Civilinė byla Nr. 3K-3-489/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.1; 11.9.3; 11.9.10.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. rugsėjo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui VšĮ „Tulpės“ sanatorijai dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė 2005 m sausio 25 d. pareikštu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu VšĮ „Tulpės“ sanatorijos direktorės 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymą, kuriuo ji atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą; konstatuoti, kad ieškovė yra atleista nuo 2004 m. birželio 23 d. pagal DK 125 straipsnį (šalių susitarimu); priteisti iš atsakovo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją ir 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintu 2005 m. liepos 13 d. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu VšĮ „Tulpės“ sanatorijos direktorės 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymą dėl jos atleidimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą; pripažinti, kad ji nuo 2004 m. birželio 25 d. atleista iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį; kitus ieškinio reikalavimus paliko nepakeistus. Ji nurodė, kad atsakovo įstaigoje dirba nuo 1978 m. fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytoja, pablogėjus sveikatai, 2004 m. birželio 23 d. tarėsi su direktore dėl atleidimo iš darbo; paaiškino, kad dėl sveikatos būklės nebegalės tinkamai atlikti slaugytojos pareigų; prašymą atleisti iš darbo įregistravo 2004 m. birželio 25 d., prašė nurodytą dieną išmokėti jai priklausančias išmokas ir laikė, jog nuo šios datos ji yra atleista; atsakovui nepateikė invalidumą patvirtinančio dokumento, nes jo niekas neprašė. Ieškovė 2004 m. birželio 28 d. išvyko į užsienį gydytis; grįžusi 2004 m. gruodžio 16 d. sužinojo, kad nebuvo iš darbo atleista pačios prašymu, o darbo sutartis 2004 m. gruodžio 29 d. nutraukta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, t. y. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, neatvykus į darbą be svarbių priežasčių. Ieškovė nesutinka, kad šiurkščiai pažeidė darbo drausmę; laiko, kad yra administracijos persekiojama už kritiką apie sanatorijoje pažeidžiamas darbuotojų teises.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, tik pakeitė atsakovo 2004 m. gruodžio 29 d. direktoriaus įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškove formuluotę, nurodydamas, kad ieškovė atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei priteisė iš ieškovės atsakovui 800 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 23,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pripažino, jog neatvyko į darbą nuo 2004 m. birželio 28 d. iki 2004 m. gruodžio 29 d.; ji nurodo, kad buvo įsitikinusi, jog yra atleista iš darbo. Ieškovės aiškinimą, kad prašymas nutraukti darbo sutartį buvo pagrįstas jos liga, todėl darbo sutartis turėjo būti nutraukta DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, teismas vertino kritiškai ir pripažino, jog toks aiškinimas paneigtas bylos duomenimis: ieškovės 2004 m. birželio 25 d. prašymo direktorei turinio analizė rodo, kad ji darbdaviui pasiūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu; 2005 m. sausio 25 d. teismui pateiktame ieškinyje ji taip pat nurodė apie susitarimą su atsakovu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (DK 125 straipsnio 1 dalis); šią aplinkybę ieškovė patvirtino ir 2004 m. gruodžio 27 d. paaiškinime atsakovui. Nurodytų aplinkybių visuma leido teismui konstatuoti, kad ieškovė 2004 m. birželio 25 d. pasiūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Teismas argumentavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas sutiko su šiuo pasiūlymu; priešingai, DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atsakovas 2004 m. birželio 28 d. pasiūlė ieškovei kitokias atleidimo iš darbo sąlygas. Šalims raštiškai nesusitarus, ieškovė turėjo tęsti darbą, tačiau, teismo vertinimu, ji, įgyvendindama savo teises bei vykdydama pareigas, nustatytas DK 35 straipsnyje, piktnaudžiavo teise nutraukti darbo sutartį – pateikusi prašymą dėl atleidimo iš darbo, nesidomėjo jo eiga, nebendravo su darbdaviu, nesilaikė darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarkos, todėl atsakovas pagrįstai neatvykimą į darbą pripažino šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas; teismas sprendė, kad, skirdamas ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsakovas nepažeidė jos skyrimo tvarkos, terminų (DK 240, 241 straipsniai), parinkdamas drausminę nuobaudą, atsižvelgė į DK 238 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Ieškovės invalidumo pažymėjime nurodyti duomenys nesudarė pagrindo išvadai, kad ieškovė neatvyko į darbą dėl svarbios priežasties. Teismas patikslino darbo sutarties nutraukimo pagrindą, nurodęs, kad ieškovė atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2006 m. sausio 31 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė 2004 m. birželio 23 d. pokalbio su direktore metu ir 2004 m. birželio 25 d. rašytiniame pareiškime išreiškė valią nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (DK 125 straipsnis). Teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu, suteikia galimybę sutarties šalims tartis dėl jos nutraukimo sąlygų, pavyzdžiui, kompensacijų; tai, kad ieškovė prašė gerokai didesnės išeitinės išmokos, negu jai priklausytų nutraukiant darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, kolegijos vertinimu, patvirtina ieškovės valią nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Kolegija laikė, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog ji nustatyta tvarka išreiškė valią nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar invalidumo, trukdančio tinkamai atlikti darbą, todėl pripažino, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo darbo sutarčiai pagal DK 127 straipsnio 2 dalį nutraukti. Šalių darbo santykiams nepasibaigus DK 125 straipsnio pagrindu, ieškovė turėjo vykdyti darbo pareigas, tačiau 2004 m. birželio 24 d. ji neatvyko į darbą, nepateikė dokumentų, patvirtinančių neatvykimą; kolegija pripažino, kad atsakovas pagrįstai tokius ieškovės veiksmus laikė šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir taikė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė nevykdė darbinių pareigų be pateisinamų priežasčių, taip pat pritarė atsakovo argumentui, kad, pakeisdama ieškinio dalyką ir jam pagrįsti įrodinėdama skirtingas aplinkybes, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir elgiasi nesąžiningai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 31 d. nutartį, kitų reikalavimų nenurodo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, ir apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ieškovė, pakeitusi ieškinio dalyką ir siekianti įrodyti, kad darbo sutarties nutraukimas yra pagrįstas jos liga, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, padarytos neteisingai įvertinus bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikius DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto normą. Teismai nevertino ieškovės veiksmų, siekiant nutraukti darbo sutartį, taip pat jos 2004 m. birželio 25 d. prašymo turinio; prašyme nenurodyta, kad ieškovė prašo darbo sutartį nutraukti nuo 2004 m. birželio 25 d., nuo jo pateikimo datos ieškovė keičia teisinį pagrindą darbo sutarčiai nutraukti iš DK 125 straipsnio į DK 127 straipsnio 2 dalį. Atsakovas tokiu atveju turėjo teisiškai teisingai įforminti darbo sutarties nutraukimą nuo 2004 m. birželio 25 d. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ignoravo ieškovės, kaip silpnesnės darbo sutarties šalies, surinktus įrodymus: nedarbingumo pažymėjimą, gydytojų konsultacinės komisijos pažymą, invalidumo pažymėjimo duomenis ir kt.; šių rašytinių įrodymų užteko ieškovės ligai pagrįsti ir darbo sutarčiai pagal DK 127 straipsnio 2 dalį nutraukti. Tokiu atveju paneigiamas teismų argumentas, kad ieškovė 2004 m. birželio 24 d. turėjo atvykti į darbą. Kolegija taip pat nepasisakė dėl ieškovės patikslinto ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimų; apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad ieškovė neįrodė, jog įstatymo nustatyta tvarka išreiškė valią nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar invalidumo, yra nepagrįstas; ieškovė apeliacinį skundą grindė aplinkybių visuma ir siekė įrodyti, dėl kokių priežasčių negalėjo nustatyta tvarka įregistruoti rašytinio prašymo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų nevertino, taip pat netyrė argumentų, kad atsakovas ją vertė dirbti naktį, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnį. Be to, liko neišnagrinėtas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus ir nurodo, kad teismai teisingai nustatė, jog ieškovė išreiškė valią nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu DK 125 straipsnyje nustatyta tvarka, vėliau teisme pakeitė savo poziciją ir reikalavo pripažinti, kad darbo sutartis pasibaigė darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nurodo, kad su ieškove nesusitarė dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlygų, todėl ji privalėjo vykdyti darbo pareigas, tačiau į darbą neatvyko nuo 2004 m. birželio 28 d. iki 2004 m. gruodžio 29 d. Atsakovas ieškovės pareiškimo nutraukti darbo sutartį dėl ligos negavo, todėl neturėjo teisinio pagrindo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Atsakovas prašė ieškovės pateikti dokumentus, pateisinančius jos neatvykimą į darbą, tačiau ši 2004 m. gruodžio 27 d. paaiškinime pripažino, kad laiko, jog darbo sutartis yra nutraukta šalių susitarimu nuo 2004 m. birželio 23 d. Atsakovas tokį ieškovės elgesį pagrįstai vertino šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir taikė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Ieškovei pasiūlius darbdaviui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, šalys nesusitarė dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų. Ieškovė nepateikė darbdaviui raštu pareiškimo nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar invalidumo, trukdančio jai tinkamai atlikti savo pareigas, taip pat šį sutarties nutraukimo pagrindą patvirtinančių įrodymų apie ligą ar invalidumą. Darbo sutartis nebuvo nutraukta, tačiau ieškovė be svarbių priežasčių šešis mėnesius neatvyko į darbą, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ieškovės kasaciniame skunde ginčijami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, kuriais pripažintas teisėtu ir pagrįstu ieškovės atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Kasacinio skundo esmė yra ta, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai kvalifikavo ieškovės veiksmus, jai siekiant nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį ir dėl to neteisingai taikė materialinės teisės normas. Teisinis tarp darbuotojo ir darbdavio nesuderintų santykių kvalifikavimas yra teisės klausimas, nagrinėtinas kasacine tvarka.
DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje pateikiama šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata, o straipsnio 2 dalyje išvardyta, kokio įstatymo ir kitų norminių teisės aktų pažeidimai arba kiti šiurkštūs nusižengimai darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai gali būti laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, vienas iš tokių atvejų – neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną ar pamainą (9 punktas). Ieškovė atleista iš darbo šiuo pagrindu už tai, kad neatvyko į darbą be svarbių priežasčių nuo 2004 m. birželio 28 d. iki 2004 m. gruodžio 29 d. Tirdami ieškovės neatvykimo į darbą priežastis, teismai nustatė, kad 2004 m. birželio 23 d. pokalbio su įstaigos direktore metu ir 2004 m. birželio 25 d. rašytiniame pareiškime ieškovė buvo išreiškusi valią nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Toks DK 125 straipsnyje nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas labiausiai atitinka sutartinį darbo santykių pobūdį, todėl įstatymas neriboja šalių valios nutraukti darbo sutartį susitarus, tačiau susitarimo procedūra reglamentuojama gana detaliai. DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutariusios nutraukti sutartį šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo fakto, dėl laiko, nuo kurio sutartis nutraukiama, ir kitų sutarties sąlygų (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Tai reiškia, kad vien tik šalių valios nutraukti sutartį jų susitarimu pareiškimas dar nėra pagrindas darbdaviui atleisti darbuotoją iš pareigų pagal DK 125 straipsnį, o darbuotojui laikyti, kad darbo sutartis bus tikrai nutraukta pagal DK 125 straipsnį. Darbuotojo ir darbdavio susitarimą nutraukti darbo sutartį galima konstatuoti, kai yra raštiškai susitarta ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, bet ir dėl laiko, nuo kurio sutartis nutraukiama, bei kitų sutarties nutraukimo sąlygų. Kol šalys nesudarė DK 125 straipsnyje nustatytų reikalavimų atitinkančio raštiško susitarimo, darbo santykiai tęsiasi. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs aplinkybes, turinčias reikšmės DK 125 straipsnyje nustatyto reglamentavimo požiūriu, nustatė, kad, šalims raštiškai nesusitarus dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, darbo santykiai tęsėsi, ieškovė privalėjo eiti pareigas, tačiau nuo 2004 m. birželio 28 d. neatvyko į darbą be svarbių priežasčių.
Ieškovei patikslintame ieškinyje nurodžius, kad iš tikrųjų ji siekė nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, teismas tyrė ir šias aplinkybes. DK 127 straipsnyje reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbuotoją ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą. Esant nurodytoms sąlygoms, darbuotojas turi galimybę rinktis: nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, apie tai įspėjus darbdavį jam paduodant prašymą dėl sutarties nutraukimo šiuo pagrindu, arba pasiūlyti darbdaviui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, t. y. pagal DK 125 straipsnį. Įstatymas reikalauja, kad vienu ir kitu atveju darbuotojo valia būtų išreikšta raštu. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų (DK 35 straipsnis). Jeigu darbuotojas nevykdo įstatymo reikalavimo tinkamai pareikšti darbdaviui savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo, darbdaviui neatsiranda pareigos priimti atitinkamus sprendimus. Aiškinant nurodytą DK 127 straipsnio 2 dalies normą pagal jos tikslus ir uždavinius (DK 10 straipsnio 3 dalis), pažymėtina, kad darbuotojas, įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar invalidumo, turi darbdaviui pateikti ne tik prašymą nutraukti sutartį, bet ir ligą ar invalidumą, trukdantį tinkamai atlikti darbą, pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, nenustatė, kad ieškovė DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu buvo išreiškusi valią nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar invalidumo, trukdančio jai tinkamai atlikti savo pareigas. Kasaciniame skunde nėra kasacijos reikalavimų atitinkančių argumentų, kad ši teismo išvada padaryta, pažeidžiant procesinės teisės normų reikalavimus. Teismai, nenustatę, kad ieškovė buvo išreiškusi valią dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, neprivalėjo tirti ieškovės pateiktų įrodymų apie jos sveikatos būklę ir darbo sąlygas.
Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasatorės argumentus dėl CPK 414 straipsnio reikalavimų pažeidimo, nagrinėjant šį darbo ginčą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visapusiškai ištyrė byloje turinčias reikšmės aplinkybes, savo išvadas išsamiai ir įtikinamai pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais, pagal bylos duomenis teisingai kvalifikavo šalių santykius, būtent: ieškovei 2004 m. birželio 25 d. pareiškime išdėsčius pasiūlymus darbdaviui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlygų, darbo santykiai nepasibaigė; darbdavys neturėjo pagrindo nutraukti darbo sutartį nei pagal DK 125 straipsnį, nei pagal 127 straipsnio 2 dalį, ieškovė be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą nuo 2004 m. birželio 28 d., padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas); darbdavys turėjo teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai iš anksto neįspėjęs ieškovės, pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Teismai tyrė ir nustatė, kad darbdavys, skirdamas ieškovei šią nuobaudą, atsižvelgė į DK 238 straipsnyje nustatytus reikalavimus – pažeidimo sunkumą (ieškovė nebuvo darbe be svarbių priežasčių šešis mėnesius ir kt.); nuobaudos skyrimo tvarka, terminai nepažeisti (DK 240, 241 straipsniai).
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Kasaciniame skunde neigiamos teismų nustatytos aplinkybės, bylos duomenys interpretuojami kasatorei palankia linkme. Naikinti skundžiamus teismų sprendimus nėra pagrindo, kasacinis skundas netenkintinas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Prienų rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora Staugaitienė
Janina Januškienė
Algis Norkūnas