Civilinė byla Nr. e2A-1610-259/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14610-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1.;2.6.10.5.2.1.;3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovams R. K., S. K. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pareikštame ieškinyje, jį patikslinusi, prašė priteisti jai solidariai iš atsakovų: 1 400 Eur žalos atlyginimą (negautos pajamos), lygų nuomos mokesčiui, sudarančiam po 200,00 Eur per mėnesį už visą neteisėto naudojimosi turtu laikotarpį nuo 2016-06-22 iki 2016-11-01, bei už terminą, reikalingą butui atstatyti į naudojimui pagal paskirtį tinkamą būklę nuo 2016-11-01 iki 2017-02-01; 4 063,52 Eur žalos atlyginimą dėl atsakovų neteisėtais veiksmais padaryto buto sužalojimo, siekiant butą atstatyti į tokią padėtį, kokioje jis buvo įsigyjant turtą varžytynėse; bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir 600,00 Eur advokato išlaidoms apmokėti, 300 Eur išlaidas saugos tarnybai samdyti siekiant patekti į nuosavybės teise turimą butą, 240 Eur išlaidas antstoliui už faktinių aplinkybių protokolų surašymą; nuo visų priteistų sumų 5 proc. metines palūkanas, mokėtinas nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo galutinio įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad ji 2016-06-21 Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0070/16/07194 įsigijo patalpą/butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - butas). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nuosavybės teisė į butą nuo 2016-06-21 priklauso ieškovei, įrašas galioja nuo 2016-06-27. Ieškovei įsigijus butą paaiškėjo, kad jame vis dar gyvena ir gyvenamąją vietą yra deklaravę atsakovai S. K. ir jos pilnametis sūnus R. K. Ieškovė nesuteikė atsakovams teisės naudotis svetimu turtu, tačiau atsakovai butą atlaisvinti atsisakė, toliau jame gyveno ir juo naudojosi. 2016-10-20, dalyvaujant antstoliui, saugos tarnybai ir policijos pareigūnams, ieškovės sutuoktinis A. R., kaip įgaliotas asmuo, pateko į butą, kuriame tuo metu buvo abu atsakovai. Tai patvirtina antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Abu atsakovai elgėsi itin agresyviai, grasino išnešti viską, kas tik yra šiame bute, o ko negalės išnešti – nepataisomai sugadinti. Ieškovės atstovas A. R. 2016-10-31 nuvykęs į butą pamatė, kad turtas buvo visiškai nusiaubtas, išlaužytos durys ir jų staktos, elektros skydinė, išmontuoti elektros, ventiliacijos ir santechnikos prietaisai, visiškai suniokota grindų danga, sienų danga vonioje ir virtuvėje neatstatomai sugadinta, visas butas pilnas šiukšlių ir statybinių atliekų. A. R. nedelsiant kreipėsi į policijos komisariatą ir surašė pareiškimą dėl turto sugadinimo. Taip pat kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių protokolo surašymo. Antstolis atvyko kartu su A. R. 2016-11-02, ir konstatavo, kad turtas yra suniokotas – atsakovai ne tik išsinešė jiems priklausiusius daiktus, kuriuos galima būtų atskirti be žalos turtui, tačiau visą turtą pavertė faktiškai neįrengtu gyvenamosios paskirties turtu – išplėšė komunikacijas, suniokojo laidus, išmontavo ir išsivežė sanitarinius prietaisus, sugadino vonios plytelių dangas, sienų tinką ir apdailą, išplėšė apšvietimo įrenginius, durų rankenas, išlupo akutę iš įėjimo durų. Kadangi pagal turto įsigijimo varžytynėse aktą perkamas turtas įvertinimo aktu buvo įvertintas kaip įrengtas, tai ieškovė įsigijo pilnai įrengtą butą, o atsakovai, išsikeldami iš jo, jį pavertė neįrengtu turtu ir tokiu būdu padarė ieškovei žalą, kuri apskaičiuotina įvertinant visus darbus, kuriuos reikės atlikti siekiant atkurti tokią turto būklę, kokia ji buvo iki atsakovams atliekant neteisėtus veiksmus, t. y. išlaidos, kurios yra būtinos atkuriant turto būklę į tokią, kokia ji buvo iki žalos padarymo. Atsakovams neteisėtai neatlaisvinant buto, ieškovė dėl atsakovų neteisėtų kaltų veiksmų patyrė nuostolius, kurių dydis sudaro po 200 Eur per mėnesį negaunamo nuomos mokesčio. Ieškovei priklausančiu turtu atsakovai naudojosi nuo 2016-06-21 iki 2016-11-01, t. y. keturis mėnesius, ir atsižvelgiant į sezoną bei statybos ir remonto darbų sektoriaus užimtumą, iki turto būklės atstatymo į tinkamą naudoti dar užtruks mažiausiai tris mėnesius, t. y. nuo 2016-11-01 iki 2017-02-01, šiuo laikotarpiu taip pat negalės būti gaunamos pajamos iš buto nuomos.
3. Atsakovai R. K. ir S. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovė pradėjo valdyti butą tiktai nuo įregistravimo viešajame registre dienos, t. y. nuo 2016-06-26. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl ketinimo nuomoti butą, taip pat šiuo atveju ji galėjo teikti prevencinį ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovės G. R. naudai iš atsakovų S. K. ir R. K. solidariai 4 063,52 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovų iš kiekvieno po 369,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas pripažino ieškovės reikalavimą priteisti jai žalą, kaip negautas pajamas, nepagrįstu, spręsdamas, jog neįrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2016-06-21 priklauso ieškovei G. R.. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė nuo 2016-06-21 turėjo teisę reikalauti, kad atsakovai išsikeltų iš šio buto, kadangi jie butu nuo 2016-06-21 naudojosi be jokio teisinio pagrindo, pažeisdami ieškovės nuosavybės teises (LR CK 4.93 str.), tačiau vien šio fakto konstatavimo neužtenka padaryti išvadai apie ieškovės patirtą žalą dėl negautų pajamų.
6. Teismas nurodė, kad negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovų neteisėto veikimo (naudojimosi ieškovei priklausančiu butu) ji patyrė žalos dėl negautų pajamų. Nurodė, kad nors ieškovė teigė, jog negautas pajamas sudaro apskaičiuotas nuomos mokestis kas mėnesį po 200,00 Eur (apskaičiuotas pagal panašios vertės butų nuomos tuometines kainas), tačiau ji nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių tokių netektų pajamų realumą, nepateikė sudarytos nuomos sutarties su klientu, nepateikė net ir tam tikras derybas su potencialiu klientu patvirtinančių įrodymų, nepateikė įrodymų, kad butų nuoma yra nuolatinė ieškovės veikla, kad ji turi išsiėmusi verslo liudijimą šiai veiklai ar pan. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė buvo numačiusi iš anksto ir pagrįstai tikėjosi gauti pajamas iš šio buto nuomos nagrinėjamu laikotarpiu. Teismas pažymėjo ir tai, kad apskaičiuodama negautų pajamų sumą, ieškovė įvertino tik vidutines panašių butų nuomos kainas, tačiau turėjo įvertinti grynąjį pelną, t. y. iš gaunamų pajamų išskaičiuoti buto nuomos sąnaudas, 15 procentų pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą ir t.t.
7. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti tiesiogiai atsakovų veiksmais sukeltą žalą ir  įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, sprendė, kad atsakovų neteisėti veiksmai, kuriais jie pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, ir dėl kurių yra atsakovų kaltė, bei ieškovės patirta 4 063,52 Eur žala yra susieti tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Teismas, nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, pripažino, kad atsakovams kyla prievolė atlyginti ieškovei 4 063,52 Eur  turtinę žalą.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta, jog aptariamame bute gyveno atsakovai, tarp ieškovės ir atsakovų buvo kilęs ginčas dėl jų išsikėlimo iš buto, vertino, kad labiausiai tikėtina, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą sužalojo būtent atsakovai. Teismas nurodė, kad šių aplinkybių atsakovai neginčijo, nenurodė, kokie kiti asmenys galėjo, jiems gyvenant šiame bute, sužaloti butą. Teismas pripažino, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, sužalodami ginčo butą, o būtent: išplėšdami komunikacijas, suniokojant laidus, išmontuojant ir išsivežant sanitarinius prietaisus, sugadinus vonios plytelių dangas, sienų tinką ir apdailą, išplėšus apšvietimo įrenginius, durų rankenas, akutę iš įėjimo durų, išlaužus duris ir jų staktas, elektros skydinę, išmontuojant elektros, ventiliacijos ir santechnikos prietaisus, visiškai suniokojus grindų dangą, sugadinus sienų dangą vonioje ir virtuvėje, sukuriant ir paliekant bute statybines atliekas. Teismas sprendė, kad šiuos veiksmus atsakovai atliko kaltais veiksmais, pasireiškusiais tyčia, kadangi tokio pobūdžio sužalojimai gali būti atliekami tik tyčiniais veiksmais, siekiant sužaloti turtą, pakenkti jo savininkui.
9. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus – 2016-10-20 antstolio V. Z. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (iš kurio matyti, kokia ginčo buto būklė buvo prieš sužalojant butą), 2016-11-02 antstolio V. Z. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą  (iš kurio matyti, ko bute trūksta ir kokie sužalojimai atlikti), UAB „Statyk moderniai“ pateiktą pasiūlymą, kuriame nurodyta 4 063,52 Eur suma reikalinga atstatant butą į buvusią padėtį, o atsakovams neginčijant žalos dydžio, sprendė, kad ieškovė pagrindė ir žalos dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniame skunde ieškovė G. R. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo dalį dėl 1400 Eur žalos (negautų pajamų) atlyginimo, priteisiant šią sumą ieškovei iš atsakovų solidariai; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai netenkino ieškinio dalį dėl negautų pajamų priteisimo, netinkamai taikydamas materialinės teisės normas ir kasacinio teismo praktiką. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, ieškovė negalėjo naudotis jai priklausančiu butu dėl to, kad atsakovai buto neatlaisvino ir neturėdami jokio teisinio pagrindo neteisėtai juo neatlygintinai naudojosi. Tokiu būdu atsakovai ne tik padarė ieškovei žalą, bet ir nepagrįstai praturtėjo (CK 6.242 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, darytina išvada, kad atsakovai turi atlyginti atsiradusius nuostolius, kurie yra rezultatas neįvykdytos atsakovų pareigos atlaisvinti butą (neteisėtas neveikimas, CK 6.247 str.). Tarp to, kad atsakovai naudojosi ieškovės butu ir ieškovė negavo pajamų iš šio turto nuomos yra priežastinis ryšys. Ieškovė nėra pateikusi verslo liudijimo, suteikiančio teisę verstis gyvenamųjų patalpų nuoma, tačiau tai nereiškia jos reikalavimo neteisėtumo. Galimybės nuomoti butą kitiems asmenims ieškovė neturėjo ne dėl tokių ketinimų nebuvimo, o dėl to, kad jų įgyvendinti ginčo laikotarpiu dėl neteisėtai užimto buto nebuvo įmanoma. Nesant galimybės nuomoti, dėl prievolės mokėti mokesčius verslo liudijimo gavimas nebuvo tikslingas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, mokesčius už nuomą galima sumokėti ir skaičiuojant juos nuo faktiškai gautų pajamų, deklaruojant ir sumokant juos pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos, todėl skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, kad neva tai ieškovė turėjo apskaičiuoti „pelną“, iš negautų pajamų atimant potencialais su turto nuoma susijusias išlaidas.
2. Laikydamas, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų, teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai taikė kasacinio teismo praktiką, kuri yra suformuota dėl pelno siekiančio juridinio asmens negauto grynojo pelno apskaičiavimo. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, kurios fiziniams asmenims netaikytinos. Šioje byloje yra prašoma priteisti fizinio asmens negautas pajamas, o ne juridinio asmens negautą pelną. Fizinis asmuo nemoka pelno mokesčio, o moka gyventojo pajamų mokestį pasirinkta forma, o verčiantis gyvenamųjų patalpų nuoma pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą iš jo gaunamų pajamų nėra leidžiama atimti jokių išlaidų, todėl negautomis pajamomis laikytina visa už nuomą negauta suma.
3. Nors įsigyjant turtą varžytynėse ieškovė tikėjosi tam tikru laikotarpiu, kol butas bus tvarkomas bei išnuomojamas, negauti nuomos mokesčio, bet laikotarpis, kurį atsakovai neišsikėlė iš buto ir jo neperdavė ieškovei, yra niekuo nepagrįstas bei nepateisinamas, o atsakovų elgesys ir padaryta turtui žala nepateisinamai ilgam apribojo ieškovės teisę gauti pajamas iš įsigyto turto, todėl šie nuostoliai yra priteistini iš atsakovų, nes ieškovės patirta žala (nuostoliai) turi būti atlyginami pilnai. Negautų pajamų arba kompensacijos suma turi būti priteista iš atsakovų solidariai, nes nėra aišku ir nėra galimybės nustatyti, kuris iš atsakovų kokiomis patalpomis naudojosi, butas yra įregistruotas kaip viena gyvenamoji patalpa.
11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė  (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
13. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog ieškovė G. R. 2016-06-21 Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0070/16/07194 asmeninės nuosavybės teise įsigijo patalpą/butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11, 135). Ieškovei įsigijus butą paaiškėjo, kad jame be teisinio pagrindo gyvena ir gyvenamąją vietą yra deklaravę atsakovai S. K. ir jos pilnametis sūnus R. K.. Įgijusi nuosavybės teisę į butą, ieškovė nustatyta tvarka kreipėsi į atsakovę S. K. ir pareikalavo išsikraustyti ir atlaisvinti  butą (el. b. l. 6, 7, 8, 10). 2016-10-20 d. antstolis V. Z. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, jog ginčo buto būklė buvo prieš buto sugadinimą buvo patenkinama (el. b. l. 74). 2016-11-02 antstolis V. Z. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (el. b. l. 105, 106), kuriame konstatavo, kad turtas yra suniokotas – atsakovai ne tik išsinešė jiems priklausiusius daiktus, kuriuos galima būtų atskirti be žalos turtui, tačiau visą turtą pavertė faktiškai neįrengtu gyvenamosios paskirties turtu – išplėšė komunikacijas, suniokojo laidus, išmontavo ir išsivežė sanitarinius prietaisus, sugadino vonios plytelių dangas, sienų tinką ir apdailą, išplėšė apšvietimo įrenginius, durų rankenas, išlupo akutę iš įėjimo durų.
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavo turtinės žalos atlyginimo iš atsakovų, ieškinį grįsdama dviem skirtingais faktiniais ir teisiniais pagrindais: 1400 Eur žalą grindė negautomis pajamomis, kurias sudaro negautas buto nuomos mokestis; 4063,52 Eur prašė priteisti iš atsakovų už neteisėtais veiksmais padarytą žalą, sugadinant butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovų S. K. ir R. K. solidariai 4 063,52 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.
15. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti 1400 Eur žalą, skundžia ieškovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir kasacinio teismo praktiką. Byloje nustatyta, jog ieškovė negalėjo naudotis jai priklausančiu butu dėl to, kad atsakovai buto neatlaisvino ir neturėdami jokio teisinio pagrindo neteisėtai juo kurį laiką neatlygintinai naudojosi, neteisėtais veiksmais sugadino butą, dėl ko ji negalėjo gauti pajamų nuomodama butą. Tokiu būdu atsakovai padarė ieškovei prašomą priteisti žalą.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šalis gali reikalauti atlyginti negautas pajamas, kurių iš tikrųjų negavo ir kurių pagrįstai galėjo tikėtis, jei kita šalis nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas v. UAB „Efektyvios investicijos“, bylos Nr. 3K-3-236/2013; kt.).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nuostolius (negautas pajamas), įrodinėjo tomis aplinkybėmis, jog ji negalėjo išnuomoti buto laikotarpiu nuo 2016-06-22 iki 2016-11-01, nes atsakovai neatlaisvino buto, o laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-02-01 negalėjo išanuoti buto, nes atsakovai kaltais veiksmais suniokojo butą ir nurodomu laikotarpiu jis buvo atstatinėjamas. Ieškinyje nurodomais laikotarpiais ji kas mėnesį negavo po 200 Eur pajamų (apskaičiuota pagal panašios vertės butų nuomos tuometines kainas). Pirmosios instancijos teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog bylos duomenys patvirtina, kad nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2016-06-21 priklausė ieškovei G. R., teismas sprendė, jog ieškovė nuo 2016-06-21 turėjo teisę reikalauti, kad atsakovai išsikeltų iš šio buto, kadangi  atsakovai butu nuo 2016-06-21 naudojosi be jokio teisinio pagrindo, pažeisdami ieškovės nuosavybės teises (LR CK 4.93 str.), vertino, kad ginčo laikotarpiu atsakovai be teisėto pagrindo naudojosi ieškovės turtu. Tačiau teismas atmetė ieškinį šioje dalyje tais motyvais, jog ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovų neteisėto veikimo (naudojimosi ieškovei priklausančiu butu) ji patyrė žalos dėl negautų pajamų, nes ji nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių tokių netektų pajamų realumą (nepateikė teismui sudarytos nuomos sutarties su klientu, nepateikė net ir tam tikras derybas su potencialiu klientu patvirtinančių įrodymų, nepateikė įrodymų, kad butų nuoma yra nuolatinė ieškovės veikla).
18. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis Kauno apylinkės teismo sprendimo išvadomis nesutinka. Visų pirma,  teismas atmetė ieškinį šioje dalyje nepagrįstai tais motyvais, kad ieškovės negautos pajamos iš nuomos galimos tik įrodžius gautiną pelną, minusuojant tikėtinas sąnaudas (nuostolius), ko ieškovė byloje neįrodinėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-493/2010; kt.). Kita vertus, ši įstatymo nuostata neatleidžia žalos atlyginimo prašančio asmens nuo įrodinėjimo pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2014), ji turi teikti visus prieinamus įrodymus. Bet kuriuo atveju žalos dydžio skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė įrodymus apie panašių butų nuomos kainas Kauno mieste ginčo laikotarpiu (el. b. l.  39, 40), iš kurių matyti, kad vidutinė 1 kv. m. buto nuomos kaina (duomenys neskelbtini) yra 4.8 Eur už vieną kvadratinį metrą, t. y. ieškovės prašomas priteisti iš atsakovų 200 Eur mėnesinis mokestis už 50 kv. m. buto nuomą atitinka rinkos kainas ir yra pagrįstas, bei įrodytas. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Atsakovai byloje nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus duomenis apie buto nuomos kainą, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė įrodė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ji kas mėnesį negavo po 200 Eur pajamų iš buto nuomos.
20. Aplinkybę, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė neturėjo galimybės išnuomoti buto, įrodo byloje surinktų įrodymų visuma - ieškovai iš buto neišsikėlė, nors butu ieškovės nurodomą laikotarpį naudojosi be jokio teisinio pagrindo. Byloje nustatyta, kad į butą ieškovė ir jos atstovas negalėjo patys net patekti, tam buvo samdoma saugos tarnyba, dėl ko ieškovė turėjo papildomų išlaidų, nes sumokėjo 300 Eur sumą saugos tarnybai, siekiant pateikti į nuosavybės teise turimą turtą. Byloje nustatyta, kad atsakovai ilgam laikui sugadino ieškovės turtą. Byloje pateiktas 2016-11-02 antstolio V. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (el. b. l. 105, 106), įrodo, jog butas atsakovų veiksmais buvo itin suniokotas – atsakovai ne tik išsinešė jiems priklausiusius daiktus, kuriuos galima būtų atskirti be žalos turtui, tačiau visą turtą pavertė faktiškai neįrengtu gyvenamosios paskirties turtu – išplėšė komunikacijas, suniokojo laidus, išmontavo ir išsivežė sanitarinius prietaisus, sugadino vonios plytelių dangas, sienų tinką ir apdailą, išplėšė apšvietimo įrenginius, durų rankenas, išlupo akutę iš įėjimo durų. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog ieškovė turėjo pateikti buto nuomos sutartį su būsimu buto nuomotoju, arba pateikti nors tam tikras derybas su potencialiu klientu patvirtinančius įrodymus, nėra jokio pagrindo. Ieškovė nurodomu laikotarpiu neturėjo nei galimybės vesti derybas, nei siūlyti potencialiems klientams  išsinuomoti butą, nei atlaisvintą butą po suniokojimo rodyti potencialiems nuomotojams. Kaip minėta, ji net negalėjo patekti į savo butą dėl atsakovų kaltės. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad atsakovai savo neteisėtais, tyčiniais veiksmais padarė ieškovei jos įrodinėjamą žalą, todėl turi prisiimti dėl tokių veiksmų kilusias pasekmes.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, ieškovės patirta žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys, todėl teismo sprendimas nepriteisti iš atsakovų ieškovės patirtus nuostolius yra nepagrįstas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis nurodomais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias padarytos žalos nustatymo ir jos atlyginimo sąlygas, todėl bylą šioje dalyje išsprendė neteisingai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti dalį teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis). Kadangi byloje yra nustatytos visos svarbios bylai aplinkybės, Kauno apygardos teismas priima šioje bylos dalyje naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį dėl 1400 Eur sumos priteisimo iš atsakovų padarytai žalai atlyginti tenkina (CPK 178 straipsnis, CK 6.246-6.249 straipsniai).
22. Panaikinus dalį teismo sprendimo ir Kauno apygardos teismo sprendimu patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, panaikintina Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo dalis, kuria priteista ieškovei G. R. iš atsakovų S. K. ir R. K. lygiomis dalimis 738,49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šioje bylos dalyje priimtinas naujas sprendimas. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo šias bylinėjimosi išlaidas - 153 Eur žyminiam mokesčiui už ieškinio pateikimą (el. b. l. 9, 93), 600 Eur už advokato suteiktą pagalbą teisinę pagalbą (el. b. l. 4), 240 Eur už antstolio surašytus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus (el. b. l. 101, 111), 300 Eur išlaidų saugos tarnybai, siekiant pateikti į nuosavybės teise turimą turtą, viso 1293 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių įkainių, todėl ieškovei priteistinos iš atsakovų solidariai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Taip pat nustatyta, jog už apeliacinį skundą ieškovė yra sumokėjusi 32 Eur žyminį mokestį (popierinės b. l. 105). Šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovų (CPK 93 straipsnis).
23. Nustatyta, kad valstybė bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėjo 10,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovų (CPK 92 straipsnis)

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės G. R. reikalavimas priteisti iš atsakovų S. K. ir R. K. solidariai 1 400 Eur žalos atlyginimą (negautos pajamos), lygų nuomos mokesčiui, sudarančiam po 200 Eur per mėnesį už visą neteisėto naudojimosi turtu laikotarpį nuo 2016-06-22 iki 2016-11-01, bei už terminą, reikalingą butui atstatyti į naudojimui pagal paskirtį tinkamą būklę nuo 2016-11-01 iki 2017-02-01; priteista ieškovei G. R. iš atsakovų S. K. ir R. K. lygiomis dalimis 738,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą.

Priteisti ieškovės G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų S. K., gim.  (duomenys neskelbtini),  ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai 1400 Eur  (vieną tūkstantį keturis šimtus Eur) turtinei žalai atlyginti bei ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 1400 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (byla iškelta 2016-07-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovės G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų S. K., gim.  (duomenys neskelbtini),  ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai 1325 Eur  išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. 

Priteisti valstybei iš atsakovų S. K., gim.  (duomenys neskelbtini),  ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai 10,18 Eur  išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.).

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Arvydas Žibas