Nuorašas

                                                                                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-298-166/2014

Teisėjas R. R.                                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00633-2012-5

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.5.;2.4.7.

(S)

2.1.7.4.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 2 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Virginijos Švedienės, Artūro Šumsko,

sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei, Erikai Jasmontaitei,

dalyvaujant prokurorams Miglei Suchankienei, Gediminui Juknai,

gynėjui advokatui Arvydui Milučiui,

nuteistajam D. B.,

              teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

              D. B. pripažintas kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., ir skirtas jam laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 215 str. 1 d., ir skirtas jam laisvės atėmimas 4 metams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d., ir skirtas jam 40 parų areštas;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir skirtas jam laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., idealiąją sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos (BK 215 str. 1 d. ir 182 str.) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta D. B. 4 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. prie šios apėmimo būdu subendrintos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos už BK 214 str. numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirta D. B. 6 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. prie šios subendrintos bausmės pridėta dalis 2012-08-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta D. B. galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuota pagal 2012-08-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį išbūtas bausmės laikas ir įskaičiuoti laikotarpiai.

Iš dalies tenkintas B. B. civilinis ieškinys. Priteista solidariai iš D. B. ir M. B. 250 Lt B. B. naudai jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Iš dalies tenkintas UAB „duomenys neskelbtini“ civilinis ieškinys. Priteista solidariai iš D. B. ir M. B. 1343,80 Lt UAB „duomenys neskelbtini“ naudai jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

              Vadovaujantis BPK 105 str. 1 d. iš D. B. ir M. B. į valstybės biudžetą išieškota po 109,64 Lt proceso išlaidų.

              Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. B., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

                            Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

                            n u s t a t ė :

              D. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent:

Jis su M. B., veikdami bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą panaudojant svetimus prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis, nenustatytam asmeniui nuo 2012-04-12 iki 2012-04-30 skambinant iš telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir telefonu bendraujant su nukentėjusiąja B. B. ir įgijus jos pasitikėjimą, 2012-04-30, laikotarpiu nuo 07.47 val. iki 12.20 val., nenustatytam asmeniui paprašius nukentėjusioji telefonu jam padiktavo prisijungimo prie jai priklausančios banko AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės kodą ir slaptažodžių duomenis, nenustatytam asmeniui šiuos duomenis perdavus D. B., pastarasis 2012-04-30, apie 12 val., telefonu šiuos duomenis perdavė M. B., taip D. B. neteisėtai įgijo ir perdavė, o M. B. neteisėtai įgijo B. B. vardu išduotus prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 str. 1 d.

Taip pat D. B. nuteistas už tai, kad organizavo neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų panaudojimą atliekant finansines operacijas, o būtent:

D. B. perdavus M. B. B. B. sąskaitos internetinės bankininkystės kodą ir slaptažodžių duomenis bei nurodžius prisijungus prie nukentėjusiosios banko sąskaitos paimti nukentėjusiosios vardu kreditus, juos ir B. B. sąskaitoje esančius pinigus pervesti į T. L. banko sąskaitą, M. B., 2012-04-30, apie 12.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kompiuteriu, per kompiuteriui suteiktą interneto prieigą IP adresas (duomenys neskelbtini), panaudojęs iš D. B. gautus prisijungimo duomenis prisijungė prie B. B. banko sąskaitos ir atliko šias finansines operacijas:

1) apie 12.31 val. pervedė 250 Lt į T. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank;

2) apie 12.20 val. pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį į UAB „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtindamas registracijos duomenis ir kredito sutarties sąlygas;

2) apie 12.27 val. pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį į UAB „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtindamas registracijos duomenis ir kredito sutarties sąlygas;

3) apie 13.09 val. pervedė 1500 Lt į T. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 4 d. 215 str. 1 d.

Taip pat D. B. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 

Jis su M. B., 2012-04-30, apie 12.20 val., D. B. paskambinus telefonu ir padiktavus neteisėtai iš nenustatyto asmens įgytus B. B. vardu išduotus prisijungimo prie jai priklausančios banko AB Swedbank sąskaitos internetinės bankininkystės kodą ir slaptažodžių duomenis, ir D. B. nurodžius prisijungti prie minėtos banko sąskaitos ir sąskaitoje esančius pinigus pervesti į T. L. banko sąskaitą, M. B., būdamas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kompiuteriu, per kompiuteriui suteiktą interneto prieigą IP adresas (duomenys neskelbtini), apie 12.20 val., B. B. vardu prisijungė prie jos banko sąskaitos internetinės bankininkystės, pervedė minėtoje sąskaitoje buvusius 250 Lt į T. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank, po to T. L., D. B. nurodymu ir nežinodamas apie daromą nusikaltimą, 2012-04-30, apie 13.14 val., išėmė iš banko AB Swedbank bankomato, esančio Vilniuje, Jeruzalės g. 17, 1750 Lt ir šiuos pinigus tą pačią dieną prie parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniuje, Žaliųjų ežerų g. 138, perdavė D. B. nurodytiems, nenustatytiems asmenims ir D. B. motinai J. B., po to J. B. gautą pinigų dalį įnešė į D. B. nurodytą, nenustatytą banko sąskaitą, o 200 Lt ji tą pačią dieną perdavė M. B., taip apgaulės būdu įgijo B. B. priklausančius 250 Lt.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 3 d.

Taip pat D. B. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 

jis su M. B., 2012-04-30, apie 12.20 val., D. B. paskambinus telefonu ir padiktavus neteisėtai iš nenustatyto asmens įgytus B. B. vardu išduotus prisijungimo prie jai priklausančios banko AB Swedbank sąskaitos internetinės bankininkystės kodą ir slaptažodžių duomenis, ir D. B. nurodžius prisijungti prie minėtos banko sąskaitos ir paimti kreditus nukentėjusiosios vardu ir sąskaitoje esančius pinigus pervesti į T. L. sąskaitą, M. B., būdamas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kompiuteriu, per kompiuteriui suteiktą interneto prieigą IP adresas (duomenys neskelbtini), apie 12.20 val., B. B. vardu prisijungė prie banko sąskaitos internetinės bankininkystės, pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį į UAB „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), B. B. vardu tvirtindamas registracijos duomenis ir kredito sutarties sąlygas, po ko į B. B. banko sąskaitą UAB „duomenys neskelbtini“ pervedė 1500 Lt, kuriuos jis apie 13.09 val. pervedė į T. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank, po to T. L., D. B. nurodymu, 2012-04-30, apie 13.14 val., išėmė 1750 Lt, tame tarpe ir UAB „4finance“ pervestus 1500 Lt, iš banko AB Swedbank bankomato, esančio Vilniuje, Jeruzalės g. 17, ir šiuos pinigus tą pačią dieną prie parduotuvės „Maxima“, esančios Vilniuje, Žaliųjų ežerų g. 138, perdavė D. B. nurodytiems, nenustatytiems asmenims ir D. B. motinai J. B., po to J. B. gautą pinigų dalį įnešė į D. B. nurodytą, nenustatytą banko sąskaitą, o 200 Lt ji tą pačią dieną perdavė M. B., taip apgaulės būdu įgijo UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančius 1500 Lt.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.

              Apeliaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo atnaujinti bylos tyrimą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendį. Nuteistasis nurodo, jog pats buvo apgautas ir apie daromą nusikaltimą nežinojo. Apeliantas nurodo, jog nusikaltimo jis nedarė, nori duoti naujus parodymus ir atskleisti byloje nenustatytą asmenį.

              Teismo posėdyje nuteistasis D. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

              Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestinas.

              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad D. B. padarė LR BK 214 str. 1 d.; 24 str. 4 d. 215 str. 1 d.;182 str. 3 d.; 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Nuosprendis išsamiai motyvuotas, surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, esminių pažeidimų nenustatyta. Nors nuteistasis D. B. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažįsta, tačiau kolegija daro išvadą, kad jo kaltė neginčijamai įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent: nuteistojo M. B., nukentėjusiosios B. B., liudytojo T. L., iš dalies liudytojos J. B. parodymais, telefonų numerių išklotinėmis, banko sąskaitomis bei kitais byloje esančiais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pakankamai nuodugniai išanalizuotos įvykio aplinkybės bei pateiktos išvados, kodėl, teismo nuomone, D. B. veikdamas kartu su M. B. ir nenustatytu asmeniu, apgaulės būdu įgijo svetimą – UAB „duomenys neskelbtini“ ir B. B. turtą – atitinkamai 1500 Lt ir 250 Lt. Su tokia teismo išvada kolegija sutinka.

              Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis D. B. savo kaltės dėl nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad jis M. B. greitųjų kreditų kitų asmenų vardu imti neprašė, tai pat pamena, kad mama paėmė iš T. L. 300 Lt, kadangi jis negrąžino jam kompiuterio. Tuo tarpu nagrinėjant nuteistojo D. B. apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teisme, nuteistasis pateikė naują versiją, parodė, kad jis pats buvo apgautas, suklaidintas asmens vardu „Andrius“ ir apie daromą nusikaltimą nežinojo. Tačiau nuteistojo D. B. parodymai teisėjų kolegijos vertintini kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, nuteistojo versiją paneigia ir byloje esantys objektyvūs duomenys. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos nuteistasis M. B. parodė, jog D. B. jam paskambino telefonu ir paprašė paimti greituosius kreditus, už ką pažadėjo atsilyginti bei davė visus reikalingus nukentėjusiosios duomenis. Nuteistasis N. B. taip pat parodė, kad iš savo kompiuterio B. B. vardu iš UAB „duomenys neskelbtini“ paėmė 1500 Lt kreditą ir iš nukentėjusiosios sąskaitos esančius 250 Lt, kartu su kreditu pervedė į D. B. nurodytą T. L. sąskaitą. Liudytojas T. L. parodė, kad jam paskambino D. B. ir paprašė duoti savo sąskaitos numerį, pastarasis sutiko, išgrynino į jo sąskaitą pervestus apie 1750 Lt, tuomet jis paskambino D. B., kuris nurodė, jog pinigus reikia perduoti asmenims, tame tarpe ir J. B.. Nukentėjusioji B. B. parodė, kad telefonu ji bendravo su vyriškiu prisistačiusiu vardu Andrius, kuris, įgijęs jos pasitikėjimą, pasakė, kad jam reikia banko duomenų, kuriuos ji jam padiktavo. Vėliau pamatė, kad į jos sąskaitą buvo pervesti kreditai, bei paimti ir jos sąskaitoje buvę 250 Lt. Iš banke AB Swedbank esančios B. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2012-04-30 iš šios sąskaitos buvo padarytas 0,01 Lt pervedimas į UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitą, 0,01 Lt pavedimas į UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitą“, 250 Lt buvo pervesti į T. L. asmeninę sąskaitą, tą pačią dieną UAB „duomenys neskelbtini“ į B. B. sąskaitą pervedė 1500 Lt, kurie iš karto buvo pervesti į T. L. sąskaitą. Liudytoja J. B. patvirtino, kad pinigų ji gavo iš T. L. bei nurodė, kad paimti pinigus ir pervesti į kitų asmenų sąskaitas jai nurodė sūnus D. B.. Tuo tarpu apelianto nurodomas aplinkybes, jog pinigai perduoti jo motinai J. B., buvo skirti už kompiuterį yra paneigti liudytojo T. L. parodymais, kad jokio kompiuterio jis D. B. neskolino. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl telefono numerių analizės matyti, kad T. L. nuo 2012-04-02 iki 2012-05-02 telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su išankstinio apmokėjimo paslaugai priklausančiu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal išeinančių ir įeinančių skambučių celes nustatyta, jog buvo skambinta iš Kybartų, o tuo metu D. B. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, būtent Kybartų pataisos namuose, be to, iš pastarojo numerio buvo skambinta ir bendrauta su telefono Nr.(duomenys neskelbtini), priklausančiu J. B., kuri yra apelianto motina bei nukentėjusiajai. Taigi iš telefoninių skambučių suvestinių matyti, kad nukentėjusiajai B. B., liudytojui T. L. ir liudytojai J. B. buvo skambinta iš to paties telefono numerio ir juos visus sieja D. B.. Nors nėra nustatyta, kad telefono numeriai priklauso būtent nuteistajam D. B., tačiau T. L., M. B. patvirtino, jog telefonu bendravo su asmeniu, kurį žinojo, kaip D. B.. Be to, tiek M. B., tiek T. L. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog vykdė būtent nuteistojo D. B. nurodymus, todėl nuteistojo keliama versija, jog jis neva darė nusikaltimą, to nežinodamas ar nesuvokdamas, atmestina kaip neįtikinama. Pastebėtina, kad nuteistasis D. B. su minėtais asmenimis bendravo telefonu, kas jau yra uždrausta atliekant bausmę pataisos namuose. Naudodamas draudžiamą daiktą jis turėjo suprasti ir suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti, o atsižvelgiant į tai, jog apeliantas N. B., T. L. liepė atlikti jo nurodomus neteisėtus veiksmus, pritartinai apylinkės teismo išvadai, jog D. B. net tik, kad buvo susijęs su nusikalstamų veikų padarymu, bet ir jų organizavimu. Neabejotinai nuteistojo D. B. veiksmai buvo aktyvus ir atlikti sąmoningai, o ne priešingai kaip bando įtikinti nuteistasis, suklaidinimo pasekoje. Kolegijos vertinimu šių duomenų pakanka darant išvadą dėl nuteistojo D. B. kaltumo padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, bei pagrįstai leidžia atmesti  apelianto pasirinktą nepagrįstą gynybos versiją.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuteistasis D. B. teismui pateikė versiją, jog jis apie daromą nusikaltimą nežinojo, pats buvo apgautas asmens, vardu „Andrius“, kuris neva apelianto paprašė paslaugos- užpildyti paraišką, kad apeliantas veikė suklaidintas kito asmens. Šios aplinkybės apie asmenį vardu „Andrius“ nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo žinomos. Teisėjų kolegija siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir patikrinti apelianto nurodomas aplinkybes, pavedė prokurorui nustatyti nuteistojo D. B. minimą asmenį, jį apklausti apie įvykio bei kitas baudžiamajai bylai reikšmingas aplinkybes. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad apklausti asmenį A. T. nėra galimybės, kadangi nuvykus nurodytu adresu asmuo nerandamas. Bendraujant su šalia gyvenančiais kaimynais, pastarieji nurodė, jog A. T. jau kurį laiką čia nesilanko, o bendraujant su A. T. artimaisiais šie nurodė, jog su juo nebendrauja, kur jis galėtų būti nežino. Kita A. T. gyvenamoji vieta nenustatyta. Taigi matyti, kad buvo išnaudotos iš esmės visos priemonės surasti nuteistojo D. B. nurodytą asmenį, tačiau nustatyti A. T. buvimo vietą ir jį apklausti – nėra galimybės. Šiuo atveju naujų aplinkybių, kurios leistų abejoti dėl D. B. kaltės, byloje nėra paaiškėję. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad net neapklausus nuteistojo D. B. nurodyto asmens A. T., jo kaltė pilnai įrodyta objektyviais ir aukščiau aptartais duomenimis ir abejonių dėl D. B. kaltės – nėra. Kad ir nustačius, jog nusikaltime dalyvavo dar kitas asmuo, apelianto atsakomybės tokia aplinkybė nepašalina. Juo labiau neįtikinama, kad D. B. būdamas ne kartą teistas ir šiuo atveju darydamas uždraustus veiksmus pataisos namuose, negalėjo suvokti, kad jis daro nusikaltimą, o buvo suklaidintas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus klaidų nepadarė, įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą kartu su kitais bylos duomenimis, todėl teisingai nustatė nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo D. B. kaltės. Nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes, taigi veikų kvalifikacija teisinga. Taip pat pirmosios instancijos teismas skirdamas D. B. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų iš esmės nepažeidė, bausmę paskyrė tinkamai įvertinęs nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei veikos padarymo aplinkybes. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Konstatuotina ir tai, kad civilinio ieškinio klausimas šioje baudžiamojoje byloje išspręstas teisingai.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas              (parašas)                                                                                          Stasys Punys

Teisėjai  (parašai)                                                                                                            Virginija Švedienė

Artūras Šumskas

              Nuorašas tikras:

              Kolegijos pirmininkas                                                                                                                       Stasys Punys