Civilinė byla Nr. 2-2272/2013

              Proceso Nr. 2-55-3-00865-2013-0

              Procesinio sprendimo kategorija 122.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bordolina“; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovės „VTS Vilnius“, civilinėje byloje Nr. B2-4139-619/2013,

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas. Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Ieškovas UAB „Bordolina“ prokuristas Aidas Korsakas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „Bordolina“. Ieškovas nurodo, kad yra visos būtinos sąlygos UAB „Bordolina“ restruktūrizavimo procesui pradėti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. UAB „Bordolina“ atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio sąlygas: įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius, įmonė nėra nutraukusi veiklos, įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, įmonei niekada nebuvo vykdomos restruktūrizavimo procedūros. Teismui pateikti dokumentai atitinka ĮRĮ 6 str. numatytus reikalavimus, taip pat yra įvykdytos kitos ĮRĮ nustatytos restruktūrizavimo proceso inicijavimo sąlygos. Pagrindinė bendrovės veiklos sritis yra gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Finansinius sunkumus, su kuriais įmonė susiduria šiuo metu, lėmė vidiniai ir išoriniai faktoriai, kurių poveikį bendrovės finansinei būklei sustiprino 2008 m. antroje pusėje prasidėjusi pasaulio ir ekonomikos finansų krizė ir ekonomikos nuosmukis, be to, bendrovės finansinei padėčiai turi įtakos vėluojantys bendrovės debitorių – statybos rangos darbų užsakovų atsiskaitymai, dėl to bendrovė neturi pakankamai apyvartinių lėšų ir negali laiku atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Dėl šios priežasties pradelsti ir piniginių prievolių vykdymo terminai valstybės biudžetui bei piniginiams fondams. Bendrovės finansinius sunkumus lėmė ir statybos darbus stabdęs ilgas ir užsitęsęs žiemos sezonas, dėl to bendrovės apimtys ir pajamos ženkliai sumažėjo. Nepaisant visų UAB „Bordolina“ veiklą sunkinančių aplinkybių, bendrovė yra nenutraukusi veiklos ir siekia sudaryti galimybę visiems kreditoriams atgauti skolas, bendrovė vykdo rentabilią veiklą ir generuoja pajamas, gali uždirbti pakankamai pajamų, kad išsaugotų ir plėtotų įmonės veiklą, restruktūrizavimo laikotarpiu sumokėtų finansinius sunkumus sukėlusias skolas ir išvengtų bankroto, t. y. pasiektų ĮRĮ nustatytus tikslus. Įmonė restruktūrizavimo proceso metu numato peržiūrėti ir atlikti reikalingus pakeitimus veiklos organizavime, tai padės pasiekti geresnių rezultatų vykdant veiklą. Ruošiant ir tvirtinant kreditorių reikalavimų grąžinimo grafiką, sieks peržiūrėti ir rasti bendrą kompromisą su visais kreditoriais. Dėl šių priežasčių įmonę būtina restruktūrizuoti, t. y. išsaugoti ir plėtoti jos vykdomą ūkinę-komercinę veiklą nekilnojamojo turto rinkoje ir išsaugoti darbo vietas, taip išvengti įmonės bankroto. Įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, ji nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos ir ją galima išsaugoti, įmonė atitinka visas ĮRĮ nustatytas sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Bordolina“ restruktūrizavimo bylą.

              Teismas atsakovo pateikto 2013 m. balandžio 30 d. balanso duomenimis nustatė, kad įmonės skolos tik padidėjo lyginant su 2012-12-31 įmonės balanso duomenimis. 2012-12-31 skolos tiekėjams buvo 5 017 712 Lt, o 2013-04-30 jau 5 205 275 Lt. Skolos tiekėjams padidėjo 187 563 Lt, kai tuo metu pirkėjų įsiskolinimas sumažėjo 34 880 Lt. 2012-12-31 balanso duomenimis per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 5 095 590 Lt, o    2013 - 04 - 30 balanso duomenimis – 5 285 097 Lt, t. y. padidėjo 189 507 Lt. Per vienerius metus gautinos sumos 2012 – 12 – 31  buvo 89 224 Lt, o 2013-04-30 balanso duomenimis – 137 544 Lt, t. y. tik 48 320 Lt daugiau. Šie duomenys patvirtino, kad UAB „Bordolina“ įsipareigojimai yra kur kas didesni nei kitų įmonių įsipareigojimai jai. Be to, sumažėjo įmonės ilgalaikis turtas, 2012 -12-31 buvo 114 662 Lt sumai, o 2013-04-30 balanso duomenimis – 105 757 Lt. Iš pateiktų įmonės balansų nustatė, jog įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai auga, o ne mažėja. Be to įmonė neatsiskaito ir su savo darbuotojais. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad UAB „Bordolina“ finansiniai sunkumai nėra laikini.

              Teismas vertino, kad atsakovo UAB „Bordolina“ restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimo, kuriame numatyta pareiga restruktūrizuojamai įmonei savanoriškai įsipareigoti mokėti kreditoriams palūkanas ir sprendė, kad šis pažeidimas taip pat sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytas kreditorių sąrašas yra nepilnas, todėl nėra išsamus, ir tai taip pat sudarė pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, nes nėra galimybių tiksliai nustatyti dabartinių atsakovo kreditorinių įsipareigojimų masto. Nesant galimybių nustatyti atsakovo kreditorinių įsipareigojimų masto, taip pat ir pradelstų įsipareigojimų masto, teismas neanalizavo ir nevertino UAB „Bordolina“ mokumo ir dėl jo nepasisakė. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme yra priimti pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Bordolina“: pagal ieškovų UAB „VTS Vilnius“, UAB „Lex bonum“, UAB „RG consulting“, G.Zubricko firmos pareiškimus civilinėje byloje B2-3907-619/2013, priimtas VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimas civilinėje byloje B2-4011-619/2013, priimti UAB „Bordolina“ darbuotojų L. V., V. K., D. V., E. V., A. K., A. A. pareiškimai civilinėje byloje B2-4228-619/2013. Šios bankroto bylos yra sujungtos, paliekant civilinės bylos numerį B2-3907-619/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi šių bylų nagrinėjimas atidėtas, iki bus išspręstas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos priėmimo klausimas, o priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Bordolina“ iki įsiteisės teismo nutartis iškelti UAB „Bordolina“ restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti. Teismas pažymėjo, jog UAB „Bordolina“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad restruktūrizavimo proceso metu bendrovė numato peržiūrėti ir atlikti reikalingus pakeitimus veiklos organizavimo srityje, neketina atlikti reikšmingų pirkimų (turimo turto pakanka vykdyti įmonės veiklai), parduoti turtą, ar mažinti darbuotojų skaičių, taip pat neplanuoja turtą perkainuoti ar nurašyti. Įmonė planuoja peržiūrėti sudarytas sutartis, kurių preliminariai neketina nutraukti. Be to, įmonė restruktūrizavimo proceso metu svarstytų esamų skolų kapitalizavimo bei perfinansavimo galimybes iš šiuo metu nepasirinktos kredito įstaigos ar kito ūkio subjekto. Restruktūrizavimo plano metmenyse taip pat nurodyta, kad pagal pesimistines prognozes preliminari planuojama įmonės pajamų suma sieks 6 000 000 Lt, o optimistinės prognozės metmenyse nenurodė. Teismas pažymėjo, jog iš UAB „Bordolina“ pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 matyti, kad įmonės grynasis pelnas už 12 mėnesių laikotarpį sudarė 6 389 Lt, t. y. apie 1000 kartų mažesnė suma už tą sumą, kurią pagal pesimistinę prognozę įmonė teigia gausianti pajamų restruktūrizavimo laikotarpiu, jeigu jai bus iškelta restruktūrizavimo byla. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrindė pesimistinio rodiklio apskaičiavimo būdo (CPK 178 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teisme yra priimti ieškovų pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Bordolina“, o UAB „Bordolina“ restruktūrizavimo plano metmenyse nepateikta konkrečių priemonių realiam mokumui atkurti, darė išvadą, kad UAB „Bordolina“ nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog egzistuoja realus būdas ar būdai padengti įmonės skolas ir atkurti normalią įmonės veiklą (CPK 185 straipsnis), todėl teismas padarė išvadą, kad esant būtent tokiems restruktūrizavimo plano metmenims, nebus įmanoma padengti visų skolų ir atkurti normalios įmonės veiklos. Teismas nustatė, kad UAB „Bordolina“ finansiniai sunkumai nėra laikini ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkto prasme, todėl vertino, kad UAB „Bordolina“ neturi objektyvių galimybių atkurti mokumą ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas tik dar labiau pažeistų įmonės kreditorių interesus (restruktūrizavimo plano tvirtinimo išlaidos, išlaidos restruktūrizavimo plano įgyvendinimo priežiūrai) bei nepagrįstai trukdytų kreditoriams įgyvendinti savo reikalavimų teises (ĮRĮ 8 straipsnis), todėl atsisakė UAB „Bordolina“ iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas UAB „Bordolina“ prokuristas Aidas Korsakas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, iškelti UAB „Bordolina“ restruktūrizavimo bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas aktyviai vykdo ūkinę – komercinę veiklą. Tai, kad ieškovas nėra nutraukęs veiklos - perka ir parduoda prekes ir paslaugas, patvirtina teismui pateiktos sutarčių kopijos, paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos kopija, pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie apdraustuosius už paskutinį ataskaitinį laikotarpį kopija, bei keletas pastaruoju laikotarpiu įmonės PVM sąskaitų faktūrų kopijų. Ieškovo įmonėje dirba 94 darbuotojai, iš kurių tik 3 administracijos darbuotojai, tai leidžia ieškovui būti tarp pirmaujančių pagal šį rodiklį statybos įmonių Lietuvoje. Ieškovas perka ir parduoda paslaugas bei prekes (turi mokėtino ir grąžintino pridėtines vertės mokesčio), vykdo veiklą ir generuoja pajamas, tačiau dėl statybos rinkos nuosmukio šių pajamų neužtenka padengti visus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, todėl dalis mokėjimų kreditoriams yra pradelsta, kreditoriai kreipėsi ar ketina kreiptis į teismą dėl skolų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas gali uždirbti pakankamai pajamų, kad galėtų išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, restruktūrizavimo laikotarpiu sumokėti finansinius sunkumus sukėlusias skolas ir išvengti bankroto.
2. Teismas netinkamai vertino ieškovo finansinių sunkumų trukmę nurodydamas, kad finansiniai sunkumai nėra laikini, todėl nėra pagrindo kelti restruktūrizavimo bylą. Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi ilgesnį laiką savaime nėra priežastis pradėti restruktūrizavimą. Restruktūrizavimo proceso tikslas yra sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Lemiamą reikšmę sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi ne įmonės esamų finansinių sunkumų laikinumas ar nelaikinumas, o restruktūrizuojamos įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas.
3. Nutartyje Teismas konstatuodamas, kad iš ieškovo pateikto restruktūrizavimo plano metmenų matyti, jog ieškovas neįsipareigojo mokėti palūkanų kreditoriams ir tai sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, netinkamai taikė Restruktūrizavimo įstatymo 5 str. 1 d. 6 p. ir nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Teismas restruktūrizavimo bylose turi būti aktyvus, todėl galėjo savo iniciatyva pareikalauti papildomų įrodymų ir ieškovas trūkumus būtų ištaisęs. Ieškovas, tiems kreditoriams, kurie nesutiks atsisakyti numatytų palūkanų kaip pagalbos įmonei teikimo, savanoriškai įsipareigoja nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos mokėti 3,35 procentų metines palūkanas.
4. Nutartyje Teismo nurodymas, kad ieškovas pateikė neišsamų kreditorių sąrašą ir tuo pažeidė Restruktūrizavimo įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. reikalavimus, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ieškovas sąmoningai į kreditorių sąrašą neįtraukė kreditorių, kuriems turi priešpriešinį reikalavimą, ir tai nesudaro pagrindo teismui atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.
5. Teismas vertino ieškovo pateiktus 2012 metų duomenis ir visiškai nevertino pateiktų 2013 metų duomenų, iš kurių matyti, kad ieškovas vien per keturis šių metų mėnesius uždirbo 10 892 Lt pelno ir pardavė paslaugų už 2 377 725 Lt, t.y. jau per keturis mėnesius ieškovas yra pasiekęs daugiau nei trečdalį planuojamų įmonės metinių pajamų. Toks pajamų lygio išlaikymas leis ieškovui padengti pradelstus įsipareigojimus restruktūrizavimo proceso metu ir tai neabejotinai patvirtina, kad ieškovas reorganizavimo metu visiškai atkurtų savo mokumą. Restruktūrizavimo metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės ir šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš ieškovo pateikti labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „VTS Vilnius“ atsiliepimo į ieškovo atskirtąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). ĮRĮ nustatytos tam tikros sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.). Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. Įmonės restruktūrizavimu siekiami tikslai – išsaugoti konkrečios įmonės veiklą, joje sukurtas darbo vietas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-263/2010).

ĮRĮ reglamentuoja ir atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d.). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kitaip tariant, įmonei gali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą nepaisant to, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas vieną ar kelias sąlygas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.).   

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui UAB „Bordolina“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas UAB „Bordolina“ prokuristas Aidas Korsakas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį nurodydamas, kad teismas tinkamai neišanalizavo bylos medžiagos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra neišsamūs, nepagrįsti ir praktiškai neįgyvendinami, o įmonė – nemoki.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodytos informacijos apie įmonės mokumą ir vykdomą įmonės veiklą. Apelianto pateikta 2013 m. balandžio 16 d. PVM deklaracija, kurioje matyti grąžintinas/mokėtinas PVM (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 str. 1 d., 4 d.), negali būti vertinama kaip įmonės mokumo ir veiklos vykdymo įrodymas. Iš šios PVM deklaracijos (b. l. 115) matyti tik tai, kad įmonė 2013 m. kovo 1 d. – 2013 m. kovo 31 d. laikotarpiu pardavė paslaugų už 683 312, 41 Lt, nuo kurių grąžintinas PVM sudarė 118 591 Lt, apie per kitus laikotarpius vykdytus pirkimus – pardavimus jokių duomenų byloje nėra, tai suponuoja išvadą, kad kitais laikotarpiais apeliantas netiekė prekių ir neteikė paslaugų, todėl, nesant pateiktų kitų duomenų apie nuolat vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad įmonė vykdo veiklą, yra moki ir jos finansiniai sunkumai yra laikini (ĮRĮ 4 str. 1 p.).

              Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo, nustatė ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodytą atsisakymo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą pagrindą – įmonės nemokumą. Iš byloje esančio 2013-04-30 sudaryto įmonės balanso (b. l. 109 - 110) matyti, kad įmonės skolos tik padidėjo lyginant su 2012-12-31 įmonės balanso duomenimis (b. l. 103 - 104). 2012-12-31 skolos tiekėjams buvo 5 017 712 Lt, o 2013-04-30 jau 5 205 275 Lt. Skolos tiekėjams padidėjo 187 563 Lt, kai tuo tarpu pirkėjų įsiskolinimas sumažėjo 34 880 Lt. 2012-12-31 balanso duomenimis per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 5 095 590 Lt, o    2013 -04-30 balanso duomenimis - 5 285 097 Lt, t. y. padidėjo 189 507 Lt. Per vienerius metus gautinos sumos 2012-12-31 buvo 89 224 Lt, o 2013-04-30 balanso duomenimis – 137 544 Lt, t. y. tik 48 320 Lt daugiau. Šie duomenys patvirtina, kad UAB „Bordolina“ įsipareigojimai yra kur kas didesni nei kitų įmonių įsipareigojimai jai. Be to, matyti, kad sumažėjo įmonės ilgalaikis turtas, 2012-12-31 jo buvo 114 662 Lt sumai, o 2013-04-30 balanso duomenimis – 105 757 Lt sumai. Iš pateiktų įmonės balansų matyti, jog įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai auga, o ne mažėja, įmonė neatsiskaito ir su savo darbuotojais. Vilniaus apygardos teisme yra priimti UAB „Bordolina“ darbuotojų L. V., V. K., D. V., E. V., A. K., A. A. pareiškimai civilinėje byloje B2-4228-619/2013 dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Bordolina“. Kad UAB „Bordolina“ turėjo problemų atsiskaitant su kreditoriais ir jai inicijuojamos bankroto bylos, patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO sistemoje (toliau – LITEKO) esantys duomenys. Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Bordolina“ į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi: 2010-04-22 ieškovas „Glasma service“ (civilinė byla B2-5260-565/2010), 2011-10-11 ieškovas „Vilniaus kranai“ (civilinė byla B2-7405-567/2011), 2011-11-17 ieškovas UAB „Storent“ (civilinė byla B2-7722-567/2011), 2012-10-02 ieškovai „VTS Vilnius“, UAB „Lex bonum“, UAB „RG Consulting“, G. Zubricko firma (civilinė byla B2-258-115/2013), 2012-10-16 ieškovas UAB „Lex bonum“ (civilinė byla B2-6205-115/2012), 2011-10-06 ieškovas UAB UAB „Grindingas“ ir kt. (civilinė byla B2-1470-567/2012), 2012-10-02 ieškovas UAB VTS Vilnius“ (civilinė byla B2-2547-264/2013), 2013-04-05 ieškovas VSDFV (civilinė byla B2-4011-619/2013). UAB „Bordolina“ kaip atsakovui yra iškelta 20 bylų. Pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1111/2013 nurodė, kad tikroji atsakovo UAB „Bordolina“ finansinė padėtis nėra aiški, o ilgas uždelsimas atsiskaityti su kreditoriais kelia abejonių dėl apelianto mokumo, kurių nepašalina byloje esantys įrodymai.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 str. 3 d. numato, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose), turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nors apeliantas teismui pateikė 2012 metų ir 2013 m. balandžio 30 d. balansus bei pelno (nuostolių) ataskaitas, tačiau aplinkybė, kad UAB „Bordolina“ nuo 2009 metų nevykdo ABĮ 58 str. nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinio, taip pat sudaro pagrindą abejoti teismui pateiktose ataskaitose nurodytų duomenų patikimumu.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įmonės finansiniai sunkumai vertintini kaip nemokumas, tai paneigia įmonės restruktūrizavimo galimybę, todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog šiuo atveju galėtų būti pasiektas restruktūrizavimo procesui keliamas tikslas – perskirstyti įmonės skolas ir jų mokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta normali įmonės ūkinė veikla. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė, jog apelianto įmonė yra nemoki ir tai yra savarankiškas pagrindas teismui atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).

Esant minėtoms aplinkybėms dėl įmonės nemokumo bei nustačius įstatyme numatytą  pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, netenka prasmės detalus atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų vertinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nėra pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Teismas taip pat nustatė, kad nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl konstatuotina, kad restruktūrizavimo bylą atsakovui UAB „Bordolina“ atsisakyta iškelti pagrįstai, atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                      Danguolė Martinavičienė