino ar M. norėjo išprievartauti A.. Jis tik girdėjo, kai pasakė A. eiti į dušą ir nusirengti. Atsakydamas į įtariamojo advokato klausimą nurodė, jog pats nežino, kodėl A. davė į rankas kirvuką. Atsakydamas į įtariamojo klausimą paaiškino, kad nepranešė policijai apie tai kas daroma A., nes išsigando, yra kitos šalies pilietis. Tuo metu nebuvo priklausomas nuo kitų asmenų, galėjo išeiti į parduotuvę, į miestą (1 t., b.l. 194-197).

  Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019-12-18 liudytojas I. B. parodė, kad 2019-12-12 jis dirbo pas S., išgėrė apie 100 gr. brendžio. Jie į namus grįžo visi A., V., jis ir S.. S. juos parvežė su V. automobiliu. Nematė, kad S. būtų vartojęs alkoholį. Vakare tarp M. ir A. kilo konfliktas, kad M. buvo iš V. gavęs pinigus, bet nepasidalino su A.. Jis niekam jokių priekaištų neišsakė, nes norėjo būti ramybėje. Jam buvo nesvarbu, kad M. iš jo atėmė 300 Eur už pavartotą žodį - apsaugininkas. Namuose buvo didelis triukšmas. M. pradėjo suktis iš situacijos, kažką meluoti, tada V. taip pat patvirtino, kad jis jam sumokėjo, o M. nepasidalino. M. visą laiką rankose turėjo metalinį peilį „peteliškę“ ir stovėdamas sukiojo jį rankose. S. ar V. atėmė peilį ir kažkur padėjo. Jis girdėjo indų barškėjimą, tai suprato, kad peilis galėjo būti padėtas į spintelę virš kriauklės. Ar Ma. turėjo galimybę prieiti prie spintelės ir pasiimti peilį, negali pasakyti, to nematė, nes virtuvėje buvo šioks toks judesys. Vienu metu jis pastebėjo, kad M. išėjo į lauką, pagalvojo, kad išėjo parūkyti, kartu su juo išėjo ir kiti – A., S. ir V.. Jis, vedinas smalsumo, taip pat atsistojo ir išėjo, nes viso konflikto metu stengėsi laikytis atokiau. Išėjęs atsisėdo ant slenksčio ir girdėjo, kaip visi kalbėjosi pakeltais tonais. Matė, kad jie išėjo link važiuojamosios dalies, jis taip pat ėjo iš paskos. Jis galėjo būti atsilikęs apie 3-4 metrus. Jis pastebėjo, kad S. ir V. grįžinėja, jie galėjo būti nuo A. apie 2-3 metrus, pagalvojo, kad jau visi grįžta namo, todėl jis taip pat apsisuko, bet tada išgirdo, kad kažkodėl atsilikęs A. sušuko, jis buvo stotelėje. Jis atsisuko ir pamatė, kad M. bėga nuo A., o A. sušuko, kad jį padūrė ir kad jam skauda. Jis (liudytojas) iš pykčio paėmė akmenį ir metė į M., bet nepataikė. A. buvo nukritęs ant žemės, jis matė ant pilvo kraują, A. laikė ant žaizdos ranką. Jis pamatė prie A. ant žemės kirvį raudona rankena, kuris buvo pas juos virtuvėje. Kaip jis atsirado prie A., negali pasakyti, kada jis jį galėjo pasiimti negali nurodyti. Lauke A. matė rūkantį, bet pas jį rankose nieko nematė, tačiau, kai matė jį toliau ant važiuojamosios dalies, tada jis laikė abi rankas už nugaros, tačiau ar kažką turėjo rankose ar ne, negali pasakyti. Ar jis galėjo pasiimti kirvį apsigynimui, negali pasakyti, tai turėtų pasakyti pats A.. Ar prie A. grįžę S. ir V. matė, kad jis paėmė kirvį, negali pasakyti, jis nešdamas jo neslėpė. A. nuvedė į kambarį ir pasodino. Po kurio laiko jis išėjo į lauką ir atsisėdo ant suoliuko, V. iškvietė medikus. Kažkuriuo laiku į kiemą grįžo M., jis ramiai užėjo į virtuvę pasiėmė automobilio raktelius ir pasišalino iš namų. Kur jis dingo, negali pasakyti. Taip pat atvykus pareigūnams, buvo dingęs ir S.. M. prieš jį smurto nenaudojo, tik vieną kartą buvo užsimojęs pagaliu (1 t., b.l. 152-155).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas I. B. 2020-01-07 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad 2019-12-12 visi sėdėjo virtuvėje, jis sėdėjo kambaryje ant lovos matė stovintį M. D., kuris rankose sukiojo metalinį peilį „plaštakę“. Girdėjo, kaip S. Z. liepė padėti peilį. Mano, kad S. Z. peilį atėmė, nes jis atsistojo ir girdėjo barškančių indų garsą, todėl mano, kad peilis buvo padėtas į spintelę virš kriauklės. Kai A. K. judėdamas virtuvėje atsidūrė prie baro nugara į jį, jis jam iš po čiužinio padavė kirvuką su raudona rankena. A. K. paėmė kirvuką, bet kur padėjo, jis nematė. Jie visi išėjo į lauką, parodė kur ir kas stovėjo. Nei pas M. D., nei pas A. K. rankose jis nieko nematė. Jie visi išėjo link važiuojamosios kelio dalies, ėjo link stotelės. Jis (liudytojas) atsilikinėjo, vienu metu pamatė, kad S. Z. ir V. V. apsisuko ir ėjo link namų. Jis taip pat apsisuko eiti link namų, bet išgirdo A. K. šaukiantį, kad jam skauda, kad jį padūrė. Grįžo link A. K. ir matė M. D. nubėgusį apie 200 m nuo tos vietos. Jis dar paėmė akmenį ir matė į M. D. pusę. Šalia A. ant žemės paėmė kirvuką, kurį jis padavė. Jis padėjo A. K. sugrįžti namo. A. K. iš pradžių užėjo į virtuvę, atsisėdo ant juodo krėslo, bet vėliau, atsistojo ir išėjo į lauką atsisėdo ant krėslo. M. D. užėjęs į vidų paėmė automobilio raktelius ir išėjo, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis atsisėdo šalia A. K. ir laukė medikų, girdėjo, kaip V. V. skambino. Tuo metu S. Z. kieme nebuvo (1 t., b.l. 159-182).

Liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra Moldavijos pilietis. 2019-12-03 jam paskambino Moldavijos pilietis vardu M. (daugiau duomenų nežino), kuris dirba Lietuvoje ir paprašė, kad jis atvažiuotų į Lietuvą ir padėtų jam į Moldaviją nuvairuoti automobilį. Jis sutiko ir 2019-12-04 atvyko į Lietuvą, apsistojo name, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno dar keturi Moldavijos piliečiai, kuriuos jis matė pirmą kartą. Jie iš Lietuvos turėjo išvykti 2019-12-14, kadangi visi laukė, kol jiems bus sumokėta už statybose atliktus darbus. Visi jie gyveno viename kambaryje, kuris yra dalinai perskirtas su virtuve. 2019-12-12 apie 15.00 val., jis buvo su M. namuose, jie buvo blaivūs, alkoholio nevartojo. Tuo metu į namus grįžo kiti trys neblaivūs gyventojai, t. y. V., I. ir A. (daugiau jų duomenų nežino). Šie asmenys atsisėdo virtuvėje ir toliau vartojo alkoholį. Virtuvėje taip pat buvo ir M., tačiau jis alkoholio nevartojo, o tiesiog su jais bendravo. Jis (liudytojas) tuo metu visą laiką buvo kambaryje ir gulėjo lovoje. Išgertuvių metu tarp vyriškių kilo konfliktas. Jis suprato, kad jie pradėjo konfliktuoti dėl uždirbtų pinigų. Trys neblaivūs vyriškiai konfliktavo su M.. Apie 21.00 val., tarp vyriškių vos neįvyko muštynės ir tuomet M. išėjo į lauką, o paskui jį ir kiti trys vyriškiai. Kas vyko lauke, jis negirdėjo. Praėjus apie 15 minučių, į namus užėjo I. ir V., kurie laikė už parankių A.. A. dejavo iš skausmo ir sakė, kad jam dūrė su peiliu į šoną M.. I. su V. pasodino A. ant kėdės virtuvėje. V. iš karto iškvietė medikus ir policiją. M. taip ir nebuvo grįžęs į namus, tačiau jis girdėjo, kaip vyrai tarpusavyje kalbėjosi, jog M. po įvykio sėdo į savo automobilį „Alfa Romeo“ ir išvažiavo nežinoma kryptimi. Jis visą laiką taip ir prabuvo kambaryje, į jų reikalus nesikišo (2 t., b. l. 110-112).

 Įvykio registracijos kortelėje iš policijos duomenų bazės (ROIK 0119000666711) nurodyta, kad 2019-12-12 21.20 val. privatus asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi V. V.) pranešė, jog (duomenys neskelbtini), reikalinga pagalba, susimušė du draugai, vienas iš jų kraujuoja iš pilvo, nes buvo dūris peiliu, prašo paskubėti. Iš kortelės grafos „Išsiųstos pajėgos“ matyti, kad pirmas policijos ekipažas V1727 (kuriame dirbo policijos patruliai A. M. ir T. K.) išsiųstas 2019-12-12 21.23 val., atvyko į vietą 21.29 val. Po to atvyko dar du ekipažai (V1724 ir V1010). Papildomoje informacijoje apie aptikrinimą nurodyta, kad Lazdynų RVUL slaugytoja informavo, kad greitoji medicinos pagalba (GMP) 2019-12-12 22.04 val. pristatė A. K., kuriam diagnozuota durtinė pilvo žaizda su vidaus organų pažeidimu, šiuo metu operuojamas ir bus paguldytas į reanimacijos skyrių (1 t., b. l. 17-19).

 Iš Bendrojo pagalbos centro (BPS) pateiktų garso įrašų nustatyta, kad 2019-12-12 21.20 val. V. V. kviečia pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad tarpusavyje susipyko draugai ir vienas sužalotas peiliu. Sužalojimas padarytas prieš 5-10 minučių, prašo paskubėti. Durtinę žaizdą apibūdino esant pilve iš šono iš kairės, „žaizda kraujuoja ir putoja“. 2019-12-12 21.23 val. skambina V. V. pakartotinai prašydamas greičiau atsiųsti policijos ekipažą ir greitąją pagalbą, nurodo, kad jau policija atvažiavo (1 t., b. l. 22-23, 27-29, CD laikmena, b. l. 24).

 Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2019-12-12 nuo 22.10 val. iki 22.51 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta - namas adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad namas aptvertas metaline tinkline tvora. Stovint priešais namą, matomi du prieangiai, tarp kurių stovi medinis suolas, prie kurio stovi šiukšlių dėžė bei nedidelė talpa su nuorūkomis. Namo kiemas ties prieangiais išbetonuotas, dalis kiemo apaugusi žole. Apžiūrint namo kiemą jokių raudonos spalvos dėmių neaptikta. Priėjus prie dešiniojo prieangio durų ir apžiūrint išorinę durų rankeną, ant jos aptiktos nedidelės raudonos spalvos dėmės, nuo kurių paimta nuoplovos su galimais biologiniais pėdsakais, kurios supakuotos į voką Nr. 1. Užėjus į prieangio vidų, dešinėje pusėje matoma įrengta kaitlentė, šaldytuvas ir dujų balionas, ant kurio kabo maišas su šiukšlėmis. Priešais rudos spalvos koridoriaus durys. Apžiūrint koridoriaus duris, ant vidinės rankenos aptiktos nedidelės raudonos spalvos dėmės, nuo kurių paimta nuoplovos su galimais biologiniais pėdsakais, kurios supakuotos į voką Nr. 2. Iš kambario patenkama į virtuvės patalpą, kurią nuo kambario skiria apie pusantro metro aukščio pertvara - baras. Prie pertvaros stovi juodos spalvos kėdė, šalia kurios yra stalas, ant kurios netvarkingai sudėti indai, maisto produktai ir butelis, kuriame nedaug skysčio. Apžiūrint patalpas, grumtynių pėdsakų ir raudonos spalvos dėmių neaptikta, bendra tvarka nepažeista. Gyvenamasis namas vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojamas (1 t., b. l. 30-37).

 Daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2019-12-12 nuo 23.20 val. iki 2019-12-13 00.00 val. buvo apžiūrėtas lengvasis automobilis ALFA ROMEO 147, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis neaptvertoje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje priešais gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Vizualiai apžiūrėjus automobilio durų spyneles, išorinių pažeidimų nenustatyta. Automobilio salono priekinis skydas be akivaizdžių išorinių pažeidimų. Salone daiktai sudėti tvarkingai, neišvartyti. Ant priekinės keleivio sėdynės apžiūros metu yra juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas, ausinės, juodos spalvos piniginė. Tarp priekinių sėdynių įrengtos daiktinės viduje yra rašiklis, kanceliariniai spalvikliai, metalinis šviesios spalvos lenkiamas peilis su dvejomis kriaunomis. Peilis apžiūros metu yra sulenktas, ant peilio geležtės yra užrašai „Kandar“, „Z.373551“, „440 Stainless“. Vizualiai apžiūrėjus lankstomą peilį raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, nenustatyta. Peilis išimtas su galimais biologiniais pėdsakais ir supakuotas į dėžę Nr. 1. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nenustatyta. Daugiau pėdsakų ar objektų reikšmingų tyrimui nenustatyta (1 t., b. l. 38-44).

Kitų objektų ir daiktų papildomos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2020-01-03 buvo papildomai apžiūrėtas automobilis ALFA ROMEO 147, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis šalia namo (duomenys neskelbtini). Papildoma apžiūra vykdyta tikslu surasti automobilio įsigijimo dokumentus. Apžiūros metu daiktų dėtuvėje buvo rasti techninės apžiūros rezultatų kortelė, įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas, žalioji korta, įgaliojimas. Apžiūros dokumentai paimti ir pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, padarytos dokumentų kopijos (2 t., b. l. 150-160).

VĮ Regitra duomenų bazės informacijoje nurodyta, kad automobilio „Alfa Romeo 147“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra O. P., gim. (duomenys neskelbtini), valdytojas - UAB (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 161).

Iš 2020-02-12 nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, 2020-02-13 transporto priemonės aprašo ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad į automobilį „Alfa Romeo 147“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-02-13 buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kadangi įtariamasis M. D. yra faktinis šio automobilio faktinis valdytojas, automobilis aprašytas ir išvežtas saugoti į Policijos Departamento Aptarnavimo skyriaus aikštelę, adresu Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav. (2 t., b. l. 182-200).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus specialisto 2020-04-03 išvadoje Nr. IBPS-V-794396-20 nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2019-12-12 apžiūrint automobilį ALFA ROMEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), geležtės žmogaus kraujo nerasta, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1a), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai; rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 1), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b. l. 47-48).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašte „Dėl sutapimo DNR duomenų registre“ nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant peilio (mėg. Nr. 1A), paimto 2019-12-12 apžiūrint automobilį ALFA ROMEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), geležtės, genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: M. D., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje 2020-02-13 Nr. IBPS-V-401129-20 nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos buitinės paskirties „Balisong“ tipo peilis, turintis dvigubą „peteliškės” tipo rankeną, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (1 t., b. l. 50-51).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad buvo 2020-03-04 buvo apžiūrėti objektai - 2019-12-13 iš VšĮ Vilniaus Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos padėjėjos N. K. paimti nukentėjusiojo A. K. drabužiai: 1) sportinės kelnės juodos spalvos su baltos spalvos dėmėmis (galimai dažų dėmės); 2) trikotažinis susegamas megztinis pilkos ir juodos spalvos, jo ilgis 59 cm. Megztinio kairėje pusėje netoli kišenės kairėje pusėje yra dėmės panašios į kraują 41 cm nuo peties siūlės, 3,5 cm nuo šoninės siūlės. Šiek tiek žemiau yra skylė lygiais kraštais apie 46 cm nuo peties siūlės ir 3,5 cm nuo šoninės siūlės, skylės ilgis apie 2 cm; 3) marškinėliai trumpomis rankovėmis, juodos spalvos. Marškinėlių kairiame šone yra skylė lygiais kraštais, 46 cm nuo paties siūlės, 3 cm nuo šoninės siūlės. Skylės ilgis apie 2 cm. Taip pat buvo apžiūrėtas 2019-12-13 iš automobilio ALFA ROMEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas metalinis peilis. Jį sudaro geležtė ir rankena, bendras peilio ilgis išskleistoje padėtyje - 229 mm. Peilio geležtė - tiesi, vienašmenė, geležtės ilgis -104 mm, plotis - iki 17,8 mm, storis – 3,8 mm, pakotės ilgis - 13 mm. Geležtės ašmenys suformuoti iš abiejų šonų, pagaląsti. Geležtės smaigalys yra aukščiau geležtės menamos vidurio linijos. Dešiniajame geležtės šone, pakotės srityje yra pilkos spalvos žymenys „440 STAINLESS“. Kairiajame geležtės šone yra pilkos spalvos žymenys „KANDAR“, firmos emblema, o pakotės srityje - įspausti žymenys „Z.373551“. Peiliui esant tiek išskleistoje, tiek ir sudėtoje padėtyse, abi rankenos dalys tarpusavyje fiksuojamos vienos iš jų gale šarnyriškai įtvirtinto metalinio fiksatoriaus pagalba. Peilio rankenos ilgis -125 mmm, plotis - nuo 19,4 mm iki 28,4 mm, storis – 15,3 mm (1 t., b. l. 52-54, 55-64).

Nutarimas dėl daiktų saugojimo patvirtina, kad po apžiūros visi minėti daiktai pagal 2020-04-30 Kvitą Nr. BBB LS004867 buvo perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius (1 t., b. l. 65, 66).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2019-12-13 atliktos A. K. medicininių dokumentų apžiūros metu nustatyta, jog remiantis VšĮ RVUL gydimo stacionare ligos istorijos Nr. 2019–168867 duomenimis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta durtinė pilvo žaizda su kairio inksto ir žarnų sužalojimu. Nustatyti sužalojimai visumoje remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 80-81).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2020-02-18 išvadoje Nr. G517/2020(01) nurodoma, kad: 1) A. K. nustatyta kiauryminė durtinė - pjautinė pilvo sienos kairės pusės žaizda su storosios žarnos ir kairio inksto sužalojimu. Sužalojimas padarytas duriančiai - pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, galimai peiliu neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas dėl kiauryminio pilvo žaizdos pobūdžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktas); 2) A. K. nustatytas tik vienas kūno sužalojimas, kuris padarytas, kaip nurodyta aukščiau, neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos; 3) sužalota kūno sritis sava ranka nesunkiai pasiekiama, tačiau ar sužalojimas padarytas savo ranka ar kito asmens pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima; 4) sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, nes pilvo sienoje viena žaizda ir joje kartotinio traumavimo požymių nekonstatuota; 5) nukentėjusiojo ir įtariamojo kūnų padėtis sužalojimo padarymo metu tikėtina buvo priešpriešinė; 6) kiauryminis pilvo sienos sužalojimas, juo labiau su vidaus organų (storosios žarnos ir inksto) sužalojimu, visuomet pavojingas gyvybei (1 t., b. l. 136-137).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad 2012-12-12 23.55 val. M. D. buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas (3 t., b. l. 15).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad 2012-12-12 23.20 val. I. B. nustatytas 1,63 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 147).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad 2012-12-12 22.01 val. V. V. nustatytas 1,69 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 198).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2019-12-23 buvo apžiūrėtas 2019-12-17 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. V. pateiktas mobilaus ryšio telefonas GALAXY A10 (SM -A105FN), siekiant nustatyti liudytoją S.. Adresų knygelėje buvo peržiūrimi visi adresatai su vardu S.. Rasti įvesti asmenys: „S. V.“ numeris (duomenys neskelbtini) ir „S. X.“ numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat telefone rasti du vaizdo įrašai 2019-08-16 dienos. 20190816_174435.mp4 įrašas nufilmuotas 17.44 val. (filmuojami I. B. ir A. K. darbo vietoje, kalba V. V. maišyta rusų ir moldavų kalbomis), kitas įrašas 20190816_215317.mp4 nufilmuotas 21.53 val. (filmuojamas apnuogintas A. K. namuose (duomenys neskelbtini), jam M. D. liepia klauptis keturiomis ant lovos, pokalbis vyksta rusų ir moldavų kalbomis). Vaizdo įrašai išsaugoti DVD laikmenoje, padarytos įrašuose girdimų pokalbių stenogramos (2 t., b. l. 8, 9-12, 17, 18-29).

Pagal 2019-12-23 pakvitavimą telefonas GALAXY A10 (SM -A105FN) grąžintas V. V. (2 t., b. l. 13).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. V. 2019-12-23 pateikė turimus įmonės dokumentus, iš kurių matyti, kad jis, kaip įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius 2019-05-21 buvo sudaręs Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) dėl statybos objekto – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų, statybos darbų pabaiga 2019-08-01; taip pat pateikė darbuotojų A. K., M. D. ir I. B. darbų sutartis bei kitus dokumentus (2 t., b. l. 47-76).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausios tyrėjos V. V. 2019-12-18 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įtariamasis M. D. apklausos metu parodė, kad nukentėjusysis A. K. jam buvo užsimojęs iš (duomenys neskelbtini), paimtu kirviu raudona rankena, todėl faktiniai duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad šiame name gali būti įtariamojo nurodytas kirvis, kuriuo galimai jam buvo grasinama. Dėl to tikslinga nurodytu adresu atlikti kratą, kurios metu būtų paimtas kirvis raudonos spalvos rankena, skirtas ar pritaikytas asmeniui žaloti (2 t., b. l. 138).

Kratos protokolas patvirtina, kad 2019-12-19 atliekant kratą (duomenys neskelbtini), namo ir ūkinio pastato patalpose kirvis raudona rankena nerastas, niekas nepaimta (2 t., b. l. 144-149).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas R. R. 2020-01-22 pateikė specialisto išvadą Nr. G263/2020 (01), kurioje nurodyta, kad M. D. kūne sužalojimų, atitinkančių užduotyje nurodyto įvykio laiką, bei šviežių kūno sužalojimų nenustatyta (3 t., b. l. 60).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, t. y. padaro sunkų sveikatos sutrikdymą. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 5 d.), konstatuoja, kad M. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019-12-12 apie 21.20 val., gatvėje, netoli namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su nukentėjusiuoju A. K. metu tyčia dūrė jam vieną kartą peiliu į kairę pilvo sritį, padarydamas sužalojimą, kuris vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs ir palyginęs kaltinamojo M. D., liudytojų parodymus, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą bei susiejęs juos į vieningą visumą.

Kaltinamojo M. D. kaltę dėl nukentėjusiojo A. K. sužalojimo patvirtina nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019-12-12 kilusio konflikto metu jam į pilvą aštriu daiktu įdūrė ir taip sužalojo M. D., liudytojų V. V., I. B., S. Z. tą vakarą dalyvavusių konflikte parodymai, kad durtinę žaizdą nukentėjusiam A. K. padarė M. D., matė, kad jis dar kambaryje turėjo peilį, liudytojų policijos pareigūnų A. M. ir T. K., kurie pirmieji atvyko į įvykio vietą ir vėliau sulaikė M. D. parodymai, kad sulaikytasis prisipažino peiliu sužalojęs A. K., rado jo automobilyje daiktų dėtuvėje nusikaltimo įrankį – peilį „plaštakę“, taip pat rašytiniai įrodymai: V. V. pranešimo registravimo duomenys, garso įrašai iš BPC, kad buvo kviesta pagalba, nes buvo dūris peiliu ir buvo sužalotas žmogus, kraujuoja iš pilvo, kad nukentėjusysis buvo pristatytas į Lazdynų ligoninę, specialisto išvada apie nukentėjusiam A. K. padarytus sunkius sužalojimus, nukentėjusio drabužių apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio metu nukentėjusio dėvėtame megztinyje ir marškinėliuose yra likusi peiliu pradurta skylė, specialisto išvada ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro raštas, kad ant peilio rasti DNR pėsdsakai atitinka M. D. DNR, taip pat iš dalies paties kaltinamojo M. D. parodymai, kad jis vieną kartą smogė nukentėjusiam peiliu ir taip jį sužalojo. Atsižvelgiant į tai, yra visiškai įrodyta, kad nukentėjusįjį A. K. 2019-12-12 apie 21.20 val. peiliu sužalojo būtent M. D., tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Kadangi kaltinamasis teigia, kad jis dūrė peiliu nukentėjusiam A. K. gindamasis nuo jo užpuolimo su kirviu (pavojingo kėsinimosi), t. y. veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl būtina įvertinti kaltinamojo M. D. veiksmus BK 28 straipsnio 2 dalies (būtinoji gintis) taikymo aspektu.

Dėl būtinosios ginties

BK 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks reguliavimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ir patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams, t. y. kai reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-221-511/2018 ir kt.).

BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi išimtys, kai, net ir nustačius aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui, nepripažįstama, jog peržengtos būtinosios ginties ribos: a) kai tai padaryta dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis; b) kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į būstą. Teismų praktikoje išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą paprastai daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos teisės ar interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos. Teismai, spręsdami šį klausimą, turi įvertinti kėsinimosi pobūdį, pavojingumą ir besikėsinančiajam padarytos žalos dydį. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus, o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-310/2011, 2K-423/2011 ir kt).

Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu (kasacinės nutartys Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-7-326/2013).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. K. buvo sužalotas 2019-12-12 apie 21.20 val. netoli namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėtina, kad visi konflikte dalyvavę asmenys skirtingai nurodė vietą, kur buvo sužalotas A. K.. Pats nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis M. D. peiliu jam dūrė kieme netoli namo, kuriame gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namo kiemą, kaip įvykio vietą, nurodė ir liudytojas S. Z. bei liudytojas V. V.. Tuo tarpu liudytojas I. B. parodė, kad nukentėjusysis buvo sužeistas ir nugriuvo ant žemės gatvėje prie viešojo transporto stotelės netoli namo (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis M. D. įvykio vietą nurodė panašiai, kaip ir liudytojas I. B., tačiau apie 40 m toliau – prie įvažiavimo į namą (duomenys neskelbtini), tačiau duodamas parodymus teisme teigė, kad tuo metu, kai jis grįžinėjo į namus pasiimti daiktų, nukentėjusys A. K. išėjo iš tamsos ir jį puolė su kirviu prie stotelės, nuo kurios prieš tai pradėjo bėgti, kai kiti jį pradėjo vytis. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pagal bylos duomenis, liudytojo I. B. parodymus, kurie teismo nuomone yra nuoseklesni ir patikimesni už kitų liudytojų bei nukentėjusio parodymus ir kuriais teismas remiasi, A. K. buvo sužalotas prie autobusų stotelės, t. y. prie namo (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Iš kaltinamojo M. D. ir liudytojo I. B. parodymų patikrinimo vietoje metu duotų paaiškinimų ir prie apklausos protokolo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra stulpai su gatvės apšvietimo šviestuvais, šalia viešojo transporto stotelės, kur buvo sužeistas A. K., taip pat yra apšvietimo stulpas, todėl stotelės teritorija nakties metu būna apžviesta. Prie stotelės yra tvora, kuri tęsiasi palei kelio važiuojamąją dalį kryptimi link namo (duomenys neskelbtini). Tvora yra maždaug 2 -2,5 metrų atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies krašto, prie stotelės nėra jokių krūmų ar medžių, už kurių būtų galima žmogui pasislėpti. Pagal netoli tvoros M. D. parodymų patikrinimo vietoje metu stovinčius asmenis matyti, kad tvoros aukštis yra apie 1,3- 1,5 m. aukščio, tvora medinė, joje nesimato tarpų, išlaužtų vietų ir pan., pro kuriuos galėtų pralįsti ir pasislėpti žmogus (3 t., b.l. 35-55; 1 t., b.l. 159-182). Iš į bylą prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo pateiktą planą-schemą matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra tiesi, sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve, einant nuo stotelės link namo (duomenys neskelbtini), yra maždaug už 20 metrų. Taigi pagal įvykio vietos situaciją mažai tikėtina, kad nukentėjusysis A. K. būtų galėjęs prie stotelės slėptis ir nepastebėtas iš tamsos staiga išeiti prieš M. D. ir užsimoti prieš jį kirviu. Pažymėtina ir tai, kad nė vienas liudytojas nematė, kad nukentėjusysis būtų užsimojęs prieš M. D. kirviu ir norėjęs jį nužudyti. Tokią aplinkybę nurodė tik pats kaltinamasis. Net jeigu nukentėjusysis A. K. ir turėjo su savimi kirvį, kurį rado ir paėmė po įvykio liudytojas I. B., tačiau vien kirvio turėjimas dar neįrodo, kad su juo buvo pavojingai kėsintasi, nukentėjusysis galėjo turėti kirvį gynybiniais tikslais, nes matė, kad M. D. turi peilį.  Pats kaltinamasis nurodo, kad tuo metu, kai jis bėgo gatve ir po to grįžinėjo į namus pasiimti savo daiktų, rankoje laikė peilį, todėl negalima manyti, kad jis nebuvo pasiruošęs peiliu smogti, kad situacija jam buvo netikėta, išsigando ir pan. Tuo metu vietoje, kur jis sužeidė peiliu A. K. jokių kitų asmenų šalia nebuvo, jis nebuvo apsuptas, buvo tik vienas A. K.. Liudytojas I. B. nurodė, kad A. K. iki smūgio jam peiliu stovėjo ant šaligatvio šalia autobusų stotelės, t.y. nesislėpė, nes matė jį iš toliau. Paskui apsisukęs pamatė toje pačioje vietoje krentantį A. K.. Taigi nors liudytojas matė nukentėjusį iš toli, tačiau kaltinamasis jo nepastebėjo būdamas iš arti, pamatė tik, kai buvo apie vieno metro atstumu. Tokiais kaltinamojo M. D. parodymais teismas netiki ir, atsižvelgian į aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad negalima daryti išvados, jog prieš M. D. buvo realus ir akivaizdus pavojinagas nukentėjusiojo A. K. kėsinimasis. Be to, kaip kaltinamasis teigia, kad A. K. kirvį slėpė už striukės, kirvis buvo didelis, apie 0,9 -1 metro ilgio, prieš norėdamas suduoti, nukentėjusysis kirvį išsitraukė iš po striukės, taigi manytina, kad nukentėjusysis negalėjo kirvio išsitraukti taip greitai, kad nebūtų laiko M. D. išvengti kėsinimosi. Be to nukenėjusysis įvykio metu pagal liudytojų parodymus buvo stipriai neblaivus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti nukentėjusiojo A. K. drabužiai, kuriais jis vilkėjo, kai jam buvo padarytas sužalojimas, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų apžiūrėta nukentėjusiojo striukė, už kurios nukentėjusysis neva slėpė kirvį. Nėra duomenų, kad striukė būtų pažeista peiliu, o tai kelia abejonių ar įvykio metu nukentėjusys vilkėjo striukę, už kurios būtų galėjęs paslėpti kirvį. Be to, netgi slepiant 1 metro ilgio kirvį po striuke, būtų sudėtinga nukentėjusiam vaikytis M. D. gatve, kirvis trukdytų judėti. Labiau tikėtina, kad nukentėjusysis kirvio po striuke neslėpė, laikė rankoje. Kadangi pavojingo kėsinimosi nematė nė vienas liudytojas ir to nepatvirtina ir kita bylos medžiaga, teismas daro išvadą, kad toks kėsinimasis buvo tik kaltinamojo vaizduotėje. Darydamas tokią išvadą, teismas vertina ir kitus kaltinamojo parodymus, kurie nėra nuoseklūs ir patikimi.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltinamasis M. D. nurodė, kad prasidėjus konfliktui kieme, V. V. norėjo suduoti jam kumščiu ir pasakė A. K. jį nužudyti. Tada A. K. išsitraukė kirvį ir juo užsimojo, o jis gindamasis dūrė jam peiliu. Teisme kaltinamasis parodė, kad V. V. turėjo peilį, S. Z. pistoletą, kuriuo grasino jį nušauti, o peilį jis panaudojo prieš A. K. ne kieme, bet gatvėje. Byloje nustatyta, kad įvykio metu M. D. buvo blaivus, dėl to negalima manyti, kad jis blogai atsimena įvykio aplinkybes. Jo parodymų nenuoseklumas, įvairių naujų situacijų įvardinimas vertintinas kritiškai ir laikytinas gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apibendrindamas, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta, jog kaltinamojo M. D. veiksmuose buvo būtinoji gintis, kad nukentėjusysis A. K. būtų realiai, akivaizdžiai ir pavojingai kėsinęsis į kaltinamojo gyvybę, sveikatą. Specialisto išvada patvirtina, kad pačiam kaltinajamam jokie sužalojimai įvykio metu nebuvo padaryti. M. D. veikdamas tiesiogine tyčia, priėjės prie A. K., sudavė jam vieną smūgį peiliu į pilvą ir sunkiai sužalojo. Jo veiksmai atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl bausmės skyrimo ir kardomosios priemonės taikymo

Skiriant bausmę M. D., atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą (padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, sunkiai sužalojo nukentėjusį, jam grėsė pavojus gyvybei, buvo operuotas ir gydytas ligoninėje, žalos neatlygino), kaltinamojo asmenybę (Lietuvoje oficialiai nedirba, Lietuvoje ir Moldovoje neteistas, kaip pats nurodė, yra teistas Rusijoje už plėšimą, bausmę atlikęs, administracine tvarka nebaustas), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnį negali būti atidėtas, nes padarytas sunkus nusikaltimas, numatytas šio kodekso XVIII skyriuje (Nusikaltimai žmogaus sveikatai), dėl kurio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas (BK 75 straipsnio 3 dalis).

M. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas 2019-12-12 23.55 val. (3 t., b. l. 17). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019-12-13 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2020-01-12, kuri vėlesnėmis teismo nutartimis pratęsta iki 2020-11-12 (3 t., b. l. 17, 73-75, 88-90, 135; 4 t., b.l. 43-45; 5 t., b.l. 134-136). Atsižvelgiant į kaltinamojo M. D. asmenybę ir jam paskirtą bausmę, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, M. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. D. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2019-12-12 23.55 val. iki 2020-11-10, vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Dėl civilinio ieškinio ir laikino nuosavybės teisės apribojimo

Civilinis ieškovas Viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pareiškė 3099,69 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo A. K. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 142-146).

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinio ieškovo pateiktas ieškinys yra pagrįstas įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo M. D. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo M. D. priteisiama civiliniam ieškovui reikalaujamas 3099,69 Eur dydžio žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.249, 6.251, 6.263 straipsniai).

Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės L. F. 2020-02-12 nutarimu, siekiant užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą, buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2020-02-12 iki 2020-08-12 automobiliui „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio registruotas savininkas O. P., gim. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas UAB (duomenys neskelbtini), faktinis savininkas ir valdytojas - M. D., turto saugotoju paskirtas Vilniaus apskrities vyriausias policijos komisariatas (2 t., b. l. 182-200). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-10 nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį pratęstas iki 2020-11-12 (5 t., b.l. 55-60).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas pilnai tenkina civilinį ieškinį ir priteisia iš kaltinamojo M. D. turtinės žalos atlyginimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam faktiškai priklausantį turtą – automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki visiško M. D. atsiskaitymo su civiliniu ieškovu pagal priteistą ieškinį arba iki kol priverstinio išieškojimo vykdymo procese turto areštą M. D. turtui pritaikys antstolis.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktų paėmimo laikinai saugoti 2019-12-12 protokolas ir Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2020-05-07 raštas „Dėl suimtojo M. D. asmeninių daiktų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-52648-19“ patvirtina, kad iš M. D. paimti ir jo automobilyje rasti daiktai: asmens pasas (duomenys neskelbtini), automobilio ALFA ROMEO 147, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini), automobilio raktelis (atiduotas saugojimui prie automobilio), plastikinės nuolaidų kortelės (2 vnt.), asmens tapatybės kortelė (duomenys neskelbtini), juodos spalvos piniginė, Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini) (3 lapai), 2019-11-14 įgaliojimas (2 lapai), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 lapas) buvo supakuoti į voką ir perduoti saugoti prie asmens bylos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijai (3 t., b. l. 11, 12-13), todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, šie daiktai (išskyrus automobilio registracijos liudijimą) teisės aktų nustatyta tvarka gražintini M. D..

Automobilio ALFA ROMEO 147, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) atiduotinas saugoti prie automobilio Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 2019-12-12 iš įvykio vietos paimtos nuoplovos, 2019-12-13 nukentėjusiojo A. K. drabužiai: 1) sportinės kelnės juodos spalvos su baltos spalvos dėmėmis, 2) trikotažinis susegamas megztinis pilkos ir juodos spalvos, 3) marškinėliai trumpomis rankovėmis juodos spalvos, 4) rudos spalvos trumpikės; 2019-12-13 apžiūros metu iš automobilio ALFA ROMEO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas metalinis peilis ištirti ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius (Kvitas B Nr. BBB LS004867) (1 t., b. l. 65, 66), - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305 ir 307-308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

  Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. lapkričio 10 d.

 Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti M. D. laikino sulaikymo laiką ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2019 m. gruodžio 12 d. 23.55 val. iki 2020 m. lapkričio 10 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

 Kardomąją priemonę - suėmimą palikti M. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

 Civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš M. D. civiliniam ieškovui VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei 3099,69 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt devynis eurus 69 ct) žalos atlyginimo.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. D. faktiškai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą O. P., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, palikti iki visiško M. D. atsiskaitymo su civiliniu ieškovu pagal priteistą ieškinį arba iki kol priverstinio išieškojimo vykdymo procese turto areštą M. D. turtui pritaikys antstolis.

Daiktinius įrodymus - dokumentus ir daiktus, perduotus saugoti prie M. D. asmens bylos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijai, nuosprendžiui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka gražinti M. D. (išskyrus automobilio registracijos liudijimą). Automobilio ALFA ROMEO 147, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) atiduoti saugoti prie šio automobilio Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Iš įvykio vietos paimtas nuoplovas, nukentėjusiojo A. K. drabužius (sportines kelnes, megztinį, marškinėlius, trumpikes) ir metalinį peilį, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius, - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

  Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam M. D. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                    Rolandas Bužinskas