Administracinė byla Nr. eAS-836-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02831-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Makveža“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Orex Group“ skundus atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nurodymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Makveža“ ir  UAB „Orex Group“ pateikė teismui skundus, kuriais prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. liepos 19 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN1152 (toliau – Nurodymas), bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos, sustabdyti Inspekcijos 2017 m. liepos 19 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN1152 galiojimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi tenkino pareiškėjų prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas nurodė, kad tolimesnis Nurodymo vykdymas sukels realias pasekmes. Vilniaus apygardos administracinis teismas sutiko su pareiškėjų teiginiais, kad tolimesnis Nurodymo vykdymas sukels neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą. Teismo vertinimu, pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo ir proporcingumo reikalavimus. Dėl atsakovo teiginio, kad nėra duomenų, jog būtų išnaudotos visos galimybės pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti, teismas pažymėjo, kad termino privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimas yra Inspekcijos diskrecijos teisė, todėl net ir pasikreipus į Inspekciją  terminas privalomajam nurodymui gali būti nepratęstas, o Nurodymas būtų vykdomas toliau.

III.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. rugsėjo 6 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai, prašydami teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių jos taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau nagrinėjamu atveju jokių įrodymų, patvirtinančių būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pateikta nebuvo – tik formaliai teigiama, kad privalomojo nurodymo vykdymas sukels žmogiškų bei finansinių išteklių poreikį. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nemotyvuotas, t. y. nėra nurodyti motyvai, kuriais remiantis teismas galėtų nuspręsti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atskirajame skunde akcentuojama, jog nesant pakankamų argumentų, patvirtinančių tikėtiną pareikštų reikalavimų pagrįstumą, ir, nenustačius aplinkybių, patvirtinančių neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos grėsmę bei būtinumą laikinai sureguliuoti padėtį, teismas negalėjo skundžiama nutartimi taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės ir sustabdyti privalomojo nurodymo galiojimo. Pabrėžiama, kad skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos administraciniam teismui sustabdžius privalomojo nurodymo galiojimą kyla grėsmė visuomenės saugumui, t. y. kad statybos metu naudojami statybos produktai atitiktų teisės aktuose keliamus saugumo ir kokybės reikalavimus (privalomuoju nurodymu reikalaujama demontuoti aukšto slėgio HPL plokštes, kurios neatitinka priešgaisrinių reikalavimų ir užtikrinti fasadinių apdailos medžiagų atitiktį projektui, pagal kurį atliekami statybos darbai), todėl bet kokie pareiškėjų nurodyti finansiniai interesai negali nusverti viešojo intereso apsaugoti vartotojus nuo nesaugių statybos produktų.

Atkreipiamas dėmesys, kad administracinėje byloje Nr. I-4933-790/2017 nagrinėjamas pareiškėjo Muitinės mokymo centro skundas dėl to paties privalomojo nurodymo panaikinimo, ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas UAB „Makveža“ nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad byloje yra pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžiantys pareiškėjų skundų reikalavimus – nepriklausomoje notifikuotoje Vokietijos MPA Dresden GmbH laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatai, vienareikšmiškai demonstruojantys, kad ginčo fasado apdailos plokštės atitinka joms keliamus priešgaisrinius reikalavimus. Nepritaria ir Inspekcijos nuomonei dėl pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių keliamos grėsmės visuomenės saugumui, kadangi pati Inspekcija ginčo fasado plokštėms pakeisti suteikė maksimalų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 11 straipsnio 6 dalyje numatytą 6 mėn. terminą, kas leidžia daryti išvadą, jog atskirajame skunde nurodoma fasado plokščių keliama grėsmė saugumui yra labiau deklaratyvi, nei reali, nėra priežasčių, dėl kurių fasado plokštes reikėtų pakeisti kuo skubiau. Pažymi, kad ta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-4933-790/2017 iš esmės tapačiu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės nebuvo pritaikytos, savaime nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje jos turėtų būti panaikintos. Pareiškėjas UAB „Makveža“ sutinka su atsakovu dėl to, jog  privalomasis nurodymas bus paduotas vykdyti antstoliui tik po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo, tačiau atkreipia dėmesį, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir laikinai nesustabdžius Nurodymo galiojimo, Nurodymo vykdymo terminai eis ir iki galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo datos, tikėtina, bus galutinai pasibaigę. Susidarys situacija, kai pasibaigus teisminiam nagrinėjimui jau nebebus likę laiko ginčo fasado plokštėms pakeisti, o Inspekcija įgis teisę nedelsdama perduoti Nurodymo vykdymą antstoliams. Pažymi ir tai, kad pareiškėjai byloje pateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala, kadangi pakeitus faktiškai geros kokybės fasado plokštes, žala kiltų ne tik eilei ūkio subjektų, bet ir pačiai valstybei, t. y. žalą patirs statybos darbų rangovas UAB „Magirnis“, kuris savo ruožtu jos reikalaus iš pareiškėjų.

Pareiškėjas UAB „Orex Group“ nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį nepakeistą.

Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Orex Group“ pateikė konkrečius duomenis, patvirtinančius, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl atskirajame skunde Inspekcija nepagrįstai teigia, kad tokių duomenų pareiškėjai nepateikė ir apie žalos kilimą bei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą teigia neva tik formaliai. Pažymi, jog skunde pateikti priedai, tarp kurių yra Vokietijos ekspertinės įstaigos aktai dėl degumo klasės. Skunde taip pat pateikta informacija apie šiuo metu teismuose nagrinėjamas bylas dėl nuostolių, kurias sukėlė Nurodymas, atlyginimo. 2017 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Magirnis“ pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo UAB „Makveža“ priteisti 136 467,68 Eur nuostolių atlyginimo už nupirktas išorės apdailos plokštes ir 248 241,97 Eur nuostolių dėl tariamų defektų šalinimo. Ieškinys nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-5089-852/2017. Pabrėžia, jog šis teismo sprendimas turės didelę įtaką turtinėms UAB „Magirnis“, UAB „Makveža“ ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Orex Group“ prievolėms, sukels didžiulius nuostolius, jei Nurodymo galiojimas nebus sustabdytas, be to šalys jau nuo dabar patiria nuostolius dėl bylinėjimosi išlaidų. Taip pat atsiliepime akcentuoja, jog pareiškėjų prašymuose taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo pateikti duomenys, jog teismuose jau yra pateikti ieškiniai dėl didelių sumų nuostolių atlyginimo, kurias jau sukėlė Nurodymas ir dar sukels, jei būtų atstatytas jo galiojimas, todėl nurodo, jog atskirojo skundo teiginiai, kad pareiškėjai nemotyvavo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Magirnis“ nesutinka su atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad pareiškėjai preliminariai pagrindė savo materialinį teisinį suinteresuotumą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad nesustabdžius Nurodymo galiojimo, bus padaryta didelė žala, kurią atitaisyti bus sudėtinga. Pažymi, kad teismui patenkinus skundus, bet nesustabdžius Nurodymo galiojimo, Muitinės mokymo centras turėtų vykdyti Nurodymą ir pakeisti lauko fasado plokštes. Tuo atveju, jei teismo sprendimu būtų konstatuota, kad darbai buvo atlikti tinkamai ir plokštės galėjo būti sumontuotos, plokščių permontavimui jau būtų patirtos papildomos išlaidos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjų UAB „Makveža“ ir UAB „Orex Group“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 19 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN 1152 galiojimą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, nesutikdami su Inspekcijos Nurodyme padaryta išvada, jog rekonstrukcijos darbuose panaudotos išorės apdailos aukšto slėgio HPL plokštės neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, teigia priešingai, jog fasado apdailos plokštės atitinka priešgaisrinius reikalavimus. Pareiškėjai byloje ginčija neeilinio patikrinimo teisinį pagrįstumą, bandinių paėmimo teisėtumą, degumo tyrimo patikimumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai pateikia įrodymus, tikėtinai pagrindžiančius skundų reikalavimų pagrįstumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik esant abiem pagrindams, t. y. proceso dalyvis taip pat turi įrodyti, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Pareiškėjai prašė taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (t. y. ginčijamo individualaus teisės akto <...> galiojimo laikinas sustabdymas) ir laikinai sustabdyti Inspekcijos 2017 m. liepos 19 d. privalomojo nurodymo galiojimą. UAB „Orex Group“ ir UAB „Makveža“ nurodė, kad gavo ne vieną pretenziją dėl daugiau nei 384 709,65 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat vykdant privalomąjį nurodymą, privalės būti išmontuota didelio objekto fasado apdaila, kas lems didelius tiek žmogiškųjų, tiek finansinių resursų panaudojimą ir su tuo susijusius didelius finansinius nuostolius.

Teisėjų kolegija, vertindama galimos neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindą, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad būtent kyla reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. (žr. 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Atitinkamai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 11 straipsnio 9 dalyje (teisės akto redakcija aktuali nuo 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad jeigu minėto įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje  privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

Vadovaujantis minėta TPSVPĮ nuostata, matyti, kad privalomasis nurodymas, kuris tinkamai per numatytą terminą yra neįvykdytas, priverstinai gali būti įgyvendintas tik perdavus jį antstoliui. Tais atvejais, kai dėl privalomojo nurodymo teisėtumo yra kilęs ginčas, kuris yra sprendžiamas iškėlus bylą teisme, privalomasis nurodymas antstoliui gali būti perduotas tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo privalomasis nurodymas pripažintas teisėtu ir pagrįstu arba po teismo nustatytų papildomų privalomojo nurodymo įvykdymo terminų. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui skundu kreipiantis dėl Nurodymo teisėtumo ir teismui priėmus skundą, iki teismo sprendimo arba teismo numatyto papildomo termino privalomasis nurodymas negali būti priverstinai įvykdytas. Taigi net ir nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjų skunduose nurodomi padariniai realiai negali kilti, kadangi Inspekcijos privalomasis nurodymas nėra priverstinai vykdytinas.

Pareiškėjas UAB „Makveža“ atsiliepime į atskirąjį skundą atkreipia dėmesį, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir laikinai nesustabdžius Nurodymo galiojimo, Nurodymo vykdymo terminai iki galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo datos bus galutinai pasibaigę, o Inspekcija po sprendimo įsiteisėjimo įgis teisę nedelsdama perduoti Nurodymo vykdymą antstoliams. Taip nebus sudaromos sąlygos pareiškėjams laiku pakeisti fasado plokščių, dėl kurių ir yra kilęs ginčas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal TPSVPĮ 11 straipsnio 9 dalį teismas gali nustatyti papildomą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, per kurį Nurodymas negalėtų būti perduotas antstoliui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai UAB „Makveža“ ir UAB „Orex Group“ skunduose prašė teismo, o pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą taikyti laikiną Nurodymo sustabdymą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje. Būtent tokią pačią pareiškėjų interesų apsaugą, t. y. jog priverstinis nurodymas, kol vyksta ginčas dėl jo teisėtumo nebūtų įvykdytas priverstinai, užtikrina TPSVPĮ 11 straipsnio 9 dalis. Vadinasi, net ir taikant pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų pasiekiamas vienodas rezultatas, taigi tokios reikalavimo priemonės taikymas yra akivaizdžiai perteklinis. Kaip jau ir buvo minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti. Kadangi ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių taikymas galimas tik tada, kai tai objektyviai yra būtina, konstatuotina, jog šioje byloje prašymas taikyti Nurodymo laikiną galiojimo sustabdymą nėra tikslingas bei proporcingas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino privalomo nurodymo vykdymo teisines prielaidas, todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymus laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje dienos, sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 19 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN1152 galiojimą. Atsižvelgiant į tai atsakovo atskirasis skundas yra tenkinamas, ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. naikinama ir pareiškėjų UAB „Makveža“ ir UAB „Orex Group“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: atmesti pareiškėjų UAB „Makveža“ ir UAB „Orex Group“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 19 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN1152 galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Romanas Klišauskas

                                                                                                Dainius Raižys

                                                                                                Virginija Volskienė