Civilinė byla Nr. e2S-1515-555/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09004-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.4.3; 2.3.4.4.3; 3.1.18.2.13; 3.1.18.8;
3.3.2.6.1; 3.3.2.7
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Š. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-191-1093/2024 pagal ieškovės V. K. patikslintą ieškinį atsakovui Š. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, S. S., antstolis A. N., antstolis R. V., savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo Š. K. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą, nustatyti šalių nepilnametės dukros M. K. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatyti nepilnametės dukters ir tėvo bendravimo tvarką, atsakovo prievoles AB SEB bankui, S. S., antstoliui A. N. ir antstoliui R. V. po santuokos nutraukimo palikti vykdyti atsakovui, nemodifikuoti šalių prievolės prieš kreditorių „(duomenys neskelbtini)“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatyta nepilnametės dukters laikinoji gyvenamoji vieta su motina (ieškove), o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatyta atsakovo Š. K. laikina bendravimo tvarka su nepilnamete dukra.
3. Atsakovas Š. K. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. 1) įpareigoti ieškovę ne vėliau kaip likus 7 (septynioms) kalendorinėms dienoms iki išvykimo elektroniniu paštu informuoti atsakovą apie visas būsimas ginčo šalių nepilnametės dukters keliones į užsienio šalis, nurodant išvykimo ir grįžimo datas ir valandas (jei jos vežėjo nurodytos), užsienio šalis ir miestus, į kuriuos bus vykstama, apgyvendinimo vietų, kuriose bus gyvenama, pavadinimus ir adresus bei pasirinktą transportą (lengvojo automobilio duomenis ar autobusų, geležinkelio, vandens ar oro susisiekimo vežėjo pavadinimą ir registracijos valstybę); 2) įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas atsakovui ne mažiau kaip 15 min. kiekvieną dieną bendrauti su ginčo šalių nepilnamete dukra jai esant užsienyje telefonu vaizdo skambučiu.
4. Atsakovas nurodė, kad, tęsiantis civilinės bylos nagrinėjimui, susiklostė praktika, kad ieškovė daug keliauja su nepilnamete dukra į užsienio šalis, tačiau ne visada apie tai iš anksto informuoja atsakovą, be to, ieškovei ir dukrai būnant užsienio šalyse atsakovas negali susisiekti su dukra mobiliuoju telefonu, kurį jai yra nupirkęs, nes telefonas būna išjungtas, ką patvirtina byloje esantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktas vaiko apklausos protokolas, o pati ieškovė retai atsiliepia į atsakovo skambučius. Dėl to yra ribojama atsakovo kaip tėvo teisė einamuoju momentu žinoti, kur ir su kuo yra jo nepilnametė dukra, ką ji veikia ir kaip jaučiasi, ar jai viskas gerai ir ar ji saugi. Tokią informaciją atsakovui būtina žinoti, juo labiau, kad kelionės į užsienio šalis yra rizikingesnės nei kelionės po Lietuvą, ir jeigu tokios kelionės metu kas nors atsitiktų ieškovei ir / ar nepilnametei dukrai, atsakovas negalėtų operatyviai į tai sureaguoti – nežinotų net kurioje šalyje ieškoti vaiko, nes ieškovė tyčia jo apie tai net neinformuoja.
5. Ieškovė V. K. prašė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu šalys vykdo bendravimo tvarką, kuri nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi. Ieškovė visada praneša atsakovui, kad ketina su dukterimi keliauti į užsienio valstybę, nurodo išvykimo laiką ir kelionės trukmę, taip pat visuomet sudaro galimybę tėvui ir dukteriai bendrauti vaizdo skambučiu visos kelionės metu, jeigu tam yra patogus laikas, nėra dukters poilsio ar nakties miego laikas. Atsakovas su prašymu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovė jo neinformuoja apie mamos ir dukters keliones į užsienį. Šioje byloje jau buvo pateikti įrodymai apie tai, kuomet ieškovei su dukterimi išvykus į (duomenys neskelbtini), apie tai informavus atsakovą, ieškovė (duomenys neskelbtini) buvo sekama, buvo nufotografuota, jai buvo pasakyta, kad ji yra matoma. Atsakovo siekis žinoti išvykimo ir grįžimo datas ir valandas, užsienio šalis ir miestus, į kuriuos bus vykstama, apgyvendinimo vietų, kuriose bus gyvenama, pavadinimus ir adresus bei pasirinktą transportą (lengvojo automobilio duomenis ar autobusų, geležinkelio, vandens ar oro susisiekimo vežėjo pavadinimą ir registracijos valstybę) suteiktų atsakovui galimybę ne tinkamai bendrauti su dukterimi, o persekioti, sekti ir kontroliuoti ieškovę. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės. Atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas jam ne mažiau kaip 15 min. kiekvieną dieną bendrauti su dukra, jai esant užsienyje, telefonu vaizdo skambučiu yra sunkiai įgyvendinamas, jei, pavyzdžiui, duktė nenorėtų ar negalėtų kalbėti ne mažiau nei 15 minučių. Be to, keliaujant užsienyje ne visuomet yra galimybė pasikalbėti kiekvieną dieną ne mažiau kaip 15 minučių ir dar vaizdo skambučiu dėl veiklų, pramogų, iškylų ir kitų dalykų, kuriuos vaikai mėgsta keliaudami. Be atsakovo dovanoto dukteriai telefono, ieškovė padovanojo dukteriai dar vieną telefoną, kuriame specialiai įdiegė „Skype“ programėlę, kad mergaitė galėtų bendrauti su tėvu pokalbiuose su vaizdu. Tačiau pati mergaitė nekelia ragelio, neatsiliepia, jeigu skambina tėvas. Ieškovė nėra šalia dukters nuolat, todėl sukontroliuoti, kada mergaitė atsiliepia, o kada neatsiliepia, ir kam taip daro, yra labai sudėtinga. Vaikas nėra tokio mažo amžiaus, kad pati negalėtų nuspręsti, kiek laiko turėtų vykti pokalbis su tėvu. Bendravimas telefonu ar vaizdo skambučiais turi vykti kuo natūraliau ir būti labiau inicijuojamas iš vaiko pusės, atkuriant (palaikant) ryšį su tėvu, negu nustatytas teismo nutartimi, dėl ko vaikas jaustų pareigą būtinai pakalbėti su tėvu kiekvieną dieną ne mažiau kaip 15 minučių.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliai – Tarnyba) pateikė išvadą dėl atsakovo prašymo, kurioje nurodė, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėtų būti tenkinamas dalinai, o būtent, manytina, kad ieškovė turėtų būti įpareigota ne vėliau kaip likus 7 kalendorinėms dienoms iki išvykimo elektroniniu paštu informuoti atsakovą apie visas būsimas ginčo šalių nepilnametės dukters keliones į užsienio šalis, nurodant išvykimo ir grįžimo datas ir valandas (jei jos vežėjo nurodytos), užsienio šalis ir miestus, į kuriuos bus vykstama. Kita prašymo 1.1 punkto dalis (ieškovės įpareigojimas pateikti apgyvendinimo vietų, kuriose bus gyvenama, pavadinimus ir adresus bei pasirinktą transportą (lengvojo automobilio duomenis ar autobusų, geležinkelio, vandens ar oro susisiekimo vežėjo pavadinimą ir registracijos valstybę)) yra perteklinė ir nėra susijusi su vaiko geriausių interesų užtikrinimu. Prašymo 1.2 punktas dėl įpareigojimo ieškovei sudaryti sąlygas atsakovui ne mažiau kaip 15 min. kiekvieną dieną bendrauti su ginčo šalių nepilnamete dukra, jai esant užsienyje, telefonu vaizdo skambučiu nepilnametės interesams iš esmės neprieštarauja, tačiau sutiko, kad tokia sąlyga gali būti sunkiai įgyvendinama. Ieškovė turėtų būti įpareigota vaikui būnant užsienyje sudaryti sąlygas atsakovui bent kas antrą dieną bendrauti su dukra skambučiu (paprastu arba vaizdo), t. y., paskatinti dukrą atsiliepti, kai skambina atsakovas arba paskatinti pačią dukrą paskambinti tėčiui ir pasidalinti kelionės įspūdžiais, tačiau toks įpareigojimas neturėtų būti apibrėžtas konkrečiu laiku (15 min.), o turėtų priklausyti nuo mergaitės noro.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovo Š. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos) pakeitimo atmetė.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė 2010 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Šalys turi nepilnametę dukrą M. K.. Mergaitė šiuo metu yra 7 metų 10 mėnesių amžiaus. Byloje šiuo metu galioja 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nuostatos. Atsakovas prašo dalinai keisti galiojančią laikinąją bendravimo tvarką. Šiuo atveju atsakovui, prašančiam byloje keisti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti pasikeitusias esmines aplinkybes, kurios lemia laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo jo prašomu būdu poreikį, taip pat tai, kad jo prašomi laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimai yra reikalingi, siekiant geriau užtikrinti vaiko interesus.
9. Teismas pažymėjo, kad nors preliminariai nustatyta, jog šalių (vaiko tėvų) tarpusavio santykiai yra gana įtempti ir tai sudaro poreikį laikinosiomis priemonėmis sureguliuoti ginčo situaciją, tačiau nėra įmanoma sureguliuoti visų gyvenimo situacijų. Teismas šioje byloje priimtoje 2024 m. gegužės 17 d. nutartyje preliminariai nustatė, kad laikinos bendravimo tvarkos šalys laikėsi iš dalies, atsakovo susitikimai su dukra vyko rečiau nei numatyta, iš dalies ir dėl paties atsakovo išvykimo iš Lietuvos. Taip pat preliminariai nustatyta, kad į užsienį vyksta ne tik atsakovas, bet retkarčiais ir ieškovė su dukra. Galiojančioje laikinojoje bendravimo tvarkoje jau yra nuostata, kad tėvas ir vaiko mama privalo kaip įmanoma anksčiau pranešti apie aplinkybes, kliudančias bendrauti šioje tvarkoje nurodytomis dienomis. Dėl to teismas konstatavo, kad pareiga iš anksto pranešti apie išvykimą į užsienį ieškovei jau yra nustatyta. Taip pat iš aukščiau nurodytos bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos išplaukia pareiga ieškovei skatinti dukrą bendrauti su tėvu telekomunikacinių ryšių priemonėmis, atsiliepti į tėvo skambučius, pačiai paskambinti tėvui.
10. Teismas nesutiko su atsakovu, kad, jam žinant tikslius duomenis apie ieškovės ir dukros kelionę, vykimo laikus, priemones, apsistojimo vietas, bus geriau užtikrinti vaiko interesai, nes atsakovas turės galimybę pasirūpinti dukra, jei susiklostytų situacija, kad vaiku nebegalėtų rūpintis su vaiku išvykusi ieškovė. Akivaizdu, kad buvimas konkrečioje transporto priemonėje (automobilyje, traukinyje, lėktuve ir kt.) bei konkrečioje apsistojimo vietoje (viešbutyje, artimųjų namuose ar pan.) sudaro tik dalį kelionės laiko. Kelionėje dienos metu ieškovė su dukra, tikėtina, gali būti pačiose įvairiausiose vietose (paplūdimiuose, muziejuose, parkuose ir pan.), taigi, jei – kaip teigia atsakovas – ieškovei kas nors nutiktų ir dukra liktų be priežiūros, prašomos laikinosios priemonės niekaip nepadėtų atsakovui užtikrinti vaiko saugumo, jei tuo metu vaikas nebus ieškovės nurodytoje transporto priemonėje ar apsistojimo vietoje.
11. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė kurtų prielaidas dukrai atsidurti nesaugiose situacijose, keltų vaikui pavojų, nesirūpintų vaiku ar pan. Nėra pagrindo manyti, kad tokios situacijos galėtų nutikti ateityje ir kad atsakovui turi būti užtikrinta galimybė žinoti, kur kiekvienu momentu yra jo dukra. Nors atsakovas nurodo, kad prašo užtikrinti jam teisę žinoti, kur kiekvienu momentu yra jo dukra, tačiau nenurodė, iš kokių teisės aktų ar teismų praktikos nuostatų išplaukia ši jo nurodoma teisė.
12. Teismas sprendė, kad patenkinus atsakovo prašymą dėl kelionės duomenų pateikimo visa apimtimi, kaip prašo atsakovas, galėtų susiklostyti situacija, jog atsakovas, žinodamas kelionės detales, pasitelktų kitus asmenis, kurie sektų, stebėtų ieškovę ir šalių dukrą. Tokios situacijos keltų papildomas įtampas tiek ieškovei, tiek vaikui, galėtų neigiamai atsiliepti nepilnametės psicho-emocinei būsenai. Atsakovo polinkį pasitelkti kitus asmenis sekimui, stebėjimui liudija preliminariai nustatytos šios bylos aplinkybės.
13. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos laikinai sureguliuoti situaciją. Šiuo metu situacija dėl atsakovo bendravimo su dukra yra laikinai sureguliuota. Tik išsamiai išnagrinėjęs bylą ir ištyręs visus įrodymus, teismas nustatys galutinę nuolatinę skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, kuri geriausiai atitiks vaiko interesus. Atsakovas nepagrindė, kodėl jis prašo nustatyti kasdienį jo ir dukros bendravimą vaizdo skambučiais po 15 min. tik tuomet, kai dukra yra užsienyje, ir neprašo tokio bendravimo, kuomet dukra yra Lietuvoje. Jei atsakovas siekia įsitikinti vaiko saugumu, tai ši priemonė nėra adekvati siekiamam tikslui, nes vaikui negali būti perkelta našta / pareiga perduoti suaugusiam asmeniui vieną ar kitą informaciją. Apie vaiko saugumą atsakovas turėtų teirautis vaiko motinos (ieškovės), o ne paties vaiko. Įgyvendinant nustatytą bendravimo tvarką, su vaikui gyvenančiai ieškovei tenka pareiga skatinti dukrą bendrauti su tėvu, įskaitant ir bendravimą telekomunikacinių ryšių priemonėmis. Tokia pareiga išplaukia iš teismų praktikoje akcentuojamos tėvų kooperavimosi pareigos ir papildomai nenustatinėtina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
14. Atskiruoju skundu atsakovas Š. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovo teisė žinoti, kur kiekvienu momentu yra jo dukra, išplaukia iš jo, kaip vaiko tėvo, statuso ir tėvų valdžios turinio, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. Taigi, negali būti nei kvestionuojama, nei bet kaip kitaip ribojama atsakovo teisė visada žinoti, kur yra jo nepilnametė dukra, nes ši teisė išplaukia iš tėvų valdžios esmės.
14.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė pastarųjų tiesiogiai 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje neįtvirtintų, tik numanomų nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nuostatų dėl pranešimo apie aplinkybes, kliudančias bendrauti nustatytomis datomis su dukra, nesilaiko. Atsakovas yra priverstas dažnai skambinti ieškovei, nes arba ieškovė neatsiliepia į atsakovo skambučius, juos ignoruodama, arba jai atsiliepus – pokalbis prasideda ir pasibaigia tuo, jog ieškovė su dukra neva nenori / negali bendrauti su atsakovu. Nepaisant atsakovo pastangų pabendrauti su dukra bent telefonu (ieškovė, be kita ko, dukros atsakovui neatveža ir teismo laikinojoje bendravimo tvarkoje nustatytomis jų susitikimų dienomis), atsakovas to negali padaryti būtent dėl ieškovės nebendradarbiavimo ir nesikooperavimo. Dėl to kritiškai vertintini teismo motyvai, kad apie vaiko saugumą atsakovas turėtų teirautis vaiko motinos (ieškovės). Atsakovui dėl ieškovės kaltės praktiškai to įgyvendinti neįmanoma.
14.3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog pati ar ginčo šalių dukra, kuri turi asmeninį telefoną, nors kartą būtų paskambinusios atsakovui, kad ieškovė žinute ar el. paštu visada informuoja atsakovą apie tai, jog ji išvyksta su dukra į užsienį ir tokios kelionės detales. Ieškovė, priešingai nei mano pirmosios instancijos teismas, yra apskritai nelinkusi skatinti dukters bet kokia forma bendrauti su atsakovu ir tokio savo elgesio nepakeis. Ieškovė nuolat akcentuoja, jog sprendimą bendrauti su tėvu ar ne priima tik pati dukra pagal savo norą ir į tai ieškovė nesikiša. Tokiu būdu ieškovė perkelia visą atsakomybę dukrai, kuri su ja gyvena, nors būtent ieškovė, kaip motina, turi rasti tinkamų priemonių užtikrinti, kad vaikas palaikytų ryšį ne tik su ja, bet ir su savo tėvu.
14.4. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad kreipėsi į antstolį V. M. su prašymu pradėti vykdomąją bylą, siekiant užtikrinti pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos laikymąsi, nes ieškovė, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, neleidžia atsakovui vienam matytis su nepilnamete dukra teismo nustatytomis dienomis, taip pat neleidžia atsakovui su dukra susisiekti telefonu ir neteikia atsakovui informacijos, kur yra jo dukra. Priešingų įrodymų, jog laikosi nustatytos bendravimo tvarkos, kaip minėta, ieškovė nepateikė. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas nepagrindė būtinumo keisti ar papildyti taikytas laikinąsias apsaugos priemones jo prašomu būdu. Esant duomenimis apie ieškovės nepalankų požiūrį į atsakovo ir dukros tarpusavio bendravimą, neišvengiamai būtina kuo detaliau šį klausimą sureguliuoti teismo nutartimi.
14.5. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir niekaip neįvertino kito svarbaus dokumento – Tarnybos į bylą pateiktos išvados, kuria ji iš esmės pritarė atsakovo prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek įpareigojant ieškovę iš anksto pranešti atsakovui apie nepilnametės dukters išvykas į užsienį, tiek užtikrinant tėvo bendravimą su vaiku jam būnant užsienyje, su tam tikromis išimtimis. Nėra aišku, kodėl teismas nesivadovavo šia tarnybos išvada, nors ši institucija geriausiai žino, kaip turėtų būti užtikrinama nepilnamečio vaiko interesų apsauga tėvų skyrybų proceso metu.
14.6. Atsakovas į bylą pateikė prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo įrodymams, susijusiems su byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, gauti. Šiame prašyme atsakovas nurodė, kad ieškovė iki dabar palaiko artimus santykius su turinčiu priklausomybių ir linkusiu pažeidinėti įstatymus asmeniu R. L., su kuriuo laiką leidžia ir ginčo šalių nepilnametė dukra, kurios gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su ieškove. Atsakovas taip pat nurodė, kad R. L. per paskutinius metus administracine tvarka yra baustas už tai, jog vairavo neblaivus, tačiau savo elgesio nepakeitė ir toliau daro pažeidimus bei nesilaiko jam taikytų administracinių nuobaudų, kas rodo, jog minėtas asmuo elgiasi neatsakingai, turi priklausomybių, su kuriomis negeba susitvarkyti. Artimo ieškovės bendravimo su minėtu asmeniu kontekste, yra didelė tikimybė, kad jis neblaivus vežioja ir ginčo šalių dukrą, kas akivaizdu kelia grėsmę jos fiziniam saugumui. 2023 m. rugsėjo 22 d. byloje buvo gauti duomenys, kurie patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes dėl nurodyto asmens padarytų administracinių nusižengimų.
14.7. Atsakovas taip pat prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti iš teisėsaugos institucijų duomenis, ar pati ieškovė per paskutinius dešimt metų iki šio prašymo padavimo yra bausta administracine ir baudžiamąja tvarka už padarytus administracinius nusižengimus ir / ar baudžiamuosius nusižengimus ir / ar nusikaltimus, nurodant pažeidimų padarymo laiką ir aplinkybes bei taikytas bausmes / nuobaudas ir / ar poveikio priemones, tačiau teismas tokių duomenų kažkodėl neišreikalavo. Pažymėtina, kad byloje apie atsakovą tokie duomenys yra ir jie charakterizuoja atsakovą teigiamai. Kadangi pats teismas nesiima visų įmanomų priemonių surinkti įrodymus, kurie patvirtintų ar paneigtų atsakovo įtarimus apie ieškovės sudaroma nesaugią aplinką ginčo šalių dukrai, atsižvelgiant į viešą interesą apsaugoti nepilnametį vaiką nuo bet kokio neigiamo poveikio ir privaloma aktyvų teismo dalyvavimą tokio pobūdžio bylose, atsakovas tokių duomenų išreikalavimo prašo apeliacinės instancijos teismo.
14.8. Atsakovo prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemones yra susijusios išimtinai su ginčo šalių nepilnametės dukters interesų užtikrinimu, todėl tikrai nėra perteklinės ir yra būtinos užtikrinti dukters interesus. Mažametei dukrai išvykus į užsienį, kur ji nemoka kalbos, neturi kitų savarankiškumo įgūdžių ir pvz. nutrukus jos ryšiui su jį lydinčia mama, Lietuvoje likęs tėvas, neturėdamas jokios informacijos apie kelionę, negalėtų suteikti veiksmingos pagalbos vaikui. Paisant būtent vaiko interesų, jis, kaip tėvas, privalo žinoti bent kur konkrečiai ieškoti savo dukters, jeigu būnant užsienyje ryšis tiek su ja, tiek su ieškove nutrūktų. Atsakovas, turėdamas prašomus duomenis, susijusius su dukters kelione, ir negalėdamas ilgą laiką susisiekti su ieškove ar dukra, atsakovas galėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas, kurios, gavusios šiuos duomenis, galėtų kuo operatyviau imtis atitinkamų veiksmų.
15. Ieškovė V. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Šalių santuokos nutraukimo byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė apskritai palaiko kokius nors santykius su asmeniu vardu R. L., jau nekalbant apie artimus santykius, ką savo procesiniuose dokumentuose teigia atsakovas. Dėl to atsakovo prašomi išreikalauti įrodymai niekaip nėra susiję su jo pareikštu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo atmestas skundžiama nutartimi.
15.2. Jeigu įrodymai ir būtų susiję su byla (hipotetinė prielaida), atsakovas akivaizdžiai nesilaiko proceso taisyklių, nes santuokos nutraukimo bylą veda pirmosios instancijos teismas, todėl pareikštas atsakovo prašymas tik atskirajame skunde dėl naujų įrodymų išreikalavimo ir galimų liudytojų apklausos (alternatyvus prašymas) žodinio proceso metu turėjo / galėjo būti reiškiamas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo išspręstas skundžiama nutartimi, o ne apeliacinės instancijos teismui. Tokiu atveju nėra aiškus apeliacijos dalykas, t. y. apimtis ir įrodinėjimo ribos.
15.3. Ieškovė pažymi teismo nesutikimą su atsakovo pozicija, kad jam žinant tikslius duomenis apie ieškovės ir dukros kelionę, vykimo laikus, priemones, apsistojimo vietas, bus geriau užtikrinti vaiko interesai, nes atsakovas turės galimybę pasirūpinti dukra, jei susiklostytų situacija, kad vaiku nebegalėtų rūpintis su vaiku išvykusi ieškovė. Buvimas konkrečioje transporto priemonėje (automobilyje, traukinyje, lėktuve ir kt.) bei konkrečioje apsistojimo vietoje (viešbutyje, artimųjų namuose ar pan.) sudaro tik dalį kelionės laiko. Kelionėje dienos metu ieškovė su dukra, tikėtina, gali būti pačiose įvairiausiose vietose (paplūdimiuose, muziejuose, parkuose ir pan.), taigi, jei – kaip teigia atsakovas – ieškovei kas nors nutiktų ir dukra liktų be priežiūros, prašomos laikinosios priemonės niekaip nepadėtų atsakovui užtikrinti vaiko saugumo, jei tuo metu vaikas nebus ieškovės nurodytoje transporto priemonėje ar apsistojimo vietoje.
15.4. Pirmosios instancijos teismas gana tiksliai pastebėjo, kad laikas, kuomet atostogų metu vaikas gali būti vietose, kurių tikslūs duomenys atsakovui būtų suteikti, yra gana ribotas ir neapibrėžtas. Informuoti atsakovo apie kiekvieną judėjimą atostogų metu yra keblu dėl paties atsakovo elgesio, kurį teismas detaliai ir įvertino. Ieškovė šiuo metu sugeba užtikrinti mergaitei tiek laisvalaikį, tiek atostogas vertindama geriausius vaiko interesus ir to paties tikisi iš atsakovo, t. y., ne dirbtinai kontroliuoti dukterį ir / arba ieškovę atostogų (kelionių, išvykų) metu, o natūraliai kurti santykį su dukterimi, kad ši pati norėtų pasakyti tėvui, kur ji yra ir ką veikia. Ir pati dukra nuspręstų, kaip dažnai nori tai daryti, neapibrėžiant tai bus vaizdo ar paprastu skambučiu. Neįmanoma sukurti santykio su vaiku nustatant vaikui pareigą – pokalbius kasdien ne mažiau kaip 15 min. trukmės, kadangi tai yra savotiško režimo įvedimas, o ne ryšio su tėvu kūrimas ar palaikymas. Teismas yra tiek įsigilinęs į santuokos nutraukimo bylos šalių santykius bei dabar galiojančios bendravimo tvarkos vykdymo ypatumus, kad priėmė tikrai pagrįstą ir motyvuotą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos) pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl įrodymų išreikalavimo
18. Atsakovas (apeliantas) Š. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui prašymą dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme išreikalavimo, t. y. prašo 1) išreikalauti iš teisėsaugos institucijų administracinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini) visą medžiagą, kuri patvirtintų, kad 2022 m. birželio 25 d. su automobilį vairavusiu neblaiviu R. L. kartu važiavo ir ginčo šalių nepilnametė dukra; 2) jeigu administracinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje nebūtų duomenų, kad 2022 m. birželio 25 d. su automobilį vairavusiu neblaiviu R. L. kartu važiavo ir ginčo šalių nepilnametė dukra, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti kaip liudytojus visus šį administracinį nusižengimą fiksavusius pareigūnus. Atsakovo teigimu, reikalaujami duomenys yra reikalingi pagrįsti ieškovės sudaromą nesaugią aplinką ginčo šalių nepilnametei dukrai.
19. Pažymėtina, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (CPK 301, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).
20. Šio prašymo kontekste svarbu pažymėti, kad naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 199 straipsnį teismas išreikalauja rašytinius įrodymus asmens prašymu, kuriame turi būti nurodyta: koks rašytinis įrodymas turi būti išreikalautas; pagrindas, kuriuo remiantis manoma, kad rašytinį įrodymą turi tas asmuo; aplinkybės, kurias gali pagrįsti minėtas rašytinis įrodymas (CPK 199 straipsnio 1 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo prašymo išreikalauti papildomus duomens, sprendžia, kad atsakovas nepagrindė, prašomų apeliacinės instancijos teisme išreikalauti duomenų apie byloje nedalyvaujantį asmenį – R. L., būtinumo ir sąsajumo su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis – detalios informacijos atsakovui apie šalių nepilnametės dukters keliones į užsienio šalis ir jos buvimo vietą teikimo, taip pat jos bendravimo su atsakovu ne mažiau kaip 15 min. kiekvieną dieną telefonu vaizdo skambučiu esant užsienyje užtikrinimo. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, argumentų susijusių su minėtu asmeniu pirmosios instancijos teisme nekėlė, tokius argumentus atsakovas nurodo tik atskirajame skunde, nors tai draudžia civilinį procesą reglamentuojančios nuostatos (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų bylai apeliacinės instancijos teisme teisingai išnagrinėti, įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, lemiančio poreikį rinkti naujus įrodymus ir juos vertinti apeliacinės instancijos teisme, taip pat nenustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsakovo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo netenkina.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo
22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
23. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais (CK 3.161 straipsnis). Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium, kadangi vaikas, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).
24. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo Š. K. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti jos bendravimo tvarką su tėvu (atsakovu), priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatyta nepilnametės dukters laikinoji gyvenamoji vieta su motina (ieškove), o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatyta atsakovo (apelianto) Š. K. laikina bendravimo tvarka su nepilnamete dukra.
25. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl atsakovo poreikio pakeisti (papildyti) nustatytą bendravimo su nepilnamete tvarką, įpareigojant ieškovę kelionių su dukra į užsienį metu iš anksto informuoti atsakovą apie visas būsimas šalių nepilnametės dukters keliones į užsienio šalis, nurodant išvykimo ir grįžimo datas ir valandas (jei jos vežėjo nurodytos), užsienio šalis ir miestus, į kuriuos bus vykstama, apgyvendinimo vietų, kuriose bus gyvenama, pavadinimus ir adresus bei pasirinktą transportą (lengvojo automobilio duomenis ar autobusų, geležinkelio, vandens ar oro susisiekimo vežėjo pavadinimą ir registracijos valstybę), taip pat įpareigojant ieškovę užtikrinti atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra, jai esant užsienyje, ne mažiau kaip 15 min. kiekvieną dieną telefonu vaizdo skambučiu. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad atsakovas neįrodė pasikeitusių esminių aplinkybių, kurios lemtų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo jo prašomu būdu poreikį, ar kad jo prašomi laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimai yra reikalingi siekiant geriau užtikrinti vaiko interesus, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos) pakeitimo atmetė. Atsakovas Š. K., nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
26. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, – jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).
27. Nagrinėjamu atveju atsakovas poreikį pakeisti (papildyti) laikinąsias apsaugos priemones iš esmės sieja su aplinkybe, kad ieškovė dažnai su dukra keliauja į užsienį, bet ne visada apie tai iš anksto jį informuoja, atsakovas taip pat neturi galimybių susisiekti su dukra mobiliuoju telefonu jai būnant užsienyje, kadangi jos telefonas būna išjungtas, o ieškovė retai atsiliepia į jo skambučius. Atsakovas teigia, kad tokiu būdu yra ribojama jo teisė žinoti apie nepilnametės dukters buvimo vietą, tuo pačiu ir užtikrinti jos saugumą, tuo atveju jei kelionių metu į užsienį, ieškovei ir / ar dukteriai kas nors atsitiktų. Taigi poreikis dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės yra siejamas su ieškovės ir šalių nepilnametės dukters kelionėmis į užsienį. Tuo tarpu atsakovas tokio paties poreikio, šalių nepilnametei dukteriai įprastai būnant teismo nustatytoje gyvenamojoje vietoje pas ieškovę ir leidžiant laiką kartu su ieškove, t. y. nevykstant į užsienį, neįvardija. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir atsakovo argumentus, kad tik jo įvardijamos informacijos žinojimas, t. y. tiek apie ieškovės ir dukros kelionę, kelionių laikus, jų apsistojimo vietas ir pan., geriau užtikrintų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinant jo saugumą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nurodytos informacijos žinojimas pats savaime niekaip nepadėtų ir nepakeistų atsakovo gebėjimų užtikrinti vaiko saugumo.
29. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tik preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šeimos bylose laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama laikinai, t. y. iki teismo procesinio sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės.
30. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatyta atsakovo Š. K. laikina bendravimo tvarka su nepilnamete dukra, pagal kurią, be kita ko, nustatyta, kad <...> tėvas ir vaiko mama (ieškovė), privalo kaip įmanoma anksčiau pranešti apie aplinkybes, kliudančias bendrauti tvarkoje nurodytomis dienomis. Jei bendravimas neįvyksta dėl vaiko ligos, vaiko užimtumo ir pan., neįvykęs bendravimo laikas tėvui kompensuojamas per artimiausio mėnesio laikotarpį. <...>; tėvas ir vaiko mama gali susitarti ir dėl kitokios laikinos tėvo bendravimo su dukra tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus (vaiko paėmimo / grąžinimo laiką, vietą, dieną, vaiko mamos ar tarpininko dalyvavimo bendravime ypatumus ir kt.), pirmiausia atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, jo poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis; <...>. Taigi, galiojančioje laikinojoje bendravimo tvarkoje jau yra nuostata, kad šalys privalo kaip įmanoma anksčiau pranešti apie aplinkybes, kliudančias bendrauti joje nurodytomis dienomis. Tuo tarpu, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovės pareiga skatinti dukrą bendrauti su tėvu telekomunikacinių ryšių priemonėmis, atsiliepti į tėvo skambučius, pačiai paskambinti tėvui, išplaukia ir iš tėvų bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigos, vykdant teismo nutartį, kuria nustatyta laikina jo bendravimo su dukra tvarka.
31. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė nesilaiko nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, t. y. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, neleidžia atsakovui vienam matytis su nepilnamete dukra teismo nustatytomis dienomis, taip pat neleidžia atsakovui su dukra susisiekti telefonu ir neteikia atsakovui informacijos, kur yra jo dukra. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės iš esmės yra susijusios su nustatytos tvarkos (ne)vykdymu, bet niekaip neįrodo objektyvaus poreikio pakeisti (papildyti) jau galiojančią tvarką atsakovo prašomu būdu, įpareigojant ieškovę kelionių su dukra į užsienį metu teikti įvardinto pobūdžio informaciją ir / ar užtikrinti dukros bendravimą su atsakovu ryšio priemonėmis įvardijama ne mažesne laiko trukme nei 15 min. Priešingai, atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant ir taip itin konfliktiškiems šalių santykiams, galimai sąlygotų situacijas, kvestionuojant ieškovės pateiktos informacijos objektyvumą ir / ar pakankamumą.
32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo į bylą pateikta Tarnybos išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria, kaip teigia atsakovas, iš esmės yra pritarta jo prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai, iš Tarnybos pateiktos išvados dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad Tarnyba nepritarė atsakovo prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms visa apimtimi ir pateikė savo vertinimą, jog jo prašomos laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos tik iš dalies. Taryba savo išvadoje kritiškai vertino atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę pateikti jos ir dukros užsienyje apgyvendinimo vietų, kuriose bus gyvenama, pavadinimus ir adresus bei pasirinktą transportą (lengvojo automobilio duomenis ar autobusų, geležinkelio, vandens ar oro susisiekimo vežėjo pavadinimą ir registracijos valstybę), taip pat įpareigoti ieškovę sudaryti galimybę atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra ryšio priemonėmis apibrėžtu konkrečiu laiku (ne mažiau 15 min.). Kita vertus, Tarybos išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui nėra privaloma, o teismas, spręsdamas dėl poreikio pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, turi vertinti byloje esančių duomenų visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, jas vertindamas kompleksiškai, ir išsamiai pasisakė dėl atsakovo prašymo argumentų.
33. Įvertinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose, nepaneigdamas prioritetinių vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo atskirajame skunde nėra nurodyta argumentų, sudarančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties neteisėtumu ir nepagrįstumu. Byloje objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė kelionių į užsienį metu nesugebėtų pasirūpinti šalių nepilnamečiu vaiku, taip pat nėra. Taigi, esant nurodytų aplinkybių visumai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė pasikeitusių esminių aplinkybių, kurios lemtų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą jo prašomu būdu, ar kad jo prašomi laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimai yra reikalingi siekiant geriau užtikrinti vaiko interesus.
34. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011)
35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą šeimos bylose, ir nenustatęs grėsmės vaiko interesams, pagrįstai nustatyto atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nepakeitė, taigi, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atsakovo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to atsakovo Š. K. atskirais skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas