Administracinė byla Nr. I-10161-473/2013

Proceso Nr. 3-61-3-04496-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija  3.5, 74.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Balčytienė, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Jūros Marijos Strumskienės dalyvaujant pareiškėjo atstovui V. R., atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovei E. P., trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-09-05 sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-255 „Dėl draudimo Rusijos Federacijos piliečiui V. K. atvykti į Lietuvos Respubliką“. Skunde (b. l. 1-5) nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2014-09-07 ketino vykti per sienos perėjimo punktą Kybartų užkardos ruožas Kybartų tarptautinis PKP, tačiau jį buvo atsisakyta įleisti į Lietuvos Respubliką, remiantis aplinkybe, kad yra įtrauktas į nacionalinį registrą kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ir vidaus saugumui asmuo. 2014-09-26 pareiškėjo atstovui buvo pateiktas skundžiamas sprendimas, kuriuo yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Laiku nepranešus apie skundžiamą sprendimą, bei neleidus atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, pareiškėjui buvo sukelti ne tik nepatogumai, susiję su finansinių ir laiko išteklių praradimu, tačiau jis patyrė ir dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus negalėdamas suvokti kodėl jis yra laikomas asmeniu keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir valstybės saugumui. Skundžiamas sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad 2014-06-11 Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu, pareiškėjas pripažintas kaltu dėl veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 1 d. padarymo. Vien šis faktas negali sudaryti sąlygų jam riboti atvykimą į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas dirba vairuotojo pareigose, šis darbas susijęs Lietuvos valstybės sienos kirtimu, nebegalėdamas to daryti, jis būtų atleistas iš darbo bei netektų pragyvenimo šaltinio. Skundžiamu sprendimu pareiškėjas yra nepagrįstai antrą kartą baudžiamas už tą patį pažeidimą. Pareiškėjo sutuoktinė yra Lietuvių kilmės (V. G.), dėl ko į Lietuvos Respubliką tenka vykti ne tik darbo tikslais tačiau ir asmeniniais tikslais aplankyti sutuoktinės Lietuvoje gyvenančius giminaičius, draugus bei kapines. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 58-61) nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas yra pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo, todėl, atsižvelgiant į ginčo santykių teisinį reglamentavimą, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas. Migracijos departamentas nėra gavęs pareiškėjo motyvuoto rašytinio prašymo išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo arba motyvuoto rašytinio Muitinės departamento siūlymo išbraukti duomenis apie pareiškėją iš sąrašo. Ginčijamo sprendimo pagrindas yra konkretūs, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, kurie patvirtina pareiškėjo galimai keliamą grėsmę viešajai tvarkai – pareiškėjo nuteisimą už sunkų tyčinį nusikaltimą. Ginčijamas sprendimas yra proporcingas juo siekiamiems teisėtiems tikslams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 36) nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, jei nustatoma, kad jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Pareiškėjas yra pripažintas kaltu dėl tokio nusikaltimo įvykdymo, todėl priimtas skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Kauno apygardos teismo 2014-06-11 baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-273-175/2014 pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 1 dalyje.

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2014-07-15 raštu Nr. (20.2/07)3B (b. l. 41-42) kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), prašydamas pareiškėją ir 6 kitus asmenis įtraukti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, remdamasis tuo, kad šie asmenys įvykdė nusikalstamas veikas ir savo veiksmais gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui ar viešajai tvarkai.

Migracijos departamentas 2014-07-28 ir 2014-08-27 kreipėsi atitinkamai į Migracijos departamentą bei Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), prašydamas įvertinti pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai (b. l. 39-40; 62).

Muitinės departamentas 2014-08-07 raštu Nr. (20.2/07)3B-8749 (b. l. 37) informavo Migracijos departamentą, aptaręs su uždraudimu dėl įvykdyto nusikaltimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisinį reguliavimą, teismų praktiką, pakartotinai paprašė pareiškėją įtraukti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

VSAT 2014-08-29 pateikė atsakymą, kuriuo konstatavo, kad minėtame kreipimesi nurodyti asmenys (taip pat ir pareiškėjas) gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (b. l. 63).

Migracijos departamentas 2014-09-05 priėmė pareiškėjo skundžiamą sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-255 (b. l. 64-65) uždrausti pareiškėjui V. K. atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2019-09-05.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 3 d. nustatyta, kad užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas (Įstatymo 133 str. 4, 5 d.).

Vadovaujantis Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 5-V-290 (2013 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 5-V-979 redakcija) 11.1 papunkčiu laikoma, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, jei nustatoma, kad jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka) 38 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Tvarkos 37 punkte taip pat nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas neginčija, kad buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 199 straipsnio 1 dalyje. Ši nusikalstama veika atitinka BK 11 str. 5 d. apibrėžtą sunkaus nusikaltimo sąvoką.

Sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, reikalinga įvertinti, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. Ik-1981-121/2012). Užsieniečių apsigyvenimo Lietuvoje santykių teisiniam kvalifikavimui reikšmingos ne tik minėtos teisės normos, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuluoti principinės nuostatos dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos, kuriomis pripažįstamos plačios valstybės teisės renkantis apsaugos priemones tais atvejais, kai valstybėje gyvenantis užsienietis padaro sunkių nusikaltimų. Tačiau valstybei taikant apsaugos priemones būtina atsižvelgti į užsieniečio ryšius su priimančiąja šalimi bei įvertinti, ar taikytinos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams (Europos žmogaus teisių teismo 2003 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Mokrani prieš Prancūziją).

Byloje reikšminga, dėl kokio pobūdžio nusikalstamos veikos pareiškėjas buvo pripažintas kaltu. Minėtu Kauno apygardos teismo 2014-06-11 baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas nuteistas už BK 199 str. 1 d. numatyto nusikaltimo įvykdymą. Šiame straipsnyje nustatyta atsakomybė už kontrabandą. Šiuo nusikaltimu yra sukeliama grėsmė Ekonomikai ir verslo tvarkai, pažeidžiama atvykimo ir prekių gabenimo į Lietuvos Respubliką tvarka. Tai, kad pareiškėjo įvykdyta nusikalstama veika buvo sukelta žala būtent šiems teisiniams gėriams, be kitų išdėstytų aplinkybių, patvirtina skundžiamame sprendime padarytą išvadą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir pritaikytos teisinės priemonės pobūdžio tinkamumą.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad valstybės institucijos pakartotinai tyrė, ar pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės viešajai tvarkai, todėl šią aplinkybę siekė ištirti nuodugniai.

Ginčijamas sprendimas nėra baudžiamosios atsakomybės taikymo aktas, jo paskirtis nėra baudžiamoji. konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Be to, konstitucinis principas non bis in idem savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomąją bausmę arba pagrindinę ir papildomąją administracinę nuobaudą (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Pareiškėjui pritaikytos teisinio poveikio priemonės yra iš esmės skirtingo pobūdžio ir paskirties, todėl šiuo atveju skundžiamu sprendimu nėra pažeidžiamas teisės principas non bis in idem, draudžiantis du kartus bausti už tą patį nusikaltimą.

EŽTT yra pripažinęs, kad asmens, anksčiau teisto už nusikalstamą veiką, išsiuntimas iš valstybės gali būti viena iš priemonių siekti teisėto ir pagrįsto tikslo – ginti valstybės viešąją tvarką (EŽTT 2008-06-23 sprendimas byloje Maslov v. Austrija). Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo ilgalaikius socialinius, ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje ar šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji bei pagrindiniai socialiniai, ekonominiai interesai yra užsienio valstybėje. Pareiškėjo argumentas, kad dėl skundžiamo sprendimo jis patirs neigiamas pasekmes savo darbo santykiuose yra šiuo atveju nėra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą – pareiškėjas gali siekti ginti savo teisę į darbą pagal valstybės, kurioje dirba, nacionalinę teisę, taip pat gali siekti šią teisę įgyvendinti dirbdamas vairuotoju, ten, kur šių pareigų vykdymui neturi įtakos skundžiamas sprendimas. Skundžiamu sprendimu uždraudus atvykti į Lietuvos Respublikos pareiškėjo galimai bus patiriamos neigiamos pasekmės nėra pagrindas laikyti skundžiamą sprendimą neproporcingu.

Atsižvelgiant į išdėstyta, skundžiamu sprendimu siekiama teisėto ir pagrįsto tikslo, juo pritaikyta teisinė priemonė šiam tikslui yra proporcinga.

Priimdama skundžiamą sprendimą atsakovė laikėsi inter alia Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 4, 5, 6, 11 , l13 ir 12 punktuose ir kituose teisės aktuose nustatytos skundžiamo sprendimo priėmimo tvarkos, atsakovė tinkamai taikė materialinės teisės normas, skundžiamas sprendimas atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-09-05 sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-255, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas

n u s p r e n d ė :

pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                       Violeta Balčytienė

Raimondas Blauzdžiaus

Jūra Marija Strumskienė